Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. J. W., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lenkijos Respublikos pilietis, vedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis vairuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. J. W. 2021 m. gegužės 22 d., apie 17.55 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) 17 kilometre, vairuodamas vilkiką DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 15, 127 ir 129 punktuose numatytus reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, transporto priemonės būklę ir krovinį, važiuodamas vietovėje pažymėtoje ženklu 550 "Gyvenvietės pradžia" viršijo leistiną važiavimo greitį, kai gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu, važiavo 78 km/h greičiu, vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę ir kelionės metu nestebėjo transporto priemonės techninės būklės, nes netinkamai pritvirtintas atsiskyrė (nukrito) vilkiko DAF valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinės ašies ratas ir ratlankis bei atsitrenkė į priešinga eismo kryptimi važiuojantį motociklą Yamaha XV 1700, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą M. V., dėl ko eismo įvykio metu nesunkiai buvo sutrikdyta M. V. sveikata, padarant kaktikaulio, kairio ir dešinio smilkinkaulio lūžius, kairės akiduobės lateralinės sienelės lūžį, skruostikaulių ir viršutinio žandikaulio, kairio ir dešinio žandinio ančio sienelių lūžius, nosies kaulų lūžį, kraujo išlają po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, nesukėlusį galvos smegenų suspaudimo, povoratinklinę kraujosruvą, galvos smegenų sumušimą be ryškių neurologinių židininių požymių, muštinę žaizdą galvoje, kraujosruvas veide, dešinio raktikaulio, dešinės pusės III-VII šonkaulių lūžius, dešinio stipinkaulio, dešinės plaštakos II delnakaulio lūžius, dešinio šlaunikaulio kūno lūžį, dešinės blauzdos kaulų lūžius, dešinės pėdos laivakaulio ir II, III, IV padikaulių lūžius bei nesunkiai sutrikdyta motociklo keleivės Ž. L. sveikata, padarant jai dešinės plaštakos IV delnakaulio lūžį, muštines žaizdas dešinėje plaštakoje, nubrozdinimus smakre.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis K. J. W. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad jis dirba vilkiko vairuotoju, kartu su sūnumis yra įmonės, kuriai priklauso transporto priemonė DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalininkas. 2021 m. gegužės 20 ar 21 d., pamena, kad buvo šeštadienis, lankėsi Mažeikiuose, kur turėjo pasikrauti krovinį. Apie 16 val. pajudėjo iš Mažeikių į Lenkiją. Praėjus maždaug valandai nuo išvykimo iš (duomenys neskelbtini) atsitiko eismo įvykis, nuo jo vairuojamo vilkiko nukrito ratas. Eismo įvykis įvyko, atrodo, (duomenys neskelbtini). Šiuo maršrutu važiuodavo retai, važiuodamas matė šalia kelio sodybas, statinius, bet nepamena, kad būtų užfiksavęs gyvenvietės pavadinimą ar kelio ženklą. Važiavo transporto priemone DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), maždaug apie 70 km/h greičiu. Tai vilkikas ir puspriekabė su dujų cisterna. Matė, kad priešinga kryptimi važiuoja motociklas, su juo prasilenkiant išgirdo didžiulį triukšmą. Bandė suvaldyti transporto priemonę. Pirmą akimirką po įvykio visiškai nesusigaudė, tik išlipęs iš transporto priemonės pamatė, kad yra pametęs vilkiko galinės ašies kairės pusės ratą. Ratas buvo nukritęs visiškai nuo ašies. Transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga ir turėjo galiojančią techninę apžiūrą. Kiekvieną kartą pakrovęs krovinį, sutikrina dokumentus ir, prieš pradedant važiuoti, apeina transporto priemonę, vizualiai patikrina jos būklę. Maždaug 1,5 val. iki įvykio apžiūrėjo vilkiką, nepastebėjo nieko neįprasto, viskas atrodė tvarkoje. Už transporto priemonės techninę būklę įvykio metu buvo atsakingas jis. Transporto priemonės galinės ir priekinės ašių kapitalinis remontas buvo daromas kovo mėnesį, prieš du mėnesius iki šio įvykio. Neįsivaizduoja kokios priežastys lėmė rato atsiskyrimą. Jeigu ratas būtų netinkamai pritvirtintas, važiuodamas būtų jautęs kažkokius garsus ir iškart sustojęs, bet nieko nejautė. Po eismo įvykio už vilkiko pamatė gulintį motociklą. Priėjęs prie motociklo pamatė du asmenis. Tai buvo vyriškis, motociklo vairuotojas gulėjęs ant kelio važiuojamosios dalies, kiek pamena ant veido buvo nedidelė barzda. Keleivė buvo moteris apie 30 metų amžiaus, juodais plaukais. Atrodo, nukentėjusieji dėvėjo šalmus. Keleivė laikėsi už kairės rankos riešo. Nukentėjusysis motociklo vairuotojas buvo apsirengęs kombinezonu, jo veidas buvo kraujuotas, bet atrodo nebuvo praradęs sąmonės. Patirti sužalojimai motociklininkui kėlė didžiulį skausmą, girdėjo stenėjimą. Tikėtina, kad visi nukentėjusiųjų sužalojimai galėjo atsirasti to eismo įvykio metu. Suprato, kad įvykio priežastis buvo nuo jo transporto priemonės – vilkiko nukritęs ratas. Netrukus į įvykio vietą privažiavo lengvasis automobilis, kartu kvietė pagalbą, atvyko greitoji medicinos pagalba ir policija. Atsiprašo nukentėjusiųjų, anksčiau neturėjo progos ir galimybės atsiprašyti nukentėjusiųjų, kadangi juos skiria atstumas ir kalbos barjeras. Per savo advokatą domėjosi nukentėjusiųjų būkle, žalos atlyginimu, prašė perduoti atsiprašymą. Žino, kad PZU draudimas išmokėjo draudimo išmoką nukentėjusiems, jis asmeniškai niekam nemokėjo. Palaiko savo prašymą dėl laidavimo, sutuoktinė M. J. W. pasiryžusi už jį laiduoti. Kartu gyvena 35 metus, užaugino tris vaikus, pasitiki ja, visus gyvenimiškus reikalus bando spręsti kartu, vienas kitą labai gerai supranta ir palaiko. Niekada nėra turėjęs tokių įvykių, nors transporto priemones vairuoja apie 30 metų. Gailisi, apmaudu ir skaudu dėl šio įvykio, labai išgyvena, patyrė du infarktus dėl patirtų išgyvenimų.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo K. J. W. visiško prisipažinimo, jo kaltę įrodo:

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamasis K. J. W. neteistas, jo padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai, jis visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Taigi, egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Sprendžiant ar šiuo atveju egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktuose nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, pažymėtina tai, jog nukentėjusiesiems M. V., Ž. L. nusikalstama veika buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, tačiau kaltinamasis eismo įvykio metu vairavo transporto priemonę būdamas blaivus, jo valdyta transporto priemonė buvo apdrausta civilinės atsakomybės draudimu. Esant sutartiniams santykiams tarp transporto priemonės valdytojo K. J. W. ir draudimo bendrovės PZU SA, pareiga atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę ir neturtinę žalą priklauso civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo bendrovei. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą nuo 2018 m. lapkričio 1 d., esant pagrįstai pretenzijai, nukentėjusieji turi teisę iš draudimo bendrovės reikalauti turtinės ir neturtinės žalos bendrai iki 5 000 000 Eur sumos. Taigi, šiuo atveju, pareiga atlyginti žalą nukentėjusiesiems M. V., Ž. L., kyla ne kaltinamajam K. J. W., o civiliniam atsakovui PZU SA. Nukentėjusiųjų M. V., Ž. L. pareikšti civiliniai ieškiniai neviršija bendrai 5 000 000 Eur sumos, draudimo bendrovė jau yra tenkinusi dalį civiliniais ieškiniais pareikštų reikalavimų, todėl yra pagrindo manyti, kad nusikalstama veika nukentėjusiesiems padaryta žala bus atlyginta draudimo bendrovės. Nukentėjusiojo M. V. atstovo advokato M. Normanto nurodyta ir Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartyje minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-445-489/2016 suformuota praktika nėra aktuali šiai bylai, nes ta nutartis buvo priimta galiojant ankstesnei Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo redakcijai (nuo 2012 m. birželio 11 d. iki 2018 m. spalio 31 d.), kuri numatė draudimo bendrovės atlygintiną neturtinės žalos dydį neviršijant 5000 Eur sumos. Būtent Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-445-489/2016 buvo sprendžiamas klausimas dėl didesnės nei 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam (reikalavimas buvo virš 9000 Eur), kas, nagrinėjamu atveju nėra aktualu, kadangi dėl pakeisto Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo, šiuo metu draudimo bendrovei PZU SA kyla atsakomybė atlyginti ir 5000 Eur viršijančią neturtinę žalą. Nukentėjusiesiems M. V., Ž. L. padaryta neturtinė žala neviršija 5 000 000 Eur, todėl joks papildomas paties kaltinamojo K. J. W. atliktas žalos atlyginimas ar įsipareigojimas atlyginti žalą nėra būtinas tam, kad jis galėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. K. J. W. anksčiau neteistas (3 t., b. l. 37), tačiau du kartus baustas administracine tvarka (abu kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, t. y. vairavimą neprisisegus diržo ir greičio viršijimą) (3 t., b. l. 38-39). Ši aplinkybė necharakterizuoja K. J. W. itin teigiamai, tačiau minėti pažeidimai buvo padaryti prieš 5-6 metus, duomenų apie vėliau padarytus analogiškus pažeidimus byloje nėra. Kaltinamasis yra dirbantis, susituokęs, jo nusikalstama veika buvo padaryta iš neatsargumo, jis apgailestauja dėl įvykio, gailisi, teisiamojo posėdžio metu kelis kartus atsiprašė nukentėjusiųjų. Visuma nustatytų aplinkybių, leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teisiamojo posėdžio metu neprieštaravo ir valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras, kuris betarpiškai dalyvavo bylos nagrinėjime. Prokuroras nurodė teismui, kad K. J. W. galima skirti laidavimą ir išreiškė nuomonę, kad M. J. W. yra tinkama būti laiduotoja. Esant BK 40 straipsnyje įtvirtintiems pagrindams, K. J. W. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1-4 dalys).

BK 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Atsižvelgdamas į laiduotojo asmenines savybes ir jo turtinę padėtį, teismas nustato užstato dydį arba sprendžia dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Dėl užstato taikymo ar jo netaikymo kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie yra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto prevencinio poveikio nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam asmeniui. Teisės teorijoje teigiama, kad paprastai užstatas turėtų būti skiriamas atsižvelgus į laiduotoją ir nusikalstamą veiką padariusį asmenį charakterizuojančias savybes. Padarytą nusikalstamą veiką, ją padariusį asmenį ir laiduotoją apibūdinančių aplinkybių visuma šiuo konkrečiu atveju sąlygoja išvadą, kad laidavimas skirtinas be užstato. Kaltinamasis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja M. J. W. nurodė, kad yra pasiryžusi padėti kaltinamajam, stengsis daryti jam teigiamą įtaką. Teismas pasitiki laiduotoja, teigiamai vertina jos asmenines savybes, pasiryžimą užtikrinti, jog kaltinamasis daugiau nedarys nusikalstamų veikų. Įvertinus kaltinamąjį bei laiduotoją charakterizuojančius duomenis, laiduotojos turtinę padėtį, skirtinas laidavimas be užstato (BK 40 straipsnio 5 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo

BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas). K. J. W. pažeidė kelių eismo taisykles (viršijo gyvenvietės ribose leistiną greitį; vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę ir kelionės metu nestebėjo transporto priemonės techninės būklės), dėl jo neatsargumo padarytos nusikalstamos veikos metu nukentėjo du asmenys, kuriems padaryti sveikatos sužalojimai. Siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir siekiant paveikti nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamą asmenį, kad laikytųsi įstatymų, jam skirtina prokuroro siūloma baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis).

Dėl civilinių ieškinių

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir Šiaulių teritorinės ligonių kasai žalą dėl eismo įvykio metu patirtų Ž. L., M. V. sužalojimų atlygino draudimo bendrovė, todėl civiliniai ieškiniai nėra reiškiami (2 t., b. l. 137-138, 3 t., b. l. 160, 5 t., b. l. 145, 146).

Nukentėjusysis M. V. ikiteisminio tyrimo metu (2021 m. spalio 18 d.) pareiškė civilinį ieškinį (1 t., b. l. 122-124), kuriuo prašė priteisti iš K. J. W. ir draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ 22112,41 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinyje nurodė, kad dėl eismo įvykio patyrė daugybinius lūžius, fizinį skausmą. Buvo atliktos operacijos, gydymas laukia ir ateityje. Dėl eismo įvykio patyrė nepatogumus, susijusius su gydymo procedūromis, dvasinius išgyvenimus dėl sveikatos būklės. Jam padarytą neturtinę žalą vertina 29816,41 Eur. Draudimo bendrovė jam atlygino 7704 Eur neturtinę žalą, todėl iš atsakingų už žalą asmenų, t. y. kaltinamojo ir draudimo bendrovės turėtų būti priteista 22112,41 Eur.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis M. V. parodė, kad po 2022 m. balandžio 26 d. su draudimo bendrove pasirašyto susitarimo, jis pretenzijų draudimo bendrovei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nebeturi, tačiau palaiko civilinio ieškinio reikalavimą dėl 14000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo K. J. W.

Nukentėjusioji Ž. L. ikiteisminio tyrimo metu (2021 m. spalio 18 d.) pareiškė civilinį ieškinį (1 t., b. l. 100-101), kuriuo prašė priteisti iš K. J. W. ir draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ 3041 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinyje nurodė, kad eismo įvykio metu patyrė nubrozdinimus smakre, dešinės plaštakos IV delnikaulio lūžį, dvi žaizdas plaštakoje. Dėl eismo įvykio patyrė nepatogumus, susijusius su gydymo procedūromis, išgąstį, dvasinius išgyvenimus. Draudimo bendrovė atlygino jai turtinę žalą (negautas pajamas dėl nedarbingumo) 249 Eur ir 3210 Eur neturtinę žalą, todėl iš atsakingų už žalą asmenų, t. y. kaltinamojo ir draudimo bendrovės turėtų būti priteista dar 3041 Eur neturtinės žalos.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji Ž. L. parodė, kad palaiko civilinį ieškinį ir prašo priteisti 1500 Eur iš kaltinamojo K. J. W. Draudimo bendrovei pretenzijų nebeturi. Po eismo įvykio buvo nuvežta į gydymo įstaigą, išleista gydytis ambulatoriškai, reikėjo persitverti žaizdas. Pasireiškė psichiniai sutrikimai, nerimas, baimė važiuoti motociklu, baimė net eiti pėsčiomis, jei pro šalį važiuoja vilkikas.

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartimi (6 t., b. l. 55-56) civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ pakeistas Lenkijos Respublikos draudimo įmonę PZU SA.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir - CK) 6.254 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad su civilinės atsakomybės draudimu susijusius santykius reglamentuoja CK ir kiti įstatymai, todėl sprendžiant šioje byloje kilusius klausimus taip pat būtina vadovautis ir Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau ir – TPVCAPDĮ). Vienas iš materialiai atsakingų asmenų, išvardytų BPK 109 straipsnyje, 111 straipsnio 1 dalyje, gali būti draudimo įmonė (draudikas), su atsakingu už žalos padarymą asmeniu (pvz., transporto priemonės valdytoju) trečiojo asmens interesais sudariusi civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims – draudikui ir žalą padariusiam asmeniui (draudėjui). Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudžiamajam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Tuo tarpu žalą padariusio asmens (draudėjo) pareiga atlyginti žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį su nukentėjusiuoju (civiliniu ieškovu) sieja deliktinė prievolė ir materialinės žalos atlyginimui taikomas visiškas žalos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nepaisant to, jog draudiko prievolė atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą atsiranda transporto priemonių valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu, ji gali būti apribota minimalia draudimo suma, tačiau ne skirtingu atsakomybės režimu. Tai reiškia, kad draudikas turi atlyginti nukentėjusiajam ar kitiems teisę į žalos atlyginimą turintiems asmenims tiek, kiek turėtų atlyginti pats žalą padaręs asmuo, kurio civilinė atsakomybė apdrausta.

Byloje nustatyta, jog dėl K. J. W. sukelto eismo įvykio buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiųjų M. V., Ž. L. sveikata, dėl to susidarė turtinė ir neturtinė žala. Eismo įvykio metu transporto priemonės valdytojo K. J. W. civilinė atsakomybė buvo apdrausta PZU SA, todėl šiai draudimo bendrovei kyla pareiga atlyginti dėl eismo įvykio atsiradusią turtinę ir neturtinę žalą (TPVCAPDĮ 3 straipsnis). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi, nusikalstama veika padaryta žala – tai baudžiamojo įstatymo saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas, sukėlęs neigiamų pasekmių, kurias galima įvertinti turtine išraiška. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nukentėjusiesiems M. V. ir Ž. L. draudimo bendrovė yra visiškai atlyginusi turtinę žalą ir dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusieji pretenzijų neturi, reiškia reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Tai reiškia, kad, pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Teismų praktikoje konstatuojama, kad vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams. Jeigu pasekmės atsiranda dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, jei jos susijusios su ateities intervencijomis arba su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171/2008). Tačiau pažymėtina, jog, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinat arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2013).

Šiuo atveju M. V. eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, po eismo įvykio jis kelias dienas buvo komoje, patyrė daugybinius kaulų lūžius, jam buvo atliekamos sudėtingos kaulų lūžių operacijos, gydytas ligoninėje kelis mėnesius, į namus gydytis išleistas negalintis vaikščioti, nuo 2022 m. sausio mėn. pradėjo iš naujo mokytis vaikščioti, gydėsi, pasekmes jaučia iki šiol, jam nuo 2021 m. spalio 26 d. iki 2022 m. spalio 25 d. nustatytas 35 proc. darbingumo lygis, nuo 2022 m. spalio 25 d. iki 2024 m. lapkričio 3 d. nustatytas 55 proc. darbingumo lygis. Žmogaus sveikata yra unikali vertybė, ją turėdamas žmogus kaupia socialines, materialines, kultūrines vertybes, kuria gerovę, o išgyvenimai, sukelti dėl sveikatos sutrikdymo, yra ypač dideli. Didesnė žala yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai, dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvių pasikeitimų įvairiose gyvenimo srityse. Akivaizdu, jog nukentėjusysis M. V. dėl patirto fizinio skausmo ir sveikatos sutrikdymo patyrė ir dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus dėl savo sveikatos, ir patiria realius nepatogumus dėl nustatyto nedarbingumo, neįgalumo, liekamieji reiškiniai yra akivaizdūs (gydytas ligoninėje, nustatytas neįgalumas, skausmai, kūno dalių tirpimas, vaikščiojimas šlubuojant).

Draudimo bendrovė atlygino nukentėjusiajam M. V. 13626 Eur neturtinės žalos (6 t., b. l. 69,70-71). 2022 m. balandžio 26 d. AB „Lietuvos draudimas“ (atstovaudamas PZU SA) su M. V. sudarė susitarimą, pagal kurį susitarė, jog prie 2021 m. rugpjūčio 31 d. išmokėtos 7704 Eur neturtinės ir 4808 Eur turtinės žalos, papildomai sumokėjus 5922 Eur neturtinės žalos ir 528 Eur turtinės žalos, yra atlyginama visa M. V. neturtinė žala dėl eismo įvykio ir turtinė žala, susijusi su motociklu. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Draudimo bendrovės ir nukentėjusiojo M. V. susitarimas nėra nuginčytas teismine tvarka, yra galiojantis ir teismo galėtų būti pripažintas negaliojančiu bei paneigiančiu visišką žalos atlyginimo faktą tik tuo atveju, jeigu jis prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-130-1073/2021). Byloje nustatyta, kad minėtas susitarimas buvo pasiektas, kuomet iškart po įvykio nukentėjusiojo M. V. artimieji susisiekė su žalų specialistu, kuris derino žalos atlyginimo klausimus su draudimu. Žala M. V. buvo atlyginta dviem etapais, t. y. 2021 m. rugpjūčio 31 d. sumokėta 7704 Eur neturtinės žalos ir 4808 Eur turtinės žalos, o po 2022 m. balandžio 26 d. susitarimo pasirašymo dar papildomai 5922 Eur neturtinės ir 528 Eur turtinės žalos. Susitarimas pasirašytas praėjus beveik metams laiko po įvykio, tuo metu M. V. jau nebebuvo gydomas ligoninėje, pats vaikščiojo, jam buvo žinomi duomenys apie nuo 2021 m. spalio 26 d. jam nustatytą darbingumo lygį. Taip pat susitarimo pasirašymo metu M. V. buvo žinomos ir tolimesnio gydymo prognozės, kad galimai bus reikalinga operacijų metu išimti metalo konstrukcijas iš kaulų. Byloje duomenų, kad nuo 2022 m. balandžio 26 d. M. V. būtų buvę atlikta dar operacijų nėra, jo sveikatos būklė nuosekliai gerėja, ką patvirtina nuo 2022 m. spalio 25 d. terminuotai nustatytas didesnis darbingumo lygis nei anksčiau. Jį gydęs gydytojas M. S., byloje apklaustas liudytoju parodė, kad nukentėjusysis paskutinį kartą pas jį konsultacijai lankėsi prieš metus. Taigi, susitarimo pasirašymo metu M. V. suvokė savo sveikatos būklę, žinojo apie liekamuosius reiškinius, sutartį sudarė laisva valia, suvokdamas susitarimo nuostatas, ką patvirtina susitarimo V dalies 1 punktas. Teisiamojo posėdžio metu M. V. nurodė, kad, prieš pasirašant susitarimą, su advokatu buvo kalbėję, jog nepasirašytų jokių susitarimų be advokato. Nors jis nurodė neatsimenantis ar konkrečiai šis susitarimo turinys buvo aptartas su jo advokatu, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad advokatas M. Normantas nukentėjusįjį M. V. atstovauja nuo 2021 m. lapkričio 5 d. Atstovas intensyviai dalyvavo ikiteisminiame tyrime, teikė prašymus, skundus M. V. vardu, jam buvo žinoma situacija dėl žalos atlyginimo, byloje pareikšto civilinio ieškinio, todėl jis turėjo galimybę žinoti ir apie sudaromą susitarimą su draudimu.

Pagal teismų praktiką už nesunkų sveikatos sutrikdymą, padarytą neatsargiu nusikaltimu, priteisiama apytiksliai nuo 600 Eur iki 7000 Eur neturtinės žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-228-303/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017, Nr. 2K-232-507/2015, Nr. 2K-211-895/2018, Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1A-3-557/2018, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-212-290/2018, Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1A-331-174/2016, Šiaulių apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1A-159-875/2020, Šiaulių apygardos teismo nutartis byloje 1A-325-744/2019). Šiuo atveju už nesunkų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiajam M. V. išmokėtas neturtinės žalos dydis 13626 Eur beveik dvigubai viršija pagal teismų praktiką priteisiamas neturtinės žalos sumas, todėl negali būti laikomas nesąžiningu, neteisingu ar neadekvačiu padarytai žalai atlyginti. Teismas nenustatė pagrindų, lemiančių 2022 m. balandžio 26 d. susitarimo negaliojimą. Suprantama, jog M. V. sveikatos būklės situacija ilgą laiką po eismo įvykio buvo sudėtinga, liekamieji reiškiniai, tikėtina, išliks visą gyvenimą, tačiau esant atlygintai 13626 Eur žalai, esant draudimo bendrovės ir M. V. susitarimui, kad tokia suma yra atlyginama visa jam eismo įvykio metu padaryta neturtinė žala, nesant teisinio pagrindo priteisti dar papildomai žalos atlyginimo iš kaltinamojo K. J. W., nukentėjusiojo M. V. civilinis ieškinys atmestinas (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad dėl kaltinamojo K. J. W. padaryto neatsargaus nusikaltimo buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios Ž. L. sveikata. Nors abiems nukentėjusiesiems nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas, tačiau Ž. L. patirti sužalojimai yra žymiai mažesni nei M. V. Dėl patirtų sužalojimų Ž. L. nebuvo gydoma ligoninės stacionare, įvykio dieną po apžiūros ir suteiktų medicininių paslaugų ji išleista gydytis ambulatoriškai, gydėsi apie du mėnesius, jokių duomenų apie liekamuosius reiškinius, susijusius su patirtais sužalojimais, byloje nėra. Akivaizdu, jog nukentėjusioji Ž. L. dėl patirto fizinio skausmo ir sveikatos sutrikdymo patyrė ir dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus dėl savo sveikatos, nepatogumus dėl gydymosi ir pan. Visgi, teismo vertinimu, nekartojant aukščiau paminėtų neturtinės žalos atlyginimo kriterijų, jos dydžių, nustatytų įstatyme ir teismų praktikoje, Ž. L. draudimo bendrovės atlygintinas neturtinės žalos dydis (3210 Eur) yra adekvatus ir proporcingas padarytai žalai, kilusioms pasekmėms. Teismų praktikoje už panašaus lygio nesunkius sveikatos sutrikdymus yra priteisiama apytiksliai nuo 870 Eur iki 2000 Eur neturtinės žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-97/2012; 25-372-942/2015 ir kt). Nagrinėjamu atveju priteisti papildomą neturtinės žalos dydį nei iš kaltinamojo, nei iš draudimo bendrovės, nėra pagrindo, todėl nukentėjusiosios Ž. L. civilinis ieškinys atmestinas (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Dėl proceso išlaidų

BPK 103 straipsnyje nustatyta, kad proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, kitos išlaidos, kurias teismas pripažįsta proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnio 5, 6 punktai). Iš Telšių apskrities VPK tarnybinių pranešimų ir kitų byloje esančių duomenų matyti, kad už vilkiko su puspriekabe-cisterna, motociklo transportavimą, techninių paslaugų darbus, vilkiko su puspriekabe-cisterna galinių ratų nuėmimo ir vilkiko pakėlimo darbus susidarė 695,18 Eur išlaidos. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, tačiau iš kaltinamojo nepriteistinos, nes 2022 m. vasario 18 d. kaltinamasis proceso išlaidas atlygino (4 t., b. l. 92).

Išlaidos už vertimus ikiteisminio tyrimo metu - 512,70 Eur (2 t., 183-189, 190-194) iš kaltinamojo nepriteistinos, nes tokios galimybės nenumato BPK 105 straipsnio 1 dalis.

Nukentėjusiojo M. V. išlaidos už advokato teisinę pagalbą, pagrįstos rašytiniais įrodymais (6 t., b. l. 91-93), nelaikytinos per didelėmis, atsižvelgiant į advokato teiktą teisinę pagalbą ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu, todėl 2200 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš kaltinamojo nukentėjusiajam M. V. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,:

1. Motociklas Yamaha XV 1700, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir raktas, grąžintas savininko įgaliotam asmeniui (1 t., b. l. 197), paliktinas savininko nuosavybėje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas);

2. Vilkikas DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabė-cisterna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raktai, vilkiko registracijos liudijimas, grąžinti savininko atstovui ( 2 t., b. l. 6, 9), paliktini savininko nuosavybėje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas);

3. Vokas su DVD (nuotraukos ir planas iš įvykio vietos apžiūros) paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl kardomosios priemonės

Kaltinamajam K. J. W. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 113-115, 6 t., 33-34) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 139 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

K. J. W., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminui laiduotojos M. J. W., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktą, K. J. W. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio (500 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti iki 2023 m. spalio 10 d. į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332 Luminor Bank AS.

Kol nuosprendis įsiteisės K. J. W. palikti tą pačią kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nukentėjusiųjų M. V. ir Ž. L. civilinius ieškinius atmesti.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,: motociklą Yamaha XV 1700, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir raktą, grąžintus savininko įgaliotam asmeniui, palikti savininko nuosavybėje; vilkiką DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabę-cisterną, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raktus, vilkiko registracijos liudijimą, grąžintus savininko atstovui, paliktini savininko nuosavybėje; voką su DVD (nuotraukos ir planas iš įvykio vietos apžiūros) palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Iš Kazimierz J. W. priteisti M. V. 2200 Eur (du tūkstančius du šimtus Eur) proceso išlaidas už advokato teisinę pagalbą.

K. J. W. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.