- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-04
- Bylos Nr.
- e2-11986-1119/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05673-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Žulpė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- T. P.
- Išvadą teikia
- Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities skyrius
- Advokatai
- Irma Bekerė
- Kategorijos
išvadą byloje teikiančios institucijos - Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities skyriaus atstovei Laurai Škielaitei - Tiškevičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui T. P. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė A. B. ieškiniu (el. b. medž. 1-4 l.) bei teismo posėdyje prašė pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-514-251/2013 (toliau – Sprendimas) patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 6. punktą, ir jį išdėstyti taip: „Nepilnamečiui sūnui A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), priteisiamas išlaikymas po 300,00 eurų (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iš tėvo T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikas sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją“, bei priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad Sprendimu priteistą ir indeksuotą 93,00 Eur išlaikymą vaikui A. P. atsakovas moka, tačiau jo nebepakanka vaiko poreikiams patenkinti. Nuo Sprendimo priėmimo praėjo 6 metai, vaikas yra paaugęs, šiuo metu lanko mokyklą, užsiima popamokine veikla. Berniukas yra labai aktyvus, sudėtingo charakterio, sunkiai auklėjamas, vaikas nuolat kažką iškrečia, dėl jo netinkamo elgesio ieškovei ne kartą teko atlyginti tretiesiems asmenims padarytą žalą, o būtent, 2018 m. išvykus į regbio varžybas, jis su kitais berniukais apmėtė akmenimis automobilį, o ji turėjo atlyginti 250,00 Eur nuostolius automobilio savininkui, 2019 m. vaikas sulaužė kėdę, todėl reikėjo atlyginti 19,00 Eur nuostolius. Vaikas 3 kartus per sezoną serga angina, reikalingi antibiotikai, kiti purškiami vaistai, jo aktyvumui mažinti yra skirti specialūs vitaminai, kurių kaina mėnesiui yra 50,00 Eur. Šiuo metu vaikas lanko turizmo būrelį, už kurį kas mėnesį mokamas 10,00 Eur mokestis, o kas antrą savaitę vaikai eina į žygius, todėl reikia dar papildomai 15,00 Eur, taip pat maisto. Rekomenduojama vaikui lankyti baseiną, todėl planuoja lankyti plaukimo mokyklą „Delfinas“. Ieškovės nuomone, ji kas mėnesį vaiko poreikiams patenkinti išleidžia apie 510,00 Eur, iš kurių apie 50,00 Eur skiria žalos atlyginimui, maistui – 120,00 Eur, ugdymo poreikiams – 80,00 Eur, rūbams ir avalynei – 80,00 Eur, sveikatos ir higienos poreikiams – 60,00 Eur, pramogoms ir laisvalaikiui – 50,00 Eur, gyvenamojo būsto ir buities išlaidos, padalintos 3 asmenims ir tenkančios vaikui – 120,00 Eur. Mokslo metams sūnui reikalinga pirkti uniformą (švarkelis 45,00 Eur), mokyklines priemones (70,00 Eur, kuprinė 40,00 Eur), į klasės fondą renka po 30,00 Eur metams, šventinė rinkliava 20,00 Eur, kalėdinė dovana 10,00 Eur, nuotraukos 15,00 Eur. Žaislams, žaidimams, dviračiui, riedučiams ieškovė skaičiuoja esant reikalinga apie 300,00 Eur metams, kasmetiniam poilsiui – atostogoms – dar apie 300,00 Eur metams, ekskursijoms, kurios vyksta 2–3 kartus per metus mažiausiai išleidžiama 30,00 Eur per mėnesį, stengiasi bent kartą per mėnesį nusivesti vaiką į teatrą ar kinoteatrą, todėl patiria apie 10,00 Eur per mėnesį išlaidų. Stengiasi patenkinti bent būtinuosius A. P. poreikius, tačiau kartais nepavyksta.
3. Atsakovas papildomai vaiko neremia, per gimtadienius ar kitas šventes vaiko nesveikina ir dovanų nedovanoja, su vaiku nebendrauja, jo nelanko, nepadeda auklėti ir prižiūrėti. Prieš du metus parašė trumpąją SMS žinutę, kad norėtų per vaiko gimtadienį jį pasveikinti, tačiau, paaiškėjus, kad rašė neblaivus, ieškovė neleido pasimatyti su vaiku.
4. Ji kas mėnesį gauna apie 407,00 Eur darbo užmokestį, 147,00 Eur netekto darbingumo pensiją, 93,00 Eur išlaikymą vaikui A. P., 100,00 Eur vaiko išmokas už abu nepilnamečius vaikus – A. P. ir K. B. - ir 220,00 Eur per metus nuomos mokestį už išnuomotą žemę, kurį dalinasi pusiau su broliu. Vasarą per kasmetines atostogas vyksta į užsienį papildomai padirbėti. Jos pajamos nuo 2017 m. iki 2019 m. buvo panašaus dydžio, tik netekto darbingumo pensija didesnė – 179,00 Eur. Per minėtą laikotarpį dovanų negavo, turto nepardavė, vertybių neturi. Jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, miškas, tačiau iš miško ji pajamų negauna, gyvena panaudos sutarties pagrindu jos motinai priklausančiame bute. Nekilnojamasis turtas šiuo metu pajamų kasdieniniams poreikiams patenkinti neduoda, jis yra kaip garantija ateičiai ar kaip santaupos, kai reikės mokėti už vaikų studijas ar ligos atveju. Ji yra 50 proc. darbinga, negali dirbti viršvalandžių bei savaitgaliais.
5. Be A. P. ji viena augina ir išlaiko dar vieną nepilnametį sūnų – K. B.. K. B. neturi tėvo, nes jis mirė iki buvo pripažinta/nustatyta tėvystė, K. B. tėvo giminaičiai nesutiko nustatyti tėvystę. K. B. išlaikymui ieškovė išleidžia mažiau - apie 450,00 Eur kas mėnesį. Pačiai ieškovei kas mėnesį reikia apie 300,00 Eur, bet kartais tiek asmeniniams poreikiams patenkinti nelieka.
6. Nurodė, kad turi kreditorinių įsipareigojimų, t. y., apie 600,00 Eur BnP Finance, UAB, ir asmeniniams poreikiams patenkinti paimta UAB „Mokilizingas“ tikslinė paskola ir palūkanos. . Iš BnP Finance, UAB paskolą ėmė vaiko padarytai žalai automobilio savininkui atlyginti bei bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Pasak ieškovės, Sprendime minima paskola AB DNB NORD bankui yra grąžinta
7. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, darbingas, yra paklausios profesijos atstovas, tačiau nesiima priemonių susirasti geriau apmokamą darbą, 7 metus dirba toje pačioje įmonėje, taip pat išlaiko sugyventinės nepilnamečius vaikus, nors jų išlaikyti neturi prievolės. Atsakovo sugyventinė 2019 m. liepos mėnesį savo noru nutraukė darbo sutartį, naujo darbo neieško, laukiasi, sutiko dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymui iš jų tėvo gauti po 100,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, tačiau vaikams išlaikymo jų tėvas nemoka, dėl valstybės paramos vaikams išlaikyti nesikreipė. Todėl mano, kad tokia atsakovo ir jo šeimos turtinė padėtis susidarė tik dėl atsakovo ir jo sugyventinės neatsakingo elgesio.
8. Kadangi skiriasi ieškovės ir atsakovo sveikatos būklė, laikas, kurį jie praleidžia augindami ir auklėdami A. P., mano, jog ir prievolė išlaikyti vaiką turi skirtis, t. y., atsakovas turėtų prisidėti prie A. P. išlaikymo didesne dalimi. Pažymėjo, kad ieškovei nekilnojamasis turtas neduoda pajamų, todėl nesutinka su atsakovo nurodyta išlaikymo proporcija.
9. Pažymėjo, kad tokio paties amžiaus vaikų poreikiai gali skirtis, kad tam, kad vaikas išaugtų į brandžią ir atsakingą asmenybę, būtina patenkinti ne tik jo būtinuosius poreikius. Nurodė, jog ieškovė pateikė keletą kvitų, patvirtinančių vaiko poreikiams patenkinti patirtas išlaidas, tačiau ji kvitų nerenka ir nesaugo, ir būtent atsakovas nepagrindė vaiko poreikių paskaičiavimo. Be to, pasak atsakovo, nors jis ir siūlė mažinti A. P. poreikius, tačiau vardinant vaiko poreikius nurodė, kad kasmėnesinės išlaidos jam būtų apie 330,00 Eur.
Atsiliepimas
10. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį (el. b. medž. 34-36 l.) ir teismo posėdyje su ieškovės ieškiniu sutiko iš dalies, sutiko, kad reikia išlaikyti vaiką, kad vaiko poreikiai yra padidėję, tačiau ne ieškovės nurodyta suma, todėl nesutiko ir su ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma.
11. Paaiškino, kad jis padeda išlaikyti sugyventinės A. K. nepilnamečius vaikus, iš kurių T. K. yra A. P. bendraamžis ir bendraklasis. Todėl žino, kad tokio amžiaus berniukui išlaikyti kas mėnesį reikalinga apie 250,00 – 300,00 Eur suma, iš kurios 80,00 – 90,00 Eur skiriama maistui, 40,00 Eur – ugdymo poreikiams, 40,00 – 50,00 Eur rūbams ir avalynei, 60,00 Eur - sveikatai, 30,00 Eur – pramogoms ir laisvalaikiui, 50,00 Eur – gyvenamajam būstui ir buities išlaidoms. Jis mažai domisi šeimos biudžetu, galbūt netiksliai nurodė vaiko poreikiams sumas. Šeimos biudžetu ir jo paskirstymu rūpinasi jo sugyventinė A. K..
12. Pažymėjo, kad ieškovė prašo 3,22 karto didesnio išlaikymo vaikui, nei kad buvo priteistas, nors turi turto, kurio vidutinė rinkos vertė yra apie 60 000,00 Eur, kurio ieškovė neparduoda, nors nurodė, jog lėšų vaikams išlaikyti nepakanka. Ieškovė nurodė, jog jos kasmėnesinės išlaidos yra 1200,00 Eur, o pajamos – 650,00 Eur. Iš nurodyto mano, jog ieškovė neatskleidžia visų duomenų apie savo turtinę padėtį arba melagingai nurodė išlaidų dydį. Juo labiau, kad ieškovė nepagrindė išlaidų vaikų išlaikyti, byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų matyti, kokios yra realios vaiko išlaikymo išlaidos. Mano, kad ieškovė išleidžia apie 215,00 Eur kas mėnesį vaikui išlaikyti, nes jos pajamos yra apie 650,00 Eur. Pasak atsakovo, A. P. ir T. K. išlaidos mokyklai yra identiškos, nes abu vaikai mokosi vienoje klasėje. T. K. išlaikyti kas mėnesį reikalinga apie 240,00 Eur suma.
13. Paaiškino, kad jis jau 7-8 metus dirba vienoje įmonėje metalo suvirintoju, ir kas mėnesį gauna 700,00 – 750,00 Eur darbo užmokestį. Kito darbo neieško, nes jam gerai dirbti šioje įmonėje, nemano, kad rastų, ką nors geresnio. Papildomo darbo neieško.
14. Jis šiuo metu gyvena su sugyventine ir dviem jos nepilnamečiais vaikais, jos bute. Sugyventinė A. K. niekur nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje. Jis padeda išlaikyti sugyventinės 2 nepilnamečius vaikus. Jų šeimos pajamos yra apie 1000,00 Eur per mėnesį, taigi vienam asmeniui išlaikyti tenka apie 200,00 – 250,00 Eur. Jis nekilnojamųjų daiktų neturi, jo automobilis yra 2005 m. gamybos apie 1000,00 Eur vertės. Automobiliui ir buitinei technikai įsigyti ėmė 5000,00 Eur vartojimo paskolą, kuri dar nėra iki galo grąžinta. Dėl šių priežasčių sutiktų A. P. mokėti kas mėnesį po 120,00 Eur ir mano, kad tokia suma būtų protinga ir atitiktų vaiko poreikius bei jo galimybes mokėti išlaikymą vaikui. Teismui priteisus didesnį išlaikymą, tektų kažkaip mokėti didesnį išlaikymą. Jei teismas nuspręstų, kad vaiko poreikiai yra didesni, nei 240,00 Eur, tuomet prašo priteisiant išlaikymą nukrypti nuo lygių dalių principo ir iš atsakovo priteisti 35 proc. dydžio išlaikymą, o iš ieškovės - 65 proc. dydžio išlaikymą vaikui.
Žemesnės instancijos teismas
15. Su A. P. nebendrauja, jo ieškovė neprašo vaiko kur nors nuvežti, todėl jis ir nepadeda. Pradėjo mokėti teismo nutartimi priteistą laikiną išlaikymą vaikui, dar yra susidaręs įsiskolinimas už rugsėjo mėnesį. Jis ėmė iš darbdavio paskolą laikinam vaiko išlaikymui mokėti, kurią darbdavys išskaitys iš jo darbo užmokesčio.
Atsiliepimas
16. Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. K. atsiliepime į ieškinį (el. b. medž. 83 l.) ir teismo posėdyje nurodė, jog su pareikštu ieškiniu sutinka iš dalies, mano, kad prašoma priteisti vaikui išlaikymo suma yra per didelė. Nurodė, jog vaikui išlaikyti reikia apie 200,00 – 250,00 Eur kas mėnesį: 80,00 Eur maistui, 30,00 Eur ugdymo reikmėms, rūbams ir avalynei – 30,00 Eur, sveikatos ir higienos reikmėms – 20,00 Eur, pramogoms ir laisvalaikiui – 40,00 Eur, gyvenamojo būsto ir buities išlaidoms – 40,00 Eur. Šias išlaidas paskaičiavo pagal savo sūnaus T. K. poreikius, kuris yra vienmetis A. P. klasiokas. Sutiko, kad vaikui reikalinga pirkti batus ir rūbus pagal sezoną, tačiau rūbus ir avalynę galima nupirkti pigiau parduotuvėse vykstant akcijoms, pavyzdžiui žieminius batus galima nupirkti už juos sumokant iki 50,00 Eur. Be to, kiekvieną mėnesį vaikams rūbų ir batų pirkti nereikia. Taip pat sutiko, kad reikalingi buities prietaisai (dulkių siurblys, skalbimo mašina), valymo ir skalbimo priemonės, tačiau jų vėlgi nereikia pirkti kiekvieną mėnesį.
17. Pasak trečiojo asmens, jos šeimos kasmėnesinės pajamos sudaro apie 1000,00 Eur, iš kurių apie 700,00 Eur yra atsakovo darbo užmokestis, 290,00 Eur jos nedarbo draudimo išmoka, 100,00 Eur vaikų išmokos, gaunamos iš valstybės. Asmeniniams poreikiams patenkinti ji skiria mažiau nei 100,00 Eur kas mėnesį. 2018 m. kovo 29 d. teismas patvirtino jos ir jos vaikų tėvo sudarytą taikos sutartį, pagal kurią jie susitarė, jog jis mokės vaikams kas mėnesį po 100,00 Eur kiekvienam vaikui. Mano, kad tokia išlaikymo suma vaikui yra normali. Tačiau išlaikymo vaikams jų tėvas neteikia, išvyko dirbti ir gyventi į užsienį, ir nėra galimybių išieškoti išlaikymo. Į SoDra dėl vaikų išlaikymo išmokų nesikreipė. Ji įsiskolinimų neturi, visa šeima gyvena jos tėvo bute, ji šiuo metu laukiasi trečio vaiko, nuo 2019 m. liepos mėnesio nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, su buvusiu darbdaviu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukė darbo sutartį savo noru. Gyvenant taupiai, piniginių lėšų vos užtenka.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.
20. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad šalims esant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. P. (el. b. medž. 7 l.). Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. vasario 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-514-251/2013 nutraukė šalių santuoką bendru sutuoktinių sutarimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (el. b. medž. 5, 9-11 l.). Šalys sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6. punkte nustatė, kad šalių nepilnamečiui sūnui A. P. priteisiamas išlaikymas po 300,00 Lt (86,89 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iš tėvo T. P. nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikas sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Taigi A. P. mėnesiniai poreikiai 2013 m. buvo 173,78 Eur.
21. Pagal Sprendimu patvirtintos sutarties 3. punktą A. B. turėjo asmeninę prievolę kreditoriui AB DNB NORD bankui, o pagal sutarties 4. punktą butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) liko asmenine A. B. nuosavybe. Duomenų, kad Sprendimo priėmimo dieną atsakovas turėjo kilnojamųjų ar nekilnojamųjų daiktų ar kreditorinių įsipareigojimų, byloje nėra.
22. Pagal ieškovės į bylą pateiktus rašytinius įrodymus ir paaiškinimus nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise pagal 2014-07-04 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016-05-10 mainų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso 15.3200 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 38 800,00 Eur, esantis (duomenys neskelbtini), pagal 2014-07-04 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-01-09 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016-05-10 mainų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso 1.5471 ha žemės sklypas, iš kurio 1.4746 ha miško žemės plotas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2 609,00 Eur, esantis (duomenys neskelbtini), pagal 2014-07-04 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015-01-09 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso 726695/1726690 dalys 17.2669 ha žemės sklypo, iš kurio 17.0605 ha miško žemės plotas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 33 833,00 Eur, esantis (duomenys neskelbtini), pagal 2014-07-04 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014-08-14 mainų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 249,00 Eur, ir 1/2 dalis pastato – sargybinės, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 13,00 Eur, esantys (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 17, 18, 19, 21-22, 64-65, 66-67, 68-70, 71-74 l.). Taigi ieškovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamieji daiktai, kurių bendra vidutinė rinkos vertė yra 55 903,46 Eur.
23. Remiantis 2015-03-20 žemės nuomos sutartimi 14.83 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra išnuomotas R. V., kuris kartą per metus moka 15,00 Eur nuomos mokestį už 1 ha žemės klypo A. B. ir D. B. (el. b. 62 l.). Tuo tarpu už 2019 m. paskaičiuotas žemės mokestis sudaro 105,30 Eur (el. b. medž. 97 l.). Taigi įvertinus tai, kad nuomos mokestis dalinamas 2 nuomotojams, kai visas nuomos mokestis yra apie 225,00 Eur, o vienam asmeniui mokamas nuomos mokestis yra 112,50 Eur, ir tai, kad ieškovei kiekvienais metais kyla pareiga sumokėti žemės nuomos mokestį (2019 m. jis yra 105,30 Eur), darytina išvada, kad ieškovės pajamos iš žemės nuomos yra nedidelės (7,20 Eur).
24. Ieškovei mokamas kas mėnesį vidutinis darbo užmokestis yra apie 460,00 Eur (el. b. medž. 12 l.), nuo 2019-06-01 mokama netekto darbingumo pensija sudaro 143,70 Eur (el. b. medž. 13 l.), nes jai nuo 2019-05-29 iki 2052-07-25 nustatytas 50 darbingumo lygis (el. b. medž. 14-15 l.), taip pat mokamos po 50,16 Eur išmokos kiekvienam vaikui (K. B. ir A. P.) bei 93,00 Eur išlaikymas A. P.. Be to, šalys nurodė, jog atsakovas kas mėnesį moka po 200,00 Eur šioje byloje priteistą laikiną išlaikymą A. P.. Taigi ieškovės mėnesinės pajamos sprendimo priėmimo dienai yra apie 900,00 Eur.
25. Ieškovė viena išlaiko dar vieną nepilnametį vaiką K. B., gim. (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 6 l.), nes jo tėvo tėvystė nenustatyta. Taip pat asmeninėms reikmėms yra pasiskolinusi 386,00 Eur, visa su palūkanomis šio sprendimo priėmimo dienai mokėtina suma yra 280,44 Eur (el. b. medž. 112 l.), 2019 m. gegužės 6 d. ieškovei buvo suteikta 250,00 Eur paskolos suma vaiko A. P. padarytiems nuostoliams apgadinus automobilį atlyginti, iš kurios likusi nesumokėta paskolos dalis yra 14,61 Eur, tačiau pasak ieškovės dar nėra sumokėtos palūkanos už suteiktą paskolą, ir 2019 m. spalio 28 d. suteikta 250,00 Eur paskola, kurią ji panaudojo bylinėjimosi išlaidoms nagrinėjamoje byloje padengti, iš kurios yra grąžinta 30,73 Eur (el. b. medž. 113-114 l.). Pasak ieškovės, prievolė AB DNB NORD bankui, nurodyta Sprendime, yra pasibaigusi.
26. Atsakovas nuo 2012 m. gegužės 2 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalviu, kur jam mokamas kas mėnesį apie 700,00 Eur darbo užmokestis (el. b. medž. 37-39 l.). Jam nuosavybės teise priklauso transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2007 m. sausio 12 d. pirmosios registracijos data, pirma registracija Lietuvoje – 2018 m. liepos 4 d. (el. b. medž. 57 l.), kurios vertė, pasak atsakovo, yra 1000,00 Eur, tačiau automobiliui ir buitinei technikai pirkti skolinosi 5000,00 Eur. Todėl atsižvelgiant į paskolos dydį, į automobilių rinkoje esančias minėtos transporto priemonės vidutines kainas, kad atsakovas nepateikė jokių transporto priemonės vertę patvirtinančių įrodymų, spręstina, kad atsakovui priklausančios transporto priemonės vertė yra didesnė nei nurodė atsakovas, apie 3000,00 Eur. T. P. nuosavybės teise nekilnojamųjų daiktų neturi (el. b. medž. 59 l.).
27. Atsakovas nurodė gyvenantis kartu su sugyventine A. K. ir išlaikantis du jos nepilnamečius vaikus: L. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. K., gim. (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 40, 41, 42 l.). Iš atsakovo paaiškinimų ir AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo pažymos nustatyta, kad atsakovui automobiliui ir buitinei technikai pirkti buvo suteikta 5000,00 Eur paskolos suma, iš kurios 2019 m. lapkričio 4 d. likusi negrąžinta dalis yra 3 417,61 Eur (el. b. medž. 117 l.).
28. Atsakovo sugyventinė A. K. nedirba, yra registruota Šiaulių jaunimo užimtumo skyriuje (el. b. medž. 43 l.). A. K. vaikams kas mėnesį yra mokamos iš viso 100,32 Eur išmokos vaikams (el. b. medž. 58 l.), A. K. kas mėnesį gauna 291,70 Eur nedarbo draudimo išmokas (el. b. medž. 84, 85 l.), nes ji 2019 m. liepos 18 d. nutraukė darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį, šiuo metu ji laukiasi (el. b. medž. 118 l.). A. K. vardu nėra registruota nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus (el. b. medž. 86 l.).
29. Ieškovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, kad už 2019 m. spalio mėnesį mokėtina buto administratoriui suma yra 45,75 Eur (el. b. medž. 94 l.), už vandenį mokėtina suma yra 29,28 Eur (el. b. medž. 95 l.), už šilumos energiją bei karštą vandenį mokėtina suma yra 43,47 Eur (el. b. medž. 96 l.), už elektrą mokėtina suma – 42,90 Eur, o už dujas mokėtina suma – 8,38 Eur (el. b. medž. 96 l.), iš viso už 2019 m. spalio mėnesį mokėtinų mokesčių yra 169,78 Eur, taigi vienam asmeniui (vaikui) iš trijų asmenų šeimos tenkanti dalis yra 56,59 Eur.
30. Iš ieškovės pateiktų išrašų iš banko sąskaitos ir mokėjimo kvitų nustatyta, kad 2019 m. spalio mėnesį išleista 144,38 Eur vaikiškiems rūbams (el. b. medž. 99, 110-111 l.), nuo 2019 m. spalio 19 d. iki 2019 m. lapkričio 11 d. išleista 103,87 Eur „Maxima“ parduotuvėje (el. b. medž. 100 l.), iš jų pagal pateiktus pirkimo kvitus 77,19 Eur išleista maistui ir gėrimams (el. b. medž. 103, 105, 106, 107 l.), pagal kitus pateiktus kvitus nuo 2019 m. spalio 7 d. iki 2019 m. lapkričio 18 d. išleista 218,16 maisto produktams ir gėrimams, 10,03 Eur - buities ir higienos prekėms, 4,38 Eur - priemonėms mokyklai, 16,27 Eur - žaislams (el. b. medž. 102-109 b. l.) (iš nurodytų sumų išminusuotos moters higienos priemonėms, augintinio reikmėms ir cigaretėms išleistos sumos), nuo 2019 m. spalio 18 d. iki 2019 m. lapkričio 11 d. išleista 38,46 Eur Mėsos parduotuvėje (el. b. medž. 101 l.), 57,40 Eur sumokėta už vaistus ir vitaminus (el. b. medž. 110-111 l.), 5,00 Eur sumokėti už elektroninio važiavimo miesto autobusu bilieto papildymą ir 85,28 Eur sumokėta už siurblį (el. b. medž. 111 l.). Iš nurodyto matyti, kad apie 350,00 Eur išleidžiama per mėnesį maistui ir gėrimams. O susumavus visas mėnesines išlaidas, išskyrus įmokas paskolos teikėjui, gaunama apie 850,00 Eur suma, taigi išlaidų suma neviršija gaunamų pajamų sumos.
31. Iš banko sąskaitos išrašo ir ieškovės paaiškinimų bei kasos pajamų orderio (el. b. medž. 113-114, 115 l.) matyti, kad ieškovė atlygino 250,00 Eur nuostolius, kuriuos padarė A. P. automobilio savininkui, bei 19,19 Eur nuostolius mokyklai už sulaužytą kėdę.
32. Iš šalių procesinių dokumentų ir paaiškinimų matyti, kad byloje kilo ginčas dėl nepilnamečio vaiko A. P. poreikių dydžio, tėvų turtinės padėties ir galimybių teikti vaikui išlaikymą bei priteistino išlaikymo dydžio.
Dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo.
33. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato, kad tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais ir iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką bei jį prižiūrėti numato ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.155 straipsnis, 3.156 straipsnis bei 3.192 straipsnio 1 dalis. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 str.). Tėvo ar motinos atsisakymas nuo pareigų savo nepilnamečiui vaikui negalioja (CK 3.159 str. 1 d.). Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, todėl tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).
34. Pagal CK 3.201 straipsnį teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį arba pakeisti priteisto išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis taip pat gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. Atsižvelgiant į tai, kad per tam tikrą laikotarpį tėvų galimybės teikti išlaikymą ir (ar) vaikų poreikiai gali pakisti, įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą), nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CK 3.201 str., CPK 279 str. 5 d.).
35. Pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties arba vaiko poreikių pasikeitimai, išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius.
36. Išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.). Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).
37. Visgi teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas nepilnamečiui vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, mokymui, laisvalaikiui ir kt.
38. Nagrinėjamu atveju atsakovas nesutinka su ieškove, o tretysis asmuo A. K. palaiko atsakovo poziciją, kad nepilnamečio vaiko A. P. poreikiams patenkinti kas mėnesį yra reikalinga bent 510,00 Eur suma, kiek ieškovė nurodė išleidžianti A. P. išlaikymui. Pasak atsakovo, vaikui išlaikyti reikalinga apie 330,00 Eur suma, o A. K. nurodė, kad jų šeimoje vaikui išlaikyti skiriama 240,00 Eur suma kas mėnesį. Pažymėtina, kad tiek atsakovas, tiek ir tretysis asmuo, nurodydami kasmėnesines vaiko poreikių tenkinimui reikalingas sumas rėmėsi sugyventinės A. K. nepilnamečio vaiko T. K. poreikių paskaičiavimu, motyvuodamas tuo, kad A. P. ir T. K. yra vienodo amžiaus (8 m.), abu lanko tos pačios mokyklos tą pačią klasę. Tačiau vien tai, kad vaikai yra vienodo amžiaus ir abu lanko tą pačią mokyklą ir tą pačią klasę, nesuponuoja išvados, kad jų poreikiai yra vienodi. Esant ginčui, nepilnamečio vaiko A. P. poreikius būtina įrodyti. Tačiau atsakovas ir tretysis asmuo nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių nepilnamečio vaiko A. P. poreikiams patenkinti kas mėnesį išleidžiamų piniginių lėšų, kaip nurodė pats atsakovas jis yra nusišalinęs nuo vaiko priežiūros ir auklėjimo, su juo bendrauja ir nesimato, taigi ir neįrodė, jog būtina mažinti ieškovės nurodytas vaiko išlaikymui reikalingas sumas iki atsakovo ar trečiojo asmens nurodyto dydžio (CPK 178 str.). Tuo tarpu geriausiai A. P. poreikius žino juo kasdien besirūpinanti ieškovė ir ji pateikė kvitus, patvirtinančius išlaidas šeimos maistui, vaikų rūbams, sveikatai ir higienai, komunaliniams mokesčiams ir kitiems būtiniems poreikiams tenkinti.
39. Sutiktina su atsakovu ir trečiuoju asmeniu, kad išlaidos mokyklai abiems berniukams yra vienodos dėl to, kad abu lanko tą pačią klasę, juo labiau, kad kiekvieną mėnesį vaikams nereikia pirkti naujos kuprinės, mokyklinės uniformos, priemonių mokyklai, todėl susumavus išlaidas uniformai (45,00 Eur), mokyklinėms priemonėms (70,00 Eur, iš jų kuprinei - 40,00 Eur), taip pat būtinąsias rinkliavas (30,00 Eur į klasės fondą, 20,00 Eur šventinė rinkliava, 10,00 Eur kalėdinė dovana, 15,00 Eur nuotraukos; šių sumų atsakovas neginčijo), bei padalinus gautą sumą iš 12 (mėnesiai), gaunama kas mėnesį 15,83 Eur suma. Tačiau A. P. lanko turizmo būrelį (mokestis 10,00 Eur mėnesiui), 2 kartus per mėnesį eina į žygius (po 15,00 Eur kiekvienam žygiui), o atsakovas nenurodė, jog T. K. lanko šį būrelį. Nors ieškovė nurodė, kad ketina vaiką vesti į „Delfino“ plaukimo mokyklą, tačiau teismo posėdyje nenurodė ir nepateikė rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti šiai popamokinei veiklai skirtinų lėšų dydį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tikėtina, kad išlaidos A. P. ugdymo poreikiams kas mėnesį sudaro apie 50,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškovės nurodyta nepilnamečio vaiko A. P. ugdymo poreikiams patenkinti reikalinga suma mažintina iki 50,00 Eur, kuri šiuo atveju laikytina protinga suma.
40. Nors atsakovas ir tretysis asmuo ginčija nepilnamečio vaiko A. P. maistui išleidžiamą kasmėnesinę sumą, jų teigimu vaikui pakaktų 80,00 - 90,00 Eur, tačiau vėlgi šios išlaidos buvo paskaičiuotos ne šalių sūnui, o T. K.. Be to, iš ieškovės pateiktų kvitų už vieno mėnesio laikotarpį, matyti, kad trijų asmenų šeimai išleista apie 350,00 Eur (žr. sprendimo 30 p.), o atsakovas, nurodydamas maistui išleistiną sumą, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, taigi ir neįrodė, kad A. P. maistui kas mėnesį išleistina suma yra 80,00 – 90,00 Eur (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad A. P. maistui kas mėnesį reikalinga bent 120,00 Eur suma.
41. Pagal ieškovės į bylą pateiktus kvitus matyti, kad ji vaikų rūbams per vieną mėnesį išleido 144,38 Eur sumą (ieškovė augina 2 vaikus, taigi vienam vaikui ji išleido 72,00 Eur), kas iš dalies pagrindžia jos nurodytą A. P. rūbams ir avalynei išleidžiamą kas mėnesį sumą (80,00 Eur). Tačiau pažymėtina tai, jog buvo pirkti šaltajam sezonui reikalingi rūbai (striukės), o kiekvieną mėnesį sezoninių rūbų ar avalynės pirkti nereikia, kaip ir nereikia pirkti kitų rūbų, todėl ši suma mažintina iki 50,00 Eur, kas šiuo atveju būtų protinga suma.
42. Ieškovė nurodė, jog nepilnamečio vaiko A. P. sveikatos ir higienos priežiūrai reikalinga 60,00 Eur per mėnesį. Kaip matyti iš ieškovės paaiškinimų, A. P. šaltuoju sezonu serga angina, todėl jam reikalingi vaistai ir vitaminai, taip pat vaikas yra labai aktyvus, todėl jam reikia specialių vitaminų. Šias ieškovės nurodytas aplinkybes visiškai patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai (žr. sprendimo 30 p.) ir iš dalies išvadą teikiančios institucijos išvada bei institucijos atstovės paaiškinimai. Todėl atsakovui nurodytos sumos neginčijant, o trečiajam asmeniui nepateikus įrodymų, kad nepilnamečio vaiko A. P. sveikatai ir higienai reikalinga mažesnė suma (CPK 178 str.), spręstina, kad A. P. sveikatai ir higienos reikmėms reikalinga kas mėnesį bent 60,00 Eur suma.
43. Sutiktina su ieškovės nurodyta nepilnamečio vaiko pramogoms ir laisvalaikiui nurodyta 50,00 Eur kasmėnesine suma, nes iš ieškovės pateiktų kvitų matyti, kad vien žaislams per mėnesį išleista 16,27 Eur, o iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad ji stengiasi bent kartą per mėnesį su vaiku nueiti į teatrą ar kinoteatrą. Pažymėtina, kad atsakovas ir tretysis asmuo nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių nepilnamečio vaiko poreikius pramogoms ir laisvalaikiui (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad norint, jog nepilnametis vaikas išaugtų į brandžią, atsakingą ir socialią asmenybę, būtina užtikrinti nepilnamečio vaiko turiningą ir savo turiniu prasmingą laisvalaikį, sudaryti galimybę vaikui kurti ir palaikyti socialinius ryšius su bendraamžiais. Dėl nurodytų priežasčių ir nesant įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytą nepilnamečio vaiko poreikį ar jo dydį, spręstina, kad ieškovė įrodė esant reikalinga nepilnamečio vaiko laisvalaikiui ir pramogoms kas mėnesį skirti po 50,00 Eur.
44. Ieškovė nurodė, jog gyvenamojo būsto ir buities išlaidos, tenkančios vaikui yra 120,00 Eur per mėnesį. Atsakovas nurodė, jog jo šeimoje išleidžiama apie 50,00 Eur žmogui, o tretysis asmuo nurodė, jog išleidžiama 40,00 Eur. Visgi paskaičiavus pagal ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus ieškovės šeimos gyvenamajame būste šildymo sezonu patiriamas išlaidas, nustatyta, kad vienam žmogui tenkanti suma yra apie 57,00 Eur. Sutiktina su atsakovu ir trečiuoju asmeniu, kad kas mėnesį valymo ir skalbimo priemonių nereikia pirkti, o ir pagal ieškovės pateiktus kvitus valymo, skalbimo ir kitoms prekėms išlaidų suma buvo nedidelė (žr. sprendimo 30. p.). Taip pat nors ieškovė pateikė kvitą, patvirtinantį, jog pirktas siurblys, tačiau buities prietaisų naudojimo laikas, juos naudojant pagal naudojimo instrukciją, yra pakankamai ilgas, ir jų kiekvieną mėnesį nereikia pirkti. Todėl įvertinus šias aplinkybes, spręstina, kad yra pagrindas mažinti ieškovės nurodytą gyvenamojo būsto ir buities išlaidų sumą, tenkančią vaikui iki 80,00 Eur per mėnesį.
45. Ieškovei pateikus rašytinius įrodymus (žr. sprendimo 31. p.) ir paaiškinimus teismo posėdyje, atsakovas neprieštaravo, kad dėl netinkamo šalių sūnaus elgesio ieškovė turi papildomų išlaidų nuostoliams atlyginti. Ieškovė nurodė, kad kas mėnesį ji patiria apie 50,00 Eur išlaidų nuostoliams atlyginti. Teismas neturi pagrindo abejoti aplinkybe, kad dėl nepilnamečio vaiko elgesio ieškovė turi papildomų išlaidų, nes ji yra visiškai įrodyta (CPK 178 str.). Tačiau neįmanoma nustatyti tikslaus šių išlaidų dydžio, nes pagal pateiktus rašytinius įrodymus 2018 m. kiekvieną mėnesį ieškovė turėjo atidėti bent po 21,00 Eur nuostoliams atlyginti, o 2019 m. – po 1,60 Eur. Todėl įvertinus tai, kad A. B. šeimai nuo 2013 m. dėl vaiko elgesio yra teikiamos socialinės paslaugos, vaikas šiuo metu yra 8 metų amžiaus bei nuolat auga, bręsta, kad artėja dar vienas sudėtingas vaiko brendimo etapas (paauglystė), spręstina, kad išlaidos nepilnamečio vaiko padarytiems nuostoliams atlyginti yra nuolatinio pobūdžio, o protinga šių išlaidų kasmėnesinė suma yra 30,00 Eur.
46. Šiuo atveju, pažymėtina, kad į sūnaus poreikius ieškovė neįtraukė jokių prabangos prekių. Taip pat tai, kad ieškovė neturi pareigos kaupti prekių ar paslaugų pirkimą patvirtinančius kvitus ir to iki bylos iškėlimo teisme nedarė, todėl galimai ne visos išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, kas nereiškia, jog tokios išlaidos nepatiriamos. Todėl atsižvelgiant į tai, kad nuo Sprendimo priėmimo dienos praėjo 6 metai, į ekonominę situaciją Lietuvoje, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, taip pat atsižvelgiant ir į nepilnamečio vaiko amžių (8 m.), sveikatos būklę, būtinybę lankyti ugdymo įstaigą ir lavinti papildomus gabumus, sudaryti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui, spręstina, kad Sprendimu priteisto išlaikymo po 86,89 Eur iš atsakovo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir tiek pat skiriant ieškovei, A. P. nepakanka, nes vaiko poreikiai yra žymiai padidėję iki 420,00 Eur.
47. Kaip ir buvo minėta šio sprendimo 35. punkte be vaiko poreikių būtina įvertinti tėvų turtinę padėtį, nuo kurios priklauso tėvų galimybės teikti vaikams išlaikymą. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).
48. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (žr. sprendimo 20-22, 25 p.) matyti, kad ieškovės turtinė padėtis po Sprendimo priėmimo pagėrėjo dėl to, kad pasibaigė jos sutartinė prievolė bankui, ir nors jai nuosavybės teise nebepriklauso butas, tačiau priėmus palikimą jai nuosavybės teise priklauso 5 nekilnojamieji daiktai, kurių bendra vertė yra 55 903,46 Eur, o smulkūs įsiskolinimai (žr. sprendimo 25. p.), kuriuos ieškovė dengia kas mėnesį mokėdama įmokas, nurodytos turto vertės iš esmės nemažina. Pažymėtina, kad nors nekilnojamieji daiktai ieškovei pajamų negeneruoja, tačiau tokį pasyvų nekilnojamųjų daiktų naudojimo ir disponavimo jais būdą pasirinko pati ieškovė - 14.83 ha ploto žemės sklypas (tik 1 nekilnojamasis daiktas) išnuomotas už labai mažą nuomos kainą, mokamą tik kartą per metus, kai nuomos kaina neatitinka rinkoje esančių panašaus nekilnojamojo turto nuomos kainų, nekilnojamųjų daiktų pagal jų tikslinę paskirtį nenaudoja, kitų pajamų iš nekilnojamųjų daiktų ieškovė negauna, jų neparduoda, nes nekilnojamieji daiktai yra investicija ateičiai. Paminėtina, kad nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus nėra tolygi indėliui banko sąskaitoje, nes minėti daiktai ieškovei kaip savininkei sukuria ir atitinkamas pareigas mokėti privalomus mokesčius, nekilnojamuosius daiktus prižiūrėti ir tvarkyti (pvz. šienauti pievas, valyti mišką). Todėl, įvertinus minėtas aplinkybes, taip pat, kad nekilnojamieji daiktai yra turtas, į kurį teismai atsižvelgia vertindami tėvų pareigą išlaikyti vaikus ir nustatydami priteistino išlaikymo dydį, ieškovės teiginys, jog, nustatant išlaikymo dydį vaikui, nereikėtų atsižvelgti į jos nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turtą dydį, atmestinas kaip nepagrįstas.
49. Atsakovas priešingai - po Sprendimo priėmimo nekilnojamųjų daiktų neįgijo, tačiau jam nuosavybės teise priklauso transporto priemonė bei jis turi kreditorinį įsiskolinimą, kuris iš esmės yra panašaus dydžio kaip ir transporto priemonės vertė.
50. Vertinant ieškovės ir atsakovo gaunamų pajamų dydį bei galimybes jų gauti, svarbu yra tai, kad dėl onkologinės ligos ieškovei yra nustatytas 50 proc. dydžio darbingumas, ji dėl to negali dirbti sunkaus fizinio darbo (keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 10 kg, dirbti darbą, susijusį su nuolatiniu vaikščiojimu, aukštyje virš 5 m, požeminių darbų, darbų elektros srovės atžvilgiu, pavojingose patalpose ir kt., el. b. medž. 15 l.). Dėl to, kad viena augina ir prižiūri du nepilnamečius vaikus, ji neturi galimybių dirbti ilgiau, viršvalandinį darbą ar papildomus darbus. Tačiau, stengdamasi užtikrinti abiejų vaikų poreikius, ieškovė nurodė vykstanti vasaros atostogų metu dirbti į užsienį, ir iš to gaunanti papildomų pajamų. Kai atsakovas sveikatos sutrikimų neturi, yra paklausios profesijos atstovas (šaltkalvis), darbingo amžiaus, darbingas, nuolat dirba ir gauna su darbo teisiniais santykiais susijusias pajamas, kurios nors ir didesnės nei ieškovės gaunamos pajamos, tačiau tikėtina, kad yra mažesnės, nei darbo rinkoje tokios pačios profesijos atstovų gaunamos kasmėnesinės pajamos, ir nededa pastangų bei neplanuoja keisti darbo vietos ar dirbti papildomai. Taigi ieškovės gaunamos pajamos yra mažesnės nei atsakovo gaunamos pajamos bei jos galimybės gauti didesnes pajamas yra ribotos palyginus su atsakovo galimybėmis gauti didesnes pajamas.
51. Aplinkybė, kad ieškovė išlaiko dar vieną nepilnametį vaiką – K. B. - buvo ir Sprendimo priėmimo dieną. Ši aplinkybė nepasikeitė nagrinėjant šią civilinę bylą. Natūralu, kad po Sprendimo priėmimo šio vaiko poreikiai taip pat išaugo, ir visa našta išlaikyti šį vaiką dėl objektyvių, nuo ieškovės nepriklausančių aplinkybių, tenka tik ieškovei. Kita vertus atsakovas šiuo metu pagal įstatymus privalo išlaikyti tik vieną nepilnametį vaiką – A. P., tačiau jam, kartu gyvenant su sugyventine A. K., vedant bendrą ūkį, atsižvelgiant į jos turtinę padėtį, taip pat ir sveikatos būklę (laukiasi), kyla moralinė pareiga prisidėti ne tik prie būsto, buities išlaikymo, bet ir prie A. K. nepilnamečių vaikų išlaikymo. Visgi šios moralinės pareigos atsakovas neturėtų, jei A. K. imtųsi aktyvių veiksmų vaikų išlaikymui iš jų tėvo išieškoti ir/ar padidinti ir/ar valstybės paramai gauti, taip pat savo turtinei padėčiai pagerinti (pvz. susirasti darbą nepilną darbo dieną ar dirbti namuose ir pan.). Taigi dėl tokios padėties yra atsakingi atsakovas ir jo sugyventinė A. K..
52. Teismų praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).
53. Todėl atsižvelgiant į aukščiau minėtą teismų praktiką ir įvertinus sprendimo 50. ir 51. punktuose nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovo nurodytos kliūtys teikti didesnį išlaikymą A. P. nei 120,00 Eur, kai, kaip jis pats nurodė, A. K. kiekvienam vaikui išlaikyti skirtina 240,00 Eur suma, jam prie šių vaikų išlaikymo prisidedant žymiai didesne suma, nei prisideda šių vaikų biologiniai tėvai, yra neobjektyvios ir nepagrįstos, o toks atsakovo elgesys negali būti vertinamas kaip atitinkantis sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi išlaikyti savo nepilnametį sūnų, standartus (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).
54. Nagrinėjamoje civilinėje byloje taip pat kilo ginčas dėl šalių nepilnamečiui vaikui teiktino išlaikymo dydžio proporcijų, nes tiek ieškovė, tiek ir atsakovas prašo nukrypti nuo lygių dalių principo. Paminėtina, kad kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
55. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas gyvena kartu su motina, todėl jai tenka didesnė auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi našta. Ji taip pat turi išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką, kurio poreikiai nuo Sprendimo priėmimo dienos yra padidėję. Taip pat nustatyta, kad ieškovė turi nekilnojamųjų daiktų, tačiau jos galimybės gauti didesnes pajamas yra ribotos, o atsakovas nuosavybės teise nekilnojamųjų daiktų neturi, turi kilnojamąjį daiktą ir sutartinę prievolę, kurios dydis artimas kilnojamojo daikto vertei, gauna didesnes pajamas, nei ieškovė ir turi geresnes galimybes gauti didesnes pajamas nei ieškovė. Todėl atsižvelgiant į aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visetą, paminėtą teismų praktiką, spręstina, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių išlaikymo išlaidų paskirstymo (CK 3.192 str. 3 d.).
56. Nustatant atsakovo mokėtiną nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydį, iš vaiko poreikių atimtina 50,16 Eur suma, kurią valstybė kas mėnesį moka vaiko tėvams kaip vaiko išmoką (pvz. žr. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2484-855/2019 ir kt.). Todėl A. P. išlaikyti kas mėnesį abu tėvai turi teikti bent 370,00 Eur (420,00-50,00=370,00) išlaikymą. O nustačius pagrindą nukrypti nuo tėvų lygių dalių principo, konstatuotina, kad ieškovė turėtų teikti A. P. kas mėnesį bent – 170,00 Eur išlaikymą, o atsakovas – 200,00 Eur išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Nurodytas išlaikymo dydis nepilnamečiui vaikui yra protingas ir proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei vaiko tėvų turtinei padėčiai ir užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas 200,00 Eur išlaikymas A. P., mokamas kas mėnesį periodinėmis išmokomis, nuo sprendimo priėmimo dienos (nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sprendimo priėmimo dienos 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartimi iš atsakovo nepilnamečiui vaikui buvo priteistas laikinas 200,00 Eur išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį, kurį atsakovas nepilnamečiui vaikui teikia) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.192 str. 2 d.). Atitinkamai pakeistinas Sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6. punktas, pagal kurį atsakovas įsipareigojo sūnaus išlaikymui kas mėnesį mokėti po 300,00 Lt (86,89 Eur). Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 str.).
57. Šalims išaiškintina, kad priteisto išlaikymo dydis ir forma gali būti pakeisti iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus papildomoms nuolatinėms vaiko priežiūros išlaidoms (CK 3.201 str.), o vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams (CK 3.203 str. 1 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų procesinių klausimų.
58. Ieškovė šioje byloje yra pagal įstatymą atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.).
59. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Todėl ieškinį tenkinus iš dalies (53 proc.), žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo valstybei atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dydį ((200,00-86,89)*12*3 proc.*0,75= 31,00 Eur), o iš ieškovės – atsižvelgiant į atmestų reikalavimų dydį (100,00*12*3 proc.*0,75=27,00 Eur).
60. Ieškovė turėjo 580,80 Eur išlaidų advokatės Irmos Bekerės pagalbai apmokėti (el. b. medž. 83, 119-126 l.). Nors atsakovas buvo atstovaujamas advokato Rimvydo Bučio (el. b. medž. 44, 56 l.), tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė prašymo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas ir advokato teisinei pagalbai apmokėti patirtas išlaidas patvirtinančių įrodymų.
61. Išlaidos advokato pagalbai priteisiamos pagal CPK 93 straipsnio taisykles, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų apimtį (CPK 98 str.).
62. Todėl atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį (53 proc.), kad visos išlaidos advokatės Irmos Bekerės pagalbai apmokėti yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, jų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Žin., 2004, Nr. 54-1845; TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968) patvirtintų maksimalių dydžių, į bylos sudėtingumą, teiktų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, teismo posėdžių trukmę, iš atsakovo ieškovei priteistinos 307,82 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
63. Teismas turėjo 7,19 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atsižvelgiant į atmestų ir patenkintų ieškinio reikalavimų apimtį, iš ieškovės valstybei priteistina 3,38 Eur, o iš atsakovo valstybei priteistina 3,81 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 96 str. 1 d., 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais papildymais ir pakeitimais).
64. Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (CPK 150 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-514-251/2013 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6. punktą, ir jį išdėstyti taip: „Nepilnamečiui sūnui A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), priteisiamas išlaikymas po 200,00 eurų (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iš tėvo T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. gruodžio 4 d. iki vaikas sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją“.
Priteisti iš T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 307,82 Eur (trijų šimtų septynių eurų, 82 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš atsakovo T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 31,00 Eur (trisdešimt vieno euro) žyminį mokestį ir 3,81 Eur (trijų eurų, 81 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, iš viso 34,81 Eur (trisdešimt keturių eurų, 81 ct) bylinėjimosi išlaidas (įmokos kodas – 5660, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos).
Priteisti iš ieškovės A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 27,00 Eur (dvidešimt septynių eurų) žyminį mokestį ir 3,38 Eur (trijų eurų, 38 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, iš viso 30,38 Eur (trisdešimties eurų, 38 ct) bylinėjimosi išlaidas (įmokos kodas – 5660, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos).
Nuo sprendimo priėmimo dienos panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.