- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-01
- Bylos Nr.
- e2YT-29524-820/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Pajeda
- Pareiškėjas
- R. M.
- Suinteresuotas asmuo
- L. O., M. Ž., valstybės įmonė Turto bankas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. M. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti, suinteresuoti asmenys byloje: L. O., M. Ž. ir valstybės įmonė Turto bankas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po senelio M. M., mirusio (duomenys neskelbtini), priimti.
Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjo seneliui palikimo niekas nepriėmė ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Palikėjas mirė būdamas našliu. Palikėjas turėjo du vaikus: sūnų G. M. (pareiškėjo tėvas) ir dukrą J. Ž.. Pareiškėjo tėvas mirė dar iki palikėjo mirties. Pareiškėjo tėvas turėjo du vaikus L. O. ir pareiškėją, o palikėjo dukra turėjo vieną vaiką M. Ž.. Įstatyme numatyta, kad vaikaičiai ir provaikaičiai yra įstatyminiai įpėdiniai, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis ir jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiajam tėvui (motinai) paveldint pagal įstatymą. Po palikėjo mirties palikimo niekas nepriėmė, kadangi nebuvo paveldimo turto. Tačiau palikėjui mirus 2003 m. jam buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Apie M. M. palikimą pareiškėjui tapo žinoma, kai palikėjo brolio sūnus 2020 metais pasakė, jog miręs senelis turi dalį žemės sklypo, į kurią pareiškėjas galėtų pretenduoti. Pareiškėjo teigimu, terminas palikimui priimti buvo praleistas, nes nuosavybės teisės į žemės sklypą atsirado apskrities viršininko sprendimu, apie kurį pareiškėjas nebuvo informuotas. Palikėjo mirties momentu pareiškėjas dar buvo nepilnametis ir negalėjo pretenduoti į palikėjo palikimą. Atnaujinus terminą nebus pažeisti kitų asmenų interesai ir viešasis interesas. Kiti įpėdiniai nepretenduoja paveldėti turto.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neprieštaraus pareiškėjo patenkinimui, jeigu teismas įsitikins, kad yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas iš esmės atkartojo procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir prašė pareiškimą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
M. M. mirė (duomenys neskelbtini).
Palikėjas mirė būdamas našliu, turėjo du vaikus: sūnų G. M. (pareiškėjo tėvas) ir dukrą J. Ž.. Pareiškėjo tėvas turėjo du vaikus suinteresuotą asmenį L. O. ir pareiškėją, o palikėjo dukra J. Ž. turėjo vieną vaiką – suinteresuotą asmenį M. Ž..
Pareiškėjas R. M. yra M. M. vaikaitis.
Po M. M. mirties (duomenys neskelbtini). paveldėjimo byla nebuvo užvesta, palikimo niekas nepriėmė.
Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 36600/97400 dalys nuo 2003 m. gegužės 8 d. priklauso M. M. (pagal 2003 m. gegužės 8 d. Apskrities viršininko sprendimą Nr. 41-16528).
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Pagal 1964 m. Civilinį kodeksą (toliau – CK) 587 straipsnio 2 dalį laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad veiksmai, susiję su palikimo priėmimu turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 588 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu šešių mėnesių terminas palikimui priimti yra praleistas, teismas gali jį pailginti, jei pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis Lietuvos teismų praktiką, yra nurodęs, kad sprendžiant klausimus dėl termino palikimui priimti prailginimo, turi būti įvertintos termino palikimui priimti praleidimo aplinkybės, laiko tarpas, kiek jis buvo praleistas, kitos teisinę reikšmę turinčios priežastys, trukdžiusios pareiškėjui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2006). Esminę reikšmę, pagal teismų praktiką, turi pareiškėjo veiksmai ar neveikimas 6 mėnesių laikotarpiu, kuriuo turėjo būti atlikti veiksmai.
Pareiškėjas yra palikėjo M. M. antros eilės įpėdinis, paveldint pagal įstatymą (vaikaitis) (1964 m. CK 573 straipsnio 2 dalis). Kaip minėta, M. M. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjas M. M. testamento nebuvo sudaręs. Pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą pareiškimui dėl palikimo priėmimo po senelio mirties paduoti. Pirmos eilės įpėdinių nagrinėjamu atveju nenustatyta, palikėjo sūnus G. M. mirė (duomenys neskelbtini)., dukra J. Ž. –(duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas nurodo, jog praleido įstatymo nustatytą terminą, nes nežinojo apie atkurtas nuosavybės teises seneliui į žemės sklypo dalį bei palikėjo mirties momentu buvo nepilnametis, todėl neturėjo galimybės kreiptis dėl palikimo priėmimo.
Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėjęs, jog teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. Balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal Nr. 3K-3-115/2010; kt.).
Nagrinėjamu atveju nuo palikimo atsiradimo dienos iki pareiškėjo kreipimosi į teismą dienos praėjo beveik 23 metai. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, jog palikėjo mirties momentu pareiškėjas buvo nepilnametis, todėl kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo dar negalėjo. Nuosavybės teisės palikėjui M. M. į 36600/97400 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atkurtos buvo 2003 m. gegužės 8 d. pagal Apskrities viršininko sprendimą Nr. 41-16528. Apie nuosavybės teisių atkūrimą tikėtina pareiškėjas nebuvo informuotas ir žinoti negalėjo. Apie senelio vardu registruotą žemės sklypo dalį pareiškėjas nurodo sužinojęs 2020 m. pavasarį palikėjo brolio sūnui pasakius apie senelio vardu turimą žemės sklypo dalį. Pareiškimas teismui buvo pateiktas 2020 m. rugpjūčio 19 d. Nuo sužinojimo iki kreipimosi į teismą dienos praėjo neypatingai ilgas laiko tarpas, įvertinus laiką reikalingą dokumentams surinkti. Byloje nėra duomenų, jog kas nors būtų įgijęs nuosavybės teises į paveldėtiną žemės sklypą, todėl kitų asmenų teisės ir teisėti interesai pažeisti nebus. Kiti suinteresuoti asmenys nepretenduoja į palikimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą pareiškimui dėl palikimo priėmimo po palikėjo mirties paduoti dėl svarbių priežasčių.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, praleistas terminas palikimui priimti atnaujintinas, nustatant pareiškėjui trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po M. M. mirties, priimti, kurio eiga pradėtina skaičiuoti šios nutarties įsiteisėjimo dienos (CK 5.57 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
patenkinti pareiškimą.
Atnaujinti pareiškėjui R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą terminą (duomenys neskelbtini). mirusio M. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) palikimui priimti, nustatant pareiškėjui trijų mėnesių terminą palikimui priimti.
Laikyti naujo termino eigos pradžia nutarties įsiteisėjimo dieną.
Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.