- Teismas
- Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-17
- Bylos Nr.
- II-146-339/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00518-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Vitalija Liauzginienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. B.
- Institucija
- Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Šiaulių nusikalstamų veikų tyrimo skyrius
dalyvaujant skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos atstovei Ritai Galvičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos – administracinėn atsakomybėn patrauktos V. B. skundą dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos 2021 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos 2021 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) V. B. nubausta už tai, kad ji kaimo turizmo sodyboje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), pagal 2012 m. vasario 28 d. D. B. suteiktą įgaliojimą vykdydama D. B. ūkio veiklą ir būdama faktine D. B. ūkio vadove, laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 19 d. iki 2020 m. liepos 24 d., neturėdama leidimo, vertėsi ūkine – komercine veikla, t. y. teikė maitinimo paslaugas, ir iš šios veiklos gavo 18065 Eur pajamų, o būtent: 2019 m. kovo 19 d. iš A. T. 959,50 Eur; 2019 m. liepos 19 d. iš I. B. 1126,50 Eur; 2019 m. liepos 27 d. iš J. Š. 1940 Eur; 2019 m. rugpjūčio 17 d. iš I. Ž. 1600 Eur; 2019 m. rugpjūčio 24 d. iš V. G. 1963 Eur; 2019 m. rugpjūčio 31 d. iš P. B. 1500 Eur; 2019 m. rugsėjo 7 d. iš A. K. 1348 Eur; 2019 m. rugsėjo 21 d. iš V. D. 1276,50 Eur; 2019 m. spalio 5 d. iš N. K. 2025,50 Eur; 2020 m. birželio 28 d. iš M. G. 1550 Eur; 2020 m. liepos 12 d. iš A. D. 1426 Eur; 2020 m. liepos 24 d. iš G. P. 1350 Eur. Tokiais veiksmais V. B. pažeidė 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 34 tomas, p. 319), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 219/2009 (OL 2009 L 87, p. 109), 6 straipsnio bei Maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. B1-527 „Dėl Maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo reikalavimų patvirtinimo“ 2 punkto reikalavimus bei 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 35 straipsnio 2 dalį ir tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 127 straipsnio 1 dalyje. Už šio administracinio nusižengimo padarymą V. B. paskirta administracinė nuobauda – 745 Eur bauda, ir administracinio poveikio priemonė – 18065 Eur sumos, gautos iš neteisėtos ūkinės komercinės veiklos, konfiskavimas (administracinė byla ROIK: 21135580971, b. l. 156–157).
Šalies argumentai
Pareiškėja – administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. B. prašo panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2021 m. birželio 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nepagrįstą visa apimtimi, motyvuodama tuo, kad maitinimo paslaugų neteikė ir veiksmų, kuriems reikalinga licencija (leidimas) neatliko. Pateiktame skunde keliamas klausimas dėl asmens teisės žinoti kuo jis yra kaltinamas užtikrinimo, nes administracinio nusižengimo protokolą bei nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmęs pareigūnas nenurodė, kokių konkrečių teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti, atsižvelgiant į tai, jog ANK 127 straipsnio 1 dalies norma yra blanketinė, o esminiai jos turinio elementai išdėstyti kituose teisės aktuose. Pareiškėja vertino, kad surašant protokolą bei priimant nutarimą buvo pažeisti ANK 609, 618 straipsnių reikalavimai bei jos, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, teisė žinoti, kuo yra kaltinama, duoti tuo klausimu paaiškinimus. Pažymėta, jog administracinio nusižengimo tyrimo metu nenustatyti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 127 straipsnio 1 dalyje, požymiai ir nėra duomenų, kad pareiškėja teikė maitinimo paslaugas, kad ji pati ar kiti asmenys jos nurodymu gamino maistą, taip pat neužfiksuota ir nesurinkta įrodymų, jog V. B. atliko tokius veiksmus, kuriems reikalinga licencija (leidimas). Nutarimas priimtas subjektyviai interpretuojant parodymus, neatskleidžiant esminio pažeidimo sudėties požymio. Nurodoma, jog ikiteisminio tyrimo metu pateikti liudytojų parodymai neišsamūs, netikslūs, neatskleidžiantys esmės, nes tyrimą atlikęs pareigūnas, pareiškėjos vertinimu, dėl suinteresuotumo bylos baigtimi, galimai sąmoningai, liudytojams apklausų metu neuždavė esminių klausimų. Akcentuojama, jog dalis skundžiamame nutarime nurodytų liudytojų, pareiškėjai elektroniniu paštu siųstuose laiškuose patvirtino ir paaiškino, kad iš tiesų pareiškėja tik surado maisto gamintojus/tiekėjus. Pareiškėjos manymu, nutarimas priimtas pažeidžiant ANK 567 straipsnio nuostatas, neteisingai vertinant suriktus įrodymus ir faktines aplinkybes, nesilaikant ANK 567 straipsnyje nustatytų reikalavimų, o liudytojų parodymai išgauti smurtu, grasinimais ir kitokiomis neteisėtomis priemonėmis. Pareiškėjos įsitikinimu, dėl šių priežasčių nėra pagrindo vadovautis ikiteisminio tyrimo byloje liudytojų duotais parodymais. Taipogi pareiškėjos vertinimu, nėra teisinio pagrindo vadovautis specialisto pateiktomis išvadomis, nes ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir įrodymus privalo patikrinti bei įvertinti teismas. Nurodoma, jog specialistas negali teikti kategoriškos ir galutinės išvados, o atlikdamas tokius tyrimus bei teikdamas išvadą privalo atsižvelgti į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktoriaus, Lietuvos teismo ekspertizės centro direktoriaus ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo viršininko 2013 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 1-152/13-31/140-V-33 patvirtintas rekomendacijas dėl asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimo dydžio ar struktūros nustatymo ir vertinimo. Skunde nurodoma, jog jeigu pareiškėja visgi būtų pripažinta padariusi administracinius nusižengimus, tai dėl inkriminuojamų nusižengimų, turėtų būti pritaikyta ANK 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta senatis, nes administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, jog ji tik tarpininkavo tarp maisto tiekėjo ir užsakovo. Jai buvo mokama tik už sodybos nuomos paslaugas, sutartys buvo sudaromos tik dėl nuomos, maitinimas nebuvo įtrauktas. Nurodė, jog maisto tiekėjas visada būdavo šventėje ir būtent maisto tiekėjui klientas atsiskaitydavo už patiektą maistą (2021 m. spalio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas 14:14–14:24). Maisto tiekėjai buvo skirtingi, juos surasdavo (pasirinkdavo) atsižvelgdama į klientų pageidavimus, rekomendacijas. Klientai jai sumokėdavo už sodybos nuomą, o maisto tiekėjams už maitinimo paslaugą. Mokesčio už maitinimo paslaugą iš klientų niekada neėmė. Maisto tiekėjas sąskaitą už maitinimo paslaugas dažniausiai palikdavo sodybos virtuvėje ant palangės, o kitą dieną atvažiavęs susirinkti indų, pasiimdavo užmokestį už maitinimo paslaugas. Kartais, jeigu klientas išvažiuodavo anksčiau nei atvykdavo maisto tiekėjas, pinigus už maitinimo paslaugą, klientai perduoti maisto tiekėjui prašydavo jos, paduodami jai užklijuotą voką, kurio turinio ji niekada netikrindavo. Atiduodavo klientams maisto dėžutes su likusiu po šventės maistu (2021 m. spalio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas 16:17–18:12). Maisto tiekėjas maistą atveždavo pats. Sodyboje nėra patalpų, pritaikytų maisto gaminimui, laikymui ar sandėliavimui. Yra tik nedidelė virtuvė, kur apsistoją klientai gali patys gamintis maistą, jį pasišildyti ir šaldytuvas maistui pasidėti.
Baigiamojoje kalboje pareiškėjos atstovas advokato padėjėjas G. V. vertino, jog bylos nagrinėjimo metu buvo patikslintos ir nustatytos naujos aplinkybės, kurios jo įsitikinimu, papildo pareiškėjos skundą bei patvirtina nutarimo nepagrįstumą, kadangi byloje nėra neginčijamų ir objektyvių įrodymų, jog V. B. gamino maistą. Institucija pareiškėjos nusižengimo esme nurodo maitinimo paslaugos faktą, tačiau jį įrodinėja tik maisto užsakymo aplinkybėmis, kurios atstovo manymu, nėra nei maitinimo paslaugos, nei maisto tvarkymo požymis. Atstovas nurodo, jog nors Institucija pareiškėjos kaltę grindžia liudytojų parodymais, tačiau nei vienas liudytojas, nei apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nei teisme, nenurodė fakto ir požymių, kurie patvirtintų, jog pareiškėja gamino ar tiekė maistą. Kaltinimas suformuluotas ir grindžiamas tik prielaidomis. Liudytojai nurodė aplinkybę, jog jie užsakė maistą pas V. B., tačiau kas jį pagamino, nurodyti negalėjo, o maisto užsakymo aplinkybė, atstovo įsitikinimu, niekaip nepatvirtina maisto gaminimo fakto, todėl liudytojų parodymai nelaikytini objektyvūs įrodymai, patvirtinantys maisto gaminimą ar maitinimo teikimo paslaugos faktą. Be to, liudytojų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme prieštaringi, todėl vertino, jog ikiteisminio tyrimo metu liudytojų apklausos nebuvo atliktos teisingai, tinkamai, buvo atliktos netinkamu laiku, netinkamoje vietoje. Atkreipė dėmesį, kad objektyviais įrodymais laikytini tik tokie įrodymai, kurie yra tikslūs, aiškūs, nedviprasmiški ir nekeliantys abejonių. Atstovo įsitikinimu, nutarime suformuluotas kaltinimas padarius nusižengimą grindžiamas tik prielaidomis, numanymais, išvedžiojimais, Institucijos interpretacijomis, abejotinais ir dviprasmiškais įrodymais, o nutarime nurodytuose norminiuose teisės aktuose, kuriuos pažeidė pareiškėja, nekalbama apie būtent tokio pobūdžio maitinimo paslaugas, kurioms būtų reikalingas leidimas. Atsižvelgdamas į nutarime išdėstytą kaltinimą ir nurodytus laikotarpius, pareiškėjos atstovas kelia klausimą dėl skundžiamame nutarime suformuluotos veikos vertinimo kaip trunkamosios pagrįstumo. Atstovas nurodo, jog teismui pripažinus V. B. padarius administracinį nusižengimą, atsižvelgiant į nusižengimų padarymo laikotarpius, teisės pažeidimas negalėtų būti vertinamas kaip trunkamasis, o tuomet pareiškėjos atžvilgiu turėtų būti taikomos ANK 39 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, nes administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos.
Atsiliepimas
Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdyba (toliau – Institucija) pateikė atsiliepimą į skundą, prašydama jį atmesti kaip visiškai nepagrįstą. Nurodė, jog Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Šiaulių nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje atlikus ikiteisminį tyrimą Nr. 05-6-00022-19 dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, įtarimas padarius nusikalstamas veikas pareikštas V. B.. Įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktą medžiagą, ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras 2021 m. kovo 25 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, V. B. atžvilgiu nutraukė, nenustačius nusikaltimo požymių, ir nurodė V. B. atžvilgiu pradėti administracinę teiseną pagal administracinio nusižengimo, numatyto ANK 127 straipsnio 1 dalyje požymius. Nutarimas priimtas įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, pareiškėjos atstovo skundas dėl 2021 m. kovo 25 d. prokuroro nutarimo atmestas. V. B. padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 127 straipsnio 1 dalyje yra trunkamasis, nes ji laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 19 d. iki 2020 m. liepos 24 d. teikė maitinimo paslaugas neturėdama šiai veiklai leidimo. Atkreiptas dėmesys, jog administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas renka įrodymus, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados. Surašant V. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą bei priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje, remtasi liudytojų parodymais, kuriuos liudytojai davė būdami įspėti pagal BK 235 straipsnį dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, specialisto paaiškinimų protokolu, kratos metu paimtais pareiškėjos užrašais bei kita surikta medžiaga. Pažymėta, jog liudytojų parodymai sutapo su V. B. užrašų knygutėje esančiais įrašais, todėl pareiškėjos argumentai, jog liudytojų parodymai įvertinti subjektyviai atmestini, o pareiškėjos pateikti asmenų elektroninei laiškai, atsižvelgiant į jų gavimo aplinkybes, apskritai negali būti laikomi įrodymais. Nurodoma, jog Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. spalio 15 d. įsakymas Nr. B1-527 „Dėl Maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo reikalavimų patvirtinimo“, nustato steigiamų ir veikiančių maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo pažymėjimų išdavimo, atsisakymo išduoti, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo ir maisto tvarkymo subjektų registravimo ir išregistravimo tvarką. Maisto tvarkymo subjektas yra fizinis arba juridinis asmuo, kuris vykdo maisto tvarkymą. Sąvoka „Maisto tvarkymo subjektas“ atitinka sąvoką „Maisto verslo operatorius“, vartojamą 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002, nustatančiame maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančiame Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančiame su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 6 tomas, p. 463). V. B. veikdama pagal D. B. suteiktą įgaliojimą, vykdydama D. B. ūkio veiklą ir būdama faktine jos ūkio vadove, nesiekė teisėtai vykdyti maisto tvarkymo subjekto veiklos, nes šios veiklos neįregistravo ir leidimo negavo. Pareiškėjos skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.
Institucijos atstovė teismo posėdyje patvirtino atsiliepime išdėstytas aplinkybes bei motyvus. Papildomai nurodė, jog nors V. B. įrodinėjo, kad sodybą šventėms užsakinėjo ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų giminaičiai, kad už maisto patiekimo paslaugas jie mokėjo maisto tiekėjams, o ne pareiškėjai, tačiau visi apklausti liudytojai tai paneigė bei patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu jų duoti parodymai yra teisingi. Institucijos atstovės atkreipė dėmesį, jog nagrinėjimo teisme metu V. B. išsakyti teiginiai, jog ji pakvietė liudytojus liudyti teisme, kad jie jai padėtų, o jos atstovo liudytojams užduoti menami klausimai, tokiu būdu siekiant, kad liudytojai pakeistų ikiteisminio tyrimo metu duotus, V. B. nenaudingus parodymus, vertintini kaip siekis išvengti atsakomybės. Nors pareiškėja nurodo, jog galimybės gaminti maistą sodyboje neturi, nes neįrengta virtuvė, tačiau liudytojai ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog matė virtuvę, kurioje yra stalai pritaikyti maistui ruošti, o atlikus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini), kurios direktorė yra V. B., ūkinės finansinės veiklos tyrimą, nustatyta, kad į UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. išlaidas yra įtraukti: darbo stalai su plautuvėmis, lentynos, gruzdintuvė, stalo įrankiai, indų plovimo mašina ir kitas inventorius, reikalingas maitinimo paslaugų teikimo veikloje. Atkreipė dėmesį, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei administracinio nusižengimo tyrimo metu, V. B. nepateikė fizinių ar juridinių asmenų pas kuriuos užsakė maistą, nors ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog turėjo pastovius maisto tiekėjus, kurie gamino kokybišką maistą, su jais sudarinėjo sutartis. Pabrėžė, jog skundžiamame nutarime nurodyti visi norminiai teisės aktai, kuriuos pažeisdama V. B. padarė administracinį nusižengimą, numatą ANK 127 straipsnio 1 dalyje, o byloje surinkti visi duomenys, neabejotinai pagrindžia jos kaltę.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 127 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu, užtraukia baudą nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų, o šio straipsnio ketvirtoje dalyje įtvirtinta, jog už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti pagamintos produkcijos, įrankių, žaliavos ir iš šios veiklos gautų pajamų konfiskavimą. Atkreiptinas dėmesys, jog ANK 127 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad pagal šį straipsnį atsako asmenys, kurie verčiasi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturėdami licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyta licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu ir kurių gaunamos pajamos (įplaukos) ar paskutinių dvylikos mėnesių pajamos (įplaukos), ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertė neviršija penkių šimtų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Bylos duomenimis nustatyta, jog V. B. pagal ANK 127 straipsnio 1 dalį nubausta už tai, kad ji pagal 2012 m. vasario 28 d. D. B. suteiktą įgaliojimą vykdydama D. B. ūkio veiklą ir būdama faktine D. B. ūkio vadove, vertėsi ūkine komercine veikla – teikė maitinimo paslaugas, neturėdama Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduoto leidimo šiai veiklai, ir iš šios veiklos gavo 18065 eurų pajamų. Pareiškėjai paskirta administracinė nuobauda 745 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – 18065 eurų pajamų, gautų iš neteisėtos veiklos, konfiskavimas.
ANK 127 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo turinys atskleidžiamas straipsnio, kuriame jis išdėstytas, pavadinime – „neteisėtas vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla“. Taigi tam, kad asmens veiką būtų galima kvalifikuoti pagal minėtą straipsnį, būtina nustatyti, kad yra verčiamasi tam tikra veikla ir tai daroma neteisėtai (verčiantis šia veikla, nesilaikoma tokių būtinų (pagrindinių) ir imperatyvių veiklos vykdymo prielaidų ir (arba) sąlygų, kurių nesilaikymas atitinkamą veiklą kaip tokią daro absoliučiai neteisėtą). Sąvoka „vertimasis veikla“ suprantama kaip visuma tarpusavyje susijusių veiksmų, kuriais paprastai siekiama gauti pajamų; tai tokia veikla, kuriai būdingas pastovumas, sistemingumas, aktyvūs veiksmai, veika turi pasireikšti ne vienkartiniu veiksmu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-355-648/2018; Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-354-327/2016). Pagal ANK 127 straipsnio 1 dalį komercinės, ūkinės, finansinės ar profesinės veiklos neteisėtumas pirmiausia siejamas su vertimusi licencijuojama veikla neturint galiojančios licencijos (leidimo) tokiai veiklai. Taigi, būtina nustatyti, ar veika atitinka šiuos požymius: a) ar ji patenka į licencijuojamų ūkinės, komercinės, finansinės, profesinės veiklos sričių kategoriją, b) ar ją vykdantis subjektas neturėjo nustatyta tvarka išduotos licencijos, c) ar veika pasireiškė ne vienkartiniu veiksmu, o sisteminga veikla (tarpusavyje susietų veiksmų visuma), kuria siekiama gauti ar gaunama pajamų. Sutiktina su pareiškėjos atstovu, jog straipsnio norma yra blanketinė, todėl traukiant asmenį atsakomybėn už jame numatytą pažeidimą, būtina nustatyti kokio norminio akto konkretų reikalavimą savo veika asmuo pažeidė.
Nutarime nurodoma, jog V. B. pažeidė 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 34 tomas, p. 319), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 219/2009 (OL 2009 L 87, p. 109), 6 straipsnio bei Maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. B1-527 „Dėl Maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo reikalavimų patvirtinimo“ 2 punkto reikalavimus bei 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 35 straipsnio 2 dalį.
2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 34 tomas, p. 319), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 219/2009 (OL 2009 L 87, p. 109), 6 straipsnis numato, jog Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) pagal maisto tvarkymo subjekto faktinę vykdomos veiklos ar numatomos vykdyti veiklos vietą patvirtina ir registruoja. Kai maisto tvarkymo subjektas vykdo ar numato vykdyti su transporto priemonės naudojimu susijusią veiklą, maisto tvarkymo subjektą registruoja ir įtraukia į VMVT tvarkomą Maisto tvarkymo subjektų sąrašą tas teritorinis departamentas, kurio teritorijoje subjektas vykdo ar numato vykdyti nuolatinę veiklą. Tuo atveju, kai numatoma vykdyti maisto tvarkymo veiklą laikinuosiuose statiniuose ar naudojant laikinuosius prekybos įrenginius, patvirtinant ar registruojant maisto tvarkymo subjektą nurodoma maisto tvarkymo vieta pagal artimiausio statinio adresą, pažymint, kad maisto tvarkymo vieta yra prie minėto statinio. Kai maisto tvarkymo subjektas neturi maisto tvarkymo patalpų, jis registruojamas pagal maisto tvarkymo subjekto buveinės ar pagal fizinio asmens deklaruojamą gyvenamąją vietą, o kai jos neturi – pagal nuolatinę gyvenamąją vietą.
Maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašo), patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. B1-527 „Dėl Maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo reikalavimų patvirtinimo“ 2 punkte nurodoma, kad šis aprašas taikomas maisto tvarkymo subjektams, Lietuvos Respublikoje tvarkantiems maistą, o Aprašo 1 priede nurodoma, jog atlikus patikrinimą maisto tvarkymo vietoje, be kitų yra registruojamos tokios ūkinės komercinės veiklos: 10.85.0.G Paruoštų valgių ir patiekalų gamyba, 10.85.0.GMK Paruoštų valgių ir patiekalų gamyba mažais kiekiais. Aprašo 6 dalyje numatyta, jog nustatyta tvarka sprendimą dėl maisto tvarkymo subjekto, siekiančio vykdyti maisto tvarkymo veiklą, registravimo priima VMVT administracijos struktūros, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. 1743 „Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos administracijos struktūros patvirtinimo“, 35–44 punktuose nurodyti VMVT teritoriniai departamentai. Minėtas įsakymas nustato steigiamų ir veikiančių maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo pažymėjimų išdavimo, atsisakymo išduoti, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo ir maisto tvarkymo subjektų registravimo ir išregistravimo tvarką. Maisto tvarkymas apibrėžiamas, kaip bet koks poveikis maistui arba veiksmai su juo ar atskiromis jo sudėtinėmis dalimis (įskaitant maisto gaminimą, ruošimą, perdirbimą, pakavimą, laikymą, saugojimą, vežimą, paskirstymą, tiekimą, pateikimą parduoti, pardavimą), galintys turėti įtakos maisto saugai, kokybei ir mitybos vertei.
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas negali sutikti su pareiškėjos bei jos atstovo teiginiais, jog nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmęs pareigūnas nenurodė, kokių konkrečių teisės aktų reikalavimus pažeidė atsakomybėn traukiamas asmuo ir, kad tokiu būdu buvo pažeista pareiškėjos, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, teisė žinoti, kuo yra kaltinama, duoti tuo klausimu paaiškinimus.
ANK 5 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019). Taigi administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis), o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas (ANK 635 straipsnio 1 dalis), jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai.
Sutiktina su pareiškėjos atstovu, jog teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, tačiau tik tie, kurie negali būti pašalinti. Asmens kaltė administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuota tik tada, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Nors pareiškėja bei jos atstovas skunde bei teismo posėdžio metu akcentavo, jog ikiteisminio tyrimo metu pareigūno atliktos liudytojų apklausos negali būti vertinamos patikimomis, nes jos neatskleidžia esmės, liudytojų apklausos atliktos naudojant psichologinį smurtą, spaudimą, tačiau šiuos teiginius pagrindžiančių aplinkybių teismui nepateikė ir teismas tokių aplinkybių nenustatė. Pareiškėjos bei jos atstovo išsakomi teiginiai dėl tyrimą atlikusio pareigūno šališkumo, suinteresuotumo bylos baigtimi, deklaratyvūs ir pagrįsti tik subjektyvia interpretacija. Pastebėtina, jog liudytojų apklausos bei duoti parodytai, taip pat įvertinti priimant nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje ir sprendžiant dėl administracinės teisenos pradėjimo. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog tai, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojai davė ne tokius parodymus, kurių tikisi pareiškėja ir, kurie jai būtų naudingi, savaime šie įrodymai netampa neteisėtais. Taigi teismas, ikiteisminio tyrimo pareigūno atliktose liudytojų apklausose pažeidimų, dėl kurių negalėtu vadovautis šių liudytojų parodymais, visgi neįžvelgia. Pažymėtina, jog visi teisme apklausti liudytojai patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu jų duoti parodymai yra teisingi, o atliekant liudytojų apklausas, šie įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą.
Teismo posėdžio metu liudytoja A. K. teigė, kad apklausta ikiteisminiame tyrime ji nesakė, jog: „suprato, kad maistą gamino V. B., o jos vyras kepsninėje kepė krevetes“, tačiau po atlikta apklausta liudytoja nurodė bei patvirtino parašu, jog apklausos protokolą perskaitė ir, kad protokolas surašytas teisingai. Liudytoja J. Š. nurodė, jog tyrėjos atliekama apklausa vyko pokalbio forma, o liudytojai paprašius ir pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu jos duotus parodymus, ši liudytoja teismui patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus nemelavo, duoti parodymai teisingi. Teismo posėdžio metu liudytoja N. K. nurodė, jog su V. B. sutarė dėl sodybos nuomos datos, pasirašė sutartį, susitarė, kad V. B. paruoš salę, pasirūpins maistu, papuoš stalus. Patvirtino, jog atsiskaitė už viską po šventės grynaisiais pinigais ir, nors neprisiminė su kuo būtent atsiskaitė už suteiktas paslaugas, tačiau nurodė, jog su jokiais kitais asmenimis nebendravo, viskas buvo derinama su V. B.. Pažymėjo, kad ji nesidomėjo, kas šventei gamins maistą, nes jai tai buvo nesvarbu, o į virtuvę užėjusi nebuvo ir nežino, ar sodyboje virtuvė yra. Pabrėžė, jog visus organizacinius šventės klausimus derino su V. B., atsiskaitoma buvo taip pat su V. B., jokių kitų žmonių nebuvo. Liudytoja A. D. posėdžio metu pažymėjo, jog su V. B. vienu metu buvo susitarta dėl sodybos nuomos bei maisto patiekimo, suderintas maisto meniu, kas gamins maistą šventei, ji neklausė. Po vestuvių šventės už suteiktas visas paslaugas atsiskaitė V. B. grynaisiais pinigais. Sumos nepamena, tačiau patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu nurodyta suma bei duoti parodymai yra teisingi. Ar sutartyje buvo numatyta maitinimo paslauga, teigia nesigilinusi, nemačiusi kaip buvo gaminamas maistas, nes kai atvyko švęsti, maistas jau buvo padėtas ant stalų. Pareiškėja pateikdama į bylą liudytojų elektroninius laiškus interpretavo, kad dalis liudytojų patvirtino, jog ji maisto negamino, o tik surado maisto gamintojus/tikėjus, tačiau atsižvelgiant į visumą teisme nustatytų ir ištirtų aplinkybių, teismas pareiškėjos pateiktus elektroninius laiškus vertina kritiškai.
Iš Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktų duomenų matyti, kad pagaminto valgio tiekimo renginiams ir kitų maitinimo paslaugų veikla įregistravę subjektai aktualiu administracinio nusižengimo padarymo laikotarpiu maitinimo paslaugų sodybai (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini), neteikė. Nors pareiškėja V. B. nurodo, jog maisto negamino, nepatiekė, netvarkė ar pan., tačiau nurodyti maisto gaminimo ar maisto paslaugų teikėjų, kurie jai veikiant kaip tarpininkei (užsakovei), pagamino ir patiekė maistą sodyboje (duomenys neskelbtini) vykusių, nutarime išvardintų asmenų asmeninių švenčių metu, ji nenurodė nei administracinio nusižengimo tyrimo metu nei turėdama galimybę skundą nagrinėjant teisme, o liudytojai neįvardijo jokių kitų asmenų, su kuriais būtų derinę maisto patiekimą ar atsiskaitę už jį.
Nagrinėjamu atveju maisto tvarkymo veikla (derinamas meniu; kaip pareiškėja nurodė teismo posėdžio metu, po šventės atiduodamos dėžutės su likusiu maistu ir pan.) buvo vykdoma nuo 2019 m. kovo 19 d. iki 2020 m. liepos 24 d., o per šį laikotarpį nustatyti net 12 atvejų, kai buvo patiektas pagamintas maistas ir už tai gautos pajamos. Šie duomenys taip pat atsispindi pareiškėjos užrašų knygoje fiksuotus duomenis (įkainiai vienam suaugusiam asmeniui, vaikui, galutines gaunamas sumas) bei atitinka liudytojų parodymuose nurodytas aplinkybes, taip pat specialisto paaiškinimų protokole ir teismas abejoti nustatytu aplinkybių viseto logiškumu pagrindo neturi, nes visos aplinkybės viena kitą papildo. Priešingų duomenų, paneigiančių nustatytas aplinkybes, į bylą nepateikta, todėl vertinant surinktus byloje duomenis, teismas neturi pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėja jai inkriminuojamo administracinio pažeidimo nepadarė.
ANK 39 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje trunkamuoju teisės pažeidimu pripažįstamas toks pažeidimas, kuris trunka tol, kol neišnyksta asmens pareiga atlikti tam tikrus įstatymo reikalaujamus veiksmus arba kol teisės pažeidimo nenutraukia pats asmuo, kiti asmenys ar institucijų pareigūnai.
Teismas atsižvelgdamas į administracinio nusižengimo laikotarpį bei per šį laikotarpį nustatytų pažeidimo atvejų skaičių, kai neturint leidimo buvo patiektas pagamintas maistas ir už tai gautos pajamos, vertinti, jog neteisėtas veikimas buvo vienkartinis ir nesudaro tarpusavyje susietų, sistemingų veiksmų visumos, pagrindo neturi, todėl pripažintina, jog V. B. padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 127 straipsnio 1 dalyje, trunkamojo pobūdžio, o trunkamųjų administracinių nusižengimų atveju termino eigos pradžia yra nusižengimo paaiškėjimo diena, o ne padarymo diena. Kadangi V. B. padarytas nusižengimas paaiškėjo 2020 m. kovo 5 d., kuomet buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 202 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, tokiu atveju nuo šios dienos ir turi būti pradėtas skaičiuoti administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminas. Akivaizdu, kad dvejų metų nuobaudos skyrimo terminas Institucijos nutarimo priėmimo dieną (2021 m. birželio 23 d.) dar nebuvo suėjęs.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, įvertinus visas reikšmingas byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėja Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos 2021 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 127 straipsnio 1 dalyje, padarymą nubausta pagrįstai, todėl skundas netenkintinas ir skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,
nutaria:
pareiškėjos V. B. skundo netenkinti.
Palikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos 2021 m. birželio 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.