- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-28
- Bylos Nr.
- e2S-425-524/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07957-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Pareiškėjas
- O. P.
- Suinteresuotas asmuo
- notarė J
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo O. P. (O. P.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo O. P. skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuotas asmuo notarė J. P.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas O. P. kreipėsi į teismą su skundu dėl notaro veiksmų, prašydamas pripažinti Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarės J. P. atsisakymą atlikti notarinius veiksmus neteisėtu, įpareigoti Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarę J. P. priimti pareiškėjo pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir pradėti paveldėjimo bylą, priteisti iš Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarės J. P. pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis, mirus pusbroliui V. K. (V. K.), gim. (duomenys neskelbtini), kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), lapkričio mėn. kreipėsi į Klaipėdos miesto 7-ąjį notarų biurą su prašymu pradėti paveldėjimo bylą ir leisti jam priimti palikimą pagal įstatymą, kuris liko po V. K. mirties, kurį sudaro butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pateikė notarui dokumentus, iš kurių matyti, kad O. P. turi teisę į palikimą kaip 6 eilės įpėdinis, tačiau Klaipėdos miesto 7-jo notarų biuro notarė J. P. atsisakė priimti iš O. P. pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir pasiūlė pateikti mirusiojo brolio sutuoktinės atsisakymą nuo palikimo bei paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kurį turėjo, notarės manymu, išduoti Rusijos Federacijos notaras pagal palikėjo mirties vietą. Nors palikėjas V. K. buvo Rusijos Federacijos pilietis ir jo paskutinė gyvenamoji vieta buvo Rusijos Federacijoje, tačiau nepriklausomai nuo to, kur yra palikėjo paskutinė gyvenamoji vieta, nekilnojamojo daikto paveldėjimo santykiams taikoma nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.62 straipsnio 1 dalis). Notarė turėjo priimti O. P. pareiškimą dėl palikimo priėmimo, pradėti paveldėjimo bylą bei suėjus 3 mėn. nuo palikimo atsiradimo dienos išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarė J. P. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą dėl notaro veiksmų, kuriuo su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į notarų biurą 2023 m. spalio 23 d. dėl palikimo priėmimo po Rusijos Federacijos piliečio V. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties. Pareiškėjas žodžiu nurodė, kad mirė jo pusbrolis ir jis kaip 6 eilės įpėdinis pagal įstatymą nori priimti jo palikimą. Palikimą sudaro butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pateikė mirties liudijimą ir Rusijos Federacijos notaro patvirtintą 2023 m. spalio 3 d. K. I. V. (mirusiojo sutuoktinės) pareiškimą dėl palikimo atsisakymo. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad K. I. V. pareiškimo dėl palikimo atsisakymo nepakanka, turi būti Rusijos Federacijos notaro išduotas liudijimas, pažyma ar kitoks dokumentas, ar yra užvesta V. K. paveldėjimo byla, kas yra jo įpėdiniai, ar yra testamentas, ar O. P. yra ir ar gali būti palikėjo įpėdinis pagal Rusijos Federacijos įstatymus. Nekilnojamojo daikto paveldėjimui yra taikoma Lietuvos Respublikos teisė, Lietuvos notaras išduos paveldėjimo teisės liudijimą į nekilnojamąjį turtą, tačiau notarui reikia pateikti visus pareiškėjui nurodytus įrodymus. Mirusiojo asmens faktas neįregistruotas Lietuvoje, todėl notarė negali patikrinti informacijos Testamentų registre ir užvesti paveldėjimo bylos. Pareiškėjas notarės nurodytų papildomų dokumentų dėl palikimo priėmimo nepateikė, kreipėsi į savo advokatą. Gavusi pareiškėjo advokato prašymą nuotoliniu būdu dėl palikimo priėmimo notarė informavo advokatą, kokius dokumentus reikia pateikti dėl palikimo priėmimo, bet advokatas taip pat dokumentų nepateikė, o pateikė skundą dėl notaro veiksmų. Priimti pareiškimą dėl palikimo priėmimo iš pareiškėjo notarė negalėjo, nes toks notarinis veiksmas neatitinka Lietuvos Respublikos teisės ir tarptautinės sutarties su Rusijos Federacija nuostatų. Taigi notarė neatsisakė atlikti notarinį veiksmą, o pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti papildomus dokumentus ir atlikti reikalingus veiksmus, kad būtų galima užvesti ir perduoti informaciją apie paveldėjimo bylą Testamentų registrui.
4. Pareiškėjas O. P. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad su notarės pateiktu atsiliepimu į skundą nesutinka. Nurodė, kad pareiškėjas į notarę kreipėsi tik dėl nekilnojamojo turto paveldėjimo ir nurodė, kad mirus pusbroliui V. K., gim. (duomenys neskelbtini), kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje liko nekilnojamasis turtas, butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nėra teisininkas ir nežino, kokia yra notarų praktika arba kokie įstatymai reglamentuoja paveldėjimo teisinius santykius. Pareiškėjas kreipėsi į notarą ir pateikė informaciją apie palikimą, norėdamas įstatymo numatyta tvarka užtikrinti savo teisę į palikimą – tai yra pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjas pas notarę buvo atėjęs du kartus ir pateikė visų dokumentų kopijas su vertimu į lietuvių kalbą. Pirmo pokalbio metu notarė pasiūlė pareiškėjui pateikti įrodymus, kad jis pagal Rusijos Federacijos įstatymus yra mirusiojo įpėdinis. 2023 m. lapkričio mėn. antrojo susitikimo metu pareiškėjas pateikė mirusiojo V. K. sutuoktinės atsisakymą nuo palikimo. Kadangi toks dokumentas notarui netiko, pareiškėjas buvo priverstas pats nuvykti (2023 m. lapkričio 20 d.) į Rusijos Federaciją, kreipėsi į Kaliningrado miesto notarą dėl reikiamo dokumento gavimo, tačiau Kaliningrado miesto notaras išaiškino pareiškėjui, kad jis turi kreiptis į Lietuvos notarą pagal nekilnojamojo turto buvimo vietą. 2023 m. lapkričio 24 d. pareiškėjas kreipėsi į advokatą V. Ž., kuris jam taip pat paaiškino, kad nagrinėjamuoju atveju palikimo teisiniams santykiams taikomi Lietuvos Respublikos įstatymai. Notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą, nes pareiškėjas turėjo įrodyti, kad jis pagal Rusijos Federacijos įstatymus turi teisę į palikimą, ir pristatyti notarei Rusijos Federacijos notaro liudijimą, kad jis yra įpėdinis. Jeigu notarė būtų susipažinusi su teismų praktika, arba susipažinusi su notarų praktika šiuo klausimu, notarė galėjo ir privalėjo atlikti jai priskirtą notarinį veiksmą. Jeigu pareiškėjas arba kitas asmuo pateikė dokumentus, kurie nebuvo išversti į lietuvių kalbą, tai nesudaro pagrindo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą. Tokiu atveju pagal notarų praktiką bei jų veiklą reglamentuojančius teises aktus, suinteresuotam asmeniui siūloma pateikti tinkamos formos dokumentus arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą įforminamas raštu, kuriame nurodomos priežastys. Būtent nuo kreipimosi į notarą momento nustojo galioti terminas, per kurį asmuo, pretenduojantis į palikimą, turėjo apsispręsti ir priimti valinį sprendimą – priimti arba atsisakyti nuo palikimo. Nagrinėjamu atveju notarė ignoravo pareiškėjo atstovo prašymus, neatliko jai priskirtų veiksmų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. vasario 1 d. nutartimi pareiškėjo O. P. skundą dėl notaro veiksmų atmetė.
6. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis Testamentų registrų nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. 594, palikėjo V. K. mirties faktas turi būti užregistruotas Lietuvos registre, kad būtų galima užvesti ir perduoti informaciją apie paveldėjimo bylą Testamentų registrui, tačiau byloje duomenų apie tai, kad palikėjo mirties faktas yra užregistruotas Testamentų registre, nėra, pareiškėjas tokių duomenų notarei taip pat nepateikė. Notarė pateikė Testamentų registro išrašą, kad pagal palikėjo V. K. duomenis informacija negali būti suteikta. Todėl notarė pareiškėjui pagrįstai nurodė įregistruoti palikėjo mirties faktą. Be to, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 15 straipsnio 1 dalis numato, jog notaro raštvedyba tvarkoma valstybine kalba. Sandoriai su užsienio valstybių fiziniais ir juridiniais asmenimis sudaromi valstybine ir kita abiem šalims priimtina kalba. Notarei ne visi dokumentai buvo pateikti išversti į lietuvių kalbą, todėl notarė pagrįstai įpareigojo pareiškėją pateikti jų vertimus.
7. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosios bylose 42 straipsnyje įtvirtinta, kad kilnojamojo turto paveldėjimo teisę reguliuoja susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje palikėjas turėjo paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą, įstatymai, o nekilnojamojo turto paveldėjimo teisę reguliuoja susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje yra turtas, įstatymai. Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį neleidžiama palikimo priimti iš dalies ar su sąlyga ar išlygomis. Tais atvejais, kai įpėdinis dalį palikimo priėmė vienoje šalyje, pavyzdžiui, kilnojamąjį turtą priėmė paskutinės palikėjo gyvenamosios vietos valstybėje (šiuo atveju Rusijoje), užsienio valstybėje išduotas paveldėjimo teisės liudijimas yra pakankamas pagrindas notarui įsitikinti, kad paveldėjimo byla yra užvesta, nustatyti įpėdiniai, kokiu pagrindu palikimas priimtas ar pagal įstatymą, ar pagal testamentą, ar pareiškėjas gali būti palikėjo įpėdinis pagal Rusijos Federacijos įstatymus, ar įpėdiniai priėmė palikimą, ar jo atsisakė. Pareiškėjas reikalaujamų duomenų bei užsienio valstybėje išduoto paveldėjimo teisės liudijimo notarei nepateikė. Pastebėtina, kad byloje nėra pateikta pakankamai duomenų, patvirtinančių pareiškėjo giminystės ryšį su mirusiuoju V. K., nepateiktas N. P. santuokos liudijimas, jokios informacijos apie aukštesnės eilės įpėdinius byloje taip pat nėra, taip pat byloje nepateikta duomenų, ar tokie įrodymai buvo pateikti Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarei J. P., todėl nesant pakankamai įrodymų bei kilus abejonėms dėl dokumentų turinio, priėmus pareiškimą ir atlikus notarinius veiksmus, toks notarinis veiksmas neatitiktų Lietuvos Respublikos teisės ir tarptautinės sutarties su Rusijos Federacija nuostatų. Išnagrinėjus pareiškėjo skundą, suinteresuoto asmens atsiliepimą ir byloje esančią medžiagą, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl notaro veiksmų yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Taip pat todėl ir dėl to, kad nėra nustatytas skirtingas dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi, netenkintinas pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš notarės.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
9. Atskirajame skunde nurodoma, kad bylos nagrinėjimo dalyku nagrinėjamuoju atveju buvo notarės atsisakymas atlikti notarinį veiksmą, jo teisėtumas bei pagrįstumas. Pareiškėjas nekėlė klausimo dėl notarės reikalavimo pateikti papildomų dokumentų teisėtumo, todėl teismas neturėjo teisės ginčijama nutartimi analizuoti, ar notarė teisėtai įpareigojo (siūlė) pareiškėjui pateikti papildomus dokumentus, ar jie buvo pateikti, ar pateiktų dokumentų visuma leido notarui atlikti notarinį veiksmą. Pareiškėjas kreipėsi į notarę su prašymu pradėti paveldėjimo bylą ir leisti jam priimti palikimą pagal įstatymą. Pareiškėjo atstovas nustatyta tvarka elektroninių ryšių priemonėmis pateikė notarui prašymą dėl palikimo priėmimo, į kurį notarė nereagavo. Pareiškėjos atstovas 2023 m. lapkričio 24 d. kreipėsi į notarę prašydamas atsisakymą atlikti notarinį veiksmą – priimti pareiškėjo pareiškimą dėl palikimo priėmimo – įforminti įstatymo numatyta tvarka arba priimti pareiškėjo pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Teismas turėjo nustatyti, ar pagrįsti pareiškėjo skundo motyvai, kad notarė 2023 m. gruodžio 12 d. atsisakė atlikti notarinį veiksmą – priimti pareiškimą ir pradėti paveldėjimo bylą. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad notarė neatsisakė atlikti notarinio veiksmo. Teismas netinkamai aiškino CK 5.50 straipsnio nuostatus, reglamentuojančius palikimo priėmimą bei proceso normas, reglamentuojančias paveldėjimo procedūras teismingumą. Teismas nepagrįstai siejo papildomų dokumentų pateikimą su pareiškėjo valios išreiškimo fiksavimu. Papildomų dokumentų pateikimas gali būti tik po paveldėjimo bylos iškėlimo, kurios eigoje bus sprendžiama, ar pareiškėjas turi teisę į palikimą ar ne.
10. Atskirajame skunde pažymima, jog įstatymai nekėlė jokių reikalavimų pareiškimo dėl palikimo priėmimo turiniui, pateikimo tvarkai. Pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Notarei turėjo pakakti pareiškėjo išorinės valios išreiškimo, nukreipto į palikimo priėmimą bei duomenų apie mirusiojo turto Lietuvoje buvimą tam, kad būtų pradėta paveldėjimo byla. Teismas nepagrįstai laiko, kad notarė turėjo teisę pareiškimo priėmimo klausimą spręsti savo nuožiūra. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą Lietuvos Respublikoje esantys nekilnojamieji daiktai visais atvejais paveldimi pagal Lietuvos Respublikos teisę. Tokia nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose. Todėl reikalavimas pateikti iš Rusijos Federacijos notaro kokį nors liudijimą nepagrįstas ir neteisėtas. Į Lietuvoje atsiradusį palikimą gali pretenduoti asmenys, kurie pagal Rusijos Federacijos įstatymus pripažintini įpėdiniais. Įpėdinių ratą nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, o būtent CK 5.11 straipsnio nuostatos.
11. Atskirajame skunde teigiama, jog negali būti ginčo, kad pareiškėjas kartu su valios priimti palikimą išreiškimu pateikė visus būtinus dokumentus. Nagrinėjamuoju atveju nurodytos aplinkybės liko visiškai neįvertintos. Teismas turėjo teisiškai vertinti, ar notarė pagrįstai pareikalavo iš pareiškėjo pateikti nurodytus dokumentus tam, kad pareiškėjas galėtų sudaryti vienašalį sandorį – pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Analizuojant Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 straipsnį, kuriame pateiktas notarinių veiksmų sąrašas, galima teigti, kad pareiškimo priėmimas nėra notarinis veiksmas ir pareiškimo pateikimas nuo notarės valios nepriklauso. Jeigu pateiktų duomenų nepakaktų notarui atlikti notarinį veiksmą – išduoti įpėdiniui paveldėjimo teisės liudijimą, tai notarė turėjo teisę atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Tačiau notarė iki paveldėjimo bylos iškėlimo negalėjo nuspręsti dėl pateiktų duomenų pakankamumo. Iš notarės atsiliepimo matyti, kad jai buvo pateikti į lietuvių kalbą išversti dokumentai, kuriuos notarė analizavo pakankamumo aspektu. Kaip matyti, notarė įpareigojo pateikti tik vieną dokumentą – Rusijos Federacijos notaro liudijimą, kad pareiškėjas pagal Rusijos Federacijos įstatymus gali būti įpėdiniu. Teismas visiškai nevertino pareiškėjo argumentų, kad pirmojo kreipimosi metu pateikė notarui į lietuvių kalbą išverstus pareiškimą, santuokos bei mirties liudijimus. Pareiškėjas negalėjo numatyti, kad notarė elgsis nesąžiningai ir neigs dokumentų pateikimo faktą. Taip pat teismas nepagrįstai nurodė, kad notarė pareiškėjui pagrįstai nurodė įregistruoti palikėjo mirties faktą. Tokio reikalavimo nebuvo. Vadovaujantis Testamentų registrų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. 594, 19 punktu būtent notarė turėjo įregistruoti palikėjo mirties faktą, tačiau tik po to, kai būtų priimtas pareiškimas dėl palikimo priėmimo ir užvesta paveldėjimo byla. Tačiau VĮ Registrų centras neregistruoja užsienio valstybių piliečių, kurie neturi Lietuvos Respublikos asmens kodo, mirties faktų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
14. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 1 d. nutartis, kuria atmestas pareiškėjo O. P. skundas dėl Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarės J. P. veiksmų, kuriuo buvo prašoma pripažinti atsisakymą atlikti notarinius veiksmus neteisėtu ir įpareigoti Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarę J. P. priimti pareiškėjo pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir pradėti paveldėjimo bylą, priteisti iš Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarės J. P. pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas.
15. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, taip pat netinkamai vertino bylos įrodymus ir peržengė skundo ribas.
Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo
16. Notarai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos notariato įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei poįstatyminiais aktais. Vadovaudamasis Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų.
17. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Tokia nuostata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Kasacinis teismas, aiškindamas nurodytas įstatymo nuostatas, yra pažymėjęs, kad notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011, 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).
18. Nurodyti notaro veiklos ypatumai lemia tai, kad tam tikrais atvejais gali būti atsisakoma atlikti notarinius veiksmus. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad atsisakymas atlikti notarinį veiksmą turi turėti objektyvų pagrindą, negali būti susijęs vien su subjektyviu notaro požiūriu. Tokie atvejai turi būti aiškūs ir pateisinami, nes jie riboja asmenų teises paprasta tvarka gauti nesudėtingų, aiškių ir neabejotinų aplinkybių įforminimą. Dėl to atsisakymo atlikti notarinius veiksmus pagrindai ir tvarka reglamentuojami įstatymu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-378/2021).
19. Skundai dėl notaro veiksmų teisme nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas). Tai reiškia, kad nagrinėjant tokius skundus taikomos CPK XXV skyriaus normos, nustatančios bendrąsias ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes, taip pat CPK XXXI skyriaus 511–513 straipsniai, nustatantys skundo dėl notarinių veiksmų padavimo ir nagrinėjimo tvarką. Šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiamas atliktas notarinis veiksmas ar atsisakymas notarinį veiksmą atlikti (CPK 511 straipsnio 1 dalis).
20. Notariato įstatymo 40 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, rašytiniu prašymu atsisakymo priežastis ir šio atsisakymo apskundimo tvarka ir terminai išdėstomi raštu; atsisakyme atlikti notarinį veiksmą turi būti nurodyta: atsisakymo data, notaro vardas, pavardė ir notaro biuro pavadinimas, asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, tapatybę patvirtinantys duomenys (vardas, pavardė ir asmens kodas arba gimimo data), veiksmas, kurį buvo prašoma atlikti, atsisakymo atlikti notarinį veiksmą motyvai ir teisiniai pagrindai, atsisakymo apskundimo tvarka ir terminai; atsisakymą atlikti notarinį veiksmą notaras parengia per dešimt kalendorinių dienų nuo prašymo atlikti notarinį veiksmą gavimo dienos, jį pasirašo ir patvirtina savo antspaudu.
21. Taigi Notariato įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje, be kitų duomenų, nurodyti atsisakymo atlikti notarinį veiksmą motyvai ir teisiniai pagrindai. Tai reiškia, kad notaro atsisakyme atlikti notarinį veiksmą turi būti pateikti faktiniai ir teisiniai argumentai, dėl to nėra pagrindo atlikti atitinkamą notarinį veiksmą ir kokia teisine nuostata tai pagrindžiama. Pakankamu pagrindu atsisakyti atlikti notarinį veiksmą gali būti tai, kad asmens kreipimosi į notarą metu nenustatyta kokia nors įstatyme nurodyta svarbi aplinkybė, kurią notaras turėtų nurodyti, įformindamas atsisakymą. Tai gali reikšti, kad yra nenustatyta aplinkybė, kuri pagal įstatymą būtina, todėl jos nenustačius būtų konstatuotas prieštaravimas įstatymui arba neatitiktis įstatymo reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-378/2021).
22. Pagal Notariato įstatymo 41 straipsnį suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui. Ši nuostata įtvirtina asmens teisę teismui apskųsti notaro veiksmus. Nusprendžiant dėl notaro galimybės atlikti veiksmus, būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką, jo veiklos reglamentavimą ir šių normų aiškinimo ypatumus. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, atsižvelgiant į notaro atliekamas funkcijas, jo atliekamus veiksmus reglamentuojančios teisės normos negali būti aiškinamos plačiai (pirmiau nurodyta kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011).
23. Notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmą ir suinteresuotam asmeniui apskundus tokį atsisakymą teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą, įvertindamas įstatymu suteiktas notarui funkcijas bei kompetenciją. Kitaip tariant, teismas turi patikrinti, ar notaras, nedisponuojantis teise nustatyti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą pagal jam pateiktus dokumentus. Pripažinus, kad toks pagrindas egzistavo, skundas netenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018, 30 punktas). Tai reiškia, kad notaro nutarimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą nėra panaikinamas.
24. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai notaro nutarimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą nepanaikinamas, asmuo, siekdamas apginti, jo manymu, pažeistas teises, gali kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas jas ginti atitinkamu CK 1.138 straipsnyje nurodytu būdu ar kitomis priemonėmis (pvz., prašydamas atnaujinti praleistą terminą – CK 5.57 straipsnis), priklausomai nuo atsisakymo atlikti notarinį veiksmą pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018, 30 punktas).
25. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad V. K.gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), mirties vieta – Rusijos Federacija (mirties liudijimas II-PE Nr. 511023). V. K. asmeninės nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
26. Pareiškėjas O. P. nurodo, kad jis yra mirusiojo V. K. pusbrolis, 6 eilės įpėdinis, todėl turi teisę pateikti pareiškimą dėl V. K. palikimo priėmimo.
27. Klaipėdos miesto 7-jo notarų biuro notarės J. P. teigimu, O. P. dėl pareiškimo dėl V. K. palikimo priėmimo pateikimo žodžiu kreipėsi 2023 m. spalio 23 d. (pastebėtina, kad pareiškėjo atstovo prašyme notarei nurodyta 2023 m. lapkričio mėnuo). Teigia, jog notarė nurodė pareiškėjui, kad turi būti Rusijos Federacijos notaro išduotas liudijimas, pažyma ar kitoks dokumentas, kuriame būtų nurodyta, ar yra užvesta V. K. paveldėjimo byla, kas yra jo įpėdiniai, ar yra testamentas, ar O. P. yra ir ar gali būti palikėjo įpėdinis pagal Rusijos Federacijos įstatymus. Paaiškina, kad turi būti pateiktas Rusijos Federacijos notaro išduotas dokumentas apie palikimą priėmusius įpėdinius ir paveldėjimo tvarką, t. y. kuriomis dalimis ir koks įpėdinis turi paveldėti turtą Lietuvos Respublikoje.
28. Pareiškėjo atstovas per portalą eNotaras.lt Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarei J. P. 2023 m. lapkričio 24 d. pateikė prašymą atsisakymą atlikti notarinį veiksmą, t. y. priimti O. P. pareiškimą dėl palikimo priėmimo, įforminti įstatymo numatyta tvarka arba priimti O. P. pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjo atstovas per portalą eNotaras.lt 2023 m. gruodžio 1 d. pateikė pareiškėjo O. P. pareiškimą dėl V. K. palikimo priėmimo.
29. Pareiškėjo atstovas el. paštu 2023 m. gruodžio 11 d. kreipėsi į notarę, prašydamas informuoti apie užsakytus notarinius veiksmus.
30. Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarė J. P. el. paštu 2023 m. gruodžio 12 d. išsiųstu pranešimu nurodė, jog dokumentus gavo ir kad iki lapkričio 26 d. atostogavo. Notarė informavo, kad miręs asmuo yra Rusijos Federacijos pilietis ir įpėdinių ratas yra nustatomas pagal Rusijos Federacijos įstatymus. Pareiškėjas buvo informuotas, kad turi iš Rusijos Federacijos notaro pristatyti liudijimą, kad jis yra įpėdinis, tačiau tokio dokumento pareiškėjas nepristatė. Norint gauti atsisakymą atlikti notarinį veiksmą pareiškėjui buvo nurodyta atsiųsti dokumentus, išverstus į lietuvių kalbą. Notarė prašė atsiųsti atstovavimo sutartį, asmens dokumentą, nes matoma, kad dokumentai buvo pridėti, tačiau sistemoje jų nematyti.
31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis notarės 2023 m. gruodžio 12 d. el. paštu išsiųstas pranešimas nelaikytinas Notariato įstatymo 40 straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkančiu atsisakymu atlikti notarinį veiksmą. Pareiškėjui ar jo atstovui prašant atlikti notarinį veiksmą arba atsisakymą atlikti tą veiksmą įforminti įstatymo nustatyta tvarka, pagal pateiktus dokumentus nesant galimybės to veiksmo atlikti, notarė turėjo atsisakymo priežastis ir šio atsisakymo apskundimo tvarką ir terminus išdėstyti raštu, kaip tai numato Notariato įstatymo 40 straipsnio 2 dalis, tačiau nagrinėjamu atveju notarė tokio veiksmo neatliko. Priešingai – kaip notarė nurodė atsiliepime į pareiškėjo skundą dėl notarės veiksmų, ji notarinio veiksmo atlikti neatsisakė, atsisakymo atlikti notarinį veiksmą neišdavė, pareiškėjo prašė pateikti papildomus dokumentus ir atlikti reikalingus veiksmus.
32. Pažymėtina, kad pareiškėjas skundu dėl notaro veiksmų neprašo įpareigoti notarę atsisakymo atlikti notarinį veiksmą priežastis, šio atsisakymo apskundimo tvarką, terminus ir kt. išdėstyti raštu. Kadangi nagrinėjamu atveju notarė neatsisakė atlikti notarinių veiksmų, pareiškėjo skundo reikalavimas pripažinti notarės atsisakymą atlikti notarinius veiksmus neteisėtu atmestinas kaip nepagrįstas.
33. Tačiau pareiškėjas skundu dėl notaro veiksmų, be kita ko, prašo įpareigoti Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarę J. P. priimti pareiškėjo pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir pradėti paveldėjimo bylą. Teismų praktikoje dažni atvejai, kai pareiškėjai, skųsdami atsisakymą atlikti notaro veiksmą, reiškia ir kitą reikalavimą – įpareigoti notarą atlikti tam tikrus veiksmus, kartu pateikdami papildomus įrodymus ir argumentus, patvirtinančius prašymo atlikti tam tikrą notarinį veiksmą pagrįstumą, t. y. papildomai įrodinėdami ir prašydami pripažinti, kad jie tam tikrą teisę turi ar tam tikras faktas egzistuoja. Kasacinis teismas yra pripažinęs, kad tokių reikalavimų nagrinėjimas vienoje byloje yra galimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011).
34. Notaras turi pareigą patikimai nustatyti, ar iš tikro egzistuoja ir nėra ginčijami jam teikiami tvirtinti faktai. Kad jie iš tikro egzistuoja, notaro gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar faktų duomenys ir aplinkybės yra konkretūs, detalūs, aiškūs, papildantys vienas kitą ir sudarantys nuoseklią visumą, kuri notarui nekeltų pagrįstų abejonių, ar priešingai, duomenys kelia abejonių dėl neišsamumo, netikslumo, menkos sąsajos su tiriamu klausimu, fragmentiškumo, tarpusavio prieštaravimų ar kitokių aplinkybių. Ginčytina ar neaiški aplinkybė yra pagrindas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020).
35. Byloje nėra ginčo, kad nagrinėjamu atveju palikėjas buvo Rusijos Federacijos pilietis ir jo paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Rusijos Federacija. Pareiškėjas siekia paveldėti palikėjui nuosavybės teise priklausiusį butą. Pagal CK 1.62 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo daikto paveldėjimo santykiams taikoma nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisė. Analogiškai nustatyta Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 1992 m. liepos 21 d. sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 42 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad nekilnojamojo turto paveldėjimo teisę reguliuoja susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje yra turtas, įstatymai. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 1992 m. liepos 21 d. sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 45 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nekilnojamojo turto paveldėjimo bylas nagrinėja įstaigos susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje yra tas turtas. Tai reiškia, kad dėl palikimo, kuris yra nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, paveldėjimo kompetentingi spręsti Lietuvos Respublikos notarai (Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir Lietuvos Respublikos teismai, taikydami Lietuvos Respublikos teisę paveldėjimo klausimais.
36. Paveldėjimas yra vienas nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 5.2 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). CK 5.11 straipsnyje nustatyta giminystės ryšiais susijusių asmenų, turinčių teisę būti įpėdiniais pagal įstatymą, eilė. CK 5.19 straipsnio 1 dalis nustato, jog kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims. Paveldėto turto masė padalijama tarp įpėdinių įstatymo nustatyta tvarka, t. y. bendru įpėdinių sutarimu (CK 5.69 straipsnio 1 dalis) lygiomis dalimis (CK 5.11 straipsnio 1 dalis, 5.13 straipsnis). Įpėdiniams nesutarus dėl turto pasidalijimo, pagal kiekvieno jų ieškinį turtą padalija teismas (CK 5.70 straipsnio 1 dalis).
37. Tačiau tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.50 straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Notaras per tris darbo dienas nuo palikimo priėmimo dienos privalo pranešti testamentų registro tvarkytojui apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 4 dalis). Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2012). Įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnio 1 dalis). Pagal šią įstatymo nuostatą įpėdiniai gali, tačiau neprivalo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nes nuosavybės teisės į paveldėtą turtą yra įgyjamos palikimo priėmimu, inter alia (be kita ko) į paveldimą turtą nukreiptais faktiniais veiksmais, išreiškiančiais įpėdinio valią priimti palikimą. Tuo tarpu paveldėjimo teisės liudijimas – tai valstybės nustatytos formos dokumentas, kuris patvirtina, kad įpėdinis priėmė palikimą ir įgijo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas – tai būdas įpėdiniams formalizuoti savo turimas teises, kad jie galėtų disponuoti konkrečiu paveldėjimo turinį sudarančiu turtu, kaip nuosavybės teisės objektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-916/2021).
38. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pareiškimo dėl palikimo priėmimo pateikimo notarui tvarka nei CK, nei kituose teisės aktuose detaliai nereglamentuojama. Kadangi pareiškimas dėl palikimo priėmimo yra sandoris, tai jis, pirma, turėtų atitikti bendruosius sandoriams keliamus reikalavimus. Remiantis bendrąja visiems notariniams veiksmams atlikti skirta Notariato įstatymo 31 straipsnio nuostata, asmuo, pateikdamas pareiškimą dėl palikimo, turi patvirtinti savo tapatybę, pateikdamas asmens dokumentą. Kadangi pareiškimu dėl palikimo siekiama įgyti palikimą, notaras turi įsitikinti, kad palikimas atsirado, t. y. patikrinti palikėjo mirties faktą. Paveldint pagal įstatymą, reikia patikrinti giminystę patvirtinančius dokumentus (konkrečių asmenų gimimo ir santuokos liudijimus), kad būtų nustatytas giminystės ryšys, o pagal tai – įpėdinio eilė. Įstatyme įtvirtinta, kad notaras, tvirtindamas sandorius, privalo patikrinti valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose esančius duomenis, turinčius esminės reikšmės notarinio veiksmo atlikimui ir asmenų teisėtų interesų apsaugai (Notariato įstatymo 51 straipsnio 1 dalis). Kokie duomenys laikytini turinčiais esminės reikšmės, įstatyme nedetalizuojama, tai kiekvieno konkretaus notarinio veiksmo atlikimo metu turėtų įvertinti notaras. Paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas įpėdinio prašymu (CK 5.66 straipsnio 1 dalis), visiems atitinkamos eilės įpėdiniams išreiškus valią dėl palikimo (ne)priėmimo, kad būtų galima nustatyti paveldimą turto dalį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2012, 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2014).
39. Pažymėtina, kad Lietuvos paveldėjimo teisei būdingas universalumas, kuris įtvirtintas CK 5.50 straipsnio 1 dalyje, – neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015 ir joje nurodytą praktiką). Paveldėjimo universalumo principas reiškia, kad palikimo priėmimas apima visą palikimą, nepriklausomai nuo to, kokios formos ir kur jis būtų. Pavyzdžiui, kai palikimą sudaro turtas, esantis skirtingose valstybėse, tai laikytina, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pagal Lietuvos Respublikos teisę, jeigu įpėdinis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjo faktiškai valdyti turtą kurioje nors vienoje iš valstybių, nes pagal Lietuvos Respublikos teisę paveldėjimo teisė yra universali (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2017). Atsižvelgiant į paveldėjimo universalumą, laikytina, kad asmuo, nustatyta tvarka priėmęs palikimą užsienyje, laikomas jį priėmusiu ir Lietuvos Respublikoje.
40. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju, notarei J. P. sprendžiant klausimą dėl O. P. pareiškimo dėl V. K. palikimo priėmimo, esminės reikšmės turi aplinkybės, kuriomis dalimis ir koks įpėdinis turi teisę paveldėti palikėjo V. K. turtą Lietuvos Respublikoje, todėl logiška, jog turi būti pateiktas Rusijos Federacijos notaro išduotas liudijimas, pažyma ar kitoks dokumentas, iš kurio būtų matyti, ar buvo užvesta V. K. paveldėjimo byla, ar yra jo palikimą priėmusių įpėdinių, ar yra testamentas ir kt. Pažymėtina, kad jeigu į notarą Lietuvos Respublikoje kreipiasi advokatai, tvarkantys paveldėjimo bylą užsienyje, tai Lietuvos notaras taip pat gali išduoti pažymą, kurioje nurodo, kokie įpėdiniai priėmė palikimą po palikėjo mirties (Notariatas. Konsultacijos. Lietuvos notarų rūmai, Nr. 16/2013, p. 29).
41. Taigi vertintina, jog notarė nagrinėjamu atveju teisėtai ir pagrįstai pareikalavo iš pareiškėjo Rusijos Federacijos notaro išduoto liudijimo, pažymos ar kitokio dokumento, iš kurio būtų matyti, ar buvo užvesta V. K. paveldėjimo byla. Priešingu atveju gali susidaryti situacija, kad notarė priims ir patvirtins pareiškėjo pareiškimą dėl palikimo priėmimo, t. y. patvirtins nuosavybės teises į paveldėtą turtą, nors palikimą (įskaitant ir nekilnojamą turtą Lietuvos Respublikoje) gali būti priėmę pirmesnės eilės įpėdiniai ar įpėdiniai pagal testamentą. Todėl pareiškėjo pateiktų dokumentų – palikėjo mirties liudijimo ir vieno iš galimų įpėdinių, t. y. palikėjo sutuoktinės, atsisakymo nuo palikimo – nepakanka. Taip pat matyti, kad pareiškėjo atstovas per sistemą ne visus dokumentus pateikė išverstus į lietuvių kalbą, nors tokia pareiga jam kyla vadovaujantis Notariato įstatymo 15 straipsnio nuostatomis. Todėl notarė pagrįstai pareikalavo atsiųsti dokumentus, išverstus į lietuvių kalbą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarę J. P. priimti pareiškėjo pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir pradėti paveldėjimo bylą taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
42. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams ir argumentams. Kiti atskirojo skundo argumentai, kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, šioje nutartyje taip pat plačiau neanalizuojami ir dėl jų nepasisakoma.
43. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą dėl notaro veiksmų, todėl pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis, kuria pareiškėjo skundas atmestas, laikytina pagrįsta ir teisėta.
Dėl bylos procesinės baigties
44. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.