Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Tamašauskas, sekretoriaujant Simonai Neniškytei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Sandrai Pilkauskaitei, atsakovo atstovui advokatui Vytautui Sirvydžiui, trečiajam asmeniui V. D., trečiojo asmens VIEŠOJI ĮSTAIGA PILOTŲ MOKYKLA atstovams L. B., D. B., advokato padėjėjui K. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Stamita“ ieškinį atsakovui Y. B., tretieji asmenys UAB „Šiaulių banko lizingas“, V. D., UAB DK „PZU Lietuva“, VIEŠOJI ĮSTAIGA PILOTŲ MOKYKLA dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė, ketindama kreiptis į teismą, siekė nustatyti padarytos žalos dydį ir kreipėsi į specialias žinias turinčius asmenis. Sraigtasparnį R-44 Raven, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) , po avarijos apžiūrėjo (HAHN-HELICOPTE Sales&Service GmbH organizacijos atstovas, kuris 2010.08.10 - 2010.08.12 dienomis buvo atskridęs į Lietuvą, apžiūrėjo sraigtasparnį bei nufotografavo jo apgadintas dalis) ir sraigtasparnio sužalojimus įvertino techninės priežiūros paslaugas teikianti organizacija HAHN-HELICOPTE Sales&Service GmbH, kurios ataskaita parengta vadovaujantis gamyklos Robinson Helicopter Company vertinimu. Joje nurodyta sraigtasparnio likutinė vertė yra 15 000 JAV dolerių, o remonto išlaidos sieks nuo 244 500 iki 250 000 JAV dolerių, kas vertinimo dieną sudarė 673 600 Lt. Į šią kainą neįeina orlaivio paruošimo, įtvirtinimo ir pakavimo išlaidos, be to, orlaivį remontuoti galima tik gamykloje. Iš minėtų dokumentų akivaizdu, kad sraigtasparnio remontas yra ekonomiškai nenaudingas ir netikslingas, jo remonto išlaidos viršys net naujo sraigtasparnio įsigijimo vertę.

Kadangi įvykio metu sraigtasparnis buvo sugadintas ir dėl to panaudos gavėjas negali daikto grąžinti tokios pat būklės, ieškovė prašo atlyginti žalą. Atsakovas pilotavo sraigtasparnį pagal savininko žodinį leidimą, t. y. valdė jį patikėjimo teise, todėl jis laikytinas tinkamu atsakovu byloje.

Nurodo, kad atsakovas Y. B. turi prievolę atlyginti ieškovei UAB „Stamita"' nuostolius:

1. Sraigtasparnio įsigijimo vertę 641 928,74 Lt ((ją sudaro: sraigtasparnio pirkimo kaina 615 412 Lt be PVM, muito mokestis 32 057 Lt + sraigtasparnyje sumontuotų prietaisų vertė 4788,14 Lt be PVM) - pagal faktinį eksploatavimo laiką finansinėje apskaitoje paskaičiuotas sraigtasparnio nusidėvėjimas 103 28,40 Lt (615 412 + 32 057 + 4788) -103 28,40));

2. 155 855, 79 Lt palūkanas, mokėtinas pagal Finansinio lizingo sutartį Nr. K-6-143553/01, į kurias buvo įskaičiuotos ir 2 347,19 Lt palūkanos už papildomą importo mokestį, delspinigius ir baudą, kurie susidarė dėl klaidingai nurodytos importuojamo sraigtasparnio masės (2009-07-17 Šiaulių banko lizingas susitarimas Nr. K-6-143553/01 dėl papildomo įsiskolinimo prie 2008-10-01 Finansinio lizingo sutarties Nr. K-6-143553).

3. 109 776, 91 Lt PVM sumą, kuri grąžintina į biudžetą, jei ilgalaikis turtas įmonėje prarandamas (PVM įstatymo 37 straipsnio 5 dalis, 2005-06-21 įstatymo Nr. X-261 redakcija).

Bendra nuostolių suma, kurią patyrė UAB „Stamita" dėl atsakovo veiksmų yra 867 145, 44 Lt ((641 928,741 + 155 855, 79 + 109 776. 91) - 40 416 (sraigtasparnio vertė po avarijos)). Prie šios sumos taip pat pridėtos ieškovo patirtos 3 836,10 Lt išlaidos už sraigtasparnio remonto bei likutinės vertės paskaičiavimą, sumokėtos technines priežiūros paslaugas teikiančiai organizacijai HAFIN-HELICOPTER Sales Service Gmbh. Tad bendri atsakovo veiksmų sąlygoti nuostoliai ieškinyje buvo nurodyti 870 981,54 Lt (867 145,44 + 3 836,10). Susitarime Nr. K-6-143553/01 dėl papildomo įsiskolinimo prie 2008.10.01 Finansinio lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 21) yra nurodytas papildomas importo mokestis (32 057 Lt), delspinigiai (479 Lt), bauda (3 783 Lt), kurie susidarė dėl klaidingai nurodytos importuojamo sraigtasparnio masės. Pažymi, kad ieškovė neprašo iš atsakovo minėtame dokumente nurodytų delspinigių (479 Lt) ir baudos (3 783 Lt) sumų. Į ieškinio reikalavimą buvo įskaičiuota tik papildomas importo mokestis (32 057 Lt), kuris privalomai mokamas importuojant prekes nuo sraigtasparnio masės (nepriklausomai nuo to, anksčiau, ar vėliau ji nurodoma) bei 2 347,19 Lt palūkanos (nurodytos mokėjimų grafike). Atsižvelgiant į tai, kad 2 347,19 Lt palūkanos buvo paskaičiuotos ne tik už muito mokestį, bet ir už delspinigius bei baudą, kurių priteisti neprašoma, ieškovė pasinaudodamas CPK 42 straipsnio 1 dalyje numatyta teise, sumažina ieškinio reikalavimą 2 347,19 Lt suma (iš prašomų priteisti palūkanų 155 855, 79 Lt – 2 437, 19 Lt) ir prašo priteisti iš atsakovo 868 634,35 Lt (870 981,54 - 2347,19) nuostolių atlyginimo (b. l. 124-125, t. 4).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad UAB „Stamita" 2008-07-25 su UAB „Šiaulių banko lizingas'" pasirašė Finansinio lizingo sutartį Nr. K-6-143553, kurios pagrindu ieškovas įgijo teisę valdyti ir naudoti Lizingo bendrovei nuosavybės teise priklausantį turtą-sraigtasparnį R-44 Raven, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal sutarties sąlygas mokėti įmokas (b. l. 125-131, 1 t.). 2010-06-25 kildamas iš Kauno S. Dariaus ir S.Girėno aerodromo, sraigtasparnis R-44 Raven, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) , pagrindinio sraigto mentėmis kliudė asfaltuotą aerodromo paviršių ir apvirto ant dešinio šono. Įvykio metu buvo sulaužytos sraigtasparnio pagrindinio sraigto mentės, priekinės kairiosios ir dešinio kabinos durelės, sulaužytos galinė ir vidurinė stabilizatoriaus dalys, sudaužyti kabinos gaubto ir abiejų priekinių durelių stiklai, įlaužtas kabinos korpusas žemiau kairiųjų priekinių durelių, deformuotas kabinos rėmas, variklio kairiosios pusės gaubtas, pagrindinio sraigto kolonos gaubtas, kūginės uodegos gaubtas (b. l. 25-33, t. 1). 2008-07-05 Finansinio lizingo sutarties 6.1.7, 6.1.8 punktai, numatė, jog UAB „Stamita" turi teisę reikalauti, kad būtų kompensuota žala, kurią turtui padarė tretieji asmenys; ginti turtą nuo bet kokių jo valdymo ir naudojimo pažeidimų ir tuo tikslu naudotis teisminėmis ir kitomis priemonėmis. Nagrinėjamojoje byloje neginčijama aplinkybė, jog įvykio, kurio metu buvo apgadintas sraigtasparnis R-44 Raven, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) , sraigtasparnį pilotavo atsakovas Y. B., tačiau atsakovas nesutinka su ieškovo argumentais, jog įvykio metu orlaivį naudojo panaudos pagrindais ir buvo orlaivio vadas. Nors ieškovė nurodo, kad 2010-06-25 perdavė sraigtasparnį atsakovui žodiniu susitarimu pagal faktinius panaudos santykius vienai dienai, tačiau atsakovas nesutinka, kad įvykio metu buvo didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, teigia, kad orlaivio apgadinimų dieną atliko ne savarankišką skrydį, o treniruojamąjį - mokomąjį skrydį, kas yra aiškiai matyti iš skrydžių žurnalo įrašo, todėl orlaiviui padarytą žalą privalo atlyginti tretieji asmenys V. D. arba VšĮ Pilotų mokykla.

Su šiais atsakovo argumentais teismas neturi pagrindo sutikti. Byloje nustatyta, kad atsakovas Y. B. 2008 m. birželio 27 d. prašymo pagrindu (b. l. 35, 2 t. ) buvo priimtas į VšĮ Pilotų mokyklą gauti piloto licenciją, mokymo eigoje, atsakovui kaip mokiniui, buvo paskirtas pilotas instruktorius V. D.. Byloje ginčas, jog vykdant mokymo programą atsakovas buvo mokomas skraidyti ieškovui priklausančiu sraigtasparniu, nekyla, ši aplinkybė yra nustatyta ir iš byloje pateiktos orlaivio nuomos sutarties (b. l. 40, 2 t.), kurios pagrindu ieškovas fizinių asmenų mokymui suteikė teisę orlaiviu naudotis trečiajam asmeniui VšĮ Pilotų mokykla. Byloje VšĮ Pilotų mokykla pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas Y. B. įvykdė mokymo programą (b. l. 37-39, 2 t. ), apie mokymo programos įvykdymą VšĮ Pilotų mokykla 2010 m. gegužės 31 d. išdavė pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 36, 2 t.), kuriame pažymėjo, kad Y. B. praktinės ir teorinės žinios atitinka piloto mėgėjo /PM/H/ kvalifikacinius reikalavimus. Iš atsakovo pateiktos skraidymo knygelės (b. l. 112-116, 1 t.) spręstina, kad atsakovas nuo 2008 m. rugsėjo 5 d. iki 2010 m. balandžio 25 d. atlikinėjo treniruočių skrydžius, 2010 gegužės 1 d. ir 2010 m. gegužės 21 d. atlikus skraidymo egzaminus, jam 2010 m. birželio 16 d. buvo išduota skrydžio įgulos nario licencija (b. l,. 117-118, 1 t.), kuri suteikė teisę skraidyti R 44 orlaiviu. Nustatytos byloje aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad orlaivio apgadinimo metu atsakovo ir trečiojo asmens VšĮ Pilotų mokykla sutartiniai santykiai nesiejo, nes atsakovas buvo įvykdęs mokymo programą, apie programos įvykdymą buvo išduotas mokyklos pažymėjimas, atsakovui sėkmingai išlaikius egzaminus (b. l. 46-55, 2 t.) buvo suteikta licencija, suteikianti teisę savarankiškai vykdyti skrydžius. Ieškovės teiginius, kad įvykio metu atsakovui, o ne tretiesiems asmenims buvo suteikta teisė naudoti orlaivį ir, kad atsakovas atliko savarankišką skrydį, patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Atsakovas 2010 m. birželio 28 d. paaiškinime (b. l. 45, 1 t.), adresuotame Avarijų ir incidentų tyrimo vadovui, įvardindamas save pilotu, nurodė, kad š.m. (spręstina, kad 2010 m.), birželio 25 d. su sraigtasparniu ROBINSON R 44 (duomenys neskelbtini) kartu su pilotu instruktoriumi atvyko į Aleksoto aerodromą, palikęs sraigtasparnį išvyko į Karmėlavą, po valandos grįžęs apžiūrėjo sraigtasparnį, įsitikinęs, kad jis tvarkingas, sėdo į jį ketindamas išvykti į Trakų rajoną, toliau atsakovas aprašo įvykio eigą, nurodydamas skraidymo valandas, tame tarpe ir įvykio dieną. Atsakovo paaiškinime išdėstytas aplinkybes apie skrydžio eigą patvirtinto ir trečiasis asmuo V. D., kuris nurodė, kad atsakovo mokymo eigoje, t. y. vykdant VšĮ Pilotų mokykla mokymo programą buvo ne tik atsakovo pilotas instruktorius, bet ir su atsakovu susijusios UAB Aviacijos kompanijos „AVIABALTIKA“ darbuotojas - pilotas (b. l. 184-187, 1 t.), kuriam vykdant darbines funkcijas buvo privalomi atsakovo duodami nurodymai. Trečiasis asmuo V. D. patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes, jog atsakovui, nurodžius, jog jis yra susitaręs su ieškovės atstovu dėl orlaivio naudojimo, vykdydamas atsakovo pavedimą nuvyko į Alytų, iš kur orlaivį atskraidino į Trakų rajone esančią atsakovo sodybą, iš kur orlaivį į Kaune esantį aerodromą atskraidino atsakovas, vėliau kitu sraigtasparniu (duomenys neskelbtini) atvykus į Aleksoto aerodromą, atsakovas persėdo į ieškovei priklausantį orlaivį, su kuriuo ketino atlikti savarankišką skrydį. Tokiu būdu spręstina, kad byloje surinkti įrodymai paneigia atsakovo teiginius, jog orlaivio apgadinimo dieną atsakovas atliko treniruojamąjį - mokomąjį skrydį, darytina išvada, kad buvo ketinama atlikti savarankišką skrydį. Tai, kad skrydžių žurnale yra įrašyti įrašai: „25. 06 V. D., kitoje grafoje PI (pilotas-instruktorius), maršrutas Alytus-Trakai-EYKS, laikas 11.40-15.10, tikslas treniruotės, pastabų nėra. Pasirašo V. D." (b. l. 66. 2 t.), nesudaro pagrindo spręsti, kad sraigtasparnio valdytojai įvykio metu buvo tretieji asmenys. Visų pirma pažymėtina, kad mokymo programa VšĮ Pilotų mokykla buvo užbaigta, atsakovui buvo išduotas pažymėjimas apie sėkmingai įvykdytą mokymo programą, atsakovui buvo suteikta licencija suteikianti teisę savarankiškai atlikinėti skrydžius. Skrydžio žurnale įrašytas įrašas „tikslas treniruotės“, teismo vertinimu, apima ir sąvoką kaip piloto įgūdžių tobulinimą ir vien tik ši aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti, kad orlaivio naudotojas įvykio metu buvo trečiasis asmuo V. D..

Nors atsakovas nurodo, kad nėra svarbi aplinkybė, jog įvykio metu trečiasis asmuo V. D. valdė kitą sraigtasparnį (duomenys neskelbtini) , ir, kad atsakovo atsakomybę pašalina nustatyta aplinkybė, jog radijo ryšį su S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo skrydžių koordinatoriumi atskrendant ir išskrendant abiems sraigtasparniams palaikė pilotas - instruktorius V. D., tačiau teismo vertinimu, ši aplinkybė reikšminga išvadai, kad abu šie nurodyti asmenys įvykio, kurio metu buvo apgadintas ieškovei priklausantis sraigtasparnis, buvo skirtingų orlaivių vadai, kurie atsakingi už orlaivio eksploatavimą ir saugą viso skrydžio laiku (Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos įstatymo 50 straipsnio 1 dalis), ketinę atliki grupinį skrydį, kurį atliekant navigacijos ir pranešimų apie buvimo vietos atžvilgiu grupė skrenda kaip vienas orlaivis (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. 1098 patvirtintos skrydžių taisyklės), todėl šiuo konkrečiu atveju ryšys galėjo būti palaikomas tik su grupės vadu.

Teismo vertinimu, ieškovė sraigtasparnį atsakovui 2010-06-25 perdavė pagal faktinius panaudos santykius vienai dienai. Tokiu atveju įstatymas nenumato privalomos sutarties rašytinės formos (CK 6.629 straipsnio 2 dalis, 6.478 straipsnio 1 dalis). CK 6.629 straipsnio 1 dalis nustato, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą. Kadangi įvykio metu sraigtasparnis buvo sugadintas ir dėl to panaudos gavėjas negali daikto grąžinti tokios pat būklės, ieškovės reikalavimas atlyginti žalą yra pagrįstas.

Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Civilinėje teisėje asmens veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais ne tik tais atvejais, kai šiais veiksmais pažeidžiamas tiesiogiai įstatyme įtvirtintas draudimas, bet ir tada, kai asmuo nevykdo ar netinkamai vykdo sutartyje numatytą pareigą ar net kai pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, tenkančią visiems teisinių santykių dalyviams. Byloje pateiktoje Orlaivio avarijos tyrimo galutinėje ataskaitoje Nr. B01-10 konstatuota, kad 2010-06-25 atsakovas Y. B., neseniai gavęs sraigtasparnio piloto mėgėjo licenciją (jam buvo suteikta sraigtasparnio R-44 vado kvalifikacija, piloto mėgėjo licencija išduota 2010-06-16), norėdamas nuskristi į Trakų rajoną, sėdo į sraigtasparnį, ir ketindamas pakilti padidino pagrindinio sraigto apsukas, sraigtasparnis pradėjo suktis į kairę pusę ir virsti ant dešinio šono. Ataskaitoje taip pat teikiama išvada, kad pilotui nepavyko stabilizuoti sraigtasparnio padėties, sraigtasparnis pakrypo į priekį ir į dešinę, pagrindinio sraigto mentėmis pasiekė aikštelės paviršių ir ėmė kapoti asfaltuotą jos dangą. Laužydamas sraigto mentes sraigtasparnis pasisuko į dešinę ir nukrito ant dešinio šono, liesdamas aikštelę važiuoklės dešine slide, sulaužytu pagrindiniu sraigtu ir stabilizatoriumi, kuris užlinko į viršų, nukritęs sraigtasparnis dar truputį pačiuožė šonu. Tyrimo išvadose buvo atlikta ir įvykio priežasties analizė. Pateiktose išvadose nurodyta, kad pilotas buvo tinkamai licencijuotas, bet ką tik pradėjęs savarankiškai skraidyti. Sraigtasparnis turėjo galiojantį tinkamumo skraidyti periodinės patikros pažymėjimą. Jo techninė būklė neturėjo įtakos skrydžio baigčiai. Meteorologinės sąlygos neturėjo įtakos įvykiui. Priežastis - avariją sukėlė nepatyrusio piloto pilotavimo klaidos. Pilotas per greitai atplėšė sraigtasparnį nuo žemės, nesubalansavęs jo pusiau pakeltoje padėtyje. Bandydamas subalansuoti pakilusį sraigtasparnį, pilotas neatsargiais vairų judesiais neleistinai pakreipė sraigtasparnį. Papildoma priežastis galėjo būti kilimas iš sudėtingos kliūčių apsuptos aerodromo vietos.

Orlaivio avarijos tyrimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 3-25 patvirtintais Civilinių orlaivių avarijų ir incidentų klasifikavimo, tyrimo ir pranešimų nuostatais (toliau - Nuostatai). Šių Nuostatų 1 punktas bei Aviacijos įstatymo 67 straipsnio 2 dalis nustato, kad pagrindinis avarijos arba incidento tyrimo tikslas - nustatyti priežastis bei užkirsti kelią avarijoms ir incidentams. Tyrimu nesiekiama nustatyti kieno nors kaltę ar atsakomybę.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta Orlaivio avarijos galutinėje ataskaitoje, darytina išvada, kad būtent dėl atsakovo veiksmų - didelio neatsargumo įvyko sraigtasparnio avarija, dėl kurios buvo sugadintas sraigtasparnis ir atsirado žala kaip tiesioginis atsakovo veiksmų padarinys (CK 6.246-6.249 straipsniai). Atsakovas pažeidė pareigą elgtis atsargiai, apdairiai ir rūpestingai, nors būdamas licencijuotas pilotas privalėjo susipažinti su visa skrydžiui reikalinga informacija, sraigtasparnį pilotuoti apdariai, nesukeliant pavojaus kitų žmonių turtui, įvertinti aplinkos galimus trukdžius pakilimui savo patirties atžvilgiu, žinoti, kad mažą patirtį turintiems pilotams reikia vengti kilimo iš sudėtingų, arti kliūčių esančių aikštelių. Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos įstatymo 50 straipsnio 1 dalis nustato, jei orlaivio įguloje yra tik vienas pilotas, jis yra ir orlaivio vadas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. 1098, patvirtintų Skrydžių taisyklių 8 punkte nustatyta, kad prieš skrydį orlaivio vadas privalo susipažinti su visa skrydžiui atlikti reikalinga informacija, o pagal 11 punktą yra draudžiama pilotuoti orlaivį neapdairiai arba atsainiai ir taip sukelti pavojų kitų žmonių gyvybei arba turtui. Vadovaujantis „Robinson" kompanijos saugos įspėjimu SN-34 mažą patirtį turintiems pilotams, t. y. turintiems mažiau kaip 500 savarankiškų skrydžio valandų sraigtasparniais ir mažiau kaip 100 savarankiškų skrydžio valandų konkrečiu sraigtasparnio tipu, reikia vengti kilimo iš sudėtingų, arti kliūčių esančių aikštelių.

Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. CK 6.251 straipsnio 1 dalis nurodo, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Šia teisine norma yra įtvirtinta generalinio delikto doktrina, kuri reiškia, kad bet koks žalos padarymas laikomas deliktu, jeigu asmuo neįrodo esant aplinkybių, dėl kurių jo civilinė atsakomybė negalima. Šis generalinio delikto principas reiškia, kad žalos faktas kartu reiškia žalos padariusio asmens veiksmų neteisėtumo ir jo

kaltės prezumpciją. CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Turto sugadinimas yra fizinis poveikis turtinėms vertybėms, dėl kurio sumažėja medžiaginės, eksploatacinės, vartojamosios ar kitokios jų savybės. Pokytis gali būti objektyviai nustatytas ir įvertintas pinigais, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu, jei turtas dar neatkurtas po sugadinimo ir ieškovas neturėjo realių išlaidų. Tai neužkerta kelio jam reikalauti žalos atlyginimo, tačiau padaryta žala turi būti nustatoma objektyviai pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Pagal įstatymo nustatytą bendrąją įrodinėjimo naštą, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai).

Byloje iškilus ginčui dėl sugadinto turto vertės buvo paskirta ir atlikta nekilnojamajam daiktui prilyginto turto rinkos vertės nustatymo ekspertizė (b. l. 8-31, 3 t.), kurios išvadose nurodyta, kad sraigtasparnio Robinson R-44 Raven I, pagaminto 2005 m. serijos Nr.1519, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos kaina, įvertinant nusidėvėjimą, 2010 m. birželio 25 d. iki avarijos Kauno S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome buvo 641 000 Lt, rinkos kaina po avarijos (incidento) buvo 467 000 Lt. Eksperto išvada – tai įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmens, turinčio specialių mokslo, technikos, amato ar kitų sričių žinių, raštu išdėstyta nuomonė, gauta atlikus tam tikrus tyrimus siekiant atsakyti į teismo pateiktus klausimus (CPK 216 straipsnis). Kaip yra nurodyta kasacinio teismo praktikoje, konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti įvertinti kritiškai, t. y. atmesti kaip įrodymai, jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes teismo ekspertizė, kaip įrodymas, neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-163/2010). Taigi ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Teismas gali nesutikti su eksperto išvada, tokio nesutikimo motyvus išdėstydamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis).

Teismo vertinimu, nustatant ginčo turto iki avarijos (incidento) vertę, yra pagrindas vadovautis ekspertizės aktu. Rinkos kaina, teismo vertinimu, turi būti suprantama kaip – atlygis, už kurį turtas perleidžiamas, kai turto perleidėjas ir turto įgijėjas nėra susiję ir kiekvienas iš jų siekia sau maksimalios ekonominės naudos. Atlikdamas ekspertizę, ekspertas pagrįstai, teismo vertinimu, taikė lyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodą, išsamiai tyrė ir vertino pasiūlymus dėl analogiškų sraigtasparnių pardavimo. Iš ekspertizės akto tiriamosios dalies spręstina, kad į lyginamųjų pavyzdžių sąrašą buvo įtraukti ir sandoriai, kuriais panašaus pobūdžio turtas buvo realizuotas. Ekspertizės akte nurodyti palyginamieji sandoriai teismui nekelia abejonių, kadangi buvo analizuojami panašių charakteristikų orlaivių pardavimo sandoriai.

Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su eksperto pateikta išvada dėl turto rinkos vertės po avarijos (incidento). Nors ekspertizės akto 5 puslapyje ekspertas akte vartojamą sąvoką „rinkos vertė“ apibrėžė kaip apskaičiuotą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto patekimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių ir interesų, tačiau nustatydamas sraigtasparnio rinkos vertę po avarijos ekspertas nenurodė ir netyrė apgadintų sraigtasparnio ar atskirų jo mazgų detalių pirkimo-pardavimo sandorių, pasirinko remonto kaštų atstatymo metodą, kuris akivaizdžiai nagrinėjamos bylos atveju nėra tinkamas. Ekspertas, turėdamas nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertintojo kvalifikaciją, ekspertizės akte konstatavęs, jog sraigtasparnio remonto darbai (tame tarpe ir kabinos korpuso, kabinos rėmo, pagrindinio sraigto kolonos gaubto) yra nesudėtingi, teikė, teismo vertinimu, nepagrįstą išvadą, kad darbus gali atlikti licencijuotas specialistas, kurio darbų kainą nustatė remiantis komerciniais pasiūlymais.

Nagrinėjamojoje byloje pateikti įrodymai, kad iš karto po įvykio sraigtasparnį apžiūrėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos orlaivio avarijos tyrimo specialistai. Orlaivio avarijos tyrimo ataskaitoje yra konstatuota, kad sraigtasparnis buvo stipriai apgadintas, įvardinti sraigtasparnio apgadinimai. Sraigtasparnis R-44 Raven, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) , po avarijos buvo apžiūrėtas HAHN-HELICOPTE Sales&Service GmbH organizacijos atstovo, kuris 2010.08.10 - 2010.08.12 dienomis buvo atvykęs į Lietuvą, apžiūrėjo sraigtasparnį bei nufotografavo, jo apgadintas dalis ir sraigtasparnio sužalojimus įvertino techninės priežiūros paslaugas teikianti organizacija HAHN-HELICOPTE Sales&Service GmbH, kurios ataskaita (b. l.48-49, 1 t.) parengta vadovaujantis gamyklos Robinson Helicopter Company vertinimu. Joje nurodyta sraigtasparnio likutinė vertė yra 15 000 JAV dolerių, o galimos remonto išlaidos sieks nuo 244 500 iki 250 000 JAV dolerių, kas vertinimo dieną sudarė 673 600 Lt. Be to, į šią kainą neįeina orlaivio paruošimo, įtvirtinimo ir pakavimo išlaidos. Teikiama išvada, kad orlaivio remontas galimas tik gamykloje. Teismo vertinimu, ieškovės teiginius, kad sraigtasparnis gali būti remontuojamas tik gamykloje patvirtina Civilinės aviacijos administracija 2012-10-31 raštas Nr. 12R-2406 (b. l. 56, 4 t.), kuriame nurodyta, kad atsižvelgiant į sraigtasparnio pažeidimų pobūdį, techninės priežiūros darbai reikalingi atliekant jo remontą negali būti traktuojami kaip nesudėtingi techninės priežiūros darbai, todėl negali būti atliekami licencijuoto specialisto, piloto ar mechaniko, UAB „Helisota" 2012-10-19 raštas, kuriame konstatuota, kad šį sraigtasparnį remontuoti gali tik sraigtasparnio įmonė gamintoja (b. l. 55, 4 t.), Orlaivio tipo sertifikato turėtojo - gamyklos Robinson Helicopter Company. 2012-11-14 raštas, kuriame nurodyta, kad apytikslė minėto orlaivio kapitalinio remonto kaina yra nuo 294 000 JAV dolerių iki 300 000 JAV dolerių, dėl didelės žalos kapitalinis remontas privalo būti atliktas gamykloje (b. l. 57-58, 4 t.), UAB „Helisota" 2012-11-27 raštas, kuriame nurodyta, kad šiam sraigtasparniui gali būti vykdomas tik atstatomasis remontas, o ne techninės priežiūros darbai. Kartu nurodyta, kad pagal pateiktą medžiagą galima daryti išvadą, kad šio sraigtasparnio remontą gali atlikti tik sraigtasparnio įmonė gamintoja, kad sraigtasparnis ir jo komponentai turi gana sunkių pažeidimų, kuriuos gali įvertinti tik įmonės gamintojos kvalifikuoti specialistai. Todėl dar kartą konstatuota, kad šio sraigtasparnio remontą gali atlikti tik sraigtasparnio įmonė gamintoja (b. l. 69, 4 t.), S.P Helicopter-service 2012-11-26 (b. l. 76-77, 4 t.) bei 2012-12-13 gamyklos Robinson Helicopter Company vyresniojo remonto vertintojo atsakymai (b.l . 72-75, 4 t.), iš kurių spręstina, kad sraigtasparniui yra padaryta didelė žala (visiškai sugadinta kabinos konstrukcija, pažeistas vertikalus šilumą saugantis variklio gaubtas, stiebo vamzdis, variklių apdangos, reikalingas galinio variklio gaubto remontas, pažeisti stabilizatoriai bei pažeistos įvairios kitos detalės), kurią gali įvertinti tik įmonė gamintoja. Kartu nurodyta, kad sraigtasparnį galima remontuoti tik gamykloje.

Teismo posėdyje ekspertas J. U., atlikęs šią ekspertizę, paaiškino, kad sraigtasparnio neapžiūrėjo, jam pateiktų nuotraukų su sraigtasparnio sužalojimais nevertino, neanalizavo ar apgadintos detalės turėjo įtakos kitiems mazgams ir detalėms, nurodė, kad neturi techninių žinių ir kad tokį vertinimą galėtų atlikti technikos ekspertas. Tokiu būdu spręstina, kad eksperto išvada dėl turto rinkos vertės po avarijos nustatymo atmestina kaip įrodymas, kadangi yra nepagrįsta ir nepatikima, bei prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Ekspertizės akte nurodytus teiginius paneigia ir paties eksperto parodymai, kurių pagrindu galima daryti išvadą, kad ekspertas neturėjo techninių žinių vertinti orlaiviui padarytos žalos mąstą.

Iš teismui pateiktų įrodymų akivaizdu, kad padarytos žalos dydį gali nustatyti tik sraigtasparnių R44 gamintoja - gamykla Robinson Helicopter Company, dėl sraigtasparniui padarytos didelės žalos jį galima remontuoti tik gamykloje. Vadovaujantis Reglamento 748/2012 21 A.437 punkto reikalavimais orlaivio remonto projektas privalo būti patvirtintas Europos aviacijos saugos agentūros (EASA) arba orlaivio Tipo sertifikato turėtojo. Teismas įvertinęs sraigtasparnių gamintojos vertinimą sprendžia, kad remontuoti ginčo sraigtasparnį yra netikslinga, kadangi galimi remonto kaštai akivaizdžiai viršija turto rinkos vertę - remonto suma pagal 2012 m. lapkričio 14 d. (atsakymo gavimo dieną ir dolerio kursą (2.722)) sudarytų nuo 800 268 Lt iki 816 600 Lt, neįskaičiavus į šią sumą orlaivio transportavimo išlaidų, todėl nustatydamas padarytos žalos dydį vadovaujasi eksperto teikiama išvada apie orlaivio rinkos vertę iki jo apgadinimo ir sraigtasparnio likutine verte, kurią nurodė sraigtasparnio gamintoja.

Kaip jau minėta, ieškovas iš esmės prašo atlyginti turto įsigijimo kaštus, įtraukdamas į reikalaujamą sumą tiek sraigtasparnio įsigijimo vertę, sumokėtus muito mokesčius, palūkanas pagal lizingo sutartį, PVM grąžintą į biudžetą ir kt. Toks reikalavimas teismo vertinimu nėra pagrįstas, kadangi turto praradimo atveju nuostolių atlyginimu turi būti užtikrinamas realios prarasto turto vertės atstatymas, kuris apskaičiuotas pagal turto rinkos vertė iki jo apgadinimo dienos, o ne turto įsigijimo išlaidų kompensavimas. Todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad sraigtasparnio įsigijimo kaina, tame tarpe ir sumokėtos palūkanos, importo mokesčiai yra realiai ieškovės patirti nuostoliai. Esant pagrindui spręsti, kad nagrinėjamos bylos atveju yra nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistina suma, kurią sudaro sraigtasparnio rinkos vertė iki jo apgadinimo, patirtos išlaidos, susijusios su šio turto vertės nustatymu, atėmus iš šios sumos likutinę apgadinto orlaivio vertę (641 000 Lt +3 836,10 Lt – 40 416 Lt) – 604 420,10 Lt ( CK 6.245-6.249 straipsniai, CK 6.251, CK 6.263 straipsniai).

Ieškovė teismo taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio įstatymines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Šis jos reikalavimas pagrįstas. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį iš skolininko priteisiamos palūkanos, kurios vadinamos procesinėmis. Jas moka skolininkas, kuriam pareikšti reikalavimai teisme ir jeigu jie patenkinti. 5 procentų dydžio metines palūkanas numato CK 6.210 straipsnio 1 dalis, todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas.

Atsižvelgiant, kad ieškinys tenkintinas iš dalies (69,58 proc.), atitinkamai priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Byloje pateikti duomenys, kad ieškovė pateikdama pradinį ieškinį, kurio suma 870 981,54 Lt, sumokėjo 13 076 Lt žyminio mokesčio (b. l. 10, t. 1), todėl ieškinį tenkinus 604 420,10 Lt (641 000 - 40 416 + 3 836,10) dalyje, priteistina iš atsakovo ieškovei 9 074,74 Lt žyminio mokesčio. Taip pat ieškovė yra sumokėjusi advokatui 1 210 Lt už ieškinio surašymą (b. l. 79-80, t. 1). Kadangi ši suma neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatyto užmokesčio dydžio, priteistina iš atsakovo 1 210 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą (CPK 98 straipsnis). Atsakovas sumokėjo 10 285 Lt už ekspertizę (b. l. 123, t. 3) ir 400 Lt už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje (b. l. 62, 64, t. 4). Atsižvelgiant į atmestų ieškinio reikalavimų dalį (atmesta 30,42 proc. reikalavimų) ir kad teismas su teismo ekspertizės aktu sutiko iš dalies, iš ieškovės atsakovui priteistina 1 625,19 Lt (3 250,37:2) bylinėjimosi išlaidų. Iš šalių taip pat proporcingai priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

nusprendž i a:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „Stamita“ (kodas 153701266) iš atsakovo Y. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) 604 420,10 Lt (šešis šimtus keturis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt litų 10 centų) nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos – 604 420,10 Lt, nuo bylos iškėlimo teisme – 2011-03-14, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 9 074,74 Lt (devynis tūkstančius septyniasdešimt keturis litus septyniasdešimt 4 centus) žyminio mokesčio, 1 210 Lt (vieną tūkstantį dušimtus dešimt litų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti atsakovui Y. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB „Stamita“ (kodas 153701266) 1 625,19 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus dvidešimt penkis litus 19 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės UAB „Stamita“ (kodas 153701266) 15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, sumokant jas valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM į Surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo Y. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) 35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, sumokant jas valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM į Surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliaciniu skundu per Kauno apygardos teismą.