Šiaulių apygardos teismo nutartis

3. Apeliaciniu skundu V. B. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį, panaikinant taip pat ir (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos nutarimą administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini).

3.1. Skunde nurodė, kad tiek Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr.852/2004 6 straipsnis, tiek VMVT Aprašo 2 punktas nenurodo ir neapibrėžia reikalavimų ar sąlygų dėl leidimų (licencijos) išdavimo, gavimo ar naudojimo teikiant maitinimo paslaugas. Todėl, surašant protokolą bei Nutarimą buvo pažeisti ANK 609, 618 straipsnių reikalavimai, bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę žinoti kuo jis kaltinamas, bei duoti tuo klausimu paaiškinimus.

3.2. Taip pat nurodo, jog ANK 127 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymiai yra veiklos, vykdomos neturint leidimo ar licencijos, versliškumas, tai yra sistemingas, pastovus, nuolatinis užsiėmimas šia veikla, siekiant iš jos gauti pajamų. Iš ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų nei vienas nenurodė ir nepatvirtino, jog maistą gamino ir/ar tiekė ji. Liudytojai tik abstrakčiai nurodė, jog su ja jie dėl maitinimo tik „tarėsi“, „derino“, „užsakė“. Minėtos sąvokos savaime nereiškia, kad ji tiekė maistą. Priešingai, dalis liudytojų elektroniniu paštu nurodė ir paaiškino, kad ji tik surado maisto gamintojus/tiekėjus. Be to, byloje esančiu ūkinės finansinės veiklos specialisto paaiškinimo protokolu vadovautis nėra pagrindo, nes Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktoriaus, Lietuvos teismo ekspertizės centro direktoriaus ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo viršininko 2013-06-20 įsakymu Nr. 1-152/13-31/140-V-33 patvirtintose rekomendacijose nurodyta, kad specialistas negali teikti kategoriškos ir galutinės išvados, nes ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir įrodymus privalo patikrinti, įvertinti ir patvirtinti teismas. Todėl apeliantės nuomone, Institucija nenustatė faktų ir nesurinko objektyvių bei neginčijamų įrodymų, patvirtinančių jos maitinimo paslaugų teikimą.

3.3. Pažymi, kad apeliantė skunde nurodė dar vieną nusižengimo padarymo negalimumo aplinkybę, jog sodyboje (duomenys neskelbtini) gaminti maistą (tuo labiau kelių rūšių) tokiam dideliam svečių kiekiui fiziškai nėra galimybių, nes sodyboje nėra tam skirtos įrangos, priemonių, patalpų, sąlygų ir personalo. Jos veikla tik sodybos ir patalpų nuoma be maitinimo ir tai yra iš anksto nurodyta klientams nuomos sutartyse. Todėl ir šis faktas patvirtina, jog klientai prieš užsisakydami sodybos nuomą jau žino, jog maitinimu turės pasirūpinti patys, tačiau jiems paprašius tarpininkavimo paslaugos ji tarpininkaudavo dėl maisto tiekėjų suradimo ir maisto užsakymo. Institucija atlikusi ikiteisminį tyrimą byloje Nr.5-6-00011-20, dėl sodybos (duomenys neskelbtini) vykdytos veiklos, nenustatė, kad ji ar kitas asmuo neapskaitė pajamų už sodybos ir patalpų nuomą. Todėl Institucijos pozicija, jog jai teikiant visą grupę paslaugų (nuoma ir maitinimas), dalį veiklos sąmoningai neregistruoti (nors tam nėra jokių kliūčių ar apribojimų) ir iš jos gautų pajamų neapskaityti, yra labiau nelogiška, negu logiška.

3.4. Apeliantė pažymi, kad teismas siekdamas pagrįsti, jog Nutarime nurodytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr.852/2004 6 straipsnis aiškiai nurodo kokius reikalavimus Apeliantė pažeidė, cituoja visiškai ne šio reglamentavimo turinį, bei nurodo su jai inkriminuojama veika visiškai nesusijusį teisinį pagrindą. O būtent, teismas kalba apie maisto tvarkymo subjektus ir jų registravimo adresus, kurie veiklą vykdo ar numato vykdyti: su transporto priemonės naudojimu susijusią maitinimo veiklą, laikinuosiuose statiniuose ar naudoja laikinuosius prekybos įrenginius ar neturi maisto tvarkymo patalpų. Kaip matyti, tai visiškai nesusiję su Institucijos Nutarime suformuluotu kaltinimu jai. Pažymi, kad ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr.852/2004 6 straipsnyje nėra kalbama ir nereglamentuojama dėl leidimų (licencijų) tiekti maitinimo paslaugas išdavimo, gavimo, sustabdymo ar panaikinimo. Atkreipia dėmesį, kad šis EB reglamentas skirtas reguliuoti santykius dėl maisto produktų higienos, nes minimas 6 straipsnis yra reglamento II skyriuje, kuriame apibrėžiami santykiai susiję bendraisiais ir specialiaisiais higienos reikalavimais. Ji atsakomybėn traukiama už tai, kad teikė maitinimo paslaugas neturėdama leidimo (licencijos), tačiau Institucijos Nutarime ir teismo nutartyje nurodo teisinį pagrindą, kuris reglamentuoja maisto produktų higienos normas ir jų laikymąsi.

3.5. Skunde nurodo, kad teismas siekdamas pagrįsti, jog VMVT Aprašo 2 punkte nurodyto reglamentavimo pažeidimas yra teisėtas pagrindas jos kaltinimo formulavimui, savo nutartyje nurodo visiškai kitus punktus nei nurodyta Institucijos Nutarime. Šiuo atveju teismas ir vėl tik formaliai cituoja VMVT Aprašo 1 priede nurodytus kodus ir veiklas, tačiau kaip jie susiję su jai inkriminuojamu nusižengimu, motyvų ir argumentų nenurodyta. Aprašo 1 priedas ir kodai: 10.85.0.G, 10.85.0.GMK nėra aišku (Teismas nenurodo argumentų ir motyvų) kaip susiję su jos nusižengimu. Taip pat, kadangi Institucija nenurodė norminių aktų konkrečių straipsnių ir punktų, susijusių su inkriminuojamu nusižengimu, teismas ir šiuo atveju savo iniciatyva nurodė kitą norminį aktą – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 8 d. nutarimas Nr. 1743 „Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos administracijos struktūros patvirtinimo“ – kuris nėra nurodytas Institucijos Nutarime. Remiantis šiuo Vyriausybės nutarimu ir kitais, aukščiau paminėtais norminiais aktais teismas darė išvadą, jog Institucija priimdama nutarimą nurodė konkrečius teisės aktų reikalavimus kuriuos pažeidė atsakomybėn traukiamas asmuo. Nurodo, jog Institucija savo nutarime minėto Vyriausybės nutarimo ir VMVT Aprašo priedo net nenurodė ir jais nesivadovavo. Be to, Institucijos nutarime ir Teismo nutartyje nurodytame VMVT Aprašo 2 punkte kalbama tik apie tai, kokiems subjektams šis norminis aktas aplamai taikomas, tačiau šiame punkte apie jokias licencijas ar leidimus maitinimo tiekimui nekalbama.

3.6. Apeliantės vertinimu, teismas nutartimi pakeisdamas (papildydamas) administracinio nusižengimo Nutarime suformuluotą nusižengimo teisinį pagrindą, pažeidė asmens įstatymo garantuojamas procesines teises: teisę žinoti, kuo yra kaltinamas, ir nuo to kaltinimo gintis. Taip pat apeliantės nuomone, nagrinėjamoje byloje Institucijos surašytas administracinio nusižengimo protokolas neatitinka jo turiniui keliamų ANK 609 straipsnio reikalavimų, kadangi jame nurodyti pažeisti teisės aktai neatitinka jai inkriminuojamo nusižengimo pobūdžio. Priimtas Nutarimas taip pat neatitinka jo turiniui keliamų ANK 618 straipsnio reikalavimų. Šiuo atveju netinkamas Nutarimo (protokolo) surašymas pažeidė jos teisę į gynybą ir turėjo įtakos neteisėtų Institucijos nutarimo ir teismo nutarties priėmimui.

3.7. Nurodo, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį, kaip vienu iš įrodymų, dėl jos nusižengimo, rėmėsi liudytojų parodymais. Tačiau teismas savo nutartyje nurodė tik tris liudytojus, nors ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta 12 liudytojų, iš kurių teisme buvo apklausti 7 liudytojai. Apeliantė skunde nurodo, kad nors teismas ir bylos nagrinėjimo metu Institucija teigia, jog liudytojų parodymai patvirtina aplinkybes ir faktą, jog ji teikė maitinimo paslaugas, tačiau tokia pozicija yra tik liudytojų parodymų interpretacija, deklaratyvi, išvestinė, subjektyvi ir nepagrįsta, nepatvirtinta jokiais papildomais objektyviais įrodymais ar aplinkybėmis. Priešingai nei teigia teismas ir Institucija, nei vienas liudytojas nepatvirtino, jog maitinimo paslaugą teikė ji (V. B.). Liudytojai tik nurodė, jog jie tik „derino“ maistą, tarėsi dėl maisto ir meniu, aptarė dėl maisto, užsakė maistą, o bylos nagrinėjimo metu Institucijos atstovas negalėjo pagrįsti ir paaiškinti, ar sąvokos „aptarė“, „suderino“, „užsakė meniu“, „susitarė“ atitinka maisto tvarkymui būdingus požymius. Apeliantė nurodo, kad net ir teismas savo nutartyje akcentuoja, jog A. K. apklausta ikiteisminiame tyrime nesakė, jog: „suprato, kad maistą gamino V. B.“. Apeliantės vertinimu, šie parodymai leidžia teigti, jog ji maisto negamino, maitinimo paslaugų neteikė, o jos apklausa Institucijoje nebuvo atlikta tinkamai, teisingai ir tiksliai. Taip pat, iš A. K. 2021-02¬04 atsiųsto elektroninio laiško matyti, kad ji tik tarpininkavo maisto užsakyme, bet maisto negamino.

3.8. Apeliantė pažymi, kad teismo nutartyje paminėti įrodymai – trys (A. K., N. K., A. D.) liudytojų parodymai, jokiu būdu nepatvirtina fakto, kad ji (V. B. savo veiksmais atliko poveikį maistui ar atskiromis jo sudėtinėmis dalimis, taip pat maisto negamino, neruošė, neperdirbo, nepakavo, nelaikė, nesaugojo, nevežė, neskirstė, netiekė, nepateikė parduoti ir nepardavinėjo. Tokie jos veiksmai kaip meniu suderinimas, maisto užsakymas pas tiekėjus, maisto atnešimas iš vienos patalpos į kitą negali turėti jokios įtakos maisto saugai, kokybei ir mitybos vertei. Todėl jos veiksmai neatitinka VMVT apraše nurodyto maisto tvarkymo apibrėžiame nurodytų sąlygų. Pažymi, jog teismas nepagrįstai nevertino ir neatsižvelgė į kitus liudytojų parodymus, kurie taip pat patvirtino, jog ji maisto negamino ir netiekė.

3.9. Apeliantės vertinimu, I. Ž. ikiteisminio tyrimo metu apklausa nebuvo atlikta teisingai ir tinkamai, nes šios liudytojos apklausos protokole nurodyti visiškai ne tokie duomenys, kokius nurodė apklausta teisme. Ikiteisminio tyrimo metu išgauti parodymai, pasinaudojant liudytojos sumišimu, pažeidžiamumu, apklausiant netinkamu laiku ir netinkamoje vietoje, todėl laikytini nepatikimais ir neteisingais. Iš liudytojos pateiktų parodymų teisme matyti, jog ir ši liudytoja nežino kas gamino maistą, kam buvo sumokėti pinigai už maistą. Priešingai, ji nurodo, jog žinojo, kad nuomojamoje sodyboje maistas nebus gaminamas. Todėl ir šie parodymai paneigia aplinkybę, jog maistą gamino ji (V. B.).

3.10. Skunde nurodo, kad liudytojas V. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog maistas buvo gaminamas sodyboje, nes sodyboje buvęs vyriškis kepė krevetes o ryte virė sriubą. Pažymi, kad šiuo atveju, tyrimo metu nebuvo nustatyta ir išsiaiškinta kas gamino ir tiekė pagrindinį maistą (kepsnius svečiams, užkandžius, saldūs patiekalai ir kt.) liudytojo šventei. Todėl vien dėl krevečių kepimo ir sriubos išvirimo faktų, nėra jokio pagrindo teigti, kad visas šventės maitinimas buvo vykdomas Apeliantės, nes tokios aplinkybės nenustatytos. Tuo labiau, kad apklaustas visiškai ne tas asmuo, kuris realiai užsakinėjo sodybos nuomą, tarėsi dėl sąlygų bei atliko mokėjimus. Visus šiuos veiksmus atliko liudytojo tėvas V. G. ir tik jis tiksliai žinojo visas aplinkybes dėl nuomos ir maitinimo. Tai, kad buvo apklaustas ne tas asmuo, patvirtina V. G. 2021-08-31 elektroninis laiškas. Todėl ir šiuo atveju liudytojo apklausa atlikta netinkamai, nes apklaustas ne tas asmuo, kuris žinojo bylai reikšmingas aplinkybes.

3.11. Pažymi, kad liudytojas P. B. nurodė, jog maisto meniu „aptarė“ su sodybos šeimininke. Liudytojas 2021-07-13 elektroniniame laiške nurodė, jog jis gavo sąskaitą iš moters, kuri tiekė maistą jo užsakytai šventei. Tačiau liudytojas nenurodė, o Institucija net nesiaiškino kas maistą gamino ir jį tiekė. Todėl tokie parodymai patvirtina, kad šio liudytojo užsakytai sodybos nuomai maitinimą tiekė ne ji (V. B.).

3.12. Apeliantės nuomone, remiantis liudytojų parodymais negalima sutikti su teismo vertinimu, jog tokie parodymai papildo aplinkybių visetą, leidžiantį daryti išvadą, kad ji padarė administracinį nusižengimą. Apeliantės nuomone, nei vienas iš liudytojų nenurodė aplinkybių ir požymių kurie atitiktų VMVT Apraše nurodytą maisto tvarkymo apibrėžimą. Todėl pagrįstai laikytina, jog liudytojų parodymai nėra tinkami, objektyvūs, neprieštaringi ir tikslūs įrodymai, kurių pagrindu būtų galima grįsti administracinio nusižengimo padarymą.

3.13. Apeliantė nurodo, kad liudytojos A. K. ir I. Ž. parodė, jog jų parodymai užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu yra neteisingi ir netikslūs, o dėl sandorio su V. G. apklaustas visiškai ne tas asmuo. Taip pat, į bylą yra pateiktas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2020-10-19 pranešimas, kuriuo ji informuota apie tai, kad tarnyba įvertinusi vyresniosios tyrėjos R. G. veiksmus, atliekant liudytojo apklausą, priėmė sprendimą šią pareigūnę įspėti laikytis Etikos kodekso principų. Pažymi, jog šis įspėjimas buvo skirtas už liudytojui daromą psichologinį spaudimą, jį apklausiant toje pačioje byloje, dėl tų pačių aplinkybių, kaip ir aukščiau nurodyti liudytojai. Būtent ši tyrėja atliko ne tik aukščiau paminėtų liudytojų apklausas, bet ir surašė administracinio nusižengimo protokolą bei atstovavo Instituciją teisme. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas abejoti Institucijoje atliktų apklausų teisėtumu, objektyvumu ir teisingumu, todėl teismo argumentas, kad ji nepateikė teismui aplinkybių pagrindžiančių jog ikiteisminio tyrimo metu liudytojų apklausos atliktos naudojant psichologinį smurtą, spaudimą, yra nepagrįstas ir teismas šių aplinkybių visiškai nesiaiškino bei nevertino.

3.14. V. B. pažymi, kad teismas jos pateiktus liudytojų elektroninius laiškus vertino kritiškai. Atkreipia dėmesį, jog toks teismo sprendimas tik deklaratyvus bei neargumentuotas. Teismas nenurodo būtent kokios ir kaip ištirtos bei nustatytos aplinkybės, leidžia teismui juos vertinti kritiškai ar aplamai jų nevertinti. Todėl laikytina, kad teismas nepagrįstai atsisakė vertinti šiuos rašytinius įrodymus bei jais vadovautis priimant nutartį.

3.15. Skunde apeliantė nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje traktuoja, jog maisto tvarkymo veikla laikytina meniu derinimas ir po šventės dėžučių su likusiu maistu atidavimas. Tačiau toks teismo vertinimas ir tokie argumentai yra visiškai nepagrįsti ir prieštarauja minėtam VMVT apraše pateiktam maisto tvarkymo apibrėžimui bei požymiams. Kadangi maisto tvarkymas yra laikomas bet koks poveikis maistui arba veiksmai su juo ar atskiromis jo sudėtinėmis dalimis (įskaitant maisto gaminimą, ruošimą, perdirbimą, pakavimą, laikymą, saugojimą, vežimą, paskirstymą, tiekimą, pateikimą parduoti, pardavimą), galintis turėti įtakos maisto saugai, kokybei ir mitybos vertei, todėl nei meniu derinimas, nei maisto sudėjimas į dėžutes išsinešti (ką daro ir patys klientai), nei liudytojų nurodyti veiksmai: derinimas, susitarimas, aptarimas dėl maisto, savaime nereiškia ir nepatvirtina, kad ji maistą gamino, jį ruošė ar darė jam kažkokį poveikį. Po susitarimų ar derinimų su klientais dėl maisto, turėtu būti atliekami aktyvūs veiksmai, suprantami kaip visuma tarpusavyje susijusių veiksmų siekiant maistą pagaminti ir jį patiekti. Tačiau tokių veiksmų požymių ir aplinkybių byloje nustatyta nėra, o tokie jos veiksmai nustatyti ir negalėjo būti, kadangi ji maisto negamino ir netiekė. Viso byloje nustatytos aplinkybės turi būti vertinamos pagal tikrai vykusius įvykius, tai yra, kad ji tik tarpininkavo tarp maisto gamintojų/tiekėjų ir klientų.

3.16. Kaip įrodymą, patvirtinantį kad ji (V. B.) teikė maitinimo paslaugas, teismas nurodo jos užrašų knygutę, kurioje užfiksuoti duomenys: įkainiai ir suma už maistą. Tačiau, šie duomenys nepatvirtina, kad maistą klientams ruošė ar gamino ji. Pažymi, kad Institucija atlikusi ikiteisminį tyrimą, kuriame įrodymų rinkimo ir fiksavimo spektras yra didelis, nesurinko įrodymų ir neužfiksavo duomenų, kad ji sistemingai pirko produktus, samdė virtuvės darbuotojus, utilizavo maisto ir produktų atliekas, neišsiaiškino ar ji turi patalpas ir įrenginius tokiam svečių kiekiui produktus ir maistą laikyti, saugoti, gaminti ir t.t. Nurodo, jog jei ji būtų gaminusi maistą, tokios apimties maisto gaminimo požymiai ir įrodymai tikrai būtų buvę. Tačiau, kaip ir buvo minėta, tokių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta. Jeigu ji būtų gaminusi maistą klientams, tai neabejotinai Institucija, atliktų kratų metu būtų radusi ne tik užrašų knygutę, bet ir kitus rašytinius įrodymus, duomenis, paskaičiavimus, maisto technologines korteles, minėtus maisto ruošos požymius ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes, kurie patvirtintu, jog sodyboje yra vykdoma maisto gamyba. Tačiau Institucija tokių duomenų ir įrodymų nesurinko bei nepateikė.

3.17. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad teismas savo nutartį ir Institucijos Nutarimo teisingumą grindžia specialisto paaiškinimo protokolu. Tačiau, specialisto paaiškinimu, kaip objektyviu ir nekintančiu įrodymu negalima vadovautis, kadangi jis pateiktas pagal tuo metu Institucijos pateiktus duomenis. Šiuo atveju svarbu pažymėti, jog liudytojams teisme patikslinus savo parodymus, specialisto paaiškinimai ir išvada gali kisti.

3.18. Skunde pažymi, kad teismas vertindamas trijų liudytojų parodymus, nieko nepasisakė ir nepagrįstai nevertino jos parodymų, kurie taip pat laikyti įrodymais. Teismas nevertino ir jos pateiktų rašytinių įrodymų - Turto nuomos sutarčių, kurių 2.1. punkte aiškiai nurodyta, jog turtas ir sodyba nuomojami be maitinimo. Šios sutartys buvo sudarytos su visais Nutarime nurodytais klientais (liudytojais), kurie suprato ir žinojo, jog jiems teikiama tik nuomos paslauga, be maitinimo.

3.19. Skunde nurodo, jog negalima sutikti ir su teismo pozicija, jog jos galimai padarytas administracinis nusižengimas yra trunkamojo pobūdžio. Bylos nagrinėjimo metu Institucijos atstovė patvirtino, jog Institucija fiksavo tik tuos atvejus kada buvo teikiamos maitinimo paslaugos, bei patvirtino, jog ji maitinimo paslaugas teikė tik tiems kas nurodyta Nutarime. Tokiu atveju, darant prielaidą, kad ji teikė maitinimo paslaugas Nutarime nurodytomis datomis, tuomet pagrįstai būtų laikytina, kad ji padarė atskirus nusižengimus: 2019-03-19, 2019-07-19, 2019-07-27, 2019-08-17, 2019-08-24, 2019-08-31, 2019-09-07, 2019-09-21, 2019-10-05, tai yra tik tuos, kaip minėjo Institucijos atstovas, kuriuos užfiksavo Institucija. Todėl darytina išvada, jog laiko tarpuose tarp šių datų ji maitinimo paslaugų neteikė ir tokių įrodymų, kad tais laikotarpiais būtų teikiamos paslaugos, byloje nėra. Skunde pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jeigu ji ir būtų padariusi nusižengimus paminėtomis datomis, tokiu atveju jos atžvilgiu negalėtu būti taikomos sankcijos – nuobaudos, nes ANK 39 straipsnyje nustatytas imperatyvas, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos.

3.20. Apeliantė pripažįsta ir neneigia, jog priimdavo iš klientų užsakymus dėl maitinimo, kartais, kuomet klientai atsiskaitydavo už turto nuomą, tuo pačiu ji paimdavo pinigus ir už maistą, taip pat, kad viskas būtų operatyviau kartais padėdavo maisto tiekėjams atnešti maistą iš virtuvėlės į pokylių salę. Esant minėtoms aplinkybėms ir jas įvertinus paviršutiniškai, formaliai gali susidaryti nuomonė, kad ji teikė maitinimo paslaugas. Tačiau iš klientų priimtus užsakymus ir meniu ji perduodavo maisto tiekėjams, nes klientai neturėjo nei patirties, nei laiko patys ieškotis maisto tiekėjų. Taip pat ir pinigus, gautus iš klientų už maistą, ji perduodavo maisto tiekėjams, kuomet jie atvykdavo pasiimti savo indų ar kito inventoriaus.

3.21. V. B. vertinimu, tiek teismo nutartis, tiek Institucijos Nutarimas yra neišsamūs, nepagrįsti, neobjektyvūs ir jose nurodytos aplinkybės ištirtos paviršutiniškai, neišsamiai, todėl pagrįstai laikytina, kad kaltinimas padarius administracinį nusižengimą grindžiamas prielaidomis, numanymais, interpretacijomis.