Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E.P. ieškinį atsakovui A.L. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė advokatė G.M. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais.

Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų nagrinėti bylą atsakovui nedalyvaujant negauta, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Institucija, teikianti išvadą, pateikė išvadą raštu, kurioje nurodė, kad patikrinus Socialinių paslaugų informacinę sistemą nustatyta, jog šeima iki 2018 m. birželio 30 d. nebuvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą, atvejo vadybos procesas netaikomas. Institucija neturi duomenų apie tėvų netinkamą tėvų valdžios vykdymą, pranešimų apie mažametės A.L. teisių ir teisėtų interesų pažeidimus negauta. Institucijos atstovai 2020 m. rugsėjo 10 d. apsilankė ieškovės gyvenamojoje vietoje, kur buvo įvertintos vaiko gyvenamosios sąlygos ir užpildytas nustatytos formos Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas. Namai apsilankymo metu buvo tvarkingi, švarūs, sanitarinės sąlygos namuose geros. Vaikui skirtas atskiras kambarys, kuris tenkina vaiko poreikius. Atsižvelgiant į tai, kad mažametė nuo gimimo, taip pat tėvams pradėjus gyventi skyriumi, gyveno su motina, į tai, kad institucija neturi duomenų, jog motina vaiku rūpinasi netinkamai, institucija neturi pagrindo prieštarauti, kad nepilnamečio gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Institucija neturi duomenų, kad vaikui mamos aplinkoje būtų nesaugu, vaiko teisių pažeidimų, kurie nurodytų į nesaugią ar pavojingą vaikui aplinką, šeimoje nenustatyta, todėl manytina, kad vaiko A.L. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštarauja geriausiems nepilnamečio vaiko interesams. Vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, institucijos vertinimu, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo atitinka A.L. interesams, o prašoma priteisti 250 Eur suma galėtų būti pakankama kasdieniams vaiko poreikiams patenkinti.

Teismo posėdyje institucijos, teikiančios išvadą, atstovas M.M. palaikė išvadoje raštu pateiktą nuomonę bei nurodytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad šalys turi nepilnametę dukrą A.L., gim. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). 2020 m. rugpjūčio 31 d. tarp ieškovės ir Klaipėdos lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta mokymo sutartis dėl A.L. ugdymo pagal ikimokyklinio ugdymo programą. VĮ Registrų centro duomenimis ieškovės ir atsakovo vardu nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikoje, neįregistruotos. VĮ Regitra duomenimis ieškovės ir atsakovo vardu įregistruotų transporto priemonių Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre nėra. Pagal Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. liepos 23 d. pažymą ieškovė nuo 2020 m. vasario 26 d. registruota užimtumo tarnyboje kaip ieškanti darbo. Tarp ieškovės ir V.F. 2020 m. liepos 30 d. sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, pagal kurią ieškovei išnuomojamas butas, esantis (duomenys neskelbtini), o ieškovė įsipareigoja mokėti 250 Eur dydžio nuomos mokestį. Iš pateiktų mokėjimo nurodymų matyti, kad ieškovė kas mėnesį moka V.F. apie 300 – 350 Eur sumą už gyvenamųjų patalpų nuomą ir komunalines paslaugas. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymą, atsakovas nuo 2020 m. spalio 19 d. vykdo individualią veiklą, duomenų apie gaunamų pajamų dydį nepateikta.

Ieškovė prašo nustatyti nepilnametės dukters A.L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove. Atsakovas savo nuomonės dėl pareikšto reikalavimo nepateikė. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.174 straipsnio 1 dalį kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai). Bylos medžiaga patvirtina, kad šalių nepilnametė dukra faktiškai gyvena su ieškove, ieškovė tinkamai ja rūpinasi ir auklėja. Kadangi iš esmės ginčo byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, įvertinus byloje pateiktą institucijos išvadą, atsižvelgiant į vaiko interesus, siekiant, kad nepilnamečiui vaikui būtų sudarytos saugios, pastovios sąlygos augti, vystytis bei tobulėti, ir kad jis užaugtų humanišku bei doru visuomenės nariu, bei nesant duomenų, jog ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, yra tikslinga nustatyti nepilnametės A.L. gyvenamąją vietą su ieškove (CK 3.59 straipsnis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui A.L. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Atsakovas savo nuomonės dėl pareikšto reikalavimo nepateikė.

Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pateiktas išaiškinimas, jog minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Nuo 2020 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 669 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtintas minimaliosios mėnesinės algos dydis sudaro 607 Eur (neatskaičius mokesčių). Reali dirbančio ir minimalią mėnesinę algą gaunančio asmens disponuojama suma, atskaičius mokesčius, yra apie 437 Eur. Nuo 2021 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1114 „Dėl 2021 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtintas minimaliosios mėnesinės algos dydis sudaro 642 Eur (neatskaičius mokesčių). Reali dirbančio ir minimalią mėnesinę algą gaunančio asmens disponuojama suma, atskaičius mokesčius, yra apie 468 Eur. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Ieškovė pateikė nepilnametės dukters išlaikymo išlaidų paskaičiavimą, kuriame nurodyta, jog per mėnesį vaiko išlaikymui reikalinga maždaug apie 390 – 490 Eur suma, iš kurių 150 Eur maistui, 50 Eur sauskelnėms, 20 Eur higieninėms priemonėms, 30 – 50 Eur buto nuomai ir komunalinėms išlaidoms, 50 – 70 Eur rūbams, avalynei, 40 – 50 Eur žaislams ir ugdymo priemonėms, 30 – 50 Eur pramogoms, 20 – 30 Eur vaistams, vitaminams. Ieškovės atstovė teismo posėdyje patikslino, kad ieškovei teko sudaryti naują nuomos sutartį, nuomos mokestis ir komunalinės išlaidos kas mėnesį sudaro apie 300 – 350 Eur, taigi net dalinant šias išlaidas trims asmenims vaikui tenkanti dalis sudarytų 100 Eur. Vaikas pradėjo lankyti vaikų darželį, kuris kainuoja apie 50 Eur per mėnesį. Be to, nors vaikas neturi diagnozuotų sveikatos problemų, tačiau serga peršalimo ligomis, ieškovė jai perka vitaminus, todėl kas mėnesį yra išleidžiama daugiau nei 20 Eur. Atsižvelgiant į vidutinį darbo užmokestį šalyje, susipažinus su ieškovės pateiktu vaiko išlaikymo išlaidų paskaičiavimu ir išlaidas pagrindžiančiais įrodymais, įvertinus ieškovės ir jos atstovės paaiškinimus, pripažintina, kad vaiko poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga apie 500 Eur suma. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas savo konkrečių vaiko poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų dydžio nenurodė, nepateikė įrodymų, skaičiavimų, patvirtinančių vaikui reikalingos išlaikymo sumos (CPK 178 straipsnis).

Siekiant nustatyti, kokiomis dalimis vaiko tėvai gali prisidėti prie išlaikymo, būtina įvertinti abejų tėvų turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo. VĮ Registrų centro duomenimis ieškovės vardu nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikoje, neįregistruotos. VĮ Regitra duomenimis atsakovo vardu įregistruotų transporto priemonių Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre nėra. Pagal Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. liepos 23 d. pažymą ieškovė nuo 2020 m. vasario 26 d. registruota užimtumo tarnyboje kaip ieškanti darbo. Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad jau tris mėnesius pradėjo dirbti, vykdo individualią veiklą finansinių sprendimų agentūroje, teikia konsultacijas. Šiuo metu pajamos atskaičius mokesčius siekia apie 700 – 800 Eur. Ieškovė taip pat paaiškino, kad turi įsipareigojimų kreditoriams, šiuo metu įsiskolinimas siekia apie 3800 Eur. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė turi įsipareigojimų kreditoriams UAB „Moment Credit“, UAB Credit Service ir Inbank. Duomenų apie kitus ieškovės išlaikomus asmenis byloje nėra. VĮ Registrų centro duomenimis atsakovo vardu nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikoje, neįregistruotos. VĮ Regitra duomenimis atsakovo vardu įregistruotų transporto priemonių Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre nėra. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymą, atsakovas nuo 2015 m. kovo 2 d. vykdo individualią veiklą, duomenų apie gaunamų pajamų dydį nepateikta. Iš byloje esančio antstolių sistemos vykdomųjų bylų sąvado matyti, kad atsakovas turi daug įsipareigojimų kreditoriams, jo atžvilgiu vykdomos vykdomosios bylos. Duomenų apie kitus atsakovo išlaikomus asmenis byloje nėra.

Pažymėtina, kad nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydis nustatomas randant proporciją tarp dviejų esminių įstatyme numatytų kriterijų – vaiko poreikių ir tėvų turtinių galimybių tuos poreikius tenkinti (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t. y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog nustatant tėvo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Teismas pažymi, kad kiekvieno vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai, tokiu būdu, jei šalių netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinė padėtis, jie privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti papildomą ar kitą geriau apmokamą darbą ar kitą pajamų šaltinį, pagerinti savo turtinę padėtį ir taip garantuoti savo nepilnamečiam vaikui būtiną aprūpinimą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, laikytina, kad šalių materialinė padėtis yra panaši, todėl išlaidas vaiko poreikiams tenkinti turi lygiomis dalimis dengti abu tėvai.

Taigi, teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, į vaiko tėvo bei motinos turtinę padėtį, vaiko amžių, įsipareigojimus kreditoriams, ekonominį kontekstą bei pragyvenimo lygio dinamiką, konstatuoja, kad yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkinti ir iš atsakovo nepilnametės dukters A.L. išlaikymui priteisti po 250 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai).

Pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų. Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai A.L. 4200 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad atsakovas nuo dukters gimimo neprisidėjo prie jos išlaikymo. Atsakovas savo nuomonės dėl pareikšto reikalavimo nepateikė. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 str., 1.5 str.). CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji pareiga šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Būtina įvertinti tai, kad byloje nepateikta duomenų apie vaiko poreikius nuo 2018 m. kovo 14 d. iki kreipimosi į teismą, taip pat nepateikta duomenų apie šalių turtinę padėtį. Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad vaikas buvo mažesnis, todėl tikėtina, kad jo poreikiai taip pat buvo mažesni, darytina išvada, kad ieškovės nurodoma iš atsakovo priteistina kas mėnesį iki bylos iškėlimo teisme dienos 150 Eur suma yra protinga ir pagrįsta. Byloje nepateikta duomenų, pagrindžiančių, kad atsakovas ieškovės nurodytu laikotarpiu teikė išlaikymą vaikui. Įvertinus nustatytas aplinkybes, iš atsakovo priteistinas 4200 Eur (150 Eur x 28 mėn.) dydžio išlaikymo įsiskolinimas vaikui A.L.

Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, ieškovės ieškinys tenkintinas, nepilnamečio vaiko A.L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, iš atsakovo nepilnametes dukters A.L., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistina po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, iš atsakovo priteistina 4200 Eur išlaikymo nepilnametei dukrai A.L., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimas už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2021 m. sausio 15 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, antrinės teisinės pagalbos išlaidas ieškovei sudaro 241 Eur. Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistina 241 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo valstybei, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 238 Eur žyminio mokesčio (75 Eur už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos nustatymo, 68 Eur (250 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, 95 Eur (4200 Eur x 3 proc. x 75 proc.) už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės E.P. ieškinį tenkinti.

Nepilnametės A.L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jos mama ieškove E.P.

Priteisti iš atsakovo A.L. išlaikymą nepilnametei dukrai A.L., gim. (duomenys neskelbtini), po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2020 m. liepos 24 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A.L. nepilnametei dukrai A.L., gim. (duomenys neskelbtini), 4200 Eur (keturis tūkstančius du šimtus eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

Paskirti ieškovę E.P. lėšų, skirtų nepilnametės dukters A.L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui, tvarkytoja.

Priteisti iš atsakovo A.L. 238 Eur (du šimtus trisdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Priteisti iš atsakovo A.L. 241 Eur (du šimtus keturiasdešimt vieną eurą) antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.