Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorėms Joanai Runelienei, Ritai Bružinskienei ir Danguolei Gedvilaitei, ieškovės UAB „Nigintos džinsai“ atstovei advokatei Ingai Lukauskienei, atsakovui A. M., atsakovo A. M. atstovei advokatei Vitai Kilišauskaitei, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Nigintos džinsai“ ieškinį atsakovui A. M., trečiajam asmeniui UAB „Niginta“ dėl teismo sprendimo nevykdymu padarytos žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu atsakovas A. M. prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad teismo sprendimo nevykdė ir įmonės pavadinimo nepakeitė, nes tuo metu buvo sunki įmonės „Niginta“ finansinė padėtis, tačiau tai patvirtinančių įrodymų pateikti negali. Įmonę pardavė dėl susiklosčiusios prastos ekonominės situacijos. Būdamas UAB „Niginta“ vadovu nesielgė nesąžiningai. Šiuo metu dirba puse etato, jo turtinė padėtis yra bloga, gaunamos vidutinės pajamos 500,00 – 1000,00 Eur per mėnesį. Turi butą Dariaus ir Girėno gatvėje, žmonos vardu 2015 metais pirko nebaigtą statyti namą Romuose.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnio 1 dalį, juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles tik jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis – pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. Jeigu juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės akcininkai (t. y. juridinio asmens dalyviai), priimdami sprendimus, privalo veikti bendrovės naudai, užtikrinti, kad priimami sprendimai būtų protingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-06-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2003; 2012-02-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs bendrovės akcininkų pareigą elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2009). Ši pareiga atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrojo pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2011).

Juridinio asmens dalyvio civilinei atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnio 3 dalį atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės atžvilgiu – neteisėti ir kalti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis) – juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-02-18 nutartis Nr. 3K-3-124/2004; 2009-04-03 nutartis Nr. 3K-3-147/2009). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 1 dalis įtvirtina civilinių teisinių santykių subjektų pareigą elgtis teisingai, protingai ir sąžiningai, taigi ir juridinio asmens dalyviai privalo elgtis laikydamiesi nurodytų principų. Pareigos elgtis sąžiningai nevykdymas reiškia asmens kaltus veiksmus, sukeliančius civilinę atsakomybę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 straipsnio 3 dalis). Būtent, juridinio asmens dalyviui pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnio 3 dalį atsakomybė atsiranda dėl jo nesąžiningų veiksmų. Ši norma nustato papildomą atsakomybę juridinio asmens dalyviams, kad jie negalėtų piktnaudžiauti galimybe išvengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota turtine atsakomybe, tais atvejais kai jų veiksmai sąlygoja, kad juridinis asmuo negali pilnai įvykdyti prievolės kreditoriui ir jos siekia išvengti nesąžiningais veiksmais. Nesąžiningų veiksmų konstatavimas ir reiškia juridinio asmens dalyvio kaltę. Taigi nustačius, kad atsakovai, kaip juridinio asmens dalyviai, atliko nesąžiningus veiksmus ieškovo (kreditoriaus) atžvilgiu, laikytina, kad jis kaltas dėl nesąžiningų veiksmų atlikimo.

Sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, taikytini bendrieji civilinių teisinių santykių subjektų elgesio sąžiningumo kriterijai – juridinio asmens dalyvis laikytinas nesąžiningu, jeigu jis žinojo, galėjo ir turėjo žinoti, kad jo elgesys neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimą vykdyti savo prievoles (Kauno apygardos teismo 2015-05-26 sprendimas Nr. 2-785-513/2015). Sąžiningumas – tai vertybinis teisinių santykių subjekto elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (Kauno apygardos teismo 2014-11-10 sprendimas Nr. 2-1813-220/2014).

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovo vadovaujama įmonė nevykdė 2014-04-23 Klaipėdos apygardos teismo sprendimo – per teismo nustatytą 30 dienų terminą nepakeitė įmonės pavadinimo, neatlygino priteistų bylinėjimosi išlaidų, nekreipė dėmesio į antstolio siųstus raginimus dėl teismo sprendimo įvykdymo. Kaip jau buvo minėta aukščiau, atsakovas visais įmanomais būdais stengėsi išvengti minėto sprendimo vykdymo, per nustatytą terminą nepakeitė įmonės pavadinimo ir neatlygino priteistų bylinėjimosi išlaidų, nekreipė dėmesio į antstolio siųstus raginimus, tuo labiau, žinodamas, kad nevykdys minėto sprendimo, pardavė visas jam priklausančios įmonės UAB „Niginta“ akcijas, tokiu būdu mėgindamas išvengti bet kokios atsakomybės už minėto Sprendimo nevykdymą. Teismas pažymi, kad remiantis ieškovės pateiktais duomenimis apie įmonės darbuotojų skaičių, nurodytą internetiniame puslapyje www.rekvizitai.lt, nuo 2014-03-04 atsakovo vadovaujamoje įmonėje pradėjo mažėti darbuotojų skaičius: 2014-01-15 buvo 6 darbuotojai, 2014-03-04 – 4, 2014-04-11 – 3, 2014-05-07 – 2, 2014-08-21 – 1, o nuo 2015-10-08 – 0. Atsakovas, likus įmonėje tik vienam darbuotojui – pačiam atsakovui A. M., 2014-08-28 pardavė visas UAB „Niginta” akcijas Moldovos Respublikos piliečiui Valeri Bejenari, kuris šiuo metu yra vienintelis trečiojo asmens akcininkas ir vadovas. Atsakovas teismui nepateikė jokių pagrįstų įrodymais pateisinančių priežasčių, kodėl tuometinis įmonės vadovas, dar belaukiant Klaipėdos apygardos teismo sprendimo, pradėjo atleidinėti įmonės darbuotojus. Esant šioms aplinkybėms, teismas turi pagrindo manyti, kad tokiu būdu atsakovas sąmoningai ir tikslingai, nuosekliai siekė atleisti visus darbuotojus ir parduoti įmonės akcijas, siekiant apsisaugoti nuo būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad nei vienas teisės aktas nenurodo, kad prieš parduodant bendrovės akcijas būtina atsiskaityti su visais kreditoriais, tačiau, pažymėtina yra tai, kad apdairus, rūpestingas, sąžiningas verslininkas (įmonės vadovas ir dalyvis), žinodamas apie įmonės sunkią turtinę padėtį, įsiskolinimus įmonės kreditoriams, perleisdamas įmonės akcijas ir įmonės valdymą, turėjo pasidomėti, kokiam asmeniui šis specifinis turtas perleidžiamas, kaip toliau bus įmonė valdoma ir kaip bus sprendžiamas atsiskaitymo su kreditoriais klausimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-07-07 nutartis Nr. 2A-1105/2014). Pažymėtina, kad atsakovas įmonės akcijas 2014-08-28 pardavė ne Lietuvos Respublikos piliečiui, įmonei turint didelių finansinių įsiskolinimų. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų duomenų iš informacinio tinklapio www.rekvizitai.lt, įmonės pardavimo metu nuo 2014-08-20 įmonė turėjo 2489,70 Eur (8596,43 Lt) socialinio draudimo skolą, kuri kaskart vis didėjo ir iki 2016-08-19 išaugo iki 2651,17 Eur (9153,96 Lt). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, UAB „Niginta“ 2016-07-29 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla. Nutartyje nurodyta, kad VĮ Registrų centras duomenų bazėje pagal UAB „Niginta” pateiktus 2012 m. finansinės atskaitomybės duomenis, UAB „Niginta” ilgalaikį turtą sudaro 0,00 Lt, bendrovė buvo patyrusi 10 776,18 Eur (37 208 Lt) nuostolių, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 141 884,55 Eur (489 899 Lt), per vienerius metus mokėtinos sumos – 69 479,55 Eur (239 899 Lt), trumpalaikis turtas sudarė – 131 865,73 Eur (455 306 Lt), pinigai ir pinigų ekvivalentai – 77 100,32 Eur (266 212 Lt), per vienerius metus gautinos sumos 50 939,53 Eur (175 884 Lt), atsakovė nuo 2013 m. finansinės atskaitomybės dokumentų nėra pateikusi. Šios aplinkybės patvirtina, kad būtent dėl atsakovo veiksmų, kuomet atsakovas dar buvo UAB „Nigita” vieninteliu akcininku ir vadovu, jo vadovaujama įmonė tapo nemoki ir būtent tokios įmonės akcijas jis pardavė Moldovos Respublikos piliečiui Valeri Bejenari. Atsakovo teiginius, neva jis tikėjosi, kad trečiasis asmuo vykdys veiklą ir galės atsiskaityti su kreditoriais, teismas vertina kritiškai, nes būtent byloje surinkti įrodymai liudija priešingai ir suponuoja atsakovo A. M. nesąžiningus ir neteisėtus veiksmus įmonės ir jos kreditorių atžvilgiu. Be to, pažymėtina yra tai, jog atsakovo nesąžiningumą įrodo ir ta aplinkybė, kad jis po Klaipėdos apygardos teismo 2014-04-23 sprendimo įsiteisėjimo per keturis mėnesius (kas laikytina pakankamai ilgu laiko tarpu) iki įmonės akcijų pardavimo, dar vadovaudamas UAB „Niginta”, nesistengė atsiskaityti su ieškove bent iš dalies ar įvykdyti neturtinį reikalavimą – per 30 dienų nuo Klaipėdos apygardos teismo 2014-04-23 sprendimo įsiteisėjimo pakeisti juridinio asmens pavadinimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas atliko nesąžiningus veiksmus, todėl konstatuotina, kad jis yra kaltas dėl jų atlikimo. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad, atsakovas, būdamas UAB „Niginta“ vadovu, nevykdė Klaipėdos apygardos teismo 2014-04-23 sprendimo, nereagavo į antstolio raginimus sumokėti ieškovui priteistų bylinėjimosi išlaidų ir nepakeitė įmonės pavadinimo. Kaip aukščiau nustatyta, atsakovo A. M. veiksmai buvo nesąžiningi ieškovo atžvilgiu ir atitinkamai tai sąlygojo UAB „Niginta” negalėjimą įvykdyti prievolę ieškovui, todėl atsakovo nesąžiningą veikimą bei UAB „Niginta” negalėjimą įvykdyti prievolę ieškovui sieja priežastinis ryšys.

Konstatavus visas atsakovo A. M., kaip juridinio asmens dalyvio, atsakomybei taikyti būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, atsiranda teisinis pagrindas pripažinti atsakovo atsakomybę ir priteistą 2314,93 Eur sumą iš trečiojo asmens UAB „Niginta” priteisti subsidiariai iš atsakovo A. M. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu. Trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų UAB „Niginta” Klaipėdos apygardos teismo 2016-07-29 nutartimi yra iškelta bankroto byla, todėl ieškovui savo kreditorinių reikalavimų nepatenkinus iš UAB „Niginta” turto bankroto byloje, jo reikalavimai turi būti nukreipiami atsakovui.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nustatęs, kad laikydamas atsakovo veiksmus nesąžiningus ieškovo atžvilgiu, teismas neturi pagrindo konstatuoti atsakovo sudarytos įmonės akcijų pirkimo-pardavimo sandorio neteisėtumo, nes nesąžiningumas ir sandorio neteisėtumas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnio 3 dalies prasme negali būti sutapatinami, kadangi įstatymas nereikalauja sandorių neteisėtumo pripažinimo, be to, tai nėra Pauliano ieškinys (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnis). Šiuo atveju pakanka juridinio asmens dalyvio veiksmų nesąžiningumo, t.y. pakanka konstatuoti, kad sandoris nesąžiningas neanalizuojant sandorio teisėtumo klausimo. Tokios aplinkybės nustatymas yra pakankamas pagrindas taikyti juridinio dalyviui subsidiarinę atsakomybę. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-18 nutartis Nr. 3K-3-124/2004.)

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi ieškovės ieškinys tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

2004-04-02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 Dėl rekomendacijų Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo yra patvirtinti advokato ar advokato padėjėjo teikiamos teisinės pagalbos maksimalūs dydžiai. Įsakymo 11 punkte yra numatyta, kad teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo šių rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Pabrėžtina, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteisiamos atsižvelgiant į patį ginčą, pateiktų dokumentų kiekį, atstovavimą teismo posėdžiuose, ginčo sudėtingumą ir kitas aplinkybes. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovę UAB „Niginta“ atstovauja advokatė Inga Lukauskienė, kuri teismui pateikė ieškinį, 2016-06-13 dalyvavo parengiamajame teismo posėdyje nuo 10.30 val. iki 10.50 val. ir 2016-08-08 dalyvavo teismo posėdyje nuo 10.03 val. iki 11.20 val. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Inga Lukauskienė pasisakė dėl ieškinio, paruošė baigiamąją kalbą. Nors šiuo atveju ieškovės prašomos atlyginti už advokato teisinę pagalbą patirtos 1452,00 Eur dydžio išlaidos neviršija rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, tačiau, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuotina, jog jos yra per didelės, todėl ieškovei priteistina 900,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, taip pat priteistinos pagrįstos 108,90 Eur advokatės patirtos išlaidos kurui atvykstant į teismą, 52,00 Eur žyminis mokestis bei 134,34 Eur išlaidos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis).

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-04-12 nutartimi tenkindamas ieškovės prašymą ieškinio reikalavimui užtikrinti, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovo turtą. Kadangi ieškinys patenkintas, 2016-04-12 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. M. 2314,93 Eur nuostolių atlyginimą ieškovei UAB „Nigintos džinsai“.

Priteisti iš atsakovo A. M. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2314,93 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, 2016-04-12, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei UAB „Nigintos džinsai“.

Priteisti iš atsakovo A. M. ieškovei UAB „Nigintos džinsai“ 1195,24 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2016-04-12 nutartimi atsakovo A. M. turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.