- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-29
- Bylos Nr.
- e2YT-162-850/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01754-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- A. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Šilutės rajono savivaldybės administracijos, Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
suinteresuotiems asmenims Šilutės rajono savivaldybės administracijos atstovėms L. D. ir G. S.,
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei L. B.,
viešame teismo posėdyje (prisijungta per ZOOM programą), žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. (toliau – pareiškėjas) patikslintą pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Šilutės rajono savivaldybės administracija, Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), valstybės įmonė Turto bankas (toliau – VĮ Turto bankas), Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija), K. K., I. K., Z. A., R. A., V. R., A. R., UAB „Genalga“, antstolių A. S. ir S. S. kontora.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. J. prašo nustatyti faktą, kad jis pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į automobilių stovėjimo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) kurios plotas 14922 kv. m.
Pareiškėjas patikslintame pareiškime nurodė, kad 2007 m. gegužės 11 d. pirkimo - pardavimo sutarties, notaro registro Nr. 2SD-4842 pagrindu iš uždarosios akcinės bendrovės „V.“ (toliau – UAB „V.“) įsigijo pastatą – šiltnamį, esantį (duomenys neskelbtini). Nupirktas šiltnamis stovėjo ant žemės sklypo, kurio visas bendras plotas 4,7833 ha, kadastrinis adresas Šilutės m. k. v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kuris nuo 1997-12-04 iki 2069-12-04 buvo išnuomotas pirminiam šiltnamio savininkui – UAB „V.“. Pareiškėjas pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu įgijo nuomos teisę į 1,7622 ha ploto žemės sklypo, kurio bendras plotas 4,7833, esančio (duomenys neskelbtini) kuriame ir stovi pareiškėjo įgyta nuosavybė – šiltnamis. Ant nuomojamo žemės sklypo dalies, kurią nuomos teise valdo pareiškėjas, stovi statinys – automobilių stovėjimo aikštelė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šis statinys stovi būtent ant tos žemės sklypo dalies, kurią nuomos teisės pagrindu valdo pareiškėjas, todėl jis nusprendė šį statinį sutvarkyti ir pradėti naudoti pagal jo paskirtį. Pareiškėjas nurodo, kad automobilių stovėjimo aikštele faktiškai pradėjo naudotis iš karto po to, kai įsigijo šiltnamį, t. y. nuo 2007 m. gegužės mėnesio vidurio ir ja naudojasi iki pat šiol. Pareiškėjas siekia, kad nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį į automobilio stovėjimo aikštelę faktas būtų nustatytas tuo tikslu, kad minėtas nekilnojamasis daiktas ir daiktinė teisės būtų įregistruotos nekilnojamojo turto registre. Tai sudarytų galimybę pareiškėjui šiuo daiktu disponuoti kaip savininkui.
Pareiškėjas A. J. palaikė pareiškimo reikalavimus ir nurodė, jog UAB „V.“ yra sustabdžiusi savo veiklą, direktorius yra atleistas. Jie išsipardavė savo turtą. Ši įmonė gal ir nėra išregistruota, tačiau veiklos nevykdo. Žemės sklypo, kuriame yra automobilių stovėjimo aikštelė, kai kurie kaimynai keitėsi - V. ir A. R., UAB „G.“ yra pagrindiniai kaimynai. Ambrozų sklypai atitolę, tačiau jie yra (duomenys neskelbtini), vieno iš sklypų savininkai. Turtą (automobilių stovėjimo aikštelę) įsigijo sąžiningai ir 14 m. jį prižiūri, remontuoja, tvarko – ji asfaltuojama, šluojama, pjaunama žolė. Atsiųstos nuotraukos tai patvirtina. Nori, kad tai būtų įteisinta kaip jo nuosavybė. 1988 m. tą aikštelę pastatė tuometinis susivienijimo viršininkas Š., jis dabar miręs. Tai buvo susivienijimo pati naujausia sovietinių laikų statyba. 1990 m. Lietuva paskelbė nepriklausomybę. 1991 m. pareiškėjui pradėjus dirbti Šilutės rajono valdyboje prasidėjo valstybės turto privatizacija. Ta įmonė buvo valstybinė įmonė, susivienijimas ir ten toje vietoje buvo jų bazė. Ji vadinosi gal Šilutės agrotechninis susivienijimas. Dabartinis vicemeras S. Š. tuo metu tapo Šilutės rajono valstybinio turto privatizacijos komisijos pirmininku. Jis turėjo visus tikslius duomenis. Tuo metu buvo privatizuota įmonė ir jos pastatai, t. y. buvo parduotas ir suformuotas akcinis kapitalas pagal tuometinius privatizavimo įstatymus. Įmonė tapo AB, kuri vėliau buvo perregistruota į UAB „V.“. Pareiškėjas pirko jau iš UAB „V.“ pastatą su nuomos teise į žemės sklypą. Žemės sklypas, kuris priklauso prie įsigyto šiltnamio, visą laikotarpį buvo subnuomojamas įvairiems juridiniams asmenims, nes pats jį nuomoja iš valstybės. Sutikimai iš valstybės institucijų subnuomoti yra gauti - 2013 m. liepos 8 d. NŽT išdavė sutikimą subnuomoti žemę. Visos subnuomos sutartys įregistruotos Registrų centre – licencijuotos vairavimo mokyklos ten vykdė savo veiklą. Tos įmonės mokėjo už pareiškėją, kaip fizinį asmenį, valstybei gyventojų pajamų mokesčius. Pateikti visi dokumentai, sutartyje nurodyta, kad 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio sumoka juridinis asmuo, subnuomuodamas iš fizinio asmens - jei juridinis asmuo nemokėtų mokesčių, tada mokesčių inspekcija privalo išieškoti iš jų gyventojų pajamų mokestį. Tokių išieškojimų nebuvo, jie sąžiningai mokėjo mokesčius, o pareiškėjas kiekvienais metais tai deklaravo - pateiks savo asmenines deklaracijas. Pagal minėtas subnuomos sutartis pati savivaldybė yra išdavusi leidimus įvairiems renginiams, pati pripažindama, kad viskas teisėta. Iš to valstybė turėjo naudos. Šiuo metu subnuomos sutartys yra nutrauktos. Pareiškėjas elgėsi kaip savininkas, jei nebūtų prižiūrėjęs ir tvarkęs, ten būtų krūmynas. Pareiškėjas nuomodavo, kaip savininkas, kartu ir pastatą – šiltnamį. Šiuo metu tai ne šiltnamis, o sandėliavimo patalpos. Patvirtino, kad nėra šios aikštelės savininkas. Daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu. Aikštelės projektavimo ir planavimo procedūra nėra užbaigta, kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ji nėra suformuota, dėl to ir kreipėsi į teismą. Jis negali įregistruoti šios aikštelės, kol nebus sprendimo, kad tai yra jo nuosavybė. Aikštelė stovi ant valstybinės žemės, ji buvo išnuomota 45 metų laikotarpiui. Paaiškino, kad pirkdamas pastatą (šiltnamį) su žemės sklypo nuomininko pareigomis, automobilių stovėjimo aikštelės neperėmė, UAB „V.“ neperdavė šios aikštelės, perdavė tik žemės sklypo nuomą. Jokio kelio toje aikštelėje nėra, kelias eina šalia teritorijos. Galinė aikštelė yra vientisa, kadastrinių matavimų byloje atskirta kaip taisyklingas stačiakampis. Kita jos dalis yra be asfalto, į ją nepretenduoja, nori tik asfalto. Apie konkretų statytoją, ar konkretų teisinį aktą duomenų neturi. Paaiškino, kad turi kreditorinių įsiskolinimų, šiltnamis buvo įkeistas už kreditą fiziniam asmeniui. Žemės nuomos sutartis taip pat yra įkeista. Visos pajamos eina antstoliams, kad padengti kreditorinius įsiskolinimus. Neturi iš ko nusipirkti to asfalto gabalo, vienintelis teisinis kelias yra kreiptis į teismą. Žemės nuomos mokestis bus sumokėtas, dabar yra laikinų problemų.
Pareiškėjo atstovas advokatas R. V. palaikė pareiškimo reikalavimus ir papildomai paaiškino, kad nereikėtų maišyti valstybinės žemės nuomos dalykų su tuo objektu, kuris jau tuo metu buvo ant tos valdiškos žemės. Byloje kalba eina apie asfalto gabalą, kurį kažkas sukūrė – nežino, kas jį sukūrė. Bylos esmė tame, kad pareiškėjas nori įgyti asfalto gabalą, kuris neturi savininko, tiksliau - jis turi savininką, bet jis nėra žinomas. Šis inžinerinis objektas nėra savavališka statyba. Kadastrinių matavimų byloje yra klaida, mato iš faktinių aplinkybių, kad šitas inžinerinis statinys 1997 m. jau buvo suformuotas ir jis ten buvo. Nebandė aikštelės įregistruoti viešajame registre. Žemės nuomos sutartyje rašoma, kad A. J. išsinuomoja žemę. Tokiu atveju ta žemės nuoma pareiškėjui A. J., dėl to kad joje yra tas asfalto gabalas, buvo apsunkinta. Tas inžinerinis statinys, jo nuomone, tai yra nekilnojamasis daiktas. Jis yra pagrindinis daiktas, nėra niekieno priklausinys. Kad tas asfalto gabalas kažkam priklausė, tai nereiškia, kad negalima taikyti įgyjamosios senaties - valstybės institucijos pareiškė, kad bent šiuo metu tas asfalto gabalas valstybei nepriklauso.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime prašo pareiškimo, pagal šiuo metu byloje esančius įrodymus, netenkinti. Nurodo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro Nr. duomenis minėtos asfalto aikštelės statusas yra formuojamas. Šiuo atveju ginčo turtas buvo statomas, kai pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 95 straipsnį tokios aikštelės buvo pripažįstamos valstybės nuosavybe ir priskiriamos susisiekimo infrastruktūrai (Kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalis ir 17 straipsnio 1 dalis), kurių valdymą pagal kompetenciją vykdė vietos savivaldos institucijos. Taigi, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsniu, pareiškėjas turi pateikti teismui įrodymus, paneigiančius, kad minėtas nekilnojamasis objektas yra valstybės nuosavybė, priešingu atveju konstatuotina, kad aikštelė negali būti įgyjama pareiškėjo nuosavybėn įgyjamąja senatimi. Be to, pareiškėjo su pareiškimu pateiktuose dokumentuose nėra duomenų apie tai, kieno lėšomis buvo pastatytas minėtas statinys, į kurį jis prašo nustatyti nuosavybės teisė pagal įgyjamąją senatį. Taip pat nėra aišku, ar šis nekilnojamojo turto objektas buvo tinkamai suformuotas teisės aktų nustatyta tvarka. Nurodė, kad byloje taip pat svarbu nustatyti, ar pareiškime nurodytas turtas nėra valstybės nuosavybė, nes konstatavus negalimumą valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą pareiškėjui įgyti pagal įgyjamąją senatį, kiti argumentai ir teiginiai dėl pareiškėjo sąžiningo, atviro ir nepertraukiamo turto valdymo nesvarstytini, nes, pagal suformuotą LAT praktiką, šiais argumentais nurodomų aplinkybių pagrindu kitas asmuo negali įgyti valstybei nuosavybės teise priklausančio daikto nuosavybės įgyjamosios senaties būdu. Iškilus klausimui dėl tam tikro turto įgijimo galimumo įgyjamosios senaties būdu, kai kyla ginčas dėl to, ar tas turtas priklauso valstybės nuosavybei, teismas turi nustatyti šio turto kilmę, iš kokių finansavimo šaltinių jis buvo sukurtas; jeigu turtas buvo sukurtas viešosios nuosavybės pagrindu, t. y. bendromis lėšomis ir darbu, jis tokiu ir turi būti laikomas valstybės nuosavybe (Lietuvos A. T. 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).
Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovė L. K. teismo posėdžių metu nurodė, kad nesutinka su patikslintu pareiškimu. Nėra pateikti jokie duomenys apie aikštelės sukūrimą, ji nėra įrašyta į žemės nuomos sutartis. Aikštelės plotas yra nemažas ir turėtų būti sprendžiamas klausimas, ar tai nėra susisiekimo komunikacijos elementas, gal dėl to turtas nebuvo privatizuotas ir liko savivaldybės ir valstybės nuosavybė, kurią turėtų valdyti savivaldybės institucijos. Pareiškimas neįrodytas.
Suinteresuotas asmuo Šilutės rajono savivaldybės administracija atsiliepimu prašo atmesti pareiškimą kaip nepagrįstą. Teigia, kad pareiškėjas, nurodydamas, jog kad per visą automobilių stovėjimo aikštelės valdymo terminą nuo jos įsigijimo dienos, t. y. 2007 m. gegužės mėnesio iki pat šios dienos, yra sąžiningas ir teisėtas valdytojas, o valdymas visą laikotarpį buvo atviras ir nepertraukiamas, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Minėtas faktas, kad pareiškėjas ne mažiau kaip dešimt metų valdė automobilių aikštelę, prieštarauja tikrovei, kadangi VĮ Registrų centre objektas minėtu unikaliu numeriu atsirado tik 2019 metų birželio mėnesį ir teisinė jo registracija nėra baigta (registro duomenų išraše nėra nurodytas žymėjimas plane ir nurodyta, kad nekilnojamojo daikto statusas yra formuojamas). Pareiškime įvardinta automobilių stovėjimo aikštelė yra formuojama, kadastro duomenų nustatymo data VĮ Registrų centro išraše nurodyta 2019-06-03. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą. Statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Kadastro objektų formavimas yra ne teismo veikla, bet iš dalies ūkinė, iš dalies administracinė veikla, taikant atitinkamus teisės aktus (Lietuvos A. T. 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-669/2013). Teismas negali įteisinti veiksmų, jeigu tai nepriklauso teismų kompetencijai. Statinių statybos leidimų išdavimo, statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir kitus su tuo susijusius klausimus sprendžia įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotos institucijos (Lietuvos A. T. 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2009). Statinių, kaip nekilnojamųjų daiktų formavimo ir jų registravimo tvarką nustato įstatymai ir šių veiksmų atlikimas nepriklauso teismų kompetencijai, todėl nėra pagrindo taikyti CPK nuostatas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų dėl valdymo nuosavybės teise pripažinimo nustatymą (Lietuvos A. T. 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2009). Atsižvelgiant į šioje byloje pateiktus duomenis, laikytina, jog pareiškėjas teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad aikštelė, dėl kurios pareikštas reikalavimas, buvo įforminta įstatymų nustatyta tvarka (buvo tinkamai priimta naudoti), yra įregistruota kaip nekilnojamojo turto objektas. Iš pareiškimo visiškai neaišku, kas buvo minėto statinio statytojas ir kieno lėšomis (valstybės, žemės ūkio bendrovės ar jos narių) šis statinys buvo statomas. Pareiškėjas nepateikia jokių dokumentų apie nekilnojamojo turto įsigijimą. Patalpos įrengimas pats savaime nesukuria nuosavybės teisės teisių į ginčo patalpą. Taigi, lieka neaišku, su kokiu įstatyme įtvirtintu nuosavybės teisės įgijimo pagrindu pareiškėjas sieja įsigijimą. Pareiškėjo nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą - šiltnamį jau įregistruotos viešajame registre ir šis daiktas nėra nuosavybės pagal įgyjamąją senatį instituto objektas, todėl nėra pagrindo atskirai pasisakyti apie šio turto valdymą. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įgyjama senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Imperatyvus minėto straipsnio 3 dalies pobūdis yra susijęs su viešojo intereso gynimu (Lietuvos A. T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje pagal AB „Pakruojo arka" pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-535/2008) ir paaiškinamas atsižvelgiant į šia norma siekiamus tikslus. Draudimas įgyti įgyjamąja senatimi valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra susijęs su specifine po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo susidariusia situacija vykstant nuosavybės rūšių ir formų pertvarkymo procesams ir gali būti pateisinamas tuo, kad pereinamuoju laikotarpiu gyvuojanti valstybė nėra tinkamai apskaičiusi bei valdanti savo turto, nepriėmusi sprendimo dėl jo perleidimo privačion nuosavybėn. Dėl to, kilus ginčui dėl nekilnojamųjų daiktų buvimo viešosios nuosavybės teisės objektais, turi būti atsižvelgiama į nuosavybės rūšies pertvarkymo iš viešosios į privačią teisinį reguliavimą. Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, pradėtas formuoti privačios nuosavybės teise grindžiamas šalies ūkis (Konstitucijos 46 straipsnis) ir viešoji nuosavybė įstatymų nustatyta tvarka buvo perleidžiama privatiems subjektams. Viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka.
Suinteresuoto asmens Šilutės rajono savivaldybės administracijos atstovės L. D. ir G. S. teismo posėdžių metu nurodė, kad pareiškėjas įrodinėjimo naštą permeta institucijoms – jis pats turėjo galimybę kreiptis į Klaipėdos archyvą, nepateikė įrodymų dėl nepertraukiamo valdymo, neaišku kas yra statytojas, kada tas statinys atsirado, ar buvo išduotas leidimas. Nėra ir įrodymų ar statinys pastatytas legaliai - pareiškėjas neįrodė, kad tai ne savavališka statyba. Teritorijų planavimo registro informacinėje sistemoje nėra šio objekto nei registruotų teritorijų planavimo dokumentų, nei detaliojo, nei specialiojo plano. Specialiajame plane ta teritorija yra apeita ir ten jokių sprendinių nėra pateikta. Sklypas priklauso Lietuvos Respublikai. Jis išnuomotas ne vienam asmeniui. Savivaldybė jokios veiklos ten nevykdo.
Suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime nurodė, kad neturi suinteresuotumo dėl pareikšto nurodomo statinio, todėl prašo teismo įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios bus įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais.
Suinteresuoto asmens NŽT atstovas D. J. teismo posėdžių metu nurodė, kad pasisako tik dėl žemės, nes yra žemės sklypų administratoriai ir neturi kompetencijos kalbėti apie statinius. Sutartis yra galiojanti, jie neturi pranešimų, kad ji nutraukta, tai laiko, kad ji teisėta ir pagrįsta. Reikia išsiaiškinti faktą, kad vėlesniu aktu, sudarytu su NŽT, pareiškėjas subnuomoja žemę. Iškilo klausimas, ar ši sutartis įregistruota Registrų centre. Sutartis, jei yra sudaryta, turėjo atitikti visus teisinius aspektus. Negali patvirtinti, ar A. J. moka mokesčius pagal nuomos sutartį. Kol pareiškėjas išsinuomojo žemę, kas buvo sklypo valdytojas, neturi duomenų. Subnuomos sutartys įregistruotos Registrų centre, jos pasibaigusios.
Suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu prašo netenkinti pareiškėjo A. J. pareiškimo pagal šiuo metu byloje esančius įrodymus. Nurodo, kad nekilnojamųjų daiktų buvimą civilinėje apyvartoje lemia tinkamas viešosios teisės normų (Žemės, Teritorijų planavimo, Statybos įstatymų) įgyvendinimas, todėl, sprendžiant dėl galimybės įgyti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą, kartu taikytinos ir šios teisės normos. Atkreipia dėmesį, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi į nekilnojamąjį daiktą, sukurtą statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Kadangi neteisėtos statybos rezultatas – statiniai – negali būti privačios nuosavybės teisės objektas, tai nėra visų būtinų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti (Lietuvos A. T. 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011; Lietuvos A. T. 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-706/2016). Pažymi, kad įgyti nuosavybės teisę į statinį ir kartu įgyti visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne bet kokio statybos proceso būdu, bet tik tokiu atveju, jei jo statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir nekilnojamasis daiktas yra laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą. V. I. dokumentų valdymo informacinėje sistemoje „Avilys“ atlikta paieška nei pagal adresą (duomenys neskelbtini), nei pagal pareiškėją su bylos dalyku susijusių skundų, prašymų ar paklausimų Inspekcijoje neregistruota. Taip pat, patikrinus duomenis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ nustatyta, kad Inspekcija neturi duomenų, kad dėl pareiškėjo nuosavybės teise siekiamos pripažinti aikštelės buvo surašyti kokie nors administraciniai aktai ar priimti administraciniai sprendimai. Tačiau tas faktas, jog per visą statinio eksploatavimo laiką nebuvo konstatuotas savavališkos statybos faktas, savaime nereiškia statybos teisėtumo ir neperkelia įrodinėjimo naštos institucijoms, atsakingoms už statybos teisėtumo priežiūrą (Lietuvos A. T. 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018). Pažymėjo, jog pareiškėjas yra įgijęs tik nuomos teisę į 1,7622 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), dėl to, jog ten stovi jam priklausantis pastatas – šiltnamis, o atskirai aikštelei žemės sklypas skirtas nebuvo.
Suinteresuoto asmens Inspekcijos atstovė L. B. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimo argumentus - nėra duomenų, kad pareiškime nurodyti objektai pastatyti laikantis statybos teisės aktų reikalavimų. Nenustatė, kad tai savavališka statyba, bet tai ne įrodymas, kad pastatyta laikantis teisės aktų reikalavimų. Inspekcija reaguoja (dėl nelegalių statybų) tada, kai būna gautas skundas. Šiuo atveju jokių skundų nebuvo, todėl nebuvo ieškomas aikštelės savininkas, jokio akto apie savavališką statybą nėra surašę.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolių A. S. ir S. S. kontora atsiliepime nurodė, kad antstolė S. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 00184/18/00693, pagal 2017 m. gruodžio 11 d. Klaipėdos m. 11-ojo notaro biuro notarės V. K. išduotą vykdomąjį dokumentą dėl 28962 Eur skolos bei palūkanų išieškojimo iš skolininko A. J., įkaito davėjai A. J., A. J., išieškotojai N. L.. 2019 m. rugpjūčio 5 d. turto arešto aktu Nr. S1d-30039 areštavo skolininkui A. J. priklausančią 1) turtinę teisę (nuomos teisė) į 17622 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), pagal 1997-12-04 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N88/97-0037, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) šiltnamį , bendras plotas 331,16 kv. m, esantis adresu (duomenys neskelbtini), apsunkinta hipoteka, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kito skolininkui priklausančio turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), registruota nėra. Jeigu teisminio nagrinėjimo metu būtų nustatyta, jog pareiškėjui/skolininkui pagal įgyjamąją senatį priklauso nuosavybės teisė į automobilių stovėjimo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė imsis CPK nurodytų priemonių skolos išieškojimą nukreipti į skolininkui priklausantį turtą, t. y. minėtą aikštelę.
Suinteresuoti asmenys K. K., I. K. pareiškėjo A. J. pareiškimui neprieštarauja, prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys Z. A., R. A., V. R., A. R., UAB „G.“, per teismo nustatytą terminą atsiliepimų nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo - apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jie informuoti tinkamai.
Šalies argumentai
L. S. Š. paaiškino, kad kai prasidėjo privatizacija, jis buvo Šilutės rajono privatizavimo tarnybos viršininkas. A. P. buvo Lietžemūktechnika susivienijimas, turėjo 4 objektus: sandėliai su administracinėmis patalpomis, autotransporto įmonės, kilnojamoji ir mechanizuota kolona bei traktorių remonto dirbtuvės. Jie buvo visi privatizuojami viešu akcijų pasirašymu pagal tuo metu galiojantį pirminį privatizavimo įstatymą. Turtas buvo paverstas akcijomis ir privatizuojamas jas išperkant. Įmonė, papuolusi į susivienijimo autotransporto įmonę, ją privatizavus buvo registruota UAB „V.“ vardu, akcininkai valdė tą įmonę. Po to jie galėjo pardavinėti įmonės turtą ir akcijas – tie dokumentai turi būti Klaipėdos archyve. Tikslas buvo valstybinį turtą paversti privačiu turtu. Nežino, kas buvo po privatizavimo. Apie pareiškime minimą aikštelę nieko nežino. Turėtų būti kažkokie dokumentai, jei įsigijo turtą. Tuo metu nebuvo galimybės išsipirkti žemės. Aikštelė turėjo būti išasfaltuota dar sovietiniais laikais.
L. V. A. paaiškino, kad A. J. įsigyjant dalį žemės ir pastato, UAB „V.“ direktorius buvo E. R., o vėliau pats buvo AB „V.“ vadovu. Įsigydami akcijas, įsigijo ir dalį teritorijos, kuri jau buvo atidalinta A. J., šis sandėris vyko prie E. R.. Prieš tai vadovaujant dar A. Š., tai buvo bendra teritorija, kuri priklausė AB „V.“. Mano, kad atskirai forminta ji nebuvo. Yra 1993 metų A. Š. sutartis su NŽT apie žemės valdymo perdavimą AB „V.“. Turi pirminį susitarimą su AB „V.“, pagal kurį atidalinta žemė pereina A. J. - nuomos jis nebūtų įgijęs be pastato, o prie pastato yra nuomojama žemė, todėl mano, kad aikštelė yra šiltnamio priklausinys. Mano, kad 1993 m., šią aikštelę įgyjant A. J., ji jau turėjo būti išasfaltuota. A. J. rūpinosi ta aikštele. Dėl tos teritorijos jokių ginčų nebuvo. 1,7 ha. sklypui buvo padaryti geodeziniai matavimai ir ant planelio pažymėtos teritorijos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas netenkintinas.
Lietuvos A. T. C. bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija (2011 m. vasario 21 d. nutartis Nr. 3K-7-67/2011) pasisakė, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai. 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
Išanalizavus bei įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, konstatuotina, kad pareiškėjas A. J. neatitinka įstatyminių sąlygų nuosavybės teisės įgijimui įgyjamąja senatimi.
Dėl daiktų, į kuriuos (ne)gali būti įgyjama nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu
Pagal CK 4.69 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais, ir negali būti įgyjami valstybei ar savivaldybei priklausantys daiktai bei kito asmens (ne valdytojo) vardu registruoti daiktai. Vadinasi, įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teisė gali būti įgyjama tik į tokius daiktus, kurie, pirma, yra sukurti (suformuoti) taip, kad apskritai gali būti nuosavybės teisės objektai, antra, jie nuosavybės teise gali priklausyti privatiems asmenims, t. y. įstatymai nenustato draudimo tokius daiktus įgyti privačios nuosavybės teise. Be to, įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teise negali būti įgyjami daiktai, kurie priklauso valstybei arba savivaldybei, arba yra registruoti kito asmens (ne valdytojo) vardu.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad imperatyvus CK 4.69 straipsnio 3 dalies pobūdis yra susijęs su viešojo intereso gynimu. Valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas viešąją nuosavybę pertvarkyti į privačiąją (Lietuvos A. T. 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011).
Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas įgyjamąja senatimi įgyti daiktą sietinas su jo priklausymu valstybei nuosavybės teise, o ne su šios teisės registracija, todėl nuosavybės teisių fakto buvimas ar nebuvimas gali būti įrodinėjamas nepaisant to, ar daiktas yra ar nėra registruotas valstybės vardu (Lietuvos A. T. 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). LAT taip pat yra pažymėjęs, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nėra nustatyta, jog įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė tik į tuos daiktus, kurie valstybei ar savivaldybei priklauso nuosavybės teise. Vadinasi, įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į daiktus, kurie valstybei ar savivaldybei priklauso ne tik nuosavybės teise, bet ir kitu teisiniu pagrindu, kuris yra pakankamas pripažinti, kad valstybė arba savivaldybė turi daugiausia teisių į daiktą. Sprendžiant klausimą dėl turto priklausymo, būtina aiškintis turto kilmę, iš kokių finansavimo šaltinių jis buvo sukurtas. Jeigu turtas buvo sukurtas viešosios nuosavybės pagrindu, t. y. bendromis lėšomis ir darbu, jis tokiu ir turi būti laikomas (Lietuvos A. T. 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-219/2018, 23 punktas).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas, teigdamas, kad automobilių stovėjimo aikštelę valdė ilgus metus, bei teisme aiškindamas, kad įmonė, esanti adresu (duomenys neskelbtini), buvo naujausia sovietinių laikų statyba, nepateikė jokių įrodymų nei apie jos kilmę, nei iš kokių finansavimo šalinių ji buvo sukurta, nepateikė duomenų, kad minima automobilių stovėjimo aikštelė sukurta ir suformuota taip, kad apskritai gali būti nuosavybės teisės objektu, kad ji nuosavybės teise gali priklausyti privatiems asmenims, t. y. kad įstatymai šiuo konkrečiu atveju nenustato draudimo tokius daiktus įgyti privačios nuosavybės teise. Pažymėtina, kad viso ilgo civilinės bylos nagrinėjimo teisme proceso metu pareiškėjas koncentravosi į įrodinėjimo naštos perkėlimą valstybės institucijoms, kurios šiame procese prašė atmesti pareiškimą, iš esmės nesiimdamas jokių aktyvių veiksmų reikiamus įrodymus išreikalauti pats, nors (duomenys neskelbtini) straipsnis nustato imperatyvią pareigą įrodymus pateikti tam, kas teigia, o ne kas neigia. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad valstybės institucijų, įtrauktų į šį procesą suinteresuotais asmenimis, atstovavimas civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo formalaus pobūdžio, jų atstovai iš esmės nesiėmė jokių realių veiksmų, kad patvirtinti ar paneigti pareiškime ir teismo posėdžiuose pareiškėjo nurodytoms aplinkybėms, dėl ko teismas buvo priverstas pripažinti valstybės institucijų, įtrauktų į bylą suinteresuotais asmenimis, atstovų dalyvavimą procese būtinu, ne kartą priminti pareigą pateikti įrodymus, pagrindžiančius jų atsiliepimuose nurodytas aplinkybes, kas, neabejotinai, reikšmingai pailgino šios bylos nagrinėjimo terminus.
Byloje pateikta nekilnojamojo kadastrų matavimo byla (kadastro duomenų nustatymo data 2019-04-19), kurioje nurodyta automobilių stovėjimo aikštelės statybos pradžios metai – 1997 m. Teismo posėdžių metu pareiškėjas patikslino, kad kadastrinių matavimų byloje yra klaida. Jo teigimu, šis inžinerinis statinys 1997 m. jau buvo suformuotas. Mano, kad aikštelę pastatė 1988 m. tuometinis Šilutės agrotechninio susivienijimo viršininkas Š., kuris yra miręs. Minėta, kad pareiškėjas teigė, jog objektas adresu (duomenys neskelbtini) buvo pati naujausia sovietinių laikų statyba, todėl teismui nesuprantama, kaip gali nebūti jokių objektyvių duomenų (oficialių dokumentų, planų, brėžinių, valdingų valstybės institucijų sprendimų dėl jų priklausomybės ir pan.) apie šio objekto statytojus, jo savininkus ar valdytojus. Nors pareiškėjas nurodo, kad automobilių stovėjimo aikštelė buvo pastatyta teisėtai, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių duomenų nepateikė, jokių pastangų, kad šiuos duomenis pateikti, nesiėmė. Nors teismas nurodė pareiškėjui šiuos duomenis pateikti iš archyvo (2021-04-29 teismo posėdis), jis to nepadarė - Šilutės rajono savivaldybės administracija pati kreipėsi į Klaipėdos regioninį valstybės archyvą dėl Šilutės rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus dokumentų, duomenų susijusių su automobilių aikštele, statyba. Gautame 2021-05-10 rašte Nr. (2.3.6E) 6R nurodyta, kad Klaipėdos regioniniam valstybės archyvui statinių projektinė ir techninė dokumentacija saugojimui neperduota. Byloje apklausti liudytojai apie minimos aikštelės kilmę ir statybos laiką nurodė skirtingai – liudytojas V. A. paaiškino, kad automobilių aikštelė išasfaltuota 1993 m., o liudytojas S. Š., kad aikštelė galėjo būti pastatyta dar sovietiniais laikais. Dėl aikštelės kilmės jis paaiškino, kad Šilutės agrotechninis susivienijimas turėjo keturis objektus – tai sandėliai su administracinėmis patalpomis, autotransporto įmonės, kilnojamoji ir mechanizuota kolona bei traktorių remonto dirbtuvės. Jie buvo visi privatizuojami viešu akcijų pasirašymu pagal tuo metu galiojantį pirminį privatizavimo įstatymą. Šias aplinkybes žino, nes buvo Šilutės rajono valstybinio turto privatizacijos komisijos pirmininku. Turtas buvo paverstas akcijomis ir privatizuojamas jas išperkant jas. Paaiškino, kad nežino kas buvo po privatizavimo, apie ginčo aikštelę nieko nežino. Tokiu būdu, aptarti įrodymai nepatvirtina pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog minima automobilių stovėjimo aikštelė nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė.
Teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė ir aplinkybės, kad sąžiningai įgijo ir sąžiningai valdė daiktą – automobilių stovėjimo aikštelę per visą valdymo laiką. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kokiu pagrindu pareiškėjas šį nekilnojamojo turto objektą pradėjo valdyti. Liudytojas V. A., pats buvęs AB „V.“ direktoriumi, parodė, kad tuo metu kai ši įmonė įsigijo objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) akcijas, ir atitinkamai dalį teritorijos, jis žinojo, kad dalis jos (tame tarpe ir ta, kurioje yra minima automobilių stovėjimo aikštelė) jau yra atidalinta A. J.. Kokiu pagrindu ir kieno sprendimu tai padaryta, byloje duomenų nėra. Liudytojas S. Š., prasidėjus privatizacijos procesui buvęs Šilutės rajono privatizavimo tarnybos viršininku, teisme paaiškino, kad AB „V.“ realios veiklos nevykdė, buvo „išparceliuota“ nuolat besikeičiant savininkams, jie ir turėjo turėti dokumentus apie to turto judėjimą. Aptartos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, ar pareiškėjas teisėtai, o ne neaiškių susitarimų pagrindu, pradėjo valdyti minimą automobilių stovėjimo aikštelę – šios aplinkybės jis nepaneigė. Byloje minimas objektas, kurį pareiškėjas siekia įgyti nuosavybėn įgyjamosios senaties normų pagrindu, kelias (gatvė) - Automobilių stovėjimo aikštelė, kurios plotas 14922 m² , kadastrinių matavimų byloje jos vertė nurodyta 285000 Eur, įrengta ant valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šio žemės sklypo plotas 4.7833 ha. Pastarasis žemės sklypas 1997-12-04 Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi Nr. N88/97-0037, sudaryta tarp Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Kaimo reikalų departamento Šilutės rajono žemėtvarkos skyriaus ir AB „V.“ 99 metams išnuomotas pastarajai bendrovei. Žemės naudojimo pobūdis – komercinė veikla. 2007 m. gegužės 11 d. pirkimo-pardavimo sutarties, notaro registro Nr. 2SD-4842 pagrindu pareiškėjas A. J. iš uždarosios akcinės bendrovės „V.“ (toliau – UAB „V.“) įsigijo AB Ūkio bankas įkeistą pastatą-šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nupirktas pastatas-šiltnamis stovėjo dalyje žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas minimos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo nuomos teisę į 1,7622 ha ploto žemės sklypą, kurio bendras plotas 4,7833 ha, esančio (duomenys neskelbtini) kuriame stovi pareiškėjo įgyta nuosavybė – šiltnamis bei byloje minima automobilių stovėjimo aikštelė. Duomenų, kad šis valstybinės žemės sklypas konkrečiai išnuomotas pareiškėjo nurodytai automobilio stovėjimo aikštelei eksploatuoti, byloje nėra, tačiau iš pareiškėjo teismui pateiktų įvairių nuomos sutarčių matyti, kad jose kaip naudą nešantis objektas būdavo nurodytas žemės sklypas-aikštelė, tokiu būdu teismui kyla pagrįstų abejonių ar šie sandoriai nėra priskirtini prie negaliojančių CK pirmosios knygos IV skyriaus nuostatų kontekste, juo labiau, kad kai kuriose sutartyse (žr. 2010-01-15 žemės subnuomos sutartis) nurodyta, jog A. J. suteikta ir teisė disponuoti žemės sklypu, kas akivaizdžiai neatitinka tikrovės, ar nurodoma, kad teisė disponuoti žemės sklypu A. J. niekaip neapribota, nors tai irgi neatitiko tikrovės. Pareiškėjas nurodo, kad šią automobilių stovėjimo aikštelę jis faktiškai pradėjo valdyti iš karto po to, kai įsigijo pastatą-šiltnamį, t. y. nuo 2007 m. gegužės mėnesio vidurio ir šia aikštele naudojasi iki šiol. Jo teigimu, sąžiningas valdymas pasireiškė tuo, kad aikštelę sąžiningai įsigijo, 14 m. ją prižiūri, remontuoja, tvarko. Teismas sprendžia, kad bylos duomenys šių aplinkybių nepatvirtina. 2012 m. birželio 4 d. susitarimu Nr. 17SŽN-192 Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Šilutės skyriaus vedėjo (nuomotojas) ir A. J. (nuomininkas) pakeitė ankstesnę valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N88/97-0037, pagal kurią A. J. išnuomotas 1,7622 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) 45 metų laikotarpiui. 2013-07-08 raštu Nr. 17SD-(14.17.32)-3761, NŽT prie ŽŪM Šilutės skyrius sutiko A. J. subnuomoti minimą 1,7622 ha ploto žemės sklypą konkrečioms įmonėms ne ilgesniam terminui kaip iki 2018 m. birželio 1 d. Nežiūrint to, iš pareiškėjo į bylą pateiktų nuomos, panaudos sutarčių matyti, kad ir iki 2013-07-08 iki po 2018-06-01 A. J. vykdė komercinę veiklą būtent subnuomodamas žemės sklypą su automobilių stovėjimo aikštele, gaudamas iš šios aikštelės ūkinę naudą. Duomenų, jog iš šios veiklos gautos pajamos buvo deklaruotos ir apmokestintos, nors juos pateikti A. J. teismo buvo įpareigotas, pareiškėjas nepateikė. Iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos viešųjų paslaugų skyriaus 2021-05-10 rašto Nr. R3-(4.1.18)-2345 matyti, kad A. J. Š. rajono savivaldybei už žemės sklypo dalį 1,7622 ha, esančią (duomenys neskelbtini), yra skolingas 3955,15 eurų. Šios aplinkybės patvirtina, kad pats pareiškėjas realiai niekada automobilių aikštele nesinaudojo, ją subnuomodavo už atlygį. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pats ją prižiūrėjo, remontavo, saugojo – byloje pateiktos keltas nuotraukų niekaip neįrodo, nei kada šios nuotraukos darytos, nei kaip jos patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Kai kuriose sutartyse (žr. 2007-06-01 sandėliavimo aikštelės nuomos sutartis Nr. 2007/06/01, 2008-09-01 sandėliavimo aikštelės nuomos sutartis Nr. 2008-09-01) nustatyta, kad nuomininkas įsirengia aikštelės apšvietimą bei apsitveria sandėliavimo teritoriją, taigi šio objekto priežiūros pareiga buvo perkeliama nuomininkui, kas nesuderinama su daikto valdymo, kaip savo, sąlyga įgyjamosios senaties nuostatų kontekste. Pažymėtina, kad iš suinteresuotų asmenų antstolių A. S. ir S. S. kontoros atsiliepimo, VĮ Registrų centras Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, jog antstolė S. S. vykdomojoje byloje Nr. 00184/18/00693, 2019 m. rugpjūčio 5 d. turto arešto aktu Nr. S1d-30039 areštavo skolininkui A. J. priklausančią 1) turtinę teisę (nuomos teisė) į 17622 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Šilutė, pagal 1997-12-04 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N88/97-0037 unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) šiltnamį , bendras plotas 331,16 kv. m, esantis adresu (duomenys neskelbtini), apsunkinta hipoteka. Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kito skolininkui priklausančio turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), registruota nėra. Pažymėjo, kad jeigu teisminio nagrinėjimo metu būtų nustatyta, jog pareiškėjui/skolininkui pagal įgyjamąją senatį priklauso nuosavybės teisė į automobilių stovėjimo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė imsis CPK nurodytų priemonių skolos išieškojimą nukreipti į skolininkui priklausantį turtą, t. y. minėtą aikštelę. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo pareiškime nurodyto objekto valdymas, LAT suformuotos teismų praktikos kontekste, nėra nei sąžiningas nei teisėtas.
Taigi, teismui išklausius pareiškėjo paaiškinimus, liudytojų parodymus apie automobilių aikštelės kilmę, jos sukūrimą, įsigijimą, visapusiškai ištyrus ir įvertinus pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų pateiktus rašytinius įrodymus byloje, darytina išvada, kad automobilių stovėjimo aikštelė buvo sukurta dar esant Šilutės agrotechniniam susivienijimui, t. y. turtas buvo sukurtas viešosios nuosavybės pagrindu, t. y. bendromis lėšomis ir darbu, todėl jis tokiu ir turi būti laikomas (Lietuvos A. T. 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-219/2018, 23 punktas). Šiuo atveju ginčo turtas buvo statomas, kai pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 95 straipsnį tokios aikštelės buvo pripažįstamos valstybės nuosavybe ir priskiriamos susisiekimo infrastruktūrai (Kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalis ir 17 straipsnio 1 dalis), kurių valdymą pagal kompetenciją vykdė vietos savivaldos institucijos.
P. N. turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, minėtos asfalto aikštelės statusas yra formuojamas, aikštelė įvardinta kaip kelias (gatvė)-Automobilių stovėjimo aikštelė, daikto pagrindinė paskirtis – Kelių (gatvių). Teismas sutinka su suinteresuoto asmens Šilutės rajono savivaldybės administracijos atstovės pozicija, kad toks objektas aplamai negali būti nuosavybės teisės objektas, kol viešame registre nėra pakeista jo paskirtis. Pažymėtina, kad minėto statinio statusas (kadastro duomenų nustatymo data 2019-06-03) dar tik formuojamas, taigi jį šiuo metu negalima įvardinti kaip savarankišką civilinių santykių objektą, skirtą įgyvendinti visas nuosavybės teisės sudėtines dalis: valdymą, naudojimą ir disponavimą.
Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad teisės aktų nustatyta tvarka valstybei perduotas turtas – automobilių stovėjimo aikštelė buvo perleista (parduota aukcione ar privatizuota) privačių asmenų nuosavybėn, todėl vertintina kaip priklausanti valstybei nuosavybės teise. Pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį ją draudžiama pripažinti įgyta nuosavybės teise įgyjamąją senatimi dėl jos ilgalaikio naudojimo. - pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, paneigiančių suinteresuotų asmenų teiginius, kad minėtas nekilnojamasis objektas yra valstybės nuosavybė.
Pažymėtina, kad pagal CK 4.40 straipsnio 1 dalį žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sluoksnis, ant žemės esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Civilinės bylos nagrinėjimo metu teismas su proceso dalyviais aiškinosi aplinkybes dėl pareiškime nurodyto objekto – automobilių stovėjimo aikštelės, kaip daikto, teisinės prigimties. L. V. A. teigė, kad minima aikštelė yra pareiškėjo įsigyto šiltnamio priklausinys. Jei vadovautis tokia pozicija, kuriai nepritarė ir pareiškėjo atstovas, ši aikštelė jau turėtų savininką – pareiškėją, todėl pareiškimo nagrinėjimas teisme netektų prasmės. Sistemiškai vertindamas 4.2, 4.12, 4.13, 4.19 straipsnių nuostatas, teismas sprendžia, kad pareiškime nurodytas objektas yra nekilnojamasis pagrindinis daiktas, tai yra, jis gali būti savarankišku teisinių santykių objektu. Įvertinant aplinkybę, kad šis objektas įrengtas ant valstybinės žemės, nepriklausomai nuo to, kad atitinkamos valstybės institucijos, turėdamos tokią pareigą, nesiėmė teisinių veiksmų jį pripažinti valstybės ar savivaldybės nuosavybe, ar bešeimininkiu daiktu, šiam objektui taikytinos CK 4.40 straipsnio 1 dalies nuostatos ir jis laikytinas valstybės, kaip žemės sklypo, ant kurio minimas objektas įrengtas, nuosavybe – kaip kitas nekilnojamasis daiktas.
Darytina išvada, kad pareiškime nurodytas didelės vertės nuosavybės objektas – automobilių stovėjimo aikštelė, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), negali pereiti privačion nuosavybėn taikant įgyjamosios senaties instituto nuostatas. Įsiteisėjus šiam sprendimui, atitinkamos valstybės institucijos pagal kompetenciją, ar pareiškėjas, privalo imtis veiksmų, kad šis nekilnojamo turto objektas būtų tinkamai suformuotas ir tuomet spręsti, ar yra pagrindas jį perleisti pareiškėjui civilinių sandorių pagrindu – duomenų, kad jis šį objektą būtų bandęs įsigyti tokiu būdu, nėra. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas suteikia teisę valstybinę žemę įsigyti ir fiziniams asmenims, todėl pareiškėjas taip pat turi teisinę galimybę nupirkti žemę, ant kurios įrengta minima automobilių stovėjimo aikštelė ir tokiu būdu įgyti nuosavybės teisę į šį objektą.
Teismas, ištyręs bei įvertinęs visus byloje esančius įrodymus nustatė, kad pareiškime nurodytas turtas – automobilių stovėjimo aikštelė, priklauso valstybei, todėl pareiškėjo pareiškimas dėl šio turto įgijimo įgyjamosios senaties pagrindais, netenkintinas - kasacinis teismas yra nurodęs, kad konstatavus negalimumą valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą pareiškėjui įgyti pagal įgyjamąją senatį, kiti argumentai ir teiginiai dėl pareiškėjo sąžiningo, atviro ir nepertraukiamo turto valdymo nesvarstytini, nes šiais argumentais nurodomų aplinkybių pagrindu kitas asmuo negali įgyti valstybei nuosavybės teise priklausančio daikto nuosavybės įgyjamosios senaties būdu (Lietuvos A. T. C. bylų skyriaus 2013 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2013).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 533 straipsniu, teismas
nusprendė:
Pareiškėjo A. J. pareiškimo netenkinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui T. T. apylinkės T. T. rūmus.