- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-27
- Bylos Nr.
- 2S-1019-562/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14936-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- L. Č., akcinė bendrovė ,,Luminor Bank“, uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, uždaroji akcinė bendrovė „Bitė Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno švara“, akcinė bendrovė „Kauno energija“, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“, Lindorff Oy
- Kategorijos
- 3.2.7.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.7.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, suinteresuoti asmenys – L. Č., akcinė bendrovė ,,Luminor Bank“, uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, uždaroji akcinė bendrovė „Bitė Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno švara“, akcinė bendrovė „Kauno energija“, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“, Lindorff Oy, veikiantis per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, uždaroji akcinė bendrovė „Namų priežiūros centras“, Seesam Insurance AS Lietuvos filialas, antstolis Virginijus Kučinskas, antstolis Marekas Petrovskis, antstolis Raimundas Stanislauskas, antstolė Jurgita Žilinskaitė, antstolis Valdas Zubinas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. B. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 16 d. nutartimi iškėlė fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjui ir nustatė 30 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos pareiškėjo kreditoriams pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Teismas taip pat nustatė 4 mėnesių, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, fizinio asmens mokumo atkūrimo plano projekto pateikimo teismui terminą. 2021 m. lapkričio 19 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas patvirtino pareiškėjo kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Pareiškėjas dėl 2021 m. lapkričio 19 d. nutarties pateikė atskirąjį skundą kartu su prašymu atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl minėtos teismo nutarties paduoti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. B. prašymą dėl termino atnaujinimo ir atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 19 d. nutarties bei grąžino jį padavusiam asmeniui.
2. 2023 m. vasario 6 d. pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 29 d. nutarties, prašydamas skundžiamą nutartį panaikinti, atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl 2021 m. lapkričio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties pateikti ir atskirąjį skundą priimti. Atskirąjį skundą pareiškėjas grindė tuo, kad 2022 m. birželio 29 d. nutartis pareiškėjui pirmą kartą buvo įteikta 2023 m. sausio 28 d., todėl terminas pareiškėjui pateikti atskirąjį skundą baigėsi 2023 m. vasario 6 d. Pareiškėjas paaiškino, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog pareiškėjui 2021 m. lapkričio 19 d. teismo nutartis pasirašytinai buvo įteikta 2021 m. lapkričio 23 d., nes nurodytą dieną pareiškėjui buvo įteikta 2021 m. lapkričio 8 d. teismo nutartis. Nurodė, kad pirmą kartą 2021 m. lapkričio 19 d. nutartį pareiškėjas paštu gavo 2021 m. gruodžio 21 d. Neturėdamas teisinio išsilavinimo ir finansinių resursų advokato pagalbai gauti, nepraleisdamas apskundimo termino, pareiškėjas 2021 m. gruodžio 28 d. teismui pateikė prašymą dėl termino pratęsimo atskirojo skundo padavimo, tačiau teismas 2022 m. sausio 4 d. nutartimi atsisakė pratęsti pareiškėjui terminą atskirajam skundui paduoti, tačiau nenurodė, kad teismo 2021 m. lapkričio 19 d. nutartis jau yra įsiteisėjusi nuo 2021 m. lapkričio 30 d. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 27 d. iki 2022 m. kovo 4 d. buvo nedarbingume ir tuo periodu neturėjo galimybės pasirūpinti tinkamu atstovavimu ar pateikti prašymą dėl termino atskirajam skundui pateikti. Įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo nedarbingumą, buvo pateikti kartu su pareiškėjo 2022 m. kovo 6 d. atskiruoju skundu. Pasibaigus pareiškėjo nedarbingumui, jis nedelsiant ėmėsi veiksmų ir praėjus trims dienoms po nedarbingumo (2022 m. kovo 7 d.) pateikė teismui atskirąjį skundą dėl 2021 m. lapkričio 19 d. nutarties ir prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui pateikti. Teismas prašymą dėl termino atnaujinimo ir atskirojo skundo priėmimo išnagrinėjo 2022 m. birželio 29 d. ir priėmė nutartį, kuria atsisakė atnaujinti pareiškėjui terminą atskirajam skundui pateikti. Taigi, teismas, pritaikęs 3 mėnesių naikinamąjį terminą, atsisakė atnaujinti pareiškėjui terminą atskirajam skundui pateikti, tačiau prieš taikydamas šį terminą, teismas privalėjo įvertinti visas aplinkybes ir pareiškėjo elgesį dėl ko šis terminas buvo praleistas, nes asmens teisė būti išklausytam – neatsiejama jo teisės į teisingą teismą dalis. Civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims, todėl civilinio proceso teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad pasiektas rezultatas neprieštarautų šiems principams. Dėl šios priežasties visi taikomi teisės institutai ir normos turi būti suderinami su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Pareiškėjas buvo aktyvus ir atitinkamai siekė pasinaudoti jam suteiktomis procesinėmis teisės normomis sąžiningai ir nepiktnaudžiaujant jam suteiktomis procesinėmis teisėmis. Pareiškėjas nėra teisininkas ir jis negali pasinaudoti galimybe pasitelkti profesionalų teisininką, kad jam būtų tinkamai atstovaujama šiame procese. Pareiškėjas neturėdamas pakankamų teisinių žinių, nenumatė, kad šis terminas negali būti pratęstas. Vėliau pareiškėjas susirgo ir negalėjo pasinaudoti jam suteikta procesine teise paduoti prašymą dėl termino atnaujinimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turi būti naikintina, terminas pareiškėjui dėl atskirojo skundo pateikimo atnaujintas ir priimtas pareiškėjo atskirasis skundas dėl teismo 2021 m. lapkričio 19 d. nutarties.
3. Pasisakydamas dėl skundžiamos 2022 m. birželio 29 d. nutarties įteikimo, pareiškėjas nurodė, kad teismas 2022 m. birželio 29 d. priėmė dvi nutartis, kurios Teismų elektroninių paslaugų portale nebuvo skaitmenizuotos. Buvo tik trumpas įrašas, kad atsisakyta priimti atskirąjį skundą. Teismas 2022 m. birželio 29 d. nutartimi, tai yra viena iš tos dienos nutarčių, tenkino nemokumo administratoriaus UAB „Kaveka“ prašymą. Atstatydino jį ir nauju administratoriumi paskyrė V. T. bei pratęsė mokumo atkūrimo plano pateikimo teismui terminą iki 2022 m. liepos 31 d. Šią nutartį, su įsiteisėjimo žyma (pirmą ir vienintelį kartą), registruotu laišku pareiškėjas gavo 2022 m. rugpjūčio 4 d. Pareiškėjas, nesuprasdamas kas įvyko, po kelių dienų susisiekė su teismo posėdžių sekretore, o sužinojęs, kad tą dieną teisme buvo priimtos dvi tos pačios datos nutartys, pateikė žodinį prašymą telefonu, kad pareiškėjui būtų atsiųsta ir nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl teismo 2021 m. lapkričio 19 d. nutarties panaikinimo. Pareiškėjui nesulaukus prašomos teismo 2022 m. birželio 29 d. nutarties ir jam pasveikus po sunkios ligos, apie 2022 m. rugpjūčio vidurį, dar kartą, telefonu, buvo paprašyta atsiųsti minėtąją nutartį. Pareiškėjas sirgo ir buvo nedarbingume nuo 2022 m. kovo 10 d. iki 2022 m. balandžio 8 d. ir nuo 2022 m. birželio 29 d. iki 2022 m. rugpjūčio 12 d. Šie įrodymai yra civilinėje byloje. Pareiškėjas, supratęs, kad neturi 2022 m. birželio 29 d. teismo nutarties ir matydamas, kad teismas du kartus neatsižvelgė į jo geranorišką žodinį prašymą, 2022 m. gruodžio 12 d. pateikė prašymą raštu, nes dėl ligos nuo 2022 m. gruodžio 12 d. iki 2022 m. gruodžio 23 d. buvo nedarbingume, o faktiškai sirgo iki 2023 m. sausio 13 d. ir negalėjo nuvykti į teismą atsiimti minėtos teismo nutarties. Pareiškėjas, nesulaukęs minėtos teismo nutarties, 2023 m. sausio 19 d., elektroniniu paštu, pateikė teismui pakartotinį prašymą dėl atsiuntimo paštu teismo 2022 m. birželio 29 d. nutarties, kuria teismas atsisakė atnaujinti pareiškėjui terminą atskirajam skundui pateikti. Ši nutartis pareiškėjui buvo įteikta 2023 m. sausio 28 d. Taigi, ši nutartis pareiškėjo atžvilgiu nėra įsiteisėjusi ir terminas atskirajam skundui pateikti yra skaičiuotinas nuo faktinio teismo nutarties įteikimo pareiškėjui dienos – 2023 m. sausio 28 d. Todėl pareiškėjas nėra praleidęs termino šiai nutarčiai pateikti. Be to, pirmosios instancijos teismui sprendžiant šio atskirojo skundo priėmimo klausimą, pareiškėjo nuomone, yra aktualu įvertinti tą aplinkybę, kad nors teismas 2022 m. lapkričio 21 d. priėmė nutartį, kuria buvo nutraukta pareiškėjo bankroto byla, tačiau ši nutartis vis dar yra neįsiteisėjusi. To priežastis yra tai, kad pareiškėjas 2023 m. vasario 2 d. el. paštu, o 2023 m. vasario 3 d. tiesiogiai pateikė teismui atskirąjį skundą dėl 2022 m. lapkričio 21 d. teismo nutarties. Taigi, esant apskųstai ir neįsiteisėjusiai 2022 m. lapkričio 21 d. teismo nutarčiai, šis atskirasis skundas turi būti priimtas ir nagrinėtinas, juolab, kad jis yra aktualus ir teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutarties atžvilgiu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-87-608/2022 atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 29 d. nutarties ir grąžino atskirąjį skundą jį padavusiam asmeniui.
5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atskirasis skundas paduotas praleidus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 335 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą dėl pareiškėjo kaltės. CPK 335 straipsnio 1 dalis numato, kad atskirieji skundai turi būti paduodami per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos, o kai skundžiama teismo nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, - per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Nagrinėjamu atveju skundžiama teismo nutartis priimta rašytinio proceso tvarka 2022 m. birželio 29 d., teismo nutarties patvirtinta kopija pareiškėjui išsiųsta 2022 m. liepos 1 d. registruota pašto siunta, kuri grąžinta teismui neįteikta 2022 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka. CPK 121 straipsnio 1 dalis numato dalyvaujančių byloje asmenų pareigą nedelsiant pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas minėtoje teisės normoje nustatytos procesinės pareigos sistemingai nevykdė, todėl teismo 2022 m. birželio 29 d. nutartis siųsta registruotu paštu paskutiniu žinomu paties pareiškėjo jo procesiniuose dokumentuose nurodytu adresu ir laikoma įteikta 2022 m. liepos 21 d., t. y. registruotos pašto siuntos grąžinimo teismui dieną (CPK 121 straipsnio 2 dalis). Tokiu būdu paskutinė termino atskirajam skundui paduoti diena – 2022 m. liepos 28 d. Pareiškėjo atskirasis skundas paduotas 2023 m. vasario 8 d., t. y. praleidus įstatymo nustatytą terminą. CPK 338 straipsnis numato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje nustatytas išimtis. CPK normos nereglamentuoja prašymo dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo pateikimo tvarkos ir terminų, todėl šiuo atveju taikoma CPK 307 straipsnio 3 dalis, numatanti naikinamąjį terminą prašymui dėl praleisto apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo paduoti. Pagal minėtą teisės normą prašymas dėl termino skundui paduoti atnaujinimo negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo procesinio sprendimo paskelbimo dienos. Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas paduotas praėjus daugiau negu trims mėnesiams nuo šios nutarties paskelbimo. Todėl prašymas dėl termino atnaujinimo negali būti paduotas, praleidus įstatymo numatytą naikinamąjį terminą šiam procesiniam veiksmui atlikti. Dėl to atskirąjį skundą pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, kaip paduotą praleidus įstatymo nustatytą terminą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo 2023 m. vasario 6 d. atskirojo skundo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui pakartotinai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Kaip teisingai konstatuota teismo nutartyje, pareiškėjas 2022 m. birželio 29 d. nutartį gavo 2023 m. sausio 28 d. Atskirojo skundo pateikimo terminas – 7 dienos. Kalendorinis terminas baigėsi 2023 m. vasario 4 d. (šeštadienį). Taigi, faktiškai pareiškėjui terminas baigėsi 2023 m. vasario 6 d., tai yra pirmąją darbo dieną po savaitgalio.
6.2. Darytina išvada, kad nesvarbu, jog teisme pareiškėjo atskirasis skundas buvo gautas 2023 m. vasario 8 d., tačiau jį pareiškėjas laiku, tai yra nepraleisdamas termino, perdavė kurjerio tarnybai, t. y. 2023 m. vasario 6 d. Tai patvirtina ir ant siuntos voko, kuris yra teismo byloje, priklijuotas kurjerio lipdukas, kuriame nurodyta siuntos pridavimo data ir numeris. Darytina išvada, kad šis terminas pareiškėjo nebuvo praleistas ir jei priimant skundžiamą 2023 m. vasario 15 d. nutartį buvo vertinamas šio termino praleidimas, tuomet jis turi būti naikintinas dėl šios priežasties.
6.3. Paaiškino, jog teismas 2022 m. birželio 29 d. priėmė dvi nutartis, kurios Teismų elektroninių paslaugų portale (EPP) nebuvo skaitmenizuotos. Buvo tik trumpas įrašas, kad atsisakyta priimti atskirąjį skundą.
6.4. Teismas 2022 m. birželio 29 d. nutartimi, tai yra viena iš tos dienos nutarčių, tenkino nemokumo administratoriaus UAB „Kaveka“ prašymą. Atstatydino jį ir nauju administratoriumi paskyrė V. T. bei pratęsė mokumo atkūrimo plano pateikimo teismui terminą iki 2022 m. liepos 31 d. Šią nutartį, su įsiteisėjimo žyma (pirmą ir vienintelį kartą), registruotu laišku pareiškėjas gavo 2022 m. rugpjūčio 4 d.
6.5. Pareiškėjas, nesuprasdamas kas įvyko, po kelių dienų susisiekė su teismo posėdžių sekretore, o sužinojęs, kad tą dieną teisme buvo priimtos dvi tos pačios datos nutartys, pateikė žodinį prašymą telefonu, jog pareiškėjui būtų atsiųsta ir nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl teismo 2021 m. lapkričio 19 d. nutarties panaikinimo.
6.6. Pareiškėjui nesulaukus prašomos teismo 2022 m. birželio 29 d. nutarties ir jam pasveikus po sunkios ligos, apie 2022 m. rugpjūčio vidurį, dar kartą, telefonu, buvo paprašyta atsiųsti minėtąją nutartį. Pareiškėjas sirgo ir buvo nedarbingume nuo 2022 m. kovo 10 d. iki 2022 m. balandžio 8 d. ir nuo 2022 m. birželio 29 d. iki 2022 m. rugpjūčio 12 d. Šie įrodymai yra civilinėje byloje.
6.7. Pareiškėjas, supratęs, kad neturi skundžiamos 2022 m. birželio 29 d. teismo nutarties ir matydamas, kad teismas du kartus neatsižvelgė į jo geranorišką žodinį prašymą, 2022 m. gruodžio 12 d. pateikė prašymą raštu, nes dėl ligos nuo 2022 m. gruodžio 12 d. iki 2022 m. gruodžio 23 d. buvo nedarbingume, o faktiškai sirgo iki 2023 m. sausio 13 d. ir negalėjo nuvykti į teismą atsiimti minėtos nutarties.
6.8. Pareiškėjas, nesulaukęs minėtos teismo nutarties, 2023 m. sausio 19 d., elektroniniu paštu, pateikė teismui pakartotinį prašymą dėl atsiuntimo paštu teismo 2022 m. birželio 29 d. nutarties, kuria teismas atsisakė atnaujinti pareiškėjui terminą atskirajam skundui pateikti. Ši nutartis pareiškėjui buvo įteikta 2023 m. sausio 28 d. Taigi, ši nutartis pareiškėjo atžvilgiu nėra įsiteisėjusi ir terminas atskirajam skundui pateikti yra skaičiuotinas nuo faktinio teismo nutarties įteikimo pareiškėjui dienos – 2023 m. sausio 28 d. Dėl to pareiškėjas nėra praleidęs termino šiai nutarčiai pateikti.
6.9. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas buvo pakankamai aktyvus ir domėjosi bylos eiga, jis yra suinteresuotas jos baigtimi. Dėl šios priežasties ir šioje byloje susiklosčiusių eilės procesinių nesusipratimų yra konstatuotina, kad teismas neteisingai įvertino visas aplinkybes ir konstatavo, kad 2022 m. birželio 29 d. teismo nutarties įteikimo terminas yra laikomas neįteiktos 2022 m. birželio 29 d. nutarties grąžinimo teismui atgal terminas, t. y. 2022 m. liepos 28 d. Be to, teismas žinojo pareiškėjo elektroninio pašto adresą, ne kartą pareiškėjas dėl nutarčių teiravosi telefonu ir ėmėsi kitų aktyvių veiksmų, kurių rašytiniai įrodymai yra byloje ir jų pakankamai daug.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
8. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Dėl civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymo
9. 2023 m. balandžio 26 d. teisme gautas pareiškėjo prašymas sustabdyti civilinės bylos Nr. 25-1019-562/2023 nagrinėjimą iki tol kol bus išnagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2FB-87-608/2022 atnaujinimo. Prašyme pareiškėjas nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad klausimo dėl civilinės bylos Nr. 2FB-87-608/2022 atnaujinimo išnagrinėjimo rezultatas gali turėti esminės įtakos pagrįstam ir tinkama šios bylos nagrinėjimui, pirmiausiai turėtų būti išnagrinėtas klausimas dėl civilinės bylos Nr. 2FB-87-608/2022 atnaujinimo.
10. CPK 162³ straipsnyje reglamentuota, kad bylos sustabdymas – tai procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose nustatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenustatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės. Pagal įstatymą bylos sustabdymas gali būti privalomas (CPK 163 straipsnis) arba fakultatyvus (CPK 164 straipsnis).
11. Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.
12. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad civilinės bylos nagrinėjimas šiuo pagrindu sustabdomas tada, kai dvi ar daugiau neišnagrinėtų bylų yra taip susijusios, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdytai bylai. Negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatinėjami kitoje byloje, kurioje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Įstatymų leidėjo nustatyta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas. Tai, ar galima išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017).
13. Atsižvelgiant į minėtus išaiškinimus nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų priežasčių, kurios būtų tokios reikšmingos, kad būtų pagrindas sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, tol kol bus išnagrinėtas klausimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2FB-87-608/2022 atnaujinimo. Pareiškėjas nurodo, jog tinkamam šios bylos išnagrinėjimui pirmiausiai turi būti išspręstas klausimas dėl minėtos bylos atnaujinimo. Tačiau su šiais pareiškėjo teiginiais sutikti nėra pagrindo. Šioje byloje yra nagrinėjamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, pareiškėjui praleidus atskirojo skundo pateikimo terminą, todėl nesutiktina, kad ši byla gali būti tinkamai išnagrinėta tik po klausimo dėl minėtos bylos atnaujinimo išnagrinėjimo, nes abiejose bylose nagrinėjami klausimai savo prigimti yra pernelyg atitolę vienas nuo kito. Atitinkamai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pareiškėjo nurodytų aplinkybių nepakanka būtent tokiam prejudiciniam ir įrodomajam abiejų bylų teisiniam ryšiui konstatuoti, kuris kliudytų šios bylos savarankišką išnagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymą sustabdyti šios bylos nagrinėjimą atsisakytina tenkinti.
Dėl bylos esmės
14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 29 d. nutarties, pareiškėjui praleidus atskirojo skundo padavimo terminą.
15. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama 2023 m. vasario 15 d. nutartimi ir joje pateiktais pirmosios instancijos teismo motyvais, teigia, kad skundžiama 2022 m. birželio 29 d. nutartis jam buvo įteikta 2023 m. sausio 28 d., o atskirąjį skundą jis padavė 2023 m. vasario 6 d., todėl įstatyme numatyto atskirajam skundui pateikti termino nepraleido.
16. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Tačiau teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose.
17. Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, todėl įstatymų leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą ir turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 straipsnio 1 dalis).
18. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, kuriomis reglamentuotas procesas apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). CPK 335 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis CPK nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminas praleistas, gali: 1) savo iniciatyva (lot. ex officio) atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, jeigu iš turimos medžiagos aiškiai matyti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių; 2) pasiūlyti dalyvaujančiam byloje asmeniui pateikti prašymą dėl apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo (CPK 307 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 307 straipsnio 3 dalį, prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo (nutarties) paskelbimo dienos. CPK 307 straipsnio 3 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra naikinamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-403/2019).
19. Pagal CPK 75 straipsnio 1 dalį teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Iš CPK 307 straipsnio 3 dalies formuluotės „prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas“ matyti, kad suėjus trijų mėnesių terminui išnyksta byloje dalyvaujančio asmens teisė prašyti teismo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam (atskirajam) skundui paduoti ir būtent dėl šios priežasties šio asmens apeliacinis (atskirasis) skundas nebegali būti teismo priimamas ir nagrinėjamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-823/2023).
20. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CPK 121 straipsnio 1 dalį dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nesilaiko šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais (CPK 121 straipsnio 2 dalis).
21. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas rašytinio proceso tvarka 2022 m. birželio 29 d. priėmė ginčijamą nutartį. Teismas išaiškino, kad nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
22. Iš elektroninės bylos medžiagos nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas ne visada atsiimdavo siunčiamus procesinius dokumentus iš pirmo karto, juos tekdavo persiųsti pakartotinai, o tai sudaro pagrindą abejoti ar pareiškėjas tinkamai domėjosi bylos eiga ir bendradarbiavo su teismu, juolab, jog bylos procesas buvo pradėtas pareiškėjo iniciatyva. Duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų informavęs teismą apie jo gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą, byloje nėra.
23. Taigi, įvertinus tai, kad pats pareiškėjas inicijavo teismo procesą ir turėjo pareigą domėtis jo iškeltos bylos eiga, o visos galimybės įteikti jam skundžiamą nutartį pareiškėjo nurodytu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu buvo išnaudotos, pareiškėjui nepranešus teismui apie adreso korespondencijos siuntoms pasikeitimą, pagal CPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatas pripažintina, kad procesiniai dokumentai (skundžiama nutartis) pareiškėjui įteikti tinkamai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog abejonių kelia ir pareiškėjo teiginiai apie tai, kad jis gavo tik vieną iš 2022 m. birželio 29 d. pirmosios instancijos teismo priimtų nutarčių, atsižvelgiant į tai, jog abi nutartys buvo siunčiamos ta pačia pašto siunta, ką patvirtinta byloje esantis 2022 m. liepos 1 d. lydraštis.
24. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad pareiškėjas CPK 121 straipsnyje nustatytos procesinės pareigos sistemingai nevykdė, todėl teismo 2022 m. birželio 29 d. nutartis siųsta registruotu paštu paskutiniu žinomu paties pareiškėjo jo procesiniuose dokumentuose nurodytu adresu ir laikoma įteikta 2022 m. liepos 21 d. Atskirasis skundas dėl šios nutarties paduotas praėjus daugiau negu trims mėnesiams nuo šios nutarties paskelbimo. Todėl atskirasis skundas ir/ar prašymas dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo negali būti pateiktas, praleidus įstatymo numatytą naikinamąjį terminą šiam procesiniam veiksmui atlikti.
25. Taigi, nustatytos aplinkybės ir skundžiamos nutarties turinys, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties rezultatas neatitinka pareiškėjo lūkesčių, savaime nesudaro pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta.
Dėl procesinės bylos baigties
26. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
27. Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
28. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.