Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. M. ir R. M. skundą dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų, suinteresuotiems asmenims antstoliui Aleksandrui Selezniovui, uždarajai akcinei bendrovei „Nigintos džinsai“ .

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjai A. M. ir R. M. 2017 m. birželio 12 d. kreipėsi į antstolį Aleksandrą Selezniovą prašydami panaikinti 2017 m. gegužės 22 d. antstolio patvarkymą Nr. S-1b-40150 „Dėl termino pratęsimo“, kuriuo buvo pratęstas terminas išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko dalies areštuotame turte nustatymo. Nurodė, kad antstolis nepagrįstai ir neteisėtai pratęsė išieškotojai terminą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies areštuotame turte nustatymo, kuomet terminas jau buvo pasibaigęs. Taip pat prašo įpareigoti antstolį išspręsti klausimą dėl arešto panaikinimo pareiškėjos R. M. darbo užmokesčiui ir priteisti dėl neteisėtų antstolio veiksmų pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Antstolis 2017 m. birželio 19 d. patvarkymu Nr. S1b-48335 pareiškėjų skundo netenkino ir jį perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad pareiškėjų skundo tenkinti nėra pagrindo, kadangi visi antstolio atliekami vykdymo veiksmai atitinka Civilinio proceso kodekso bei Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas, reglamentuojančias išieškojimo vykdymą iš turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Nurodė, kad įstatymas nustato galimybę pratęsti ir atnaujinti terminus, todėl 2017 m. kovo 9 d. turto arešto aktu Nr. S1-b-17780 ieškotojui nustatytas 1,5 mėnesio terminas kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies areštuotame turte nustatymo, gavus išieškotojos prašymą buvo pratęstas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl skundo padavimo termino

CPK 512 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą ar atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Pareiškėjai kreipėsi į antstolį su skundu dėl antstolio veiksmų, t.y. dėl 2017 m. gegužės 22 d. antstolio priimto patvarkymo Nr. S1b-40150 2017 m. birželio 12 d. (b. l. 3), todėl konstatuotina, kad pareiškėjai nėra praleidęs CPK 512 straipsnyje nustatytų terminų paduoti skundą.

Antstolis Aleksandras Selezniovas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/17/00557 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-6480-642/2016 dėl 3510,17 Eur ir 5 procentų palūkanų išieškojimo iš skolininko A. M. išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Nigintos džinsai“ naudai. 2017 m. kovo 9 d. antstolis arešto aktu Nr. S1b-17780 areštavo skolininkui A. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą jo sutuoktinei R. M. UAB „Savaip“ mokamą darbo užmokestį, išskaičiuojant ½ dalį nuo 70 % gaunamų pajamų dalies viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesinį atlyginimą (toliau – MMA) ir ½ dalį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 736 straipsnyje nustatyto procento nuo pajamų dalies neviršijančios MMA (v. b. l. 63-64). 2017 m. kovo 9 antstolis išieškotojai UAB „Nigintos džinsai“ išsiuntė siūlymą Nr. S1b-17792 kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, kuriuo pasiūlė išieškotojai UAB „Nigintos džinsai“ per 1, 5 mėnesio nuo turto arešto akto sudarymo dienos kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nustatymo bei informavo, kad per nustatytą terminą nepateikus prašymo dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nustatymo, antstolis išieškojimą iš areštuoto turto nutraukia nustatymo. Išieškotojai taip pat išaiškinta, kad pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tą patį vykdomąjį dokumentą galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos (v. b. l. 65). 2017 m. gegužės 4 d. antstolio kontoroje gautas skolininko A. M. elektroninis laiškas, kuriuo prašoma panaikinti 2017 m. kovo 9 d. turto arešto aktą Nr. S1b-17780, kadangi per antstolio nurodytą terminą išieškotoja į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo nesikreipė (v. b. l. 117). 2017 m. gegužės 5 d. antstolio padėjėja elektroniniu paštu išieškotojai išsiuntė prašymą informuoti ar per antstolio nustatytą terminą buvo kreiptasi į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (v. b. l. 118). 2017 m. gegužės 18 d. išieškotojos atstovė elektroniniu paštu informavo antstolio padėjėją, kad apie siūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo išieškotojai iki šiol nebuvo žinoma (v. b. l 119). 2017 m. gegužės 19 d. antstolio padėjėja informavo išieškotoją, kad anksčiau minėtas siūlymas buvo išsiųstas elektroniniu paštu išieškotojos atstovei ir pakartotinai dar kartą išsiuntė 2017 m. kovo 9 d. turto arešto aktus (tarp kurių ir Nr. S1b-17780) bei siūlymą Nr. S1b-17792 (v .b. 120). 2017 m. gegužės 19 d. antstolio kontoroje gautas išieškotojos elektroninis laiškas su prašymu pratęsti terminą dėl kreipimosi į teismą dėl turto dalies nustatymo, nurodė, kad yra ruošiami dokumentai teismui dėl turto dalies nustatymo (v. b. l. 121, 122). Išsprendęs nurodytą išieškotojos prašymą antstolis priėmė patvarkymą Nr. S1b-40150, kuriuo prašymą dėl termino pratęsimo tenkino ir pratęsė 2017 m. kovo 9 d. turto arešto aktu Nr. S1b-17780 nustatytą terminą iki 2017 m. birželio 23 d. (v. b. l. 123-124). 2017 m. birželio 12 d. pareiškėjai antstoliui pateikė skundą, kuris ir yra nagrinėjamas, prašydama minėtą 2017 m. gegužės 22 d. patvarkymą Nr. S1b-40150 panaikinti, taip pat panaikinti areštą skolininko sutuoktinei R. M. UAB „Savaip“ mokamam darbo užmokesčiui bei grąžinti areštuotas lėšas ir priteisti pareiškėjams bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-4).

Dėl pareiškėjų reikalavimų

Pažymėtina, jog antstolis, vykdydamas jam pavestas funkcijas, vadovaujasi įstatymais ir Sprendimų vykdymo instrukcija. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis numato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojos interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio veikti pagal savo kompetenciją, neišeinant už jos ribų. CPK normose, reglamentuojančiose vykdymo procesą, įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnis reglamentuoja skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo klausimus. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Taigi aptariama CPK norma numato veiksmus, kuriuos turi atlikti antstolis, jeigu yra reikalinga areštuoti ne tik skolininko turtą, bet ir jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje: pirmiausia turtas areštuojamas, po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0010/17/00557 medžiagos matyti, jog antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų: areštavęs skolininko sutuoktinei R. M. UAB „Savaip“ mokamą darbo užmokestį, pasiūlė išieškotojai UAB „Nigintos džinsai“ per antstolio nustatytą terminą (1,5 mėnesio) kreiptis į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su sutuoktine, nustatymo. Pažymėtina, kad jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos (CPK 667 straipsnio 1 dalis). 2017 m. kovo 9 d. siūlyme Nr. S1b-17792 antstolio nustatytas 1,5 mėnesio terminas išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo suėjo 2017 m. balandžio 24 d. Kaip matyti iš aukščiau aptartos vykdomosios bylos medžiagos, joje nėra duomenų, kad iki šio termino pabaigos išieškotoja UAB „Nigintos džinsai”, skolininkas ar jo sutuoktinė būtų kreipęsi į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo. Kaip matyti iš išieškotojos atstovės antstoliui 2017 m. gegužės 18 d. siųsto elektroninio laiško išieškotoja galimai nebuvo gavusi 2017 m. kovo 9 d. turto arešto akto Nr. S1b-17780 bei siūlymo kreiptis į teismą Nr. S1b-17792, todėl šia teise nepasinaudojo ir 2017 m. gegužės 19 d. pateikė antstoliui prašymą pratęsti nurodytą terminą (v. b. l. 121, 122). Šiuo atveju pareiškėjai ginčija antstolio nustatyto termino pratęsimo teisėtumą, teigdami, kad 2017 m. gegužės 4 d. kreipėsi į antstolį su prašymu panaikinti turto areštą skolininko sutuoktinės gaunamam darbo užmokesčiui, tačiau antstolis šio prašymo neišsprendė, o vietoje to, priminė išieškotojai, kad ji praleido 2017 m. kovo 9 d. siūlyme Nr. S1b-17792 nurodytą terminą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, areštuotame turte nustatymo, po ko išieškotoja pateikė prašymą pratęsti nustatytą terminą. Pareiškėjai teigia, kad antstolis neturėjo teisės pratęsti pasibaigusį terminą, nes po nustatyto termino suėjimo buvo praėjusios 25 dienos, nes pratęsti galima tik nepasibaigusį terminą. Be to, išieškotojos prašyme nebuvo nurodytos svarbios priežastys dėl kurių praleistas terminas turėtų būti pratęstas ar kokie nors paaiškinimai, kodėl terminas buvo praleistas. Praleidus nustatytą terminą jį galima tik atnaujinti, tačiau antstolis, vadovaujantis CPK 510 straipsnyje numatyta tvarka, tokio prašymo spręsti neturi teisės, nes praleistą terminą gali atnaujinti tik teismas.

Pažymėtina, kad CPK nereglamentuojamas 667 straipsnio 1 dalyje numatyto termino atnaujinimo ar pratęsimo klausimas, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad tai nėra imperatyvi norma ir suteikia antstoliui teisę nustatyti termino trukmę, per kurią išieškotojas bei bendrosios nuosavybės dalyviai turi kreiptis į teismą dėl turto padalijimo. Taikant specialiųjų ir bendrųjų civilinio proceso normų visumą, daroma išvada, kad antstolis turi teisę nustatyti terminą ir CPK 3 straipsnio 5 dalies pagrindu taikyti įstatymo analogiją bei pratęsti ar atnaujinti jo nustatytą terminą (CPK 77, 78 straipsniai) (Vilniaus apygardos teismo 2006-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-864-52/2006, Šiaulių apygardos teismo 2013-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-221-357/2013). Taigi nors antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo, sistemiškai aiškinant CPK 667 straipsnio nuostatas, ir atsižvelgiant į tai, kad įstatymas antstolio diskrecijai priskiria teisę nustatyti protingą ir pakankamą terminą kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, vertintina, kad antstoliui suteikta teisė ne tik nustatyti prieš tai minėtą terminą, bet ir esant išieškotojo (reikiamais atvejais bendrosios nuosavybės dalyvių) motyvuotam ir pagrįstam prašymui bei objektyvioms aplinkybėms, šį terminą pratęsti ar atnaujinti (Šiaulių apygardos teismo 2012-09-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-517-124/2012). Nagrinėjamos bylos kontekste sprendžiant, ar patvarkymą pratęsti nustatytą terminą antstolis priėmė pagrįstai, taip pat atsižvelgtina į vykdomojoje byloje esantį išieškotojos ir antstolio susirašinėjimą, iš kurio matyti, kad išieškotoja galimai nebuvo gavusi 2017 m. kovo 9 d. antstolio siūlymo Nr. S1b-17792, todėl jis buvo išsiųstas pakartotinai.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo sprendimo vykdymo stadijoje įgyvendinamos sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Dėl to antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2012). Taigi nepaisant to, kad pareiškėjai nurodo, jog išieškotoja nepateikė prašymo pratęsti praleistą terminą bei nenurodė svarbių priežasčių dėl kurių nurodytas terminas buvo praleistas, tačiau teismas vertina, jog antstolis, turėdamas teisę savo nuožiūra spręsti termino pratęsimo ar atnaujinimo klausimą bei pareigą kuo greičiau ir realiai įvykdyti vykdomąjį dokumentą, 2017 m. gegužės 19 d. gavęs prašymą pratęsti terminą, nustatęs, kad išieškotoja galimai negavo antstolio siųsto patvarkymo ir dėl šios priežasties nespėjo sutvarkyti procesinių dokumentų, siekdamas nepažeisti vykdymo proceso operatyvumo ir išieškotojos teisėtų lūkesčių principų, pagrįstai procesinį terminą pratęsė. Vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo dalyvių, skolininko teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Nepaisant to, kad vykdymo proceso metu antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus ir išlaikyti šių interesų pusiausvyrą, tačiau iš esmės vienintele ir pagrindine vykdymo proceso paskirtimi išlieka kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimų patenkinimas, todėl šių interesų pusiausvyros išlaikymas negali paneigti siekio kuo operatyviau įvykdyti teismo sprendimą, kad išieškotojas greičiau atgautų skolą. Teismas pažymi, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo ir kitas įstatyme nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstoliui suteiktos diskrecijos teisės pratęsti paties antstolio nustatytą terminą pažiedimu galėtų būti pripažinta situacija, kai šia teise antstolis akivaizdžiai piktnaudžiautų, kas nagrinėjamos bylos atveju negali būti konstatuota. Pažymėtina, kad išieškotojos atstovė antstoliui nurodė, kad apie siūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo išieškotojai nėra žinoma, nors iš vykdomojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2017 m. kovo 9 d. antstolio siūlymas Nr. S1b-17792 turėjo būti išsiųstas išieškotojai elektroniniu paštu (v.b.l. 65, 119). Pareiškėjų argumentas, kad išieškotojos prašymas pratęsti praleistą terminą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo buvo nemotyvuotas, nepaneigia fakto, kad išieškotoja kreipėsi į antstolį su prašymu pratęsti terminą, nes laiku nespėjo parengti dokumentų dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su sutuoktine nuosavybe, nustatymo. Jeigu išieškotoja tokio pobūdžio prašymą būtų pateikusi nebe pirmą kartą ar antstolis būtų minėtą terminą pratęsęs negavęs jokio prašymo ir paaiškinimų, tai nagrinėjamos bylos atveju galima būtų laikyti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Teismas sutinka su pareiškėjų nurodyta aplinkybė, kad antstolis neturėjo teisės pratęsti pasibaigusį terminą, o galėjo tik jį atnaujinti, tačiau ši aplinkybė laikytina procedūriniu pažeidimu, kuris nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą antstolio patvarkymą, nes kaip nurodyta aukščiau, vykdymo procese tik antstolis sprendžia, koks terminas yra teisingas vykdymo procedūroms atlikti, todėl taikant CPK 3 straipsnio 5 dalyje numatytą įstatymo analogiją, antstolis taip pat gali pratęsti ar atnaujinti savo paties nustatytą terminą.

Teismas pažymi, kad įvertinus vykdomosios bylos medžiagą, vykdymo proceso paskirtį ir tikslus, atsižvelgiant į vykdymo proceso dalyvių teisėtų interesų derinimo principą, į galimas pasekmes, kurios kiltų antstoliui nepratęsus termino išieškotojai pateikti tokį prašymą ir nutraukus išieškojimą į šį turtą bei į tai, kad terminas buvo pratęstas sąlyginai trumpam laikotarpiui (iki 2017 m. birželio 23 d.), nėra pagrindo naikinti ginčijamą antstolio patvarkymą, o tokio patvarkymo panaikinimas būtent nagrinėjamos bylos kontekste taip pat neatitiktų ir bendrųjų teisės principų, tarp jų protingumo ir teisingumo, nes būtų sudarytos papildomos kliūtys, kad vykdomieji raštai būtų kuo greičiau ir realiai įvykdyti (CPK 3 straipsnio 6 dalis).

Netenkinus pareiškėjų skundo dėl 2017 m. gegužės 22 d. antstolio patvarkymo Nr. S-1b-40150 panaikinimo, nėra pagrindo taikyti CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatytų pasekmių, kylančių išieškotojai per antstolio nustatytą terminą nesikreipus dėl skolininko turto dalies nustatymo, todėl atmestinas pareiškėjų skundo reikalavimas panaikinti skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio uždarojoje akcinėje bendrovėje „Savaip“ areštą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pareiškėjai prašo priteisti iš antstolės pareiškėjų naudai jų turėtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikia į bylą duomenis, patvirtinančius, kad patyrė 150,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 5, 6).

Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Todėl, vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatomis, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2013). Taigi, tik esant nurodytoms aplinkybėms (išimtims), teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims arba priteisti jas iš asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų skundas atmestas, jų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 510, 512-513, 736 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjų A. M. ir R. M. skundą dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų atmesti.

Pareiškėjų A. M. ir R. M. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą 0010/17/00557 grąžinti antstoliui Aleksandrui Selezniovui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.