- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-16
- Bylos Nr.
- 2A-623/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Danutė Gasiūnienė, Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- Y. B.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Stamita“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių banko lizingas“, V. D.
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Y. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 22 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-422-555/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Stamita“ ieškinį atsakovui Y. B., tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių banko lizingas“, V. D., uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „PZU Lietuva“, viešoji įstaiga Pilotų mokykla, dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB ,,Stamita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Y. B. 868 634,35 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – 13 076 Lt žyminį mokestį bei 1 220 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Nurodė, kad UAB „Stamita“ 2008-07-25 su UAB „Šiaulių banko lizingas“ pasirašė Finansinio lizingo sutartį Nr. K.-6-143553, kurios pagrindu įsigijo sraigtasparnį R-44 Raven, registracijos Nr. LY-HCG. Sutarties 6.1.7, 6.1.8 punktai, numatė, jog UAB „Stamita“ turi teisę reikalauti, kad būtų kompensuota žala, kurią turtui padarė tretieji asmenys; ginti turtą nuo bet kokių jo valdymo ir naudojimo pažeidimų ir tuo tikslu naudotis teisminėmis ir kitomis priemonėmis. Orlaivio registracijos liudijime Nr. 01518 sraigtasparnio naudotoju nurodyta UAB „Stamita“. 2010-06-25 ieškovas perdavė sraigtasparnį atsakovui žodiniu susitarimu pagal faktinius panaudos santykius vienai dienai. Tą pačią dieną atsakovui Y. B., neseniai gavusiam sraigtasparnio piloto mėgėjo licenciją (jam buvo suteikta sraigtasparnio R-44 vado kvalifikacija, piloto mėgėjo licencija išduota 2010-06-16), norint nuskristi į Trakų rajoną, įvyko sraigtasparnio avarija. Orlaivių avarijų bei incidentų tyrimų vadovas apie sraigtasparnio avariją buvo informuotas po įvykio praėjus 25 minutėms. Tą pačią dieną jis atvyko į vietą ir pradėjo tyrimą, taip pat sudarė ir aviacijos įvykio tyrimo komisiją, kuri tęsė tyrimą ir parengė orlaivio avarijos tyrimo galutinę ataskaitą Nr. B01-10. Joje aiškiai nurodyta, kad sraigtasparnis buvo stipriai apgadintas (ataskaitos 1. 2 psl.), buvo atlikta ir įvykio priežasties analizė, kuri, kaip matyti, paremta ir ekspertų vertinimais (ataskaitos 7 psl.). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta Orlaivio avarijos galutinėje ataskaitoje, darytina išvada, kad būtent dėl atsakovo veiksmų - didelio neatsargumo įvyko sraigtasparnio avarija, dėl kurios buvo sugadintas sraigtasparnis ir atsirado žala kaip tiesioginis atsakovo veiksmų padarinys (CK 6.246-6.249 str.). Atsakovas pažeidė pareigą elgtis atsargiai, apdairiai ir rūpestingai, nors būdamas licencijuotas pilotas privalėjo susipažinti su visa skrydžiui reikalinga informacija, sraigtasparnį pilotuoti apdariai, nesukeliant pavojaus kitų žmonių turtui, įvertinti aplinkos galimus trukdžius pakilimui savo patirties atžvilgiu, žinoti, kad mažą patirtį turintiems pilotams reikia vengti kilimo iš sudėtingų, arti kliūčių esančių aikštelių. Sraigtasparnį R-44 Raven, registracijos Nr. LY-HCG, po avarijos apžiūrėjo (HAHN-HELICOPTE Sales&Service GmbH organizacijos atstovas, kuris 2010.08.10 - 2010.08.12 dienomis buvo atskridęs į Lietuvą, apžiūrėjo sraigtasparnį bei nufotografavo jo apgadintas dalis) ir sraigtasparnio sužalojimus įvertino techninės priežiūros paslaugas teikianti organizacija HAHN-HELICOPTE Sales&Service GmbH, kurios ataskaita parengta vadovaujantis gamyklos Robinson Helicopter Company vertinimu. Joje nurodyta sraigtasparnio likutinė vertė yra 15 000 JAV dolerių, o remonto išlaidos sieks nuo 244 500 iki 250 000 JAV dolerių, kas vertinimo dieną sudarė 673 600 Lt. Į šią kainą neįeina orlaivio paruošimo, įtvirtinimo ir pakavimo išlaidos, be to, orlaivį remontuoti galima tik gamykloje. Iš minėtų dokumentų akivaizdu, kad sraigtasparnio remontas yra ekonomiškai nenaudingas ir netikslingas, jo remonto išlaidos viršys net naujo sraigtasparnio įsigijimo vertę. Kadangi įvykio metu sraigtasparnis buvo sugadintas ir dėl to panaudos gavėjas negali daikto grąžinti tokios pat būklės, ieškovas prašo atlyginti žalą. Atsakovas pilotavo sraigtasparnį pagal savininko žodinį leidimą, t. y. valdė jį patikėjimo teise, todėl jis laikytinas tinkamu atsakovu byloje. Atsakovas Y. B. turi prievolę atlyginti ieškovui nuostolius: 1) sraigtasparnio įsigijimo vertę 641 928,74 Lt ((ją sudaro: sraigtasparnio pirkimo kaina 615 412 Lt be PVM, muito mokestis 32 057 Lt + sraigtasparnyje sumontuotų prietaisų vertė 4788,14 Lt be PVM) – pagal faktinį eksploatavimo laiką finansinėje apskaitoje paskaičiuotas sraigtasparnio nusidėvėjimas 103 28,40 Lt (615 412 + 32 057 + 4788) -103 28,40)); 2) 155 855, 79 Lt palūkanas, mokėtinas pagal Finansinio lizingo sutartį Nr. K-6-143553/01, į kurias buvo įskaičiuotos ir 2 347,19 Lt palūkanos už papildomą importo mokestį, delspinigius ir baudą, kurie susidarė dėl klaidingai nurodytos importuojamo sraigtasparnio masės (2009-07-17 Šiaulių banko lizingas susitarimas Nr. K-6-143553/01 dėl papildomo įsiskolinimo prie 2008-10-01 Finansinio lizingo sutarties Nr. K-6-143553); 3) 109 776, 91 Lt PVM sumą, kuri grąžintina į biudžetą, jei ilgalaikis turtas įmonėje prarandamas (PVM įstatymo 37 straipsnio 5 dalis, 2005-06-21 įstatymo Nr. X-261 redakcija). Bendra nuostolių suma, kurią patyrė UAB „Stamita“ dėl atsakovo veiksmų yra 867 145, 44 Lt ((641 928,741 + 155 855, 79 + 109 776,91) - 40 416 (sraigtasparnio vertė po avarijos)). Prie šios sumos taip pat pridėtos ieškovo patirtos 3 836,10 Lt išlaidos už sraigtasparnio remonto bei likutinės vertės paskaičiavimą, sumokėtos technines priežiūros paslaugas teikiančiai organizacijai HAFIN-HELICOPTER Sales Service Gmbh. Tad bendri atsakovo veiksmų sąlygoti nuostoliai ieškinyje buvo nurodyti 870 981,54 Lt (867 145,44 + 3 836,10). Susitarime Nr. K-6-143553/01 dėl papildomo įsiskolinimo prie 2008.10.01 Finansinio lizingo sutarties Nr. K-6-143553 yra nurodytas papildomas importo mokestis (32 057 Lt), delspinigiai (479 Lt), bauda (3 783 Lt), kurie susidarė dėl klaidingai nurodytos importuojamo sraigtasparnio masės. Ieškovas neprašo iš atsakovo minėtame dokumente nurodytų delspinigių (479 Lt) ir baudos (3 783 Lt) sumų. Į ieškinio reikalavimą buvo įskaičiuota tik papildomas importo mokestis (32 057 Lt), kuris privalomai mokamas importuojant prekes nuo sraigtasparnio masės (nepriklausomai nuo to, anksčiau, ar vėliau ji nurodoma) bei 2 347,19 Lt palūkanos (nurodytos mokėjimų grafike). Atsižvelgiant į tai, kad 2 347,19 Lt palūkanos buvo paskaičiuotos ne tik už muito mokestį, bet ir už delspinigius bei baudą, kurių priteisti neprašoma, ieškovas pasinaudodamas CPK 42 straipsnio 1 dalyje numatyta teise, sumažino ieškinio reikalavimą 2 347,19 Lt suma (iš prašomų priteisti palūkanų 155 855, 79 Lt – 2 437, 19 Lt) ir prašė priteisti iš atsakovo 868 634,35 Lt (870 981,54 - 2347,19) nuostolių atlyginimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovo 604 420,10 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos – 604 420,10 Lt, nuo bylos iškėlimo teisme – 2011-03-14, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 9 074,74 Lt žyminio mokesčio, 1 210 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Teismas nustatė, kad UAB „Stamita“ 2008-07-25 su UAB „Šiaulių banko lizingas“ pasirašė Finansinio lizingo sutartį Nr. K-6-143553, kurios pagrindu ieškovas įgijo teisę valdyti ir naudoti Lizingo bendrovei nuosavybės teise priklausantį turtą – sraigtasparnį R-44 Raven I, registracijos Nr. LY-HCG ir pagal sutarties sąlygas mokėti įmokas. 2010-06-25 kildamas iš Kauno S. Dariaus ir S.Girėno aerodromo, sraigtasparnis pagrindinio sraigto mentėmis kliudė asfaltuotą aerodromo paviršių ir apvirto ant dešinio šono. Įvykio metu buvo apgadintas sraigtasparnis. Neginčijama aplinkybė, jog įvykio, kurio metu buvo apgadintas sraigtasparnis, sraigtasparnį pilotavo atsakovas Y. B., tačiau atsakovas nesutiko su ieškovo argumentais, jog įvykio metu orlaivį naudojo panaudos pagrindais ir buvo orlaivio vadas. Teismas nustatė, kad atsakovas Y. B. 2008 m. birželio 27 d. prašymo pagrindu buvo priimtas į VšĮ Pilotų mokyklą gauti piloto licenciją, mokymo eigoje, atsakovui kaip mokiniui, buvo paskirtas pilotas instruktorius V. D.. Teismo teigimu, byloje ginčas, jog vykdant mokymo programą atsakovas buvo mokomas skraidyti ieškovui priklausančiu sraigtasparniu, nekyla, ši aplinkybė yra nustatyta ir iš byloje pateiktos orlaivio nuomos sutarties, kurios pagrindu ieškovas fizinių asmenų mokymui suteikė teisę orlaiviu naudotis trečiajam asmeniui VšĮ Pilotų mokykla. Byloje VšĮ Pilotų mokykla pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas Y. B. įvykdė mokymo programą, apie mokymo programos įvykdymą VšĮ Pilotų mokykla 2010 m. gegužės 31 d. išdavė pažymėjimą Nr. PM-1019, atsakovui 2010 m. birželio 16 d. buvo išduota skrydžio įgulos nario licencija, kuri suteikė teisę skraidyti R-44 orlaiviu. Teismas sprendė, kad nustatytos byloje aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad orlaivio apgadinimo metu atsakovo ir trečiojo asmens VšĮ Pilotų mokykla sutartiniai santykiai nesiejo, nes atsakovas buvo įvykdęs mokymo programą, apie programos įvykdymą buvo išduotas mokyklos pažymėjimas, atsakovui sėkmingai išlaikius egzaminus buvo suteikta licencija, suteikianti teisę savarankiškai vykdyti skrydžius. Teismas nurodė, kad ieškovo teiginius, jog įvykio metu atsakovui, o ne tretiesiems asmenims buvo suteikta teisė naudoti orlaivį ir kad atsakovas atliko savarankišką skrydį, patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, liudytojų parodymai. Atsakovas 2010 m. birželio 28 d. paaiškinime, adresuotame Avarijų ir incidentų tyrimo vadovui, įvardindamas save pilotu, nurodė, kad š. m. birželio 25 d. su sraigtasparniu Robinson R-44 kartu su pilotu instruktoriumi atvyko į Aleksoto aerodromą, palikęs sraigtasparnį išvyko į Karmėlavą, po valandos grįžęs apžiūrėjo sraigtasparnį, įsitikinęs, kad jis tvarkingas, sėdo į jį, ketindamas išvykti į Trakų rajoną. Atsakovo paaiškinime išdėstytas aplinkybes apie skrydžio eigą patvirtinto ir trečiasis asmuo V. D., kuris nurodė, kad atsakovo mokymo eigoje, t. y. vykdant VšĮ Pilotų mokyklos mokymo programą, buvo ne tik atsakovo pilotas instruktorius, bet ir su atsakovu susijusios UAB aviacijos kompanijos „Aviabaltika“ darbuotojas - pilotas, kuriam vykdant darbines funkcijas, buvo privalomi atsakovo duodami nurodymai. Trečiasis asmuo V. D. patvirtino ieškovo nurodytas aplinkybes, jog atsakovui, nurodžius, jog jis yra susitaręs su ieškovo atstovu dėl orlaivio naudojimo, vykdydamas atsakovo pavedimą nuvyko į Alytų, iš kur orlaivį atskraidino į Trakų rajone esančią atsakovo sodybą, iš kur orlaivį į Kaune esantį aerodromą atskraidino atsakovas, vėliau kitu sraigtasparniu atvykus į Aleksoto aerodromą, atsakovas persėdo į ieškovui priklausantį orlaivį, su kuriuo ketino atlikti savarankišką skrydį. Todėl teismas sprendė, kad byloje surinkti įrodymai paneigia atsakovo teiginius, jog orlaivio apgadinimo dieną atsakovas atliko treniruojamąjį – mokomąjį skrydį. Teismo vertinimu, ieškovas sraigtasparnį atsakovui 2010-06-25 perdavė pagal faktinius panaudos santykius vienai dienai. Kadangi įvykio metu sraigtasparnis buvo sugadintas ir dėl to panaudos gavėjas negali daikto grąžinti tokios pat būklės, ieškovės reikalavimas atlyginti žalą yra pagrįstas (CK 6.629 str.). Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Byloje pateiktoje Orlaivio avarijos tyrimo galutinėje ataskaitoje Nr. B01-10 konstatuota, kad pilotas buvo tinkamai licencijuotas, bet ką tik pradėjęs savarankiškai skraidyti, avariją sukėlė nepatyrusio piloto pilotavimo klaidos, pilotas per greitai atplėšė sraigtasparnį nuo žemės, nesubalansavęs jo pusiau pakeltoje padėtyje. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta Orlaivio avarijos galutinėje ataskaitoje, teismas padarė išvadą, kad būtent dėl atsakovo veiksmų – didelio neatsargumo įvyko sraigtasparnio avarija, dėl kurios buvo sugadintas sraigtasparnis ir atsirado žala kaip tiesioginis atsakovo veiksmų padarinys, atsakovas pažeidė pareigą elgtis atsargiai, apdairiai ir rūpestingai, nors būdamas licencijuotas pilotas privalėjo susipažinti su visa skrydžiui reikalinga informacija, sraigtasparnį pilotuoti apdariai, nesukeliant pavojaus kitų žmonių turtui, įvertinti aplinkos galimus trukdžius pakilimui savo patirties atžvilgiu, žinoti, kad mažą patirtį turintiems pilotams reikia vengti kilimo iš sudėtingų, arti kliūčių esančių aikštelių. Byloje iškilus ginčui dėl sugadinto turto vertės, buvo paskirta ir atlikta nekilnojamajam daiktui prilyginto turto rinkos vertės nustatymo ekspertizė, kurios išvadose nurodyta, kad sraigtasparnio rinkos kaina, įvertinant nusidėvėjimą, 2010 m. birželio 25 d. iki avarijos buvo 641 000 Lt, rinkos kaina po avarijos (incidento) buvo 467 000 Lt. Teismas sprendė, kad nustatant ginčo turto iki avarijos (incidento) vertę, yra pagrindas vadovautis ekspertizės aktu, tačiau nėra pagrindo sutikti su eksperto pateikta išvada dėl turto rinkos vertės po avarijos (incidento). Nors ekspertizės akto 5 puslapyje ekspertas akte vartojamą sąvoką „rinkos vertė“ apibrėžė kaip apskaičiuotą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto patekimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių ir interesų, tačiau nustatydamas sraigtasparnio rinkos vertę po avarijos, ekspertas nenurodė ir netyrė apgadintų sraigtasparnio ar atskirų jo mazgų detalių pirkimo-pardavimo sandorių, pasirinko remonto kaštų atstatymo metodą, kuris akivaizdžiai nagrinėjamos bylos atveju nėra tinkamas. Teismo manymu, ekspertas, turėdamas nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertintojo kvalifikaciją, ekspertizės akte konstatavęs, jog sraigtasparnio remonto darbai (tame tarpe ir kabinos korpuso, kabinos rėmo, pagrindinio sraigto kolonos gaubto) yra nesudėtingi, teikė nepagrįstą išvadą, kad darbus gali atlikti licencijuotas specialistas, kurio darbų kainą nustatė remiantis komerciniais pasiūlymais. Byloje pateikti įrodymai, kad iš karto po įvykio sraigtasparnį apžiūrėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos orlaivio avarijos tyrimo specialistai. Orlaivio avarijos tyrimo ataskaitoje nurodyta sraigtasparnio likutinė vertė yra 15 000 JAV dolerių, o galimos remonto išlaidos sieks nuo 244 500 iki 250 000 JAV dolerių, kas vertinimo dieną sudarė 673 600 Lt. Teismo vertinimu, ieškovo teiginius, kad sraigtasparnis gali būti remontuojamas tik gamykloje, patvirtina Civilinės aviacijos administracijos 2012-10-31 raštas Nr. 12R-2406, UAB „Helisota“ 2012-10-19 raštas, Orlaivio tipo sertifikato turėtojo - gamyklos Robinson Helicopter Company 2012-11-14 raštas, kuriame nurodyta, kad apytikslė minėto orlaivio kapitalinio remonto kaina yra nuo 294 000 JAV dolerių iki 300 000 JAV dolerių, dėl didelės žalos kapitalinis remontas privalo būti atliktas gamykloje. Teismas sprendė, kad iš pateiktų įrodymų akivaizdu, kad padarytos žalos dydį gali nustatyti tik sraigtasparnių R-44 gamintoja - gamykla Robinson Helicopter Company, dėl sraigtasparniui padarytos didelės žalos jį galima remontuoti tik gamykloje. Teismas, įvertinęs sraigtasparnių gamintojos vertinimą, sprendė, kad remontuoti ginčo sraigtasparnį yra netikslinga, kadangi galimi remonto kaštai akivaizdžiai viršija turto rinkos vertę – remonto suma pagal 2012 m. lapkričio 14 d. (atsakymo gavimo dieną ir dolerio kursą (2.722)) sudarytų nuo 800 268 Lt iki 816 600 Lt, neįskaičiavus į šią sumą orlaivio transportavimo išlaidų, todėl nustatydamas padarytos žalos dydį vadovaujasi eksperto teikiama išvada apie orlaivio rinkos vertę iki jo apgadinimo ir sraigtasparnio likutine verte, kurią nurodė sraigtasparnio gamintoja. Teismas konstatavo, kad yra nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistina suma, kurią sudaro sraigtasparnio rinkos vertė iki jo apgadinimo, patirtos išlaidos, susijusios su šio turto vertės nustatymu, atėmus iš šios sumos likutinę apgadinto orlaivio vertę (641 000 Lt +3 836,10 Lt – 40 416 Lt) – 604 420,10 Lt (CK 6.245-6.249 str., 6.251 str., 6.263 str.). Taip pat teismas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį iš atsakovo ieškovui priteisė procesines palūkanas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas Y. B. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 22 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas privalėjo aiškintis, koks subjektas orlaivio apgadinimo metu buvo orlaivio savininkas, nuomotojas ir nuomininkas, kaip turi būti kvalifikuotas toks teisinis santykis ir kas šiame teisiniame santykyje buvo atsakovas. Būtent tokio aiškinimo reikalauja Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią būtent orlaivio savininkas arba naudotojas privalo sukomplektuoti skrydžio įgulą pagal gamintojo arba Civilinės aviacijos administracijos (toliau – CAA) kiekvieno orlaivio tipui nustatytus reikalavimus. Teismas netinkamai trečiojo asmens V. D. komunikaciją su A. S. kvalifikavo kaip teisinį santykį tarp UAB ,,Stamita“ ir atsakovo. A. S. turtas ir prievolės yra atskirtos nuo UAB ,,Stamita“ turto, UAB ,,Stamita“ pati turi užtikrinti savo teisių apsaugą bei tinkamą prievolių vykdymą nepriklausomai nuo pagrindinio ar vienintelio ieškovo akcininko veiksmų. Faktas, kad ieškovas savo rizika perdavė jo, kaip nuomininko, valdomą turtą turėjo būti vertinamas ne tik kaip lizingo sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir UAB ,,Šiaulių banko lizingas“ pažeidimas, bet ir kaip lizingo aplinkybė, sudaranti ieškovo didelį neatsargumą, kaip pagrindą ieškiniui atmesti. Pagal CK 6.630 straipsnį, pelno siekiantis juridinis asmuo, t. y. ieškovas neturėjo teisės perduoti daiktą neatlygintinai savo vieninteliam akcininkui, toks perdavimas prieštaravo finansinio lizingo sutarčiai.
2. Byloje nebuvo pateikta jokių leistinų įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kokiu būdu ir kokiu teisiniu pagrindu pilotas – instruktorius V. D. valdė sraigtasparnį, kas V. D. paskyrė orlaivio vadu skrydžiui iš Alytaus aerodromo į Trakų rajoną, t. y., ar savininkas teisėtai perdavė sraigtasparnį V. D.. Aviacijos įstatymo 49 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog būtent orlaivio savininkas arba naudotojas privalo sukomplektuoti skrydžio įgulą pagal gamintojo arba CAA kiekvieno orlaivio tipui nustatytus reikalavimus. Taigi ieškovui pačiam teko pareiga sukomplektuoti skrydžio įgulą. Atsakovas orlaivio apgadinimo dieną atliko ne savarankišką skrydį, o treniruojamąjį – mokomąjį skrydį, kas yra aiškiai matyti iš skrydžių žurnalo įrašo. Taigi už orlaivio saugų pilotavimą atsakė pilotas – instruktorius, o ieškovui, kaip orlaivio nuomotojui, visiškai atsakė 2008-10-27 Orlaivio nuomos sutarties kita šalis – nuomininkas VšĮ Pilotų mokykla. Teismas be pagrindo netyrė, kokiu teisiniu pagrindu V. D. paėmė sraigtasparnį iš jo nuolatinės buvimo vietos – Alytaus ir atskraidino jį per Trakus į Kauną. V. D. veikė kaip VšĮ Pilotų mokyklos atstovas, veikė savo rizika. Atsakovas negali būti atsakingas už paties ieškovo veiksmus, perduodant orlaivį mokomajam skrydžiui. Šiuo atveju svarbi Orlaivio nuomos sutarties tarp UAB ,,Stamita“ ir VšĮ Pilotų mokykla 4.1 p. nuostata, jog lėktuvo paėmimą ir perdavimą nuomininko pilotas instruktorius atžymi lėktuvo borto žurnale. Būtent šiuo atveju tokia aplinkybė yra nustatyta, kadangi V. D. pasirašė orlaivio borto žurnale.
3. Aviacijos įstatymo nuostatos bei padidinti reikalavimai orlaivių, kaip didesnio pavojaus šaltinių, valdymo teisėtumui užtikrinti neleidžia orlaivių savininkams ir valdytojams sudaryti panaudos sutarčių žodine forma ir šiuo atveju V. D. neturėjo jokių įgaliojimų sudaryti sandorius atsakovo pavedimu ir vardu. Jokių įgaliojimų sudaryti sandorius UAB ,,Stamita“ vardu neturėjo ir ieškovo akcininkas A. S.. Aplinkybė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, yra pagrindas ieškinį atmesti remiantis CPK 5 straipsniu.
4. Neteisinga teismo išvada, kad būtent dėl atsakovo veiksmų – didelio neatsargumo įvyko sraigtasparnio avarija, dėl kurios atsirado žala kaip tiesioginis atsakovo veiksmų padarinys. Susisiekimo ministerijos Orlaivių avarijų bei incidentų tyrimų vadovo pristatyta Orlaivių avialinijos tyrimo galutinė ataskaita negali būti pagrindu, siekiant nustatyti kieno nors kaltę. Orlaivio avialinijos galutinėje ataskaitoje yra nurodyta, kad tyrimu nebuvo siekiama nustatyti kieno nors kaltę ar atsakomybę, todėl naudojant ataskaitą kitiems tikslams, ji gali būti neteisingai interpretuota. Taip pat ši nuostata išdėstyta Aviacijos įstatymo 67 straipsnio 2 dalyje: tyrimu nesiekiama nustatyti kieno nors kaltę ar atsakomybę. Šis reguliavimas yra įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002-01-15 įsakymu Nr. 3-25 patvirtintais Civilinių orlaivių avarijų ir incidentų klasifikavimo, tyrimo ir pranešimų nuostatais. Taigi, tiek ataskaitos išlyga, tiek ir įstatyminis reguliavimas lemia, jog ja negalima remtis nustatinėjant konkrečių asmenų kaltę ar techninės įrangos defektus. Todėl teismas be pagrindo tokia ataskaita pasirėmė, nustatydamas atsakovo kaltę dėl orlaivio avarijos. Konkrečių asmenų kaltė ir atsakomybė šios kategorijos avarijų ir incidentų atveju yra tiriama ir nustatoma pagal administracinių teisės pažeidimų kodekse ar baudžiamajame kodekse numatytas šių kodeksų Specialiųjų dalių konkrečių straipsnių dispozicijas, tačiau teismas šių atsakovo argumentų nenagrinėjo ir be pagrindo nevertino Civilinės aviacijos administracijos 2011-07-21 pažymos Nr. 12R-1514.
5. Teismo nesutikimas su eksperto išvados dalimi tuo motyvu, kad turto vertinimo ekspertas pasirinko ne tą turto vertinimo metodiką, yra visiškai neteisingas, kadangi ekspertizė yra skiriama esant ekspertinių žinių poreikiui ir ekspertas visiškai atsako už pasirinktos metodikos pasirinkimą. Teismas, atmesdamas dalį eksperto išvados, vadovavosi vien tuo, esą, kiti byloje esantys įrodymai prieštarauja eksperto išvadai. Tačiau toks teismo eksperto išvados vertinimas pažeidžia CPK nuostatas bei teismų praktiką. Teismas visiškai nevertino aplinkybių, jog atsakovas neturėjo jokių galimybių dalyvauti ieškovo iniciatyva rengiamoje sraigtasparnio apžiūroje ir vertės nustatyme, kada tą atliko ieškovo pasirinkta bendrovė ,,HAHN-HELICOPTER Sales & Service GmbH“. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad sraigtasparniui buvo neatlikti papildomi techninės priežiūros darbai, kurių vertė 35 036 Lt, jog sraigtasparnis po avarijos nebuvo patikrintas ir apžiūrėtas įvykio vietoje, o transportuotas iš Aleksoto oro uosto į Alytų. Nebuvo surašytas kvalifikuotas defektacijos aktas, o tik tokio akto pagrindu galima būtų spręsti dėl remonto darbų apimties. Teismas, nustatydamas ieškovo patirtų nuostolių dydį, pažeidė CPK įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko nepagrįstai atmetė dalį eksperto išvados ir vadovavosi įrodymais, kurie negali būti laikomi tinkamais nustatant orlaivio likutinę vertę.
6. Teismas nepagrįstai visiškai nenagrinėjo nukentėjusiojo asmens - ieškovo UAB ,,Stamita“ veiksmų, kas lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą. Aviacijos įstatymo 49 straipsnio 1 dalis numatė pareigą ieškovui, kaip orlaivio valdytojui, sukomplektuoti skrydžio įgulą ir paskirti orlaivio vadą. Teismas turėjo vertinti, kad pats ieškovas perdavė netgi ne jam, o tuometiniam orlaivio savininkui, t. y. UAB ,,Šiaulių banko lizingas“ priklausantį turtą V. D.. Tokiais veiksmais ieškovas pažeidė su UAB ,,Šiaulių banko lizingas“ pasirašytos finansinio lizingo sutarties nuostatas. Šie ieškovo veiksmai turi svarbios teisinės reikšmės CK 6.253 straipsnio 5 dalies ir CK 6.282 straipsnio 1 dalies požiūriu ir sudaro pagrindą ieškinį atmesti. Šiuo atveju ieškovo veiksmai, pasireiškę netinkamu draudimo poliso sudarymu, netinkamu neapdrausto sraigtasparnio perdavimu trečiajam asmeniui VšĮ Pilotų mokyklai ir pilotui – instruktoriui V. D., nulėmė nuostolių atsiradimo faktą, dėl ko atsakovas nėra kaltas ir atsakyti neprivalo.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB ,,Stamita“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
1. Ieškovas pareiškė reikalavimą atlyginti nuostolius tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui, tai atitinka civilinės atsakomybės esmę bei pačios civilinės atsakomybės prigimtį ir užtikrina žalos, padarytos asmens turtui, pilnutinį atlyginimą. Įvykio metu būtent atsakovas sraigtasparnį pilotavo, būtent dėl jo kaltės jis buvo stipriai apgadintas, ir būtent jam kyla pareiga atlyginti nuostolius.
2. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad jokių J. B. kaltų ar didelio neatsargumo veiksmų šiuo atveju nėra. Orlaivių avarijos tyrimų atskaitoje nustatyta, kad sraigtasparnio avarijos priežastis – avariją sukėlė nepatyrusio piloto pilotavimo klaidos. Atsakovas, būdamas licencijuotas pilotas, pažeidė pareigą sraigtasparnį pilotuoti atsargiai, apdairiai ir rūpestingai, nesukeliant pavujaus kitų žmonių turtui.
Šalies argumentai
3. Apelianto teiginius dėl Nekilnojamajam daiktui prilyginto turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akto vertinimo, visiškai paneigia paties eksperto parodymai, kurie suponuoja išvadą, kad ekspertas neturėjo techninių žinių vertinti orlaivį, ir byloje esantys įrodymai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).
Nagrinėjamoje byloje keliamas atsakovo tinkamumo šioje byloje klausimas bei atsakovo civilinės atsakomybės klausimas.
Dėl tinkamo atsakovo šioje byloje
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas UAB „Stamita“ ir trečiasis asmuo UAB „Šiaulių banko lizingas“ 2008-07-25 sudarė finansinio lizingo sutartį Nr. K-6-143553, kurios pagrindu ieškovas įgijo teisę valdyti ir naudoti trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą –sraigtasparnį R-44 Raven I, registracijos Nr. LY-HCG (t. 1, b. l. 125-131). Finansinio lizingo sutarties 6.1.7, 6.1.8 punktuose nustatyta, kad ieškovas turi teisę reikalauti, kad būtų kompensuota žala, kurią turtui padarė tretieji asmenys, ginti turtą nuo bet kokių jo valdymo ir naudojimo teisių pažeidimų ir tuo tikslu naudotis teisminės ir kitokiomis teisinėmis gynybos priemonėmis. Orlaivio avarijos tyrimo galutinėje ataskaitoje nustatyta, kad 2010-06-25 kildamas iš Kauno S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo, sraigtasparnis pagrindinio sraigto mentėmis kliudė asfaltuotą aerodromo paviršių ir apvirto ant dešinio šono, įvykio metu sraigtasparnis buvo stipriai apgadintas (t. 1, b. l. 25-33). Minėtoje atskaitoje taip pat nurodyta, kad įvykio metu sraigtasparnį pilotavo atsakovas Y. B., kuris turėjo sraigtasparnių piloto mėgėjo licenciją bei jam buvo suteikta sraigtasparnio R-44 vado kvalifikacija.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad sraigtasparnis atsakovui Y. B. buvo perduotas žodiniu susitarimu pagal faktinius panaudos santykius vienai dienai, kadangi sraigtasparnis buvo apgadintas jį valdant atsakovui Y. B., todėl šis turi atlyginti ieškovo patirtus nuostolius. Atsakovas nesutinka, kad įvykio metu buvo didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, teigia, kad orlaivio apgadinimo dieną atliko ne savarankišką skrydį, o treniruojamąjį – mokomąjį skrydį, todėl orlaiviui padarytą žalą privalo atlyginti tretieji asmenys V. D. arba VšĮ Pilotų mokykla. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais atsakovo argumentais.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sraigtasparnio apgadinimo metu atsakovo Y. B. ir trečiojo asmens VšĮ Pilotų mokykla sutartiniai santykiai nesiejo, nes atsakovas jau buvo įvykdęs mokymo programą, apie programos įvykdymą buvo išduotas mokyklos pažymėjimas, atsakovui išlaikius egzaminus buvo suteikta licencija, suteikianti teisę savarankiškai vykdyti skrydžius. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas išsamiai ir detaliai argumentavo skundžiamame sprendime, teisėjų kolegija su ja sutinka ir dėl jos išsamiau nepasisako.
Atmestini apelianto argumentai, kad teismas neištyrė, kokiu teisiniu pagrindu V. D. paėmė sraigtasparnį iš jo nuolatinės buvimo vietos – Alytaus ir atskraidino jį per Trakus į Kauną. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. D. atsakovo mokymo eigoje, t. y. vykdant VšĮ Pilotų mokykla mokymo programą, buvo ne tik atsakovo pilotas instruktorius, bet ir su atsakovu susijusios UAB aviacijos kompanijos „Aviabaltika“ darbuotojas – pilotas (t. 1, b. l. 184-187), kuriam vykdant darbines funkcijas, buvo privalomi atsakovo duodami nurodymai ir kad V. D., vykdydamas atsakovo pavedimą, nuvyko į Alytų, iš kur orlaivį atskraidino į Trakų rajone esančią atsakovo sodybą, iš kur orlaivį į Kaune esantį aerodromą atskraidino atsakovas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, laikytini nepagrįstais skundo argumentai, kad už orlaivio saugų pilotavimą atsakingas pilotas – instruktorius V. D., nes kaip minėta, sraigtasparnio apgadinimo metu atsakovo Y. B. ir trečiojo asmens VšĮ Pilotų mokykla jokie sutartiniai santykiai nesiejo, dėl to nėra pagrindo išvadai, kad orlaivio apgadinimo dieną atsakovas atliko ne savarankišką, o mokomąjį skrydį.
Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad įrodytas ieškovo teiginys, jog sraigtasparnis atsakovui Y. B. 2010-06-25 buvo perduotas pagal faktinius panaudos santykius vienai dienai. Nepagrįstas atsakovo skundo argumentas, kad Aviacijos įstatymo nuostatos bei padidinti reikalavimai orlaivių, kaip didesnio pavojaus šaltinių, valdymo teisėtumui užtikrinti neleidžia orlaivių savininkams ir valdytojams sudaryti panaudos sutarčių žodine forma. Nei Aviacijos įstatymas, nei civilinio kodekso nuostatos tokiu atveju nenumato privalomos panaudos sutarties rašytinės formos (CK 6.629 str. 2 d., 6.478 str. 1 d.). Panaudos teisiniai santykiai atsiranda panaudos davėjo ir panaudos gavėjo tarpusavio susitarimu, kurio esmė yra ta, jog viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės (CK 6.629 str. str. 1 d.). Nustatyta, kad įvykio metu sraigtasparnis buvo apgadintas, todėl panaudos davėjas (ieškovas) turi pagrindą reikalauti, kad panaudos gavėjas (atsakovas Y. B.) atlygintų jam padarytus nuostolius.
Be to, Kasacinis teismas yra nurodęs, kad transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, valdymas perleidžiamas nuo nuomos, panaudos, pavedimo ar kitokios sutarties sudarymo ir transporto priemonės savininkui ar jos teisėtam valdytojui perdavus ją naudotis naujam valdytojui, arba kai kartu važiuojantis transporto priemonės savininkas ar teisėtas jos valdytojas perduoda ją vairuoti kitam asmeniui, pagal įstatymą turinčiam teisę vairuoti tam tikrą transporto priemonę. Taigi transporto priemonės valdytojas gali būti asmuo, kuris nesudarė su transporto priemonės savininku ar jos teisėtu valdytoju jokių rašytinių sutarčių, o ją vairuoja transporto priemonės savininko ar jos teisėto valdytojo žodiniu leidimu jiems kartu važiuojant ta transporto priemone (didesnio pavojaus šaltinio valdymas patikėjimo teise) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „If P&C Insurance AS“ v. V. Ž., bylos Nr. 3K-3-27/2013). Transporto priemonės valdytoju taip pat laikomas fizinis asmuo, kuris tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairuoja transporto priemonę (TPVCAPDĮ 2 str. 17 p.). Minėta kasacinio teismo praktika patvirtina išvadą, jog orlaivio, kaip didesnio pavojaus šaltinio, teisėtu valdytoju įvykio metu ir žalos atsiradimo momentu buvo būtent atsakovas J. B., todėl jis yra tinkamu atsakovu šioje byloje.
Dėl civilinės atsakomybės taikymo
Kiekvienas asmuo privalo laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.). Kai asmuo pažeidžia šią įstatymo nuostatą ir savo veiksmais padaro žalą kitam asmeniui, atsiranda deliktinės civilinės atsakomybės teisinis santykis – viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo juos atlyginti. Deliktinė civilinė atsakomybė galima tik nustačius visas jos sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 str.), išskyrus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Materialinių teisinių civilinės atsakomybės santykių sąlygos suponuoja ir atitinkamas procesines deliktinio santykio šalių pareigas kilus ginčui. Įprastai sprendžiant ginčą tarp nukentėjusiojo ir atsakingo už žalą asmens bylose dėl žalos atlyginimo procesinė pareiga įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas (išskyrus kaltę, kuri yra preziumuojama) tenka nukentėjusiam asmeniui.
Dėl neteisėtų veiksmų
Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė. Konkrečiu atveju teismas turi kvalifikuoti faktinius santykius pagal teisę ir iš teisinių santykių prigimties bei asmeniui keliamų teisinių reikalavimų visumos spręsti, kokios teisės ir pareigos skirtos asmeniui, ar jos buvo objektyviai įvykdytos.
Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo (2000 m. spalio 17 d. įstatymo redakcija Nr. X-1541) 2 straipsnio 19 dalyje ir 50 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jei orlaivio įguloje yra tik vienas pilotas, jis yra ir orlaivio vadas, ir jis yra atsakingas už orlaivio eksploatavimą ir saugą viso skrydžio laiku. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. 1098, patvirtintų Skrydžių taisyklių 11 punktą yra draudžiama pilotuoti orlaivį neapdairiai arba atsainiai ir taip sukelti pavojų kitų žmonių gyvybei arba turtui. Vadovaujantis „Robinson“ kompanijos saugos įspėjimu SN-34 mažą patirtį turintiems pilotams, t. y. turintiems mažiau kaip 500 savarankiškų skrydžio valandų sraigtasparniais ir mažiau kaip 100 savarankiškų skrydžio valandų konkrečiu sraigtasparnio tipu, reikia vengti kilimo iš sudėtingų, arti kliūčių esančių aikštelių.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad sraigtasparnį R-44 Raven I avarijos metu, t. y. 2010-06-25, pilotavo atsakovas, kuris turėjo ką tik gautą sraigtasparnių piloto mėgėjo licenciją PPL (H), 2010-06-16 išduotą Civilinės aviacijos administracijos, jam buvo suteikta sraigtasparnio R-44 vado kvalifikacija. Byloje esanti Orlaivio avarijos tyrimo galutinė ataskaita (t. 1, b. l. 25-33) patvirtina, kad orlaivių avarijų bei incidentų tyrimų vadovas apie sraigtasparnio avariją buvo informuotas tuojau pat po avarijos, bei atvykęs į įvykio vietą nustatė, kad: ,,atsakovas, norėdamas sraigtasparniu pakilti, padidino sraigto apsukas. Sraigtasparnis pradėjo suktis į kairę pusę ir virsti ant dešinio šono. Atsakovui nepavyko stabilizuoti sraigtasparnio padėties, jis pakrypo į priekį ir dešinę, pagrindinio sraigto mentėmis pasiekė aikštelės paviršių ir ėmė kapoti asfaltuotą jos dangą. Laužydamas sraigto mentes, sraigtasparnis pasuko į dešinę ir nukrito ant dešinio šono, liesdamas aikštelę važiuoklės dešine slide, sulaužytu pagrindiniu sraigtu ir stabilizatoriumi, kuris užlinko į viršų. Nukritęs sraigtasparnis dar truputį pačiuožė šonu ir sustojo beveik toje pačioje vietoje, iš kur startavo.“ Minėtoje ataskaitoje pažymėta, kad pilotas buvo tinkamai licencijuotas, bet ką tik pradėjęs savarankiškai skraidyti, kilo iš kliūčių apsuptos vietos, pernelyg sudėtingos mažą patirtį turinčiam pilotui. Orlaivio avarijos tyrimo komisija, atlikusi tyrimą nustatė, jog sraigtasparnio avariją sukėlė nepatyrusio piloto pilotavimo klaidos, pilotas per greitai atplėšė sraigtasparnį nuo žemės, nesubalansavęs jo pusiau pakeltoje padėtyje, o bandydamas subalansuoti pakilusį sraigtasparnį, neatsargiai vairų judesiais neleistinai pakreipė sraigtasparnį ir šis mentėmis kliudė aerodromo paviršių. Taip pat minėtoje ataskaitoje pažymėta, kad papildoma priežastimi galėjo būti kilimas iš sudėtingos, kliūčių apsuptos aerodromo vietos.
Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad dėl atsakovo veiksmų, kurie laikytini dideliu atsakovo neatsargumu, įvyko sraigtasparnio avarija, nes atsakovas, būdamas licencijuotu pilotu bei padidinto pavojaus šaltino valdytoju, kuris pagal įstatymus privalo elgtis itin atidžiai, rūpestingai bei atsargiai, pažeidė pareigas sraigtasparnį pilotuoti taip, jog nebūtų keliamas pavojaus kitiems žmonėms ar jų turtui, neįvertino aplinkos galimų trukdžių sraigtasparnio pakilimui.
Orlaivio avarijos tyrimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002-01-15 įsakymu Nr. 3-25 patvirtinti Civilinių orlaivių avarijų ir incidentų kvalifikavimo, tyrimo ir pranešimų nuostatai (toliau – Nuostatai), priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymu, Europos Sąjungos Tarybos direktyva 94/56 EEC ir 1944 Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) Konvencijos 13 priedu. Šių Nuostatų 1 punktas bei Aviacijos įstatymo 67 straipsnio 2 dalis nustato, kad pagrindinis avarijos arba incidento tyrimo tikslas – nustatyti priežastis bei užkirsti kelią avarijoms ir incidentams. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad pagal Nuostatus bei Aviacijos įstatymą orlaivio avarijos tyrimu nesiekiama nustatyti kieno nors kaltę ar atsakomybę, nes ši prerogatyva priklauso bylą nagrinėjančiam teismui. Tačiau neteisingas apelianto argumentas, kad orlaivio avarijos tyrimo išvadomis negalima remtis nustatinėjant konkrečių asmenų kaltę ar techninės įrangos defektus. Teismas, darydamas atitinkamas išvadas byloje, įvertina visus byloje esančius įrodymus, tame tarpe ir orlaivio avarijos tyrimo duomenis.
Apeliantas skunde nurodo, kad konkrečių asmenų kaltė ir atsakomybė šios kategorijos avarijų ir incidentų atveju yra tiriama ir nustatoma pagal administracinių teisės pažeidimų kodekse ar baudžiamajame kodekse numatytas teisės normas, tačiau teismas šių atsakovo argumentų nenagrinėjo ir be pagrindo nevertino aplinkybės, kad atsakovas, kaip pilotas, nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinės teisės pažeidimus aviacijos saugumo srityje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad civilinei atsakomybei kilti būtina nustatyti keturias sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir kaltę. Baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Dėl to baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali būti teisėti, o civilinės teisės – neteisėti. Tai reiškia, kad baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius. Tai, kad atsakovas nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn neįrodo bylai reikšmingų aplinkybių, nes civilinės ir administracinės atsakomybės tikslai yra skirtingi ir administracinio proceso tvarka priimti sprendimai neturi prejudicinės galios, sprendžiant civilinį ginčą dėl žalos atlyginimo. Vien tas faktas, jog nebuvo nustatytas ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo dėl įvykio, nesudaro pagrindo konstatuoti ir civilinės atsakomybės netaikymo.
Dėl žalos ir priežastinio ryšio
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su tam tikrais skolininko veiksmais (CK 6.247 str.). Tiesioginė žala paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą. Tokiais atvejais nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, buvusią iki žalos padarymo. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuotolių atlyginimo principo (CPK 6.251 str.). Šio principo esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo, turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. R. N., bylos Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. G. R.. ir kt., bylos Nr. 3K-3-215/2012; kt.).
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, CPK 178 straipsnį šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi žala nepreziumuojama. CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB „Vanaginė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-307/2007; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. D. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-351/2011). Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 str.).
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti, atsižvelgdamas į tai, jog nenustačius tikrojo žalos dydžio, negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. Taigi sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. R. N., bylos Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. G. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-215/2012).
Nagrinėjamoje byloje esant ginčui dėl žalos dydžio, buvo paskirta nekilnojamajam daiktui prilyginto turto rinkos vertės nustatymo ekspertizė. Minėtos ekspertizės akte nurodyta, kad sraigtasparnio Robinson R-44 Raven I, pagaminto 2005 m. serijos Nr.1519, registracijos Nr. LY-HCG rinkos kaina, įvertinant nusidėvėjimą, 2010 m. birželio 25 d. iki avarijos buvo 641 000 Lt, o rinkos kaina po avarijos – 467 000 Lt (t. 3, b. l. 8-31). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktą eksperto J. U. ekspertizės aktą, sprendė, kad nustatant ginčo turto iki avarijos (incidento) vertę, yra pagrindas vadovautis ekspertizės aktu, tačiau nėra pagrindo sutikti su eksperto pateikta išvada dėl turto rinkos vertės po avarijos. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.
Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas dalį eksperto išvados, vadovavosi vien tuo, esą, kiti byloje esantys įrodymai prieštarauja eksperto išvadai, tačiau toks eksperto išvados vertinimas pažeidžia CPK nuostatas bei teismų praktiką. Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto argumentai dėl proceso teisės normų bei teismų praktikos pažeidimo, vertinant ekspertizės aktą, nėra pagrįsti. CPK 218 straipsnyje nustatyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas teismo priimame sprendime arba nutartyje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas, reiškiantis, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Eksperto išvada nepriskirtina tokioms išimtims, ji teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Nesutikimo su eksperto išvada ar abejojimo jos patikimumu priežasčių gali būti įvairių: išvados neišsamumas, neaiškumas, tam tikrų reikšmingų veiksnių neįvertinimas, prieštaravimas kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimas ir kt. Tokiu atveju teismas gali arba atitinkamas išvadas daryti kitų pakankamų įrodymų pagrindu, arba skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. antstolė R. M. ir kt., 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta bankrutuojančios UAB „Seltas“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-597/2013).
Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje ekspertizė buvo paskirta teismo nutartimi. Taigi teismo paskirtos ekspertizės išvada yra vienas iš įrodymų, iš kurių visumos sprendžiama apie turto rinkos vertę. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismo išvada nesivadovauti ekspertizės akto išvados dalimi, kuria buvo nustatyta sraigtasparnio rinkos vertė po avarijos, yra motyvuota – nurodyta, kad nustatydamas sraigtasparnio rinkos vertę po avarijos ekspertas nenurodė ir netyrė apgadintų sraigtasparnio ar atskirų jo mazgų detalių pirkimo-pardavimo sandorių, pasirinko remonto kaštų atstatymo metodą, kuris šiuo atveju nėra tinkamas, ekspertas konstatavęs, jog sraigtasparnio remonto darbai yra nesudėtingi, teikė nepagrįstą išvadą, kad darbus gali atlikti licencijuotas specialistas, kurio darbų kainą nustatė remiantis komerciniais pasiūlymais, teismo posėdžio metu ekspertas patvirtino, kad neturi techninių žinių ir kad tokį vertinimą galėtų atlikti technikos ekspertas, eksperto išvada neatitinka kitų byloje esančių įrodymų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo argumentacija pakankama konstatuoti, kad buvo laikomasi CPK 218 straipsnyje įtvirtinto reikalavimo motyvuoti atsisakymą vadovautis ekspertizės išvada.
Ekspertizės akte nurodytą išvadą, kad sraigtasparnio remonto darbai nesudėtingi, juos galėtų atlikti licencijuotas specialistas, o sraigtasparnio rinkos kaina po avarijos buvo 467 000 Lt, kuri paskaičiuota remiantis sraigtasparnio remonto karšais, paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Civilinės aviacijos administracijos 2012-10-31 rašte Nr. 12R-2406 pažymėta, kad atsižvelgiant į sraigtasparnio pažeidimų pobūdį, techninės priežiūros darbai reikalingi atliekant jo remontą negali būti traktuojami kaip nesudėtingi techninės priežiūros darbai, todėl negali būti atliekami licencijuoto specialisto, piloto ar mechaniko (t. 4, b. l. 42). Sraigtasparnis R-44 Raven I po avarijos buvo apžiūrėtas techninės priežiūros paslaugas teikiančios organizacijos HAHN-HELICOPTE Sales & Service GmbH atstovo (t. 1, b. l. 46-47). Atsižvelgdama į nustatytus sraigtasparnio apgadinimus bei vadovaudamasi gamyklos Robinson Helicopter Company vertinimu, organizacija HAHN-HELICOPTE Sales & Service GmbH 2010-09-03 ataskaitoje nurodė, kad likutinė sraigtasparnio vertė neviršija 15 000 JAV dolerių, o remontas galimas tik gamykloje, kuris kainuotų nuo 244 500 iki 250 000 JAV dolerių, neįskaitant sraigtasparnio paruošimo, pakavimo ir siuntimo išlaidų (t. 1, b. l. 48-49). Robinson R-44 orlaivio tipo setifikato turėtoja gamykla Robinson Helicopter Company 2012-11-14 rašte nurodyta, kad apytikslė orlaivio kapitalinio remonto kaina būtų nuo 294 000 JAV dolerių iki 300 000 JAV dolerių, dėl didelės žalos kapitalinis remontas turėtų būti atliktas gamykloje ,,Robinson Factory“ (t. 4, b. l. 57-58). UAB „Helisota“ 2012-11-27 rašte nurodyta, kad pagal pateiktą medžiagą galima daryti išvadą, jog sraigtasparnis stipriai apgadintas, apgadinimus gali įvertinti tik įmonės gamintojos kvalifikuoti specialistai, todėl sraigtasparnį remontuoti gali tik sraigtasparnio įmonė gamintoja (t. 1, b. l. 69). Taip pat UAB ,,Helisota“ 2012-10-19 rašte pažymėta, kad sraigtasparnį remontuoti gali tik sraigtasparnio įmonė gamintoja (t. 4, b. l. 55). Sraigtasparnių priežiūros bendrovė S.P Helicopter-service 2012-11-26 rašte pažymėjo, kad apžiūrėjus sraigtasparnį nustatyta, jog sraigtasparnį galima taisyti tik Robinson sraigtasparnių gamykloje (t. 4, b. l. 76-77). Gamyklos Robinson Helicopter Company 2012-12-13 rašte konstatuota, kad sraigtasparniui reikalingas pilnas kapitalinis gamyklinis remontas su privalomais patobulinimais (t. 4, b. l . 72-75).
Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išvadai, kad sraigtasparnis buvo stipriai apgadintas ir jį remontuoti gali tik sraigtasparnių įmonė gamykla Robinson Helicopter Company, tačiau jį remontuoti netikslinga, nes gamintojo pateiktais duomenimis, remonto kaštai viršija turto rinkos vertę (nuo 294 000 JAV dolerių iki 300 000 JAV dolerių), todėl žalos dydis nustatytinas kaip orlaivio rinkos vertės iki avarijos (kuri buvo nustatyta ekspertizės akte) ir likutinės vertės (nurodytos organizacijos HAHN-HELICOPTE Sales & Service GmbH parengtoje 2010-09-03 ataskaitoje) skirtumas, įskaitant ir ieškovo patirtas išlaidas, susijusias su turto vertės nustatymu, t. y. 604 420,10 Lt (641 000 Lt +3 836,10 Lt – 40 416 Lt). Toks paskaičiavimas atitinka CK 6.251 straipsnyje įtvirtintą visišką nuostolių atlyginimo principą, pagal kurį padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.
Apelianto nurodyta aplinkybė, kad atsakovas neturėjo jokių galimybių dalyvauti ieškovo iniciatyva rengiamoje sraigtasparnio apžiūroje ir vertės nustatyme, nėra pagrindas kitokiai išvadai dėl nustatytos sraigtasparnio remonto bei likutinės vertės buvimo, nes apeliantas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovo byloje pateiktus įrodymus.
Nepagrįstas apelianto argumentas, kad sraigtasparnis po avarijos nebuvo patikrintas ir apžiūrėtas įvykio vietoje. Iš bylos duomenų matyti, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos orlaivių avarijų ir incidentų specialistas iš karto po įvykio, t. y. praėjus vos 25 minutėms, apžiūrėjo sraigtasparnį ir nustatė, kad sraigtasparnis buvo stipriai apgadintas, apgadinimus išvardijo Orlaivio avarijos tyrimo ataskaitoje (t. 1, b. l. 25-33), kas paneigia apelianto argumentus, kad sraigtasparnio būklė iki jo apžiūros galėjo būti pabloginta.
Atmestinas apelianto argumentas, kad teismas neįvertino nekilnojamajam daiktui prilyginto turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akte nurodytos aplinkybės, kad sraigtasparniui buvo neatlikti papildomi techninės priežiūros darbai ir sraigtasparnio nebuvo galima eksploatuoti. Įvykio metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos oro erdvėje gali skristi tik orlaiviai, kurie yra tinkami skraidyti ir turi galiojantį tinkamumo skraidyti pažymėjimą. Orlaivio avarijos tyrimo ataskaitoje pažymėta, kad sraigtasparniui R-44 Raven I, registracijos Nr. LY-HCG, buvo išduotas tinkamumo skraidyti periodinės patikros pažymėjimas, kuris galiojo iki 2010-11-04, sraigtasparnio techninė būklė neturėjo įtakos skrydžio baigčiai. Be to, pats apeliantas pripažino, kad prieš skrydį apžiūrėjo sraigtasparnį, įsitikino, kad jis yra techniškai tvarkingas, sraigtasparnio visos sistemos veikė nepriekaištingai (t. 1, b. l. 45).
Nepagrįsti ir skundo argumentai, kad vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 5 dalimi bei CK 6.282 straipsnio 1 dalimi, ieškinys turėtų būti atmestas, nes ieškovo veiksmai, pasireiškę tuo, kad jis perdavė tuometiniam orlaivio savininkui, t. y. UAB ,,Šiaulių banko lizingas“ priklausantį turtą trečiajam asmeniui, sudarė netinkamą draudimo polisą, nulėmė nuostolių atsiradimo faktą. Apelianto nurodyti teiginiai dėl lizingo sutarties pažeidimo bei dėl sraigtasparnio draudimo sutarties sudarymo nėra susiję su šioje byloje atsakovui pareikštais reikalavimais ir neįtakoja atsakovo civilinės atsakomybės kilimo ar nekilimo.
CK 6.247 straipsnyje, reglamentuojančiame priežastinį ryšį, nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatas. Byloje nustatytas priežastinis ryšys tarp žalos ir apelianto veiksmų, nes ieškovui padaryta žala yra apelianto veiksmų ir kilusio įvykio, kurio metu buvo apgadintas sraigtasparnis, rezultatas.
Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas turi atlyginti ieškovui patirtus nuostolius, taip pat 5 proc. metinės procesines palūkanas už priteisiamą nuostolių atlyginimo sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.).
Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė procesinės bei materialinės teisės normas, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keiti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „City Service“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-252/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei nurodo, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui teisiškai nėra reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.