Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-119-926/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-04-10
Bylos Nr.: 1A-119-926/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-04966-2022-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Aušra Vingilė, Lina Lesinskienė, Odeta Gruodienė
Nuteistasis: A. R.
Nukentėjusysis: V. J.
Advokatai: Ramūnas Mikulskas, Vytautas Klimavicius

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-119-926/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04966-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.3; 1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.1.10.1; 1.2.25.4.2.4; 2.1.7.2; 2.1.7.3; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.4; 2.4.2.1; 2.4.6.1; 2.5.1 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Linos Lesinskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Ievai Juzvikienei,dalyvaujant prokurorei Algidai Banienei,nuteistajam A. R. ir jo gynėjui advokatui Ramūnui Mikulskui,nukentėjusiosios V. J. atstovui advokatui Vytautui Klimavičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. (toliau – ir nuteistasis) gynėjo advokato Ramūno Mikulsko (toliau – ir nuteistojo gynėjas) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2023 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį ir nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant A. R. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsniu, 71 straipsniu, A. R. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

- uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, ši terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

- 20 MGL dydžio (1 000 eurų) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokant į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą.

Iš draudimo kompanijos (duomenys neskelbtini) V. J. priteista 1 350 (vienas tūkstantis trys šimtai penkiasdešimt) eurų turtinės žalos atlyginimo, 12 000 (dvylika tūkstančių) eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (13 350 Eur) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Alytaus apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu A. R. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, kai dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus bei nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, padaryta turtinė žala: jis 2022 m. vasario 11 d., apie 21.05 val., vairuodamas jam pačiam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 127, 128, 129 punktų reikalavimus – nesilaikė visų atsargumo priemonių tam, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, viršijo gyvenvietėje didžiausią leistiną 50 km/h greitį, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio, nesustabdė transporto priemonės, neapvažiavo kliūties, taip sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, o būtent, važiuodamas (duomenys neskelbtini) 128 km/h greičiu, susidūrė su priešais (duomenys neskelbtini) gatve atvažiuojančiu ir sukančiu kairėn į (duomenys neskelbtini) gatvę automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. J., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojui V. J. buvo padaryta politrauma, galvos smegenų trauma, ūmus periodas, smegenų kontūzija, subarachnoidinė hemoragija, pakraujavimas į skilvelių sistemą, krūtinės ląstos kontūzija, dešinės pusės 8-10, 7, kairės 1 šonkaulių lūžimai, dešinysis pneumohemotoraksas, paodinė emfizema, plaučių kontūzija, stuburo C-7 slankstelio lūžimas, ne neuro komplikuotas, L1-5 lūžimai, kryžkaulio lūžimas, gaktikaulio abiejų šakų lūžimai, trauminis šokas, KFN, koma, dėl galvos smegenų trauminės ligos, ūmaus periodo, sunkios formos, galvos smegenų sumušimo, dubens kaulų lūžimų bei išsivysčiusio pneumohemotorakso, sunkaus laipsnio šoko padarė sunkų sveikatos sutrikdymą V. J., kuris dėl šių sužalojimų (duomenys neskelbtini) mirė, automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), keleivei H. E. dėl dešinio stipinkaulio ir dešinės plaštakos 3-io delnikaulio lūžimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, eismo įvykio metu sugadino (duomenys neskelbtini) savivaldybei priklausantį turtą – gatvės apsauginę tvorelę ir padarė 237, 16 Eur turtinę žalą.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, pripažįstant A. R. nepadarius jam inkriminuotos nusikalstamos veikos.

2.1. Skunde teigiama, kad pagrindinė sąlyga, lėmusi eismo įvykį, buvo „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo V. J. veiksmai, o ne nuteistojo, nes V. J., sukdamas sankryžoje į kairę, turėjo įsitikinti, ar nėra pagrindiniu keliu važiuojančių automobilių ir juos praleisti, tačiau staiga sukdamas, sudarė kliūtį nuteistojo vairuojamam automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, dėl ko pastarasis net neturėjo galimybės stabdyti, šias aplinkybes patvirtino H. E., A. B.. Taigi, jei V. J. nebūtų pažeidęs Kelių eismo taisyklių, eismo įvykis apskritai nebūtų įvykęs.

Žemesnės instancijos teismas

2.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nuteistasis pažeidė KET 9 punktą ir tinkamai nemotyvavo, kaip konkrečiai pasireiškė nuteistojo KET 127, 128 ir 129 punktuose numatytų reikalavimų pažeidimai, nes nenustatyta, kad A. R. eismo įvykio metu viršijo leistiną greitį, o ir nustatyti, kokiu greičiu iki eismo įvykio kilimo/eismo įvykio metu važiavo jo vairuojamas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, yra neįmanoma.

2.3. Specialisto išvada ir ekspertizės aktas taip pat patvirtino aplinkybę, jog V. J. veiksmai (važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve ir sankryžoje sukdamas kairėn į (duomenys neskelbtini) gatvę, nedavė kelio priešinga kryptimi važiuojančiam automobiliui „(duomenys neskelbtini)“) buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Taigi, šiuo atveju nėra svarbu automobilio „(duomenys neskelbtini)“ greitis, nes ne nuteistojo automobilio greitis buvo būtinoji padarinių atsiradimo sąlyga. Nuteistasis važiavo pagrindiniu keliu, todėl turėjo pirmumo teisę visais atžvilgiais ir pagrįstai galėjo tikėtis, kad priešais atvažiuojantis „(duomenys neskelbtini)“ automobilis, vairuojamas V. J., nepažeidinės KET taisyklių.

2.4. Ekspertizės akte, specialisto išvadoje nurodomas galimai „tikėtinas“ 128 km/h nuteistojo vairuoto automobilio „(duomenys neskelbtini)“ greitis, tačiau „tikėtinas“ greitis nepatvirtina ir neįrodo, jog būtent tokiu greičiu automobilis „(duomenys neskelbtini)“ važiavo prieš pat susidūrimą. Ekspertizės akte ir specialisto išvadoje nėra nustatytas tikslus greitis, taigi teismo padarytos išvados dėl nuteistojo kaltumo yra grindžiamos prielaidomis, o ne objektyviais įrodymais, todėl vadovaujantis in dubio pro reo principu, ši abejonė turi būti vertinama nuteistojo naudai.

2.5. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi eismo įvykį mačiusių liudytojų subjektyviais parodymais, kurie nėra ekspertai ar specialistai ir gali nurodyti tik savo nuomonę. Pastarieji vienodai teigė, kad (duomenys neskelbtini) gatve, nuo žiedinės sankryžos link eismo įvykio vietos, važiavę baltas ir juodas automobiliai važiavo labai dideliu greičiu, netgi spėjamą važiavimo greitį liudytojai nurodė panašiai – apie 150 km/h, kurį grindė savo vairavimo patirtimi, liudytojo J. S. atveju – iš matomų kitų automobilių važiavimo mieste greičio, nors pastarasis nėra vairavęs automobilio, taip pat duomenimis iš D. R. pateikto vaizdo įrašo girdimų žodžių „bet ar matei, koks greitis buvo?“. Be to, pažymima ir tai, kad tarp liudytojų parodymų buvo akivaizdūs prieštaravimai, jie nesutapo su H. E., A. B. bei nuteistojo parodymais.

2.6. Visiškai nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog vaizdo įrašai, specialisto pastaba išvadoje, taip pat liudytojų N. S., J. S. ir D. R. parodymai patvirtina, kad nuteistasis, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), lenktyniavo su liudytoju A. B., tuo metu vairavusiu baltos spalvos automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kas, teismo vertinimu, ir yra priežastis, dėl ko nuteistasis taip žymiai viršijo leistiną greitį, nes lenktynių faktą paneigė A. B. ir H. E..

2.7. Baudžiamojoje byloje H. E. parodė, jog privažiavus sankryžą, reguliuojamą šviesoforu, jie važiavo tiesiai, kai priešais juos nuo prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ atvažiavo šviesios spalvos automobilis ir pasuko į kairę, t. y. priešais juos, nuteistasis nespėjo stabdyti ir trenkėsi į tą automobilį. Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad taksi niekaip nebandė išvengti įvykio, „(duomenys neskelbtini)“ automobiliui nebuvo kur pasitraukti, nes viskas staigiai įvyko, taksi nei sustojo, nei padidino greitį, kad išvengti susidūrimo. Nuteistasis teismo posėdžio metu taip pat davė nuoseklius parodymus, kad matė transporto priemonę, tačiau nemanė, kad ji suks, taksi atliko staigų, netikėtą manevrą, suko aštriai ir staigiai pakeitė kryptį. Šios nurodytos aplinkybės nebuvo paneigtos jokia objektyvia bylos medžiaga.

2.8. Taip pat pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes dėl to, kad V. J. visiškai nematė kaire akimi ir tai galėjo turėti įtakos jo priimtiems sprendimams, nes vaizdo įrašai, ekspertizės aktas patvirtina, kad V. J., atliekant manevrą, važiavo tikėtinu nedideliu 16 km/h greičiu, greičio nedidino, nesiekė išvengti susidūrimo, greičiau pasišalinti iš sankryžos, kas rodo vairuotojo didelį aplaidumą ir nerūpestingumą.

2.9. Pirmosios instancijos teismas pateikė nepatvirtintus ir byloje neįrodytus faktus, nes nuosprendžio 34 lape nurodė, jog jeigu neva nuteistasis nebūtų pažeidęs KET, V. J. būtų spėjęs užbaigti kairiojo posūkio į (duomenys neskelbtini) gatvę manevrą ir išvažiavęs iš pavojingos zonos, nebūtų sudaręs nuteistajam kliūties ir eismo įvykis nebūtų įvykęs, nuteistojo automobilis į V. J. automobilį nebūtų atsitrenkęs. Kaip minėta, priežastinis ryšys šioje byloje egzistuoja būtent tarp V. J. veiksmų ir atsiradusių padarinių, jo veiksmai buvo tiesioginė ir pagrindinė eismo įvykio priežastis, o tarp nuteistojo veikos ir padarinių nėra priežastinio ryšio – būtinojo BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymio. Taigi, V. J. laikantis KET ir praleidus nuteistąjį, važiavusį pagrindiniu keliu, automobiliai nebūtų susidūrę ir eismo įvykio būtų išvengta.

2.10. Nuteistojo gynėjo nuomone, teismo išvada, kad pateiktas CRASH testas nepaneigia nuteistojo vairuoto automobilio greitį, yra formali. Minėtame CRASH teste demonstruojamas automobilių „(duomenys neskelbtini)“ modelių (tarp kurių patenka ir nuteistojo vairuotas „(duomenys neskelbtini)“ modelis) sugadinimų pobūdis (testo metu automobilio greitis buvo 56 km/h), o nuteistojo automobilio sugadinimų dydis panašus į CRASH teste pateikto automobilio sugadinimus, kas dar kartą patvirtina aplinkybę, jog nuteistasis nevažiavo „tikėtinu“ 128 km/h greičiu, nes tokiu atveju nuteistojo vairuoto automobilio patirti sugadinimai po eismo įvykio būtų buvę daug didesni, lyginant su automobilio, naudoto CRASH teste, patirtais sugadinimais. Minėta teismo išvada tik įrodo, jog teismas dar iki nuosprendžio priėmimo jau turėjo išankstinį neigiamą nusistatymą nuteistojo atžvilgiu ir buvo šališkas, kadangi jokia ekspertizė, siekiant nustatyti nuteistojo vairuoto automobilio greitį, nebuvo paskirta ir konkretus nuteistojo vairuojamo automobilio greitis nebuvo nustatytas.

2.11. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismui vien išvardijus dalį rašytinės bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo duomenis, tačiau jų tinkamai nepatikrinus, savarankiškai neįvertinus atskirų reikšmingų bylos įrodymų (nuteistojo parodymų ir juos patvirtinančių H. E., A. B. parodymų, kitų reikšmingų bylos duomenų), nėra pagrindo daryti išvados apie išsamų ir nešališką šios bylos išnagrinėjimą bei nagrinėjamos nusikalstamos veikos visų aplinkybių įvertinimą pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė ir nukentėjusiosios atstovas prašė apeliacinio skundo netenkinti, nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. R. gynėjo advokato Ramūno Mikulsko apeliacinis skundas atmestinas.

5. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo A. R. gynėjas apeliaciniame skunde kelia įrodymų vertinimo ir ginamojo kaltės klausimus, teigdamas, kad nėra surinkta įrodymų, kuriais remiantis būtų galima pagrįsti ginamojo kaltę, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nes priežastinis ryšys šioje byloje egzistuoja ne tarp nuteistojo, o būtent tarp V. J. veiksmų ir atsiradusių padarinių. Skunde prašoma A. R. atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamame nuosprendyje atliktą byloje surinktų ir ištirtų įrodymų analizę, neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl nepagrįsto A. R. nuteisimo pagal 281 straipsnio 5 dalį, teigiant, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas bei vertindamas byloje surinktus įrodymus, nuspręsdamas dėl nuteistojo kaltės, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o taip pat šią veiką kvalifikuodamas, padarė esminių BPK pažeidimų. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes, įvertino byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetą bei padarė bylos įrodymais nustatytais duomenimis pagrįstas išvadas dėl A. R. padarytų veiksmų teisinio vertinimo, jo kaltės įrodytumo.

Žemesnės instancijos teismas

7. Kaip minėta, A. R. nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarymą, nes 2022 m. vasario 11 d., apie 21.05 val., vairuodamas jam pačiam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė KET 9, 127, 128, 129 punktų reikalavimus, o būtent: važiuodamas (duomenys neskelbtini), 128 km/h greičiu, susidūrė su priešais (duomenys neskelbtini) gatve atvažiuojančiu ir sukančiu kairėn į (duomenys neskelbtini) gatvę automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. J., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui V. J. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kuris dėl šių sužalojimų (duomenys neskelbtini) mirė, automobilio „(duomenys neskelbtini)“ keleivei H. E. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat šio eismo įvykio metu buvo sugadintas (duomenys neskelbtini) savivaldybei priklausantis turtas – gatvės apsauginė tvorelė ir padaryta 237, 16 Eur turtinė žala.

8. BK 281 straipsnio 5 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyto neatsargaus nusikaltimo požymiai įtvirtinti blanketinėje dispozicijoje, todėl atskleidžiant jų turinį privalu remtis teisės aktais, galiojančiais greta baudžiamojo įstatymo ir reglamentuojančiais kelių eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką – konkretų kelių eismo saugumo taisyklių ar transporto eksploatavimo taisyklių pažeidimą (pažeidimus) ir jo padarinius, bet ir priežastinį ryšį tarp jų. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos KET pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje nurodytais padariniais, ir nustačius vairuotojo neatsargią kaltę.

9. BK 281 straipsnyje nustatytas nusikaltimas padaromas neatsargia kaltės forma (BK 281 straipsnio 7 dalis). Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 straipsnio 2 dalis) arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis). Dėl nusikalstamo pasitikėjimo jis padaromas tada, kai kaltininkas suvokia rizikingą savo veikos pobūdį numatydamas, kad jo padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimas (pvz., greičio viršijimas, netinkamas manevravimas, išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą, techniškai netvarkingos transporto priemonės vairavimas) gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnyje nustatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikisi tokių padarinių išvengti. Tai reiškia, kad kaltininkas minėtus padarinius numato kaip mažai tikėtinus ir tikisi, jog šiomis konkrečiomis aplinkybėmis jų nekils. BK 281 straipsnyje nustatytas nusikaltimas padaromas dėl nusikalstamo nerūpestingumo tada, kai kaltininkas nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo ir nenumatė, kad jo padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnyje nustatytų padarinių, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius išplaukia iš įstatymo nustatytos pareigos vairuotojams išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, mokėti eismo taisykles ir jų laikytis, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstamų padarinių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-689/2018).

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko (kaltininkų) veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje, jam (jiems) laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje nurodyti padariniai, nebūtų įvykęs (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, 2K-204/2005, 2K-382/2008, 2K-150/2008, 2K-346-699/2015, 2K-171-648/2020). Pagal teismų praktiką, priežastinio ryšio nustatymas paprastai apima būtinosios padarinių kilimo sąlygos ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų buvusios pažeistos KET, t. y. pašalinant iš eismo įvykio priežastingumo grandinės Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas KET pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-155-511/2017, 2K-7-1-693/2018). Visais atvejais teismo išvada dėl priežastinio ryšio nustatymo turi būti tinkamai motyvuota ir pagrįsta abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų analize (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-325-942/2017).

11. Būtinoji sąlyga eismo įvykiui kilti nustatoma tada, kai konstatuojamos aplinkybės, kurioms esant sukuriama eismo dalyvių veiksmais pavojinga žmonėms ir jų turtui, aplinkai eismo situacija, kurioje eismo dalyvis galėjo išvengti eismo įvykio, tačiau dėl padarytų KET pažeidimų jo neišvengė. Ši taisyklė taikoma naudojantis atmetimo principu, kai, paeiliui vertinant ir atmetant kiekvieno iš eismo dalyvių veiksmus (nagrinėjamoje byloje vairuotojo ir pėsčiojo veiksmus kiekvienam jų darant KET pažeidimą), žiūrima, ar, paeiliui atmetus vieno eismo dalyvio veiksmus, pavojinga veika tęsiasi ir ar dėl jos padariniai vis tiek būtų kilę. Jeigu atsakoma neigiamai, vadinasi, KET pažeidusio asmens veiksmai nebuvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Analogiškai tikrinami kito KET pažeidėjo veiksmai.

12. Be to, eismo saugumo pažeidimų bylose priežastinis ryšys nustatomas teismui vertinant įrodymus, jų pagrindu nustatytas aplinkybes ir darant logika pagrįstas išvadas, kokie eismo įvykio dalyvių veiksmai ir jų padaryti KET pažeidimai lemia kylančius padarinius, ar jie objektyviai ir dėsningai išplaukia iš nustatytų eismo dalyvių poelgių. Specialios teismo techninių ekspertizių ekspertų, eismo įvykių specialistų, žinios, kurios pasitelkiamos eismo saugumo pažeidimų bylose, taip pat atlieka labai svarbų vaidmenį tokį priežastinį ryšį nustatant (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-222/2017). Todėl bylose dėl transporto eismo saugumo būtina laikytis ir tokių ekspertinio tyrimo išvadų vertinimo ypatumų, iš kurių šiai bylai reikšmingi yra šie: vertinant ekspertinio tyrimo išvadas būtina motyvuoti, kodėl jomis nėra vadovaujamasi ar kodėl įrodymais pripažįstamos kitos nei tyrimo išvadoje nustatytos aplinkybės; baudžiamosios bylos aplinkybių grindimas ekspertizės aktu (specialisto išvada), kuriame padarytos tikėtinos išvados, galimas, jei šios išvados gali būti patvirtintos ir kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-507/2015). Tačiau baudžiamosios bylos aplinkybių grindimas ekspertizės aktu (specialisto išvada), kuriame padarytos tikėtinos išvados, galimas, jei šios išvados gali būti patvirtintos ir kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-507/2015). Pagal bendrus sąlyginės eksperto (specialisto) išvados vertinimus, teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad sąlyginės specialisto ar ekspertizės akto išvados savaime nerodo jų neišsamumo ar nepatikimumo, jų vertinimas turi ypatumų. Tokiu atveju eksperto (specialisto) atsakymas į pateiktą klausimą yra siejamas su viena ar keliomis sąlygomis, todėl aplinkybės, kuriomis grindžiama sąlyginė išvada, turi būti nustatytos patikimai ir nekelti jokių abejonių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-319-511/2017).

13. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga bei skundžiamu nuosprendžiu, konstatuojama, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią ir vientisą loginę grandinę, kas leido teismui pagrįstai ir teisėtai pripažinti A. R. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarymo, nepažeidžiant nei BPK 20 straipsnio nuostatų, nei aukščiau aptartos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Baudžiamojoje byloje ginčo dėl įvykusio eismo įvykio nėra, apeliaciniu skundu nesutinkama, kad būtent A. R., o ne V. J., veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su nagrinėjamo eismo įvykio metu kilusiais padariniais.

Žemesnės instancijos teismas

14. Visų pirma, nuteistojo gynėjas baigiamųjų kalbų aukštesniajame teisme metu nurodė, jog remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nagrinėjamoje byloje negalima remtis KET 9 punktu, kadangi tai yra bendro pobūdžio eismo dalyvių pareigos ir įstatymas draudžia pripažinti asmenį kaltu dėl bendrųjų KET reikalavimų, nes turi būti nustatyti specialieji KET reikalavimai. Toks nuteistojo gynėjo teiginys atmestinas kaip deklaratyvus, kadangi pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką baudžiamosiose bylose pagal BK 281 straipsnį akivaizdu, jog kaltinimuose nurodomi ne tik KET punktuose įtvirtinti specialieji reikalavimai, kuriuos asmuo pažeidė, bet ir asmens pažeisti KET III skyriuje „Bendrosios eismo dalyvių pareigos“ įtvirtinti bendrieji reikalavimai (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-247-303/2022, 2K-104-697/2023, 2K-177-648/2023, 2K-65-719/2024).

15. Tiek baudžiamojoje byloje esanti Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. balandžio 21 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 120-130), tiek Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. birželio 21 d. ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 12-25), tiek pirmosios instancijos teisme apklaustų ekspertų I. G. ir H. V. parodymai (4 t., b. l. 46-52) patvirtina, kad eismo įvykio kilimą techniniu požiūriu sąlygojo jame dalyvavusių abiejų vairuotojų, t. y. A. R. ir V. J., veiksmai, ir jeigu V. J. vairuojamam automobiliui „(duomenys neskelbtini)“ įvažiavus į (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąją dalį, skirtą važiuoti link miesto centro, nuteistojo vairuojamas automobilis „(duomenys neskelbtini)“ būtų važiavęs didžiausiu leistinu 50 km/h greičiu, tai nuteistajam nei stabdant, nei keičiant važiavimo kryptį šios transporto priemonės nebūtų susidūrusios, nes automobilis „(duomenys neskelbtini)“ būtų išvažiavęs iš važiuojamųjų dalių sankirtos ir šios transporto priemonės būtų prasilenkusios, automobiliui „(duomenys neskelbtini)“ nebūtų reikėję netgi stabdyti. Pagal specialisto išvadą ir ekspertizės aktą, nustatyta, kad prieš pat susidūrimą automobilis „(duomenys neskelbtini)“ važiavo, tikėtina, 128 km/h greičiu, o automobilis „(duomenys neskelbtini)“ – 16-17 km/h greičiu. Taigi, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, aptarti įrodymai patvirtina, kad šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamo eismo įvykio metu kilę padariniai priežastiniu ryšiu yra susiję būtent su nuteistojo A. R. padarytais KET pažeidimais. Be to, šią išvadą patvirtina ir sekantys baudžiamosios bylos duomenys.

16. Nuteistasis A. R. viso baudžiamojo proceso metu savo kaltę neigė, teigdamas, kad važiavo leistinu 50 km/h greičiu, galėjo greitį nežymiai viršyti iki 60 km/h, nes bandė atitrūkti nuo už jo važiavusio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, o eismo įvykis kilo tik dėl to, kad jo, važiuojančio pagrindiniu keliu, sankryžoje su (duomenys neskelbtini) gatve nepraleido į kairę (duomenys neskelbtini) gatvėn sukdamas taksi automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas (2 t., b. l. 14-15; 3 t., b. l. 74, 79-80, 82-83; 4 t., b. l. 16-21). Liudytoja H. E., nuteistojo draugė, kuri nagrinėjamo įvykio metu važiavo automobilyje „(duomenys neskelbtini)“ kartu su nuteistuoju, taip pat teigė mananti, kad A. R. važiavo 50-60 km/h greičiu, kad nuteistasis nespėjo sureaguoti ir sustabdyti automobilio, nes jie pamatė, kad taksi suka, būdami sankryžoje bei teigė, kad gatvėje nebuvo lenktyniaujama (1 t., b. l. 128-130, 132; 3 t., b. l. 136-141). Liudytojas A. B., įvykio metu važiavęs baltos spalvos automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, teigė, kad išvažiavo iš žiedo paskui nuteistojo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, persirikiavo į trečią juostą ir automobilio „(duomenys neskelbtini)“ jo matymo zonoje nebebuvo, tačiau nurodo matęs, kad taksi automobilis sankryžoje ties „(duomenys neskelbtini)“ suko į kairę, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio „(duomenys neskelbtini)“ automobilio ir su juo susidūrė, taip pat nurodė nežinantis, kokiu greičiu važiavo automobilis „(duomenys neskelbtini)“ prieš susidūrimą su taksi automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, bei tvirtino, jog su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ jis nelenktyniavo (2 t., b. l. 2-3; 3 t., b. l. 168-186). Liudytojas R. L. teisme teigė, kad A. B., kurio automobilyje jis važiavo, tikriausiai važiavo leistinu greičiu, teigė žiūrėjęs į telefoną ir nematęs eismo įvykio, A. sušukus „avarija“, pamatė, kad susidūrė prieš A. automobilį važiavęs „(duomenys neskelbtini)“ ir posūkio manevrą į (duomenys neskelbtini) gatvę darantis taksi automobilis, tada A. pravažiavo sankryžą ir sustojo netoliese esančioje stotelėje (2 t., b. l. 7-8; 3 t., b. l. 168-186).

17. Tuo tarpu liudytojai N. S., J. S. ir D. R. viso proceso metu teigė, kad (duomenys neskelbtini) gatve nuo žiedinės sankryžos link eismo įvykio vietos važiavę „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ automobiliai važiavo labai dideliu greičiu, netgi spėjamą važiavimo greitį jie nurodė panašiai – apie 150 km/h, tokį greitį buvus jie sprendė iš savo vairavimo, darbinės patirties ir iš matomų kitų automobilių važiavimo mieste greičio. Be to, visų šių liudytojų vertinimu, automobiliai lenktyniavo vienas su kitu, nes važiavo panašiu greičiu gretimomis eismo juostomis, lygiagrečiai vienas kito (1 t., b. l. 188-189, 191-193, 195-196; 3 t., b. l. 168-186). Tiek N. S., tiek D. R. parodė, kad girdėjo automobilio padangų stabdymo garsą, stabdymo garsas girdimas ir D. R. pateikto vaizdo įrašo pradžioje, tuo metu, kai į sankryžą įvažiuoja kairio posūkio manevrą atliekantis „(duomenys neskelbtini)“ automobilis ir į sankryžą įvažiuoja (duomenys neskelbtini), kurio stabdymo nematyti, tai pat tuo metu dar nematyti automobilio „(duomenys neskelbtini)“. Tai, kad (duomenys neskelbtini) automobilio greitis prieš pat susidūrimą stebėjusiems įvykį asmenims pasirodė esąs labai didelis, matyti ir D. R. pateiktame vaizdo įraše girdimi asmens, tuo metu kalbėjusio su D. R., žodžiai: „Bet ar matei, kokis greitis buvo?“ Be to, vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ 00.11 s matyti vaizde pasirodančio balto automobilio „(duomenys neskelbtini)“ degantis galinis stop žibintas, kuris ties susidūrimo vieta jau išsijungia ir vėl įsijungia tik šiam automobiliui stojant šalikelėje, pravažiavus susidūrimo vietą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šis vaizdo įrašas patvirtina liudytojo N. S. parodymus, kad stabdė tik baltos spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“, stabdymas buvo itin stiprus (2 t., b. l. 17-19, 25-27). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. balandžio 21 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog specialistams pateiktuose vaizdo įrašuose matyti, kad tiek prieš eismo įvykį, tiek po jo, paskui ir kairiau automobilio „(duomenys neskelbtini)“ važiuoja baltos spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad link žiedinės sankryžos vienas paskui kitą atvažiuoja automobiliai, tikėtina, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, pravažiavus žiedinę sankryžą, abu minėti automobiliai greitėja, o automobiliui „(duomenys neskelbtini)“ iš išmetimo sistemos išsiveržė tamsaus (juodo) dūmo debesis, tai nurodo į šios transporto priemonės greitėjimą, taip pat atkreipiamas dėmesys, kad vėliau paskui šiuos automobilius važiuojančios transporto priemonės nuo žiedinės sankryžos tolsta vizualiai mažesniu greičiu (2 t., b. l. 120-130). Įvertinus šiame nutarties punkte aptartų įrodymų visumą, teisėjų kolegija sutinka su Alytaus apylinkės teismo išvada, kad šių įrodymų visuma patvirtina, jog A. R., vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) lenktyniavo su liudytoju A. B., tuo metu vairavusiu baltos spalvos automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kas ir buvo A. R. žymiai viršyto leistino greičio priežastis, o apeliacinio skundo teiginys, jog ši pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta. Taip pat įvertinus liudytojų N. S., J. S. ir D. R. parodymus, pritartina pirmosios instancijos teismui, kad jų buvo nuoseklūs, sutampantys, atitinka ne tik vieni kitus, bet ir objektyviais įrodymais byloje nustatytas aplinkybes, be to, liudytojai visiškai nesusiję nė su vienu eismo įvykio dalyviu, joks jų suinteresuotumas apkalbėti A. R. nenustatytas ir šių liudytojų parodymai visiškai neprieštarauja aptartuose specialisto išvadoje ir ekspertizės akte nurodytam modeliavimo metu nustatytam tikėtinam 128 km/h automobilio „(duomenys neskelbtini)“ greičiui prieš pat susidūrimą ir susidūrimo metu, todėl netikėti šių liudytojų parodymais neturi pagrindo ir aukštesnysis teismas. Ir priešingai nei nurodoma skunde, aukštesniojo teismo vertinimu, Alytaus apylinkės teismas pagrįstai prieštaringai vertino nuteistojo, nukentėjusiosios H. E. ir liudytojų A. B. ir R. L. parodymus, kadangi būtent šių asmenų parodymai prieštarauja baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių A. R. kaltę, visumai, juo labiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šių asmenų parodymais siekiama išvengti baudžiamosios atsakomybės, minimizuoti savo veiksmų pavojingumą bei padėti sušvelninti kitų asmenų padėtį dėl tarpusavio artimų ryšių. Taip pat pritartina ir pirmosios instancijos teismo išvadai, kad baudžiamojoje byloje esantys 2022 m. kovo 21 d. kitų objektų apžiūros protokolas (2 t., b. l. 28-30) ir 2022 m. vasario 15 d. tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio liudytojo nustatymo (1 t., b. l. 197-198) patvirtina, kad liudytojai A. B. ir R. L. stengėsi išvengti bet kokių sąsajų su eismo įvykiu, kadangi įvykio vietoje policijos pareigūnams ieškant įvykio liudytojų, neprisistatė, melagingai teigė, jog policijos pareigūnai visus asmenis vijo šalin, pats A. B. policijos pareigūnui nurodė matęs įvykį tik po to, kai policijos pareigūnas susisiekė su juo telefonu, nes po vaizdo kameromis užfiksuotos įvykio vietos apžiūros A. B. buvo nustatytas kaip asmuo, galimai lenktyniavęs su nuteistuoju. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, abejonių A. B. ir R. L. parodymais kelia ir pastarųjų elgesys po įvykio, kadangi nei vienas iš jų negalėjo teismui paaiškinti, kodėl pasišalino iš įvykio vietos ir vėliau vėl grįžo į įvykio vietą kitu automobiliu. Taigi, įvertinus aptarus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo teiginys, kad Alytaus apylinkės teismas turėjo remtis nuteistojo, nukentėjusiosios H. E. bei liudytojų A. B., R. L. parodymais, atmestinas, kadangi akivaizdu, jog šių asmenų parodymai prieštarauja baudžiamosios bylos duomenų visumai ir tokiais parodymais siekiama išvengti A. R. gresiančios atsakomybės.

18. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes dėl to, jog V. J. visiškai nematė kaire akimi ir tai galėjo turėti įtakos jo priimtiems sprendimams, vertinta kaip deklaratyvi nuomonė. Priešingai nei teigia nuteistojo gynėjas, pirmosios instancijos teismas šią nuteistojo gynėjo versiją patikrino visų baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visumoje (VĮ „Regitra“ 2022 m. spalio 3 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), V. J. 2016 m. rugpjūčio 16 d. prašymo kopija, 2015 m. spalio 29 d. V. J. sveikatos patikrinimo medicininė pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 99-102; 3 t., b. l. 28-29)) bei apklausė liudytoją L. B. (3 t., b. l. 168-186). Minėti baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad V. J. kaire akimi nematė nuo vaikystės, tačiau turėjo teisę vairuoti transporto priemones be jokių apribojimų. Be to, baudžiamojoje byloje negalima išvada, jog V. J., esant atitinkamam atstumui ir laiko tarpui, galėjo pakankamai įvertinti nuteistojo vairuojamo automobilio greitį ir nuspręsti, kad daryti manevrą į kairę bus nesaugu, kai nuteistojo vairuojamo automobilio greitis beveik tris kartus viršijo leistiną greitį. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad teismų praktikoje yra pripažįstama, kad jau dvigubas greičio viršijimas pats savaime yra itin pavojingas ir sukeliantis avarinę situaciją. Bet to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ekspertų nustatyta, kad tuo metu, kai V. J. vairuojamas automobilis „(duomenys neskelbtini)“ sudarė kliūtį nuteistojo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, važiavusio antra eismo juosta, judėjimui, automobilis „(duomenys neskelbtini)“, važiuodamas 128 km/h greičiu, nuo susidūrimo vietos buvo apie (40,5 ÷ 43,0) m atstumu, taigi visiškai pakankamu, kad, važiuodamas leistinu 50 km/h greičiu, „(duomenys neskelbtini)“ automobilis ne tik spėtų, atsiradus kliūčiai, laiku sustabdyti, nes tam jam būtų reikalingas tik 26,2 m atstumas, bet ir nieko nedarydamas tiesiog pravažiuoti sankryžą, nes per tą laiką „(duomenys neskelbtini)“ irgi būtų visiškai atlaisvinęs važiuojamąją dalį. Taigi, įvertinus aptartas aplinkybes, nuteistojo gynėjo teiginys, kad V. J. visiškas nematymas kaire akimi galėjo būti priežastis kilti nagrinėjamam eismo įvykiui, atmestinas kaip nepagrįstas.

19. Nuteistojo gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pateiktas „Crash“ testas (4 t., b. l. 15) nepaneigia nuteistojo vairuoto automobilio greitį ir kadangi jokia ekspertizė, siekiant nustatyti nuteistojo vairuoto automobilio greitį, nebuvo paskirta ir konkretus nuteistojo vairuojamo automobilio greitis nebuvo nustatytas, tokios išvados rodo pirmosios instancijos teismo išankstinį neigiamą nusistatymą nuteistojo atžvilgiu ir šališkumą. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti.

20. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Tik nesutikimas su teismo sprendimais nėra pakankamas pagrindas tam, kad būtų konstatuotas teismo šališkumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-542/2013, 2K-174-788/2017). Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks manymas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, 2K-214-976/2017).

21. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo gynėjo pateiktame „Crash“ teste matomus automobilio apgadinimus, juos lyginant su eismo įvykyje dalyvavusio A. R. vairuoto automobilio „(duomenys neskelbtini)“ apgadinimais, priėjo išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog automobilių apgadinimai abiem atvejais yra identiški. Tokią pat išvadą pateikė ir teisiamojo posėdžio metu apklausti ekspertai I. G. ir H. V. (4 t., b. l. 46-52). Alytaus apylinkės teismas įvertino, kad „Crash“ teste naudotas „(duomenys neskelbtini)“ automobilis nėra netgi identiškas A. R. automobiliui, dalyvavusiam eismo įvykyje, „Crash“ testas atliktas patalpoje, o eismo įvykis įvyko lauko sąlygomis, „Crash“ teste automobilis atsitrenkė visa priekine plokštuma į stacionarią kliūtį, kai eismo įvykio metu „(duomenys neskelbtini)“ atsitrenkė į judantį automobilį daugiau dešine priekio puse. Be to, skundžiamame nuosprendyje pagrįstai atsižvelgta ir į tą aplinkybę, jog po „(duomenys neskelbtini)“ atsitrenkimo į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, pastarasis buvo nublokštas itin stipriai, bloškiamas automobilis „(duomenys neskelbtini)“ netgi pakilo į orą, todėl tokiam automobilio nubloškimui buvo reikalinga tikrai didelė kinetinė energija (2 t., b. l. 17-19, 25-27). Šios aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui priimti teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad nuteistojo gynėjo pateiktas „Crash“ testas nepaneigia A. R. eismo įvykio metu vairuoto automobilio važiavimo prieš pat susidūrimą (tikėtina 128 km/h) ir jo metu greitį (54,5 km/h), nustatytą ekspertinių tyrimų metu (3 t., b. l. 11-25).

22. Pažymėtina ta aplinkybė, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai ir argumentai buvo išsamiai išanalizuoti pirmosios instancijos teismo ir plačiai aprašyti skundžiamame nuosprendyje, kaip minėta, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio nuostatų, su kurio išvadomis iš esmės sutinka ir aukštesnysis teismas. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo ir jo gynėjo lūkesčių, nedaro skundžiamo nuosprendžio neteisėtu ar nepagrįstu.

23. Kaip minėta, apeliaciniu skundu prašoma priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tame tarpe ir dėl paskirtos bausmės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytus motyvus, nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas, nuteistajam A. R. parinkdamas bausmės rūšį, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir taisyklių bei pagrįstai nuteistajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskyrė 3 metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidėdamas 2 metams ir paskirdamas įpareigojimus, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 8 punktu, bei baudžiamojo poveikio priemones, numatytas BK 68, 71 straipsniuose.

25. Teismas, skirdamas asmeniui bausmę, vadovaujasi BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje įtvirtintomis bausmėmis bei BK bendrosios dalies nuostatomis, kurios detalizuoja sankcijos taikymą. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, teismas, skirdamas bausmę privalo atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį, ir įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs, siekiant asmenį sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta, ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

26. BK 61 straipsnyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę atsižvelgęs į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, įvertinęs jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat vertindamas kitas, BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas, aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę arba griežtesnę bausmės rūšį ir dydį, kurį nustato skaičiuodamas nuo bausmės vidurkio. Šiuo atveju paminėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra baudžiamąją bylą pirmąją instancija nagrinėjančio teismo kompetencija, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti arba griežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, arba jas įvertino netinkamai ir paskyrė akivaizdžiai per švelnią arba per griežtą bausmę.

27. Alytaus apylinkės teismas, skirdamas A. R. bausmę, įvertino tai, kad nėra jokių nuteistojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, jis neįrašytas į VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos – priklausomybių stebimų pacientų tarpą (3 t., b. l. 46-49), anksčiau neteistas (3 t., b. l. 59), vieną kartą baustas administracine nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį, nuobauda nebegalioja (3 t., b. l. 63-64), nuteistasis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (3 t., b. l. 61), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (3 t., b. l. 57), išsiskyręs, turi mažametį vaiką (3 t., b. l. 58). Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad A. R. neatsargią nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo pasitikėjimo, t. y. numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (BK 16 straipsnio 2 dalis) ir nors padaryta veika dėl neatsargumo, tačiau yra pavojinga, sukėlusi labai sunkias pasekmes (nuo sunkių sužalojimų, padarytų A. R. sukelto eismo įvykio metu, mirė vienas asmuo, kitam asmeniui buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata). Taigi, A. R. šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus ir ignoravo kitų eismo dalyvių saugumą.

28. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, jos pobūdį, pavojingumo laipsnį, į nuteistojo asmenybę, jos pavojingumo lygį, aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti ir su Alytaus apylinkės teismo paskirta laisvės atėmimo bausme, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatyto dydžio vidurkis, t. y. 3 metams, jos vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, atidedant įstatymo nustatytam bausmės atidėjimo termino vidurkiui atitinkančiam terminui, t. y. 2 metams, bei paskiriant įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 8 punktuose numatytas pareigas, ir baudžiamojo poveikio priemones, numatytas BK 68, 71 straipsniuose. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui aukščiau nurodyti nuteistąjį charakterizuojantys duomenys bei nusikalstamos veikos pavojingumas iš tiesų sudarė pagrindą daryti išvadą, kad BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų bus galima pasiekti paskyrus nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, atidedant jos vykdymą ir paskiriant atitinkamus įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemones. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Alytaus apylinkės teismas įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek nuteistojo asmenybę ir už BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką A. R. paskyrė teisingą bei proporcingą bausmę. Pažymėtina, kad bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia ir asmens nubaudimas. Skiriant bausmę ir sprendžiant, ar bus pasiekti bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnyje, svarbus ir visuomenės interesas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri ne tik jį paveiktų, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tačiau ir būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kuris reikalauja, kad nusikaltimą padaręs asmuo būtų nubaustas bei įstatymų nustatyta tvarka atliktų teismo paskirtą bausmę. Aukštesniojo teismo vertinimu, paskirta bausmė neužkerta galimybių nuteistajam tinkamai pasirūpinti ir savo mažamete dukra, kadangi vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas.

29. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip nusikaltimas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, todėl tenkinti nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. R. gynėjo advokato Ramūno Mikulsko apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Odeta GruodienėLina LesinskienėAušra Vingilė