- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-09
- Bylos Nr.
- e2-145-464/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00068-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- A. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo J. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria civilinė byla pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovams A. B., bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Techsis“ dėl juridinio asmens veiklos tyrimo buvo nutraukta,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. K. 2022 m. balandžio 1 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pradėti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Techsis“ veiklos tyrimą, paskiriant ekspertą, kuris ištirtų atsakovų veiklos ir bendrovės valdymo tinkamumą; nustačius, kad atsakovų veikla yra netinkama, taikyti šias priemones: įpareigoti pakeisti UAB „Techsis“ įstatus tam tikrais klausimais; įpareigoti atsakovus pateikti visas bendrovės sutartis ir susitarimus ar kitus dokumentus, kuriais įforminti bendrovės sandoriai nuo 2021 m. sausio 1 d.; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinį grindė argumentais, kad ieškovas yra 33,33 proc. bendrovės akcijų savininkas, o antrasis 66,66 proc. akcijų turėtojas ir bendrovės vadovas A. B. atsisako tenkinti ieškovo prašymus dėl bendrovės dokumentų pateikimo, jam vadovaujant bendrovė nevykdo sutartinių įsipareigojimų, atsirado didelių skolų sutarčių kontrahentams ir valstybinio socialinio draudimo biudžetui, bendrovė įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą, yra perleidžiamas arba siekiama perleisti bendrovės turtą ir statybos rangos veiklai vykdyti skirtas priemones (įrengimus), nurašomas kitas turtas, kuo galbūt siekiama perkelti UAB „Techsis“ veiklą į kitas bendroves. Toks nesąžiningas vadovavimas bendrovei trukdo pasiekti juridinio asmens veiklos tikslus, bendrovę tikslingai vedant prie nemokumo, taip pat yra pažeidžiamos mažumos akcijų turėtojo (ieškovo) teisės.
Šalies argumentai
3. Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovas A. B. 2022 m. gruodžio 13 d. pateikė pirmosios instancijos teismui galutinį prašymą priteisti iš ieškovo 1 000 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.
5. Ieškovas J. K. 2022 m. lapkričio 21 d. pateikė pirmosios instancijos teismui galutinį prašymą priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis 3 488,92 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas ir šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. gruodžio 19 d. nutartimi bylą nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, priteisė iš ieškovo atsakovui A. B. 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
7. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad po nagrinėjamos bylos iškėlimo Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 25 d. nutartimi UAB ,,Techsis“ buvo iškelta bankroto byla, atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus, kad asmens pateiktas prašymas dėl juridinio asmens veiklos tyrimo atlikimo bankrutuojančiam (ar bankrutavusiam) juridiniam asmeniui nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-421/2018), pripažino pagrindo nutraukti civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį atsakovams dėl juridinio asmens veiklos tyrimo buvimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
8. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims, teismas nurodė, kad nutraukus civilinę bylą dėl to, jog byla nenagrinėtina teisme, ieškovui tenka pareiga atlyginti bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
9. Teismas vertino, kad atsakovo A. B. patirtos 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato teisines paslaugas neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, nurodyto rekomenduojamo dydžio.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Ieškovas J. K. atskirajame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinti ir klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo išspręsti iš esmės: patenkinti jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovų ir priteisti 3 488,92 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme; priteisti 597,74 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijos teisme, iš atsakovo A. B., kadangi visos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl šio atsakovo veiksmų. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Civilinė byla buvo baigta nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, atitinkamai, nebuvo ir nustatyta, kieno naudai civilinė byla pasibaigė. Civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis ne bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis), bet atsižvelgiant į procesinį šalių elgesį, įvertinant bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, šalių apdairumą bei rūpestingumą, atliekant procesinius veiksmus, taip pat ištiriant ir ieškinio padavimą nulėmusias priežastis (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
10.2. Ieškovas tikslingai ir nesąžiningai atsakovo A. B. buvo atribotas nuo bet kokio dalyvavimo bendrovės veikloje, sprendimų priėmimo, nuo galimybės susipažinti su bendrovės dokumentais. Todėl pagrįstai įtardamas (suprasdamas), kad atsakovas sąmoningai netinkamai valdo bendrovę ir siekia privesti bendrovę prie nemokumo būklės (turint tikslą išvengti kreditorių finansinių reikalavimų vykdymo), 2022 m. kovo 31 d. pateikė atsakovams šį ieškinį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo.
10.3. Ieškovo įtarimai dėl sąmoningai netinkamos veiklos bendrovėje buvo pagrįsti. Nuo ieškinio pateikimo iki teismo sprendimo dėl bankroto bylos įsiteisėjimo (2022 m. lapkričio 3 d.) praėjo daugiau nei 8 mėn., per šį laikotarpį atsakovas A. B., kaip vienasmenis dabar jau bankrutavusios UAB (toliau – BUAB) „Techsis“ valdymo organas ir daugumos akcininkas, sistemingai privedė BUAB „Techsis“ iki nemokumo.
10.4. Per daugiau nei 8 mėn. juridinio asmens veiklos tyrimo bylą nagrinėjantis teismas nenustatė aiškiai nepagrįstų faktinių ir teisinių pagrindų ieškovo pareiškimui atmesti, o byla buvo nutraukta tik po to, kai įsiteisėjo Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 25 d. nutartis iškelti bankroto bylą BUAB „Techsis“ (nutarties įsiteisėjimo data 2022 m. lapkričio 3 d.).
10.5. Nėra pagrindo teigti, kad ieškovas yra „bylą pralaimėjusi“ šalis, iš kurios turi būti priteistos atsakovų bylinėjimosi išlaidos. Atsakovo A. B. bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl ieškovo nepagrįstų reikalavimų, o dėl paties atsakovo netinkamai vykdytos veiklos ir BUAB „Techsis“ nemokumo, siekiant eliminuoti bendrovės mažąjį akcininką iš bendro verslo, BUAB „Techsis“ verslą perkeliant į svainystės ryšiais susijusį juridinį asmenį UAB „Hermesas“ bei neatsiskaitant su ieškovo valdomomis įmonėmis, jas paliekant be esminių pajamų iš sandorių, sudarytų su BUAB „Techsis“. Toks tikslingas atsakovo elgesys sąlygojo tiek atsakovo, tiek ieškovo bylinėjimosi išlaidų atsiradimą.
10.6. Teismas netinkamai taikė įstatymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nepagrįstai neatsižvelgė į bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, todėl dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
Atsiliepimas
11. Atsakovė BUAB „Techsis“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nepakeistą. Nurodo tokius argumentus:
11.1. Nors teismas pritaikė ne tą CPK normą, kurią turėjo taikyti, tačiau bylinėjimosi išlaidas paskirstė teisingai. Būtent ieškovas inicijavo procesą dėl juridinio veiklos tyrimo, nors po to buvo priimta nutartis iškelti BUAB „Techsis“ nemokumo bylą. Ieškovas ne tik neatsiėmė ieškinio, bet ir nekeitė ieškinio reikalavimų, nors bylos nagrinėjimo dieną jie buvo jau neaktualūs.
11.2. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, numato CPK 94 straipsnis. CPK 94 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsakovai elgėsi sąžiningai – ieškovui teikė informaciją ir dokumentus pagal ieškovo pateiktus prašymus. Ieškovo atstovė ne kartą teismo posėdyje minėjo, kad dalis ieškinio reikalavimų nėra aktualūs, tačiau jų neatsisakė ir nekeitė. Taigi, dėl teisminio proceso ir atsakovų susidariusių bylinėjimosi išlaidų yra kaltas ieškovas.
11.3. Kadangi bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis), tai pareikštų reikalavimų netenkinimas savo esme prilygsta bylos išsprendimui kitos šalies naudai, nes jai neteks atsakyti pagal tuos reikalavimus, kuriuos reiškė viena šalis.
12. Atsakovas A. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirajame skunde palaiko atsakovės BUAB „Techsis“ atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytus argumentus ir papildomai nurodo:
12.1. Ieškovas nepagrįstai išplečia CPK 94 straipsnio 1 dalies normos turinį. Šioje normoje nenurodyta, kad turi būti ištiriamos ieškinio padavimą nulėmusios priežastys.
Šalies argumentai
12.2. Ieškovo nurodomų faktų, kad ieškovas buvo atribotas nuo bet kokio dalyvavimo bendrovės veikloje ir sprendimų priėmimo, kad atsakovas A. B. yra atsakingas už bendrovės sužlugdymą ir jos sąmoningą tyčinį privedimą iki bankroto, teismas nenustatinėjo, kadangi tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės klausimai, kurie gali būti sprendžiami tik priimant sprendimą dėl ginčo iš esmės. Todėl ieškovas neturi pagrindo remtus byloje nenustatytais faktais.
12.3. BUAB „Techsis“ bankroto bylos iškėlimo priežastys neturi reikšmės skirstant bylinėjimosi išlaidas. Teismas, skirstydamas šioje byloje bylinėjimosi išlaidas, ir negali nustatinėti faktų, dėl kieno kaltės buvo iškelta bankroto byla bendrovei. Nustatinėdamas tokius faktus teismas išeitų už šios bylos nagrinėjimo ribų. Byloje nėra jokių įrodymų ar įsiteisėjusių teismų sprendimų, kurie leistų teigti, kad dėl bendrovės bankroto yra išimtinė atsakovo A. B. atsakomybė, kylanti dėl pastarojo tyčinių veiksmų.
12.4. Ieškovo elgesys nulėmė ne tik bylinėjimosi išlaidų atsiradimą, bet ir jų tolimesnį didėjimą, nes iškėlus BUAB ,,Techsis“ bankroto bylą ieškovas ir toliau palaikė ieškinį bei prašė pradėti bendrovei juridinio asmens tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismui nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės
17. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas dalyvaujančių byloje asmenų ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų jiems paskirstymo, kai byla baigta nutartimi, t. y. nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Skundžiama nutarties dalimi pirmosios instancijos teismas atsakovui A. B. iš apelianto J. K. bylinėjimosi išlaidas priteisė padaręs išvadą, kad atsakovas yra laimėjusi, o ieškovas ginčą pralaimėjusi šalis. Apeliantas, kvestionuodamas jam nustatytą pareigą kompensuoti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, laikosi pozicijos, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laimėjusios ir pralaimėjusios šalies išlaidų paskirstymo principą, nes turėjo vertinti, dėl kokių priežasčių susidarė bylinėjimosi išlaidos ir spręsti dėl atsakomybės už procesą (priežasties teorijos taisyklė).
18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto pozicija, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai taikė laimėjusios ir pralaimėjusios bylos šalies bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, įtvirtintą CPK 93 straipsnio 1 dalyje. Įstatymų leidėjo valia tokio pobūdžio procesinis klausimas yra reglamentuotas atskiroje teisės normoje – CPK 94 straipsnyje, o ne CPK 93 straipsnyje, kurio nuostatomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Iškėlus BUAB ,,Techsis“ bankroto bylą ir bendrovei toliau nevykdant veiklos, pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą nebuvo pagrindo, todėl teismas nutraukė civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį atsakovams dėl juridinio asmens veiklos tyrimo CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje jau yra suformuota taisyklė, kad bylos ar jos dalies nutraukimas vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju, sprendžiant dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų, taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. turi būti atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015; 2021 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-212-469/2021 53 punktas).
20. Taigi, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas išsprendžiamas remiantis teismų praktikoje įtvirtinta priežasties teorijos taisykle. Lemiamą reikšmę tokiu atveju turi ne galutinio teismo sprendimo forma, o procesinis šalių elgesys, įvertinant bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą ir rūpestingumą jiems atliekant procesinius veiksmus, be kita ko, ir paduodant ieškinį, nes pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat turi vadovautis teisingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017 41 punktas).
21. Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, kad ieškovas nepagrįstai tęsė bylą ir neatsiėmė ieškinio, kuris iškėlus bendrovei bankroto bylą tapo neaktualus, neturi jokios teisinės reikšmės, nes tiek teismui savo iniciatyva nutraukus civilinę bylą, tiek ir ją nutraukus dėl ieškovo atsiimto ieškinio, bylinėjimosi išlaidų paskirstymui būtų taikoma ta pati, t. y. priežasties teorijos taisyklė. Priešingai nei atsiliepime tvirtina atsakovas A. B., sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tokioje situacijoje, kai nepriimamas sprendimas dėl ginčo esmės, turi būti vertinamos, be kita ko, ir ieškinio pateikimo priežastys bei sprendžiama, ar atitinkamas šalių procesinis elgesys lėmė bylinėjimosi išlaidų susidarymą.
22. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria apelianto argumentams, kad esant tokiai jo iniciatyva pradėtos civilinės bylos baigčiai (byla buvo nutraukta kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka), bylinėjimosi išlaidų priteisimo šalims klausimas turėjo būti sprendžiamas vadovaujantis priežasties teorija.
23. Kaip minėta, teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018 23 punktas). Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020 18 punktas; 2022 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-403/2022 21 punktas).
24. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (toliau – LITEKO) esančių duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), su ieškiniu dėl juridinio asmens BUAB „Techsis“ veiklos tyrimo apeliantas į Šiaulių apygardos teismą kreipėsi 2022 m. balandžio 1 d. Remiantis civilinės bylos Nr. eB2-397-856/2022 duomenimis, Šiaulių apygardos teisme 2022 m. birželio 3 d. nutartimi BUAB „Techsis“ buvo iškelta restruktūrizavimo bylą pagal pareiškėjo UAB „Techsis“ direktoriaus A. B. pareiškimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-855-450/2022 panaikino Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 3 d. nutartį iškelti BUAB „Techsis“ restruktūrizavimo bylą ir klausimą išsprendė iš esmės – atsisakė BUAB „Techsis“ iškelti restruktūrizavimo bylą. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius su 2022 m. rugsėjo 23 d. pareiškimu kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą dėl nemokumo bylos BUAB „Techsis“ iškėlimo, o Šiaulių apygardos teismas 2022 m. spalio 22 d. nutartimi Nr. eB2-508-856/2022 iškėlė BUAB „Techsis“ nemokumo bylą (nutartis įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 3 d.). Iš paminėtų aplinkybių akivaizdu, kad apeliantas civilinę bylą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo inicijavo tuo metu, kai teismuose dar nebuvo sprendžiami klausimai iškelti BUAB „Techsis“ restruktūrizavimo ar bankroto bylą.
25. Remiantis pirmiau aptarta priežasties teorija, bylinėjimosi išlaidų našta šioje civilinėje byloje, ją nutraukus, priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, negali tekti apeliantui, nes, viena vertus, apeliantas inicijavo procesą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo nesant tam įstatyminių kliūčių, t. y. kai BUAB „Techsis“ nemokumo byla dar nebuvo keliama. Kita vertus, nors BUAB „Techsis“ akcininku apeliantas J. K. tapo neseniai, t. y. nuo 2021 m. balandžio 23 d., tačiau iš LITEKO duomenų matyti, kad atsakovas BUAB „Techsis“ vadovas A. B. įsiteisėjusiu Telšių apylinkės teismo 2022 m. sausio 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-3-1117/2022 yra nubaustas 500 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalį už tai, kad akcininkui J. K. pasikreipus raštu dėl informacijos ir dokumentų kopijų pateikimo, teisės aktuose nustatytu laiku nepateikė prašomos informacijos bei dokumentų ar atsisakymo tokią informaciją pateikti. Be to, kaip jau buvo minėta pirmiau, Šiaulių apygardos teismas 2022 m. spalio 22 d. nutartimi Nr. eB2-508-856/2022 iškėlė BUAB „Techsis“ nemokumo bylą, vadinasi, apelianto argumentai, kad bendrovės galbūt netinkamai valdoma ir gali tapti nemokia (vienas iš nurodytų ieškinyje pagrindų, inicijuojant BUAB „Techsis“ veiklos tyrimą), iš esmės pasitvirtino – teismas pripažino BUAB „Techsis“ nemokia.
26. Nurodytos aplinkybės teikia pagrindą sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad apelianto kreipimąsi į teismą su ieškiniu šiuo konkrečiu atveju lėmė jo, kaip akcininko teisių suvaržymas, atsakovo A. B. nesąžiningas elgesys, siekiant neleisti apeliantui aktyviai dalyvauti bendrovės veikloje, nesudarant galimybės susipažinti su bendrovės dokumentais. Tai suponuoja išvadą, kad inicijuodamas bylą bei jos nagrinėjimo teisme metu apeliantas sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, juolab kad netinkamo procesinių pareigų vykdymo apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė apeliantui jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, skundžiamos nutarties dalį grįsdamas netinkamais motyvais apie apelianto elgesį, nesusijusį su nagrinėjamos bylos procesu (t. y. kad vien nutraukus civilinę bylą dėl to, jog ji nenagrinėtina teisme, ją inicijavusiam asmeniui savaime tenka pareiga atlyginti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas), bet nevertindamas bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių, ką tokioje situacijoje ir būtina buvo atlikti.
17. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teisme susidariusių bylinėjimosi išlaidų atsiradimas sietinas su pirmiau aptartu atsakovo A. B. elgesiu, o ne su apelianto veiksmais ar jo procesiniu elgesiu, kreipiantis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo. Taigi, atsakovui tenka pareiga kompensuoti išlaidas apeliantui, o apeliantas tokios pareigos atsakovui neturi.
18. Byloje nustatyta, kad apeliantas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 3 488,92 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė: 1 490 Eur atstovavimo išlaidos už ieškinio parengimą ir pateikimą teismui; 508,20 Eur ir 484 Eur atstovavimo išlaidos už pasirengimus teismo posėdžiams ir atstovavimą juose; 125,84 Eur atstovavimo išlaidos už prašymo BUAB „Techsis“ dėl dokumentų pateikimo parengimą ir pateikimą; 880,88 Eur atstovavimo išlaidos už papildomo prašymo parengimą, pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje, prašymo išreikalauti dokumentus parengimą ir pateikimą. Šioms išlaidoms pagrįsti apeliantas pateikė 2022 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. birželio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugsėjo 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir sąskaitų apmokėjimą patvirtinančius banko sąskaitos išrašus.
19. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 bei Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), bendra prašoma priteisti už advokato teisines paslaugas, apelianto atstovui rengiant šios nutarties 18 punkte nurodytus procesinius dokumentus ir atstovaujant teisme, suma neviršija maksimalių Rekomendacijų 8.2, 8.17, 8.19 punktuose numatytų dydžių (1679,3 Eur x 2,5 + 1679,3 Eur x 0,1 x 9 val. + 1729,9 Eur x 0,1 x 2).
20. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokio dydžio išlaidų kompensacija nėra protinga ir teisinga (CPK 3 straipsnio 1 dalis), be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, kad pasirengimas teismo posėdžiams nebuvo būtinas, taip pat ir ieškinys nebuvo pradėtas nagrinėti iš esmės, kas kartą apsvarstant galimybę atidėti ginčo nagrinėjimą dėl prasidėjusio restruktūrizavimo proceso (2022 m. birželio 13 d. teismo posėdis), dėl apelianto dalyvavimo pripažinimo būtinu (2022 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdis), dėl prasidėjusio bankroto proceso (2022 m. spalio 12 d. teismo posėdis). Todėl apeliantui iš atsakovo A. B. priteistina mažesnė – 2 000 Eur – patirtų bylinėjimosi išlaidų kompensacija už teisines paslaugas, suteiktas pirmosios instancijos teisme.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Apeliantas prašo priteisti iš atsakovo A. B. 597,74 Eur teisinės pagalbos išlaidas, patirtas rengiant atskirąjį skundą.
22. Prie atskirojo skundo pridėti įrodymai patvirtina, kad apeliantas apeliacinės instancijos teisme patyrė 597,74 Eur išlaidas teisinėms paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į apeliacinio proceso baigtį, apeliantui iš atsakovo A. B. priteistina šių išlaidų kompensacija.
23. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas byloje sumokėjo 53 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą dėl bylinėjimosi išlaidų, nors pagal CPK 80 straipsnio 2 dalį už tokio pobūdžio atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, apeliacinis instancijos teismas, remdamasi CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir šio straipsnio 5 dalies nuostatomis, sumokėtą žyminį mokestį grąžina ir išaiškina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims panaikinti ir šioje dalyje priimti naują procesinį sprendimą.
Priteisti ieškovui J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti ieškovui J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 597,74 (penkis šimtus devyniasdešimt septynis eurus 74 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Grąžinti ieškovui J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 53 Eur (penkiasdešimt trijų eurų) žyminį mokestį, sumokėtą už atskirąjį skundą pagal AB Šiaulių banko 2022 m. gruodžio 27 d. mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini).