Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-205-273/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-03-09
Bylos Nr.: e2A-205-273/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-10688-2019-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimondas Buzelis, Izolda Nėnienė, Arvydas Žibas
Atsakovas: V. S.-R.
Ieškovas: D. R.

Kategorijos

2.3.2.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.2.10pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-205-273/2021Proceso Nr. 2-69-3-10688-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.2.10; 2.3.5.2.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arvydo Žibo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. S.-R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-785-1070/2020 pagal ieškovo D. R. ieškinį atsakovei V. S.-R. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimu bei atsakovės priešieškinį ieškovui dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir skolos priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. R. ieškiniu prašė: 1) nutraukti 2000 m. rugpjūčio 5 d. tarp ieškovo ir atsakovės V. S.-R. sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti nepilnamečio vaiko G. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu, nepilnamečio vaiko M. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą – su atsakove; 3) priteisti iš atsakovės materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui G. R. po 225 Eur kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; paskirti ieškovą priteistų vaiko išlaikymui lėšų tvarkytoju uzufrukto teise; 4) priteisti iš ieškovo materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. R. po 225 Eur kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; paskirti atsakovę priteistų vaiko išlaikymui lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 5) nustatyti ieškinyje nurodytą ieškovo ir nepilnamečio vaiko M. R. bendravimo tvarką; 6) santuokos metu įgytas 113/999 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 44/100 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 44/100 dalis kitų inžinerinių statinių (kiemo statinių) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo palikti atsakovės asmenine nuosavybe, priteisiant ieškovui 25 000 Eur kompensaciją už atsakovei atitenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį, įpareigojant atsakovę sumokėti kompensaciją per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 7) transporto priemonę Peugeot 406, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) palikti ieškovui asmeninės nuosavybės teise, įpareigojant jį sumokėti atsakovei 365 Eur kompensaciją už didesnę turto dalį per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 8) kreditorinį įsipareigojimą pagal 2001 m. spalio 22 d. Lengvatinės paskolos pirkti gyvenamąjį būstą sutartį palikti solidaria šalių prievole; 9) po santuokos nutraukimo palikti ieškovui santuokinę pavardę, atsakovei – jos pasirinkimu; 10) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad ieškovas ir atsakovė susituokė 2000 m. rugpjūčio 5 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos apskaitos įrašo Nr. 1334. Susilaukė dviejų vaikų: G. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. R., gim. (duomenys neskelbtini). Abi šalys nesiėmė visų veiksmų, kad išsaugotų šeimą, nė vienas iš jų nesistengė vienas dėl kito. Jie ne visada suprasdavo vienas kitą ir ne visada atleisdavo vienas kitam, jų šeimoje dažnai kildavo konfliktų dėl smulkmenų. Jie abu nepadarė visko, ką turėjo padaryti santuokai išsaugoti, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kadangi kiekviena iš šalių yra darbinga, vienam iš kito neturi būti priteistas išlaikymas. Šalys negyvena kartu nuo 2017 m. rugsėjo 11 d., nuo tada nepilnametis G. R. gyvena su ieškovu, o nepilnametis M. R. – su atsakove. Akivaizdu, kad G. R. turi stipresnį socialinį ryšį su ieškovu, o M. R. yra labiau prisirišęs prie atsakovės, kiekviena iš šalių geba sukurti saugią aplinką nepilnamečiams vaikams ir tenkinti jų poreikius. Todėl G. R. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu, o M. R. – su atsakove. Įvertinus įprastus būtinus šalių vaikų poreikius, kiekvieno sūnaus išlaikymui reikalinga 450 Eur suma į mėn. Abi šalys yra sveikos, darbingos, gaunančios pastovias pajamas, todėl iš jų skyrium gyvenančio vaiko išlaikymui turi būti priteista 450 Eur suma (iš kiekvieno iš tėvų po 225,00 Eurų kasmėnesinėmis išmokomis mokamomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės). Ieškinyje prašoma nustatyti nurodytą ieškovo ir nepilnamečio M. R. bendravimo tvarką, siekiant užtikrinti abiejų vaikų saugų ryšį su abiem tėvais. Gyvendamos santuokoje šalys įsigijo 113/999 dalis žemės sklypo, 44/100 dalis gyvenamojo namo, 44/100 dalis kitų inžinierinių statinių - kiemo statinių (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto vertė yra 50 000 Eur. Šiuo metu santuokoje įgytame būste gyvena atsakovė su nepilnamečiu sūnumi M. R.. Nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. ieškovas gyvena atskirai nuo atsakovės, nekilnojamas turtas nedalus, todėl ieškovas prašo šį nekilnojamą turtą po santuokos nutraukimo palikti atsakovei, priteisiant ieškovui 25 000 Eur kompensaciją. Santuokoje šalys įsigijo automobilį Peugeot 406, kurio vertė yra 730 Eur. Šis turtas paliktinas ieškovui, priteisiant atsakovei 365 Eur kompensaciją. Šalys turi kreditorinių įsipareigojimų AB SEB bankui, kadangi gyvendami santuokoje už paskolintas iš banko lėšas įsigijo nekilnojamąjį turtą. Šie kreditoriniai įsipareigojimai, nutraukiant santuoką, nėra modifikuojami ir po santuokos nutraukimo paliktini abiejų sutuoktinių solidaria prievole.

Atsiliepimas

3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, nes santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Atsakovės teigimu, būtent ieškovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, buvo nelojalus šeimai, negerbė atsakovės, grasino atsakovei, naudojo smurtą, nedalyvavo vaikų ugdyme, nesirūpino buitimi. Būsto paskolos mokėjimo, jo išlaikymo našta teko didžiąja dalimi atsakovei. Pasak atsakovės, abiejų vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ja, nes sūnaus G. R. gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu neatitinka vaiko interesų. Sūnus G. R. gyvena su ieškovu viename kambaryje, neturi sąlygų pamokoms ruošti. Ieškovas mažai rūpinasi sūnaus G. R. pasiekimais bei ugdymu. Atsakovė sutinka, kad kiekvieno sūnaus išlaikymui reikia 450 Eur į mėnesį, tačiau, jos nuomone, iš atsakovo turi būti priteista didesnė dalis išlaikymo, t. y. po 270 Eur kiekvienam sūnui. Atsakovė iš esmės sutinka su ieškovo prašoma nustatyti jo ir nepilnamečio M. R. bendravimo tvarka, mano, kad tokia pat bendravimo tvarka nustatytina su G. R.. Atsakovė sutinka su ieškovo prašymu priteisti jai nekilnojamąjį turtą, bet mano, kad ieškovui mokėtina kompensacija galėtų būti 9000 Eur dydžio, nes Registrų centro duomenis nupirkta dalis nekilnojamojo turto yra 21 654 Eur vertės, namas yra karkasinis, apmūrytas, jis niekada nebuvo remontuotas. Atsakovė galėtų mokėti ieškovui kompensaciją dalimis po 100-150 Eur į mėn. priklausomai nuo sezono. Atsakovės gaunamas darbo užmokestis yra apie 760 Eur į mėn. Atsakovė sutinka su ieškinio reikalavimu dėl automobilio priteisimo asmeninės nuosavybės teise ieškovui ir dėl 365 Eur kompensacijos priteisimo jai. Sutinka, kad prievolė pagal 2001 m. spalio 22 d. Lengvatinės paskolos pirkti gyvenamąjį būstą sutartį būtų pripažinta solidaria šalių prievole. Atsakovė pageidauja, kad po santuokos nutraukimo jai būtų palikta S. pavardė.

Šalies argumentai

4. Atsakovė V. S.-R. pateikė priešieškinį, patikslintą priešieškinį. Patikslintu priešieškiniu prašė 1) padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini), bei priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams: 1.1) arba 113/999 dalis žemės sklypo, 44/100 dalis gyvenamojo namo, 44/100 dalis kitų inžinierinių statinių (kiemo statinių), padalinti šalims po ½ dalį, ieškovui skiriant išlaikymą sūnui M. R. ½ dalimi nekilnojamojo turto, o iš atsakovės nepilnamečio G. R. naudai priteisti 200 Eur išlaikymą, mokėtiną kas mėnesį; 1.2) arba 113/999 dalis žemės sklypo, 44/100 dalis gyvenamojo namo, 44/100 dalis kitų inžinierinių statinių (kiemo statinių) po santuokos nutraukimo padalinti taip, kad atsakovei atitektų ¾ dalys nekilnojamojo turto, ieškovui – ¼ dalis, ieškovui po santuokos nutraukimo tenkančią ¼ dalį nekilnojamojo turto skiriant sūnui M. R. išlaikyti, bei už atsakovei tenkančią didesnę santuokoje įgyto ¼ turto dalį išmokant ieškovui 9000 Eur kompensaciją per 48 mėnesius, bei ieškovui mokant sūnui M. R. 48 mėnesius po 200 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis, indeksuojant jas įstatymų nustatyta tvarka; priteisti iš atsakovės sūnaus G. R. naudai po 200 Eur išlaikymo periodinėmis išmokomis iki pilnametystės, indeksuojant jas įstatymų nustatyta tvarka; 2) priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 1483,69 Eur išlaidų, turėtų dėl ieškovui priklausančios ½ dalies nekilnojamojo turto išlaikymo (578,67 Eur grąžinta likusi paskolos dalis, 85,16 Eur metinio būsto paskolos draudimo dalis, 17,50 Eur dalis metinio žemės mokesčio, 722,36 Eur dalis išlaidų gyvenamojo namo šildymui, 80 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti).

Atsiliepimas

5. Atsakovė nurodė, kad atsakovė sutinka su ieškinio reikalavimu šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteisti jai natūra. Atsakovė nesutinka su reikalavimu už santuokoje įgyto nekilnojamo turto dalį priteisti ieškovui 25 000 Eur kompensaciją, įpareigojant atsakovę išmokėti ją per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovės teigimu, nuo 2001 m. spalio 22 d. iki 2020 m. kovo 31 d. ji vykdė kreditorinį įsipareigojimą ir kas mėnesį mokėjo paskolą už būstą, kuriame nuo 2017 m. rugsėjo mėn. gyveno tik su jaunesniuoju sūnumi. Per tą laiką ieškovas visiškai nesirūpino nei būstu, nei jo aplinka, tik nuo 2017 m. spalio mėn. pradėjo pervesti po pusę mėnesio paskolos įnašo (t. y. po 30-33 Eur). Atsakovė dirba biudžetinėje įstaigoje, jos mėnesio atlyginimas yra apie 750 Eur. Ieškovas deklaruoja, kad jo pajamos gerokai didesnės už atsakovės (apie 1000 Eur kas mėnesį į rankas), todėl, atsakovės nuomone, jis gali gauti paskolą būstui įsigyti arba jį išsinuomoti. Jaunesnio sūnaus išlaikymas turtu nuimtų nuo ieškovo naštą kas mėnesį mokėti išlaikymą sūnui. Nors ieškovas pateikė į bylą pažymas apie autorinius atlyginimus, tačiau prasidėjus COVID-19 pandemijai, darbovietė, kurioje jis dirbo apie pusantrų metų, atsisakė didesnės dalies ieškovo paslaugų. Atsakovė būdama santuokoje su ieškovu, pati mokėjo paskolą, mokesčius, draudimo mokesčius, todėl abejoja tuo, kad ieškovas vykdys išlaikymo mokėjimo prievolę. Ieškovas neprisidėjo prie jaunesnio sūnaus išlaikymo du metus. Atsakovės teigimu, neįmanoma šalims priklausantį nekilnojamąjį turtą padalyti natūra lygiomis dalimis. Namo gyvenamasis plotas yra labai mažas (bendras 2 kambarių plotas 25,88 kv. m., visa kitą būsto plotą iš 77 kv. m. sudaro dviejų aukštų laiptinės priestatas, koridorius ir vestibiulis, virtuvė, tualetas ir vonia palėpėje po šlaitu), dėl to tik didėtų šalių psichologinis konfliktas. Būstas, kuriame atsakovė gyvena nuo santuokos pradžios, yra pirmasis, kurį ji įsigijo mokėdama paskolą, todėl neturi galimybės įsigyti kitą būstą. Atsakovė neturi kito turto, kurį galėtų parduoti, automobilis yra pas ieškovą, kuris juo ir naudojasi. Gyvenamasis namas yra netoli M. R. mokymosi įstaigos, namo aplinka labai tinka vaiko poreikiams. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, atsakovė prašo padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisiant iš ieškovo mokėtiną M. R. išlaikymą ieškovui priklausančia nekilnojamojo turto dalimi. Atsakovė, negyvendama su ieškovu, turėjo išlaidų, prie kurių, jos nuomone, turėjo prisidėti ir ieškovas: dalis išmokėtos paskolos bankui, metinio būsto draudimo mokestis, žemės mokestis, išlaidos būsto šildymui elektra.

6. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Nurodė, jog atsakovė tendencingai nutyli aplinkybę, kad šalys įsigijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir žemės sklypo dalį. Ieškovas šiuo metu prašo priteisti iš atsakovės 20 150 Eur kompensaciją už jai tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį. Turto vertė nustatyta nekilnojamojo turto vertintojo. Atsakovė teigdama, kad vykdo kreditorinį įsipareigojimą bankui nutyli, kad pusę mokėtinos paskolos sumos ji kiekvieną mėnesį gauna iš ieškovo. Ieškovas su sūnumi G. R. išsikraustė į ieškovo tėvų namus iš šeimos būsto, siekdamas netraumuoti abiejų vaikų, apsaugoti jų psichinę sveikatą, todėl prašo nekilnojamąjį turtą, įgytą santuokoje, palikti atsakovei, priteisiant jam kompensaciją. Atsakovė siekdama gauti nekilnojamojo turto dalį jaunesniam sūnui, siekia valdyti šį turtą viena, pamiršdama vyresnįjį sūnų. Pusės nekilnojamojo turto vertė yra 20 150 Eurų, nepilnamečiam sūnui M. R. ieškovas išlaikymą turėtų mokėti iki 2027 m. liepos 18 d. (t. y. 89 mėnesius). Net skaičiuojant priteistiną M. R. išlaikymą po 200 Eur, susidarytų 17 800 Eurų suma, kuri yra 2350 Eur mažesnė nei pusė nekilnojamojo turto vertės. Nekilnojamojo turto dalies vertė yra didesnė nei ieškovo nepilnamečiam sūnui mokėtinas išlaikymas, tai neatitinka nei vaikų lygybės principo, nei protingumo bei proporcingumo principų. Padalinus turtą atsakovės prašomu būdu, vyresnysis sūnus, gyvenantis su ieškovu, būtų nuskriaustas, nes jis negautų jokio šeimos turto, kuriame jis taip pat ilgą laiką gyveno, tokiu būdu būtų pažeistas abiejų vaikų lygiavertiškumo principas. Atsakovė nepagrindė, jog išlaikymo nepilnamečiam sūnui M. R. priteisimas nekilnojamuoju turtu geriau atitiktų jo interesus, nei išlaikymas periodinėmis išmokomis iš dirbančio ir gaunančio pajamas tėvo, atsižvelgiant, be kita ko, ir į tai, jog, priteisus išlaikymą nurodytu nekilnojamuoju turtu, vaikui tektų savininkų prievolės prižiūrėti šį turtą, mokėti mokesčius. Patenkinus atsakovės reikalavimus, t. y. priteisus išlaikymą nepilnamečiam sūnui M. R. nekilnojamuoju turtu, bus pažeistos jo teisės ir teisėti interesai. M. R. išlaikymo priteisimas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis geriau patenkins nepilnamečio sūnaus poreikius, nesukurs jam papildomų pareigų išlaikyti, remontuoti nekilnojamąjį turtą. Ieškovas gauna pastovias pajamas, jis turi galimybę teikti išlaikymą savo sūnui M. R. ir neatsisako jo teikti. Atsakovė sutikdama mokėti kompensaciją, nepateikia įrodymų apie realų piniginių lėšų turėjimą ar galimybę gauti tokio dydžio paskolą. Atsakovė iš valstybės gauna išmokas, skirtas abiems vaikams išlaikyti, tačiau nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio išmokas už abu vaikus pasiima ir savo reikmėmis naudoja tik atsakovė, nors ji nesirūpina vyresniuoju sūnumi. Atsakovė viena, nepasitarusi su ieškovu, nusprendė grąžinti visą būsto paskolą, sumokėdama likusią 1203,73 Eur paskolos dalį. Tai buvo padaryta be ieškovo žinios, akivaizdu, kad buvo modifikuotas susitarimas su banku ir tarp šalių sudarytos taikos sutarties sąlygos. Byloje nėra įrodymų apie hipotekos lakšto išregistravimo, metinio būsto draudimo, žemės mokesčių sumokėjimą. Šalių susitarimu, ieškovas su nepilnamečiu sūnumi G. R. gyvena ieškovo tėvams priklausančiame bute ir moka dalį komunalinių mokesčių. Atsakovė gyvena ir naudojasi šeimos būstu kartu su kitu nepilnamečiu sūnumi. Todėl akivaizdu, kad šalių susitarimo pagrindu ieškovas leido naudotis jam priklausančia nekilnojamojo turto dalimi atsakovei, o atsakovė įsipareigojo sumokėti visas buto išlaikymo išlaidas. Atsakovei neatlygintinai naudojantis ieškovui nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo, gyvenamojo namo dalimi, būtent jai kilo pareiga apmokėti visas ieškovo nekilnojamojo turto dalies išlaikymo išlaidas.

7. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba išvadoje nurodė, kad 2019 m. lapkričio 25 d. šalys pateikė teismui taikos sutartį dėl nepilnamečių vaikų G. R. ir M. R. gyvenamos vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo. Šalys taikos sutartyje detaliai nustatė jų ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką. Skyriaus nuomone, šalių sutarimas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo neprieštarauja vaikų interesams. Skyrius mano, kad atsakovės keliami reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo M. R. turtu neatitinka nepilnamečio vaiko interesų. Priteisiamas turtas turi nešti tiesioginę naudą nepilnamečiui vaikui, o ne spręsti tarp tėvų kilusius turtinius ginčus. Priteisiant nepilnamečiui vaikui M. R. išlaikymą turtu, yra pažeidžiamos nepilnamečio G. R. teisės ir teisėti interesai, nėra išlaikomas nepilnamečių vaikų lygiateisiškumas. Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus tai, kad nėra duomenų, jog ieškovas negalėtų teikti išlaikymo periodinėmis išmokomis nepilnamečiui M. R., šis atsakovės priešieškinio reikalavimas atmestinas, kaip prieštaraujantis abiejų nepilnamečių vaikų interesams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priešieškinį atmetė; šalių santuoką, įregistruotą 2000 m. rugpjūčio 5 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 1334), nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo atsakovei paliko pavardę – S., ieškovui – R.; nepilnamečio G. R., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė su ieškovu; nepilnamečio M. R., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė su atsakove; nustatė tokią šalių ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką: 1. Nepilnamečiai sūnūs, gyvendami atskirai, t. y., vyresnis sūnus su tėvu, jaunesnis su motina, išlaikytų broliškus tarpusavio santykius, nustatoma, kad sutartą laiką jie turi galimybę praleisti kartu pas vieną iš tėvų. 2. Tėvas, pas kurį gyvena nepilnametis vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime. 3. Nepilnamečiai vaikai turi teisę laisvu laiku visada bendrauti su savo abiem tėvais telefonu, el. paštu, kitomis ryšio priemonėmis, o taip pat jiems patiems pageidaujant - susitikti su bet kuriuo iš tėvų ne ilgesniam kaip valandos laikotarpiui, jeigu tai netrukdo jų mokslui, būreliams ar kitai suplanuotai veiklai. Šalys susitaria, kad kiekvienas iš tėvų prieš susitikimą su nepilnamečiu vaiku, privalo SMS žinute ar telefonu informuoti kitą tėvą apie numatomą susitikimo vietą ir laiką, ne vėliau nei likus 1 valandai iki numatomo susitikimo laiko. Jokie tretieji asmenys negali drausti ar daryti kliūčių šiam bendravimui, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytus atvejus. 4. D. R. turi teisę matytis ir bendrauti su sūnumi M. R. kiekvienų kalendorinių metų porinių savaičių savaitgaliais, pasiimant nepilnametį sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar mokymo įstaigos nuo atitinkamos savaitės penktadienio 18.00 val. ir jį grąžinant į jo gyvenamąją vietą iki tos pačios savaitės sekmadienio ne vėliau kaip 20.00 val. 5. V. S.-R. turi teisę matytis ir bendrauti su nepilnamečiu sūnumi G. R. kiekvienų kalendorinių metų neporinių savaičių savaitgaliais, pasiimant nepilnametį sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar mokymo įstaigos nuo atitinkamos savaitės penktadienio 18.00 val. ir jį grąžinant į jo gyvenamąją vietą iki tos pačios savaitės sekmadienio ne vėliau kaip 20.00 val. 6. D. R. turi teisę praleisti kartu su sūnumi M. R. 14 dienų vasaros atostogų metu, šias dienas skirstant po 7 dienas. D. R. turi teisę pasiimti nepilnametį sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su V. S.-R. sutartos vietos pirmą atostogų dieną 10.00 val. ir jį grąžinant į jo gyvenamąją vietą ar į kitą su V. S.-R. sutartą vietą paskutinę atostogų dieną ne vėliau kaip 18.00 val., jeigu nesutariama kitaip. Apie planuojamą atostogų laiką ir trukmę D. R., įsipareigoja pranešti V. S.-R. skambučiu ar trumpąja žinute, ne vėliau likus 1 mėnesiui iki numatomų atostogų pradžios. Kiekvienos iš šalių atostogų metu netaikomos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nuostatos. 7. V. S.-R. turi teisę praleisti kartu su sūnumi G. R. 14 dienų vasaros atostogų metu, šias dienas skirstant po 7 dienas. V. S.-R. turi teisę pasiimti nepilnametį sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su D. R. sutartos vietos pirmą atostogų dieną 10.00 val. ir jį grąžinant į jo gyvenamąją vietą ar į kitą su D. R. sutartą vietą paskutinę atostogų dieną ne vėliau kaip 18.00 val. Apie planuojamą atostogų laiką ir trukmę V. S.-R. įsipareigoja pranešti D. R. skambučiu arba trumpąja žinute ne vėliau kaip likus 1 mėnesiui iki numatomų atostogų pradžios. Kiekvienos iš šalių atostogų metu netaikomos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nuostatos. 8. Dieną, kada švenčiama Tėvo diena, diena, kada švenčiama D. R. gimimo diena, tėvas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi M. R. nesilaikant eiliškumo. Jei tai yra nedarbo diena, D. R. pasiima nepilnametį sūnų iš jo gyvenamosios vietos atitinkamos dienos 10.00 val. ir jį grąžina į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip 20.00 val. Jei tai yra darbo diena, D. R. pasiima nepilnametį sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar mokymo įstaigos atitinkamos dienos 16.00 val. ir jį grąžina į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip 20.00 val. 9. Dieną, kada švenčiama Motinos diena, dieną, kada švenčiama V. S.-R. gimimo diena, motina bendrauja su nepilnamečiu sūnumi G. R. nesilaikant eiliškumo. Jei tai yra nedarbo diena, V. S.-R. pasiima nepilnametį sūnų iš jo gyvenamosios vietos atitinkamos dienos 10.00 val. ir jį grąžina į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip 20.00 val. Jei tai yra darbo diena, V. S.-R. pasiima nepilnametį sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar mokymo įstaigos atitinkamos dienos 16.00 val. ir jį grąžina į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip 20.00 val. 10. Dieną, kada yra švenčiama nepilnamečio sūnaus M. R. gimimo diena, neporiniais metais, tėvas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi nesilaikant eiliškumo. Jei tai yra nedarbo diena, D. R. pasiima nepilnametį sūnų iš jo gyvenamosios vietos atitinkamos dienos 10.00 val. ir jį grąžina į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip 20.00 val. Jei tai yra darbo diena, D. R. pasiima nepilnametį sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar mokymo įstaigos atitinkamos dienos 16.00 val. ir jį grąžina į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip 20.00 val. 11. Dieną, kada yra švenčiama nepilnamečio sūnaus G. R. gimimo diena, poriniais metais motina bendrauja su nepilnamečiu sūnumi nesilaikant eiliškumo. Jei tai yra nedarbo diena, V. S.-R. pasiima nepilnametį sūnų iš jo gyvenamosios vietos atitinkamos dienos 10.00 val. ir jį grąžina į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip 20.00 val. Jei tai yra darbo diena, V. S.-R. pasiima nepilnametį sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar mokymo įstaigos atitinkamos dienos 16.00 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip 20.00 val. 12. D. R. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi M. R. neporiniais metais per Šv. Kūčias (gruodžio 24 d.) ir pirmą Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.), per Naujuosius metus (gruodžio 31 - sausio 1 d.), Šv. Velykas, Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), pasiimant nepilnametį sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. pirmą švenčių dieną ir jį grąžinant į jo gyvenamąją vietą antrą švenčių dieną ne vėliau kaip 10.00 val. 13. Vaida S. R. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi G. R. poriniais metais per Šv. Kūčias (gruodžio 24 d.) ir pirmą Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.), per Naujuosius metus (gruodžio 31 - sausio 1 d.), Šv. Velykas, Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), pasiimant nepilnametį sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. pirmą švenčių dieną ir jį grąžinant į jo gyvenamąją vietą antrą švenčių dieną ne vėliau kaip 10.00 val. 14. D. R. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi M. R. poriniais metais antrą kalendorinių švenčių (Šv. Kalėdos (gruodžio 26 d.), Naujieji metai (sausio 1 d.), Šv. Velykos, Vėlinės (lapkričio 2 d.)) dieną, pasiimant nepilnametį sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. antrą švenčių dieną ir jį grąžinant į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 20.00 val. antrą švenčių dieną. 15. V. S.-R. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi G. R. neporiniais metais antrą kalendorinių švenčių (Šv. Kalėdos (gruodžio 26 d.), Naujieji metai (sausio 1 d.), Šv. Velykos, Vėlinės (lapkričio 2 d.)) dieną, pasiimant nepilnametį sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. antrą švenčių dieną ir jį grąžinant į jo gyvenamąją vietą antrą švenčių dieną ne vėliau kaip 20.00 val. 16. D. R. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi M. R. neporiniais metais per oficialias šventines nedarbo dienas (Lietuvos valstybės atkūrimo diena vasario 16 d., Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena kovo 11 d., Tarptautinė darbo diena gegužės 1 d., Joninės birželio 24 d., Valstybės diena liepos 6 d., Žolinė rugpjūčio 15 d.), pasiimant nepilnametį sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir jį grąžinant į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 20.00 val. 17. V. S.-R. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi G. R. poriniais metais per oficialias šventines nedarbo dienas (Lietuvos valstybės atkūrimo diena vasario 16 d., Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena kovo 11 d., Tarptautinė darbo diena gegužės 1 d., Joninės birželio 24 d., Valstybės diena liepos 6 d., Žolinė rugpjūčio 15 d.), pasiimant nepilnametį sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir jį grąžinant į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 20.00 val. 18. D. R. negalėdamas nepilnamečio sūnaus paimti šioje bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkoje nustatytu laiku, turi apie tai pranešti atsakovei V. S.-R. skambučiu ar sms trumpąja žinute, arba elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki numatyto susitikimo. 19. V. S.-R. negalėdama nepilnamečio sūnaus paimti šioje bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkoje nustatytu laiku, turi apie tai pranešti ieškovui D. R. skambučiu ar sms trumpąja žinute, arba elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki numatyto susitikimo. 20. Jeigu nepilnamečių vaikų susirgimo atvejai, iš anksto suplanuoti renginiai, įvairūs pasirodymai mokykloje ar būreliuose, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė ar kitokia kelionė Lietuvoje ar užsienyje sutampa su D. R. ar V. S.-R. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi dienomis, bendravimas su nepilnamečiu sūnumi nėra perkeliamas į artimiausią savaitę ar kitai dienai. 21. Nepilnamečiams vaikams, atsižvelgiant į jų gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikams reikiamų priemonių jų gabumams lavinti, taip pat žaidimus ir pan. Kiekvienas iš tėvų organizuoja vaikų laisvalaikį taip, kad vaikai su kiekvienu iš tėvų po 5 kartus per metus nueitų į kino filmą, aplankytų pasirinktus muziejus, nueitų į teatrą, baseiną ir kt. 22. Abu tėvai turi dalyvauti susirinkimuose ir šventėse, organizuojamuose nepilnamečių sūnų mokyklose ir jų lankomuose būreliuose. Abu iš tėvų turi pasidalinti savo turima informacija tarpusavyje apie savo nepilnamečių sūnų mokyklose ir jų lankomuose būreliuose vyksiančias šventes, susirinkimus, kitus renginius, kur dalyvaus jų vaikai. 23. Šalys susitaria, kad aukščiau nurodyta šalių su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarka gali būti keičiama pagal vaikų norus bei kiekvieno iš tėvų galimybes ir užimtumą, šalims iš anksto suderinus. 24. Šalys susitaria, kad atskiru šalių susitarimu, nepilnamečiai šalių vaikai, nuo 14 metų amžiaus, turi teisę patys savarankiškai atvykti į bendravimo tvarkoje nustatytą susitikimo vietą su savo tėvais. Priteisė G. R. iš atsakovės materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 185 Eur nuo 2019 m. birželio 21 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; paskyrė ieškovą nepilnamečiui G. R. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise. Priteisė M. R. iš ieškovo materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 185 Eur nuo 2019 m. birželio 21 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; paskyrė atsakovę nepilnamečiui M. R. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Padalino šalių santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdytą turtą tokiu būdu: priteisė atsakovei 113/999 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 44/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 44/100 dalis kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Kaune, (duomenys neskelbtini); priteisė ieškovui automobilį Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės ieškovui priteisė 19 206,33 Eur dydžio kompensaciją už atsakovei tenkančią ieškovo turto dalį; įpareigojo atsakovę išmokėti ieškovui priteistą kompensaciją per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovui iš atsakovės priteisė 321 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei iš ieškovo priteisė 28,25 Eur žyminio mokesčio, kurio mokėjimas jam buvo atidėtas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 28 d. nutartimi, bei 20,45 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo atsakovei išlaidų atlyginimo.

9. Teismas nustatė, kad šalys susituokė 2000 m. rugpjūčio 5 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 1334. Santuokoje gimė du vaikai, kurie šiuo metu yra nepilnamečiai: M. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. R., gim. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu šalys įsigijo bendrojon jungtinėn nuosavybėn automobilį Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė yra 730 Eur, 44/100 dalis gyvenamojo namo ir kitų inžinierinių statinių, 113/999 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Šalių nekilnojamasis turtas buvo įgytas santuokos metu atsakovės vardu, pasirašius 2001 m. spalio 22 d. Lengvatinės paskolos pirkti gyvenamąjį būstą sutartį. Ieškinio padavimo teismui metu nesumokėtos pagal šią sutartį paskolos dalis buvo 1834,25 Eur. Bylos nagrinėjimo metu pagal šią Lengvatinės paskolos būstui įsigyti sutartį, sudarytą su AB SEB banku, buvo visiškai atsiskaityta, atsakovei sumokėjus bankui 2020 m. kovo 24 d. 1203,73 Eur, todėl bankas buvo pašalintas iš proceso dalyvių.

10. 2019 m. lapkričio 25 d. šalys sudarė taikos sutartį, kurioje susitarė dėl santuokos nutraukimo, nenurodydami kažkieno kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, kreditorinių įsipareigojimų padalijimo, pavardžių, transporto priemonės padalijimo. Teismas įvertinęs aplinkybes, kad nėra galimybės tvirtinti visos šalių pasirašytos taikos sutarties, nes bylos nagrinėjimo metu pasikeitė faktinės aplinkybės, kuriomis tarp šalių buvo pasiektas susitarimas dėl paskolos AB SEB bankui likučio mokėjimo, konstatavo, jog taikos sutartis netvirtinama, tačiau sprendžiant klausimą dėl ieškinyje ir priešieškinyje pareikštų reikalavimų tenkinimo, teismas atsižvelgė į šalių Taikos sutartyje nurodytą ir bylos nagrinėjimo metu palaikytą valią.

11. Teismas nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl santuokos nutraukimo pagrindo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiais tėvais nustatymo, automobilio padalijimo. Šalys iš esmės susitarė, kad santuoką nutraukia, nenurodydami vieno ar kito kaltės. Todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas pripažinti, jog santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.63 straipsnis). Šalys susitarė, kad nepilnamečio G. R. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu, nepilnamečio M. R. – su atsakove. Taip pat nustatyta skyrium gyvenančių tėvų bendravimo tvarka su vaikais.

12. Konstatavo, jog tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad nekilnojamasis turtas visas turi būti paliktas atsakovei, kad automobilis Peugeot 406 (730 Eur vertė) turi būti paliktas ieškovui, išmokant atsakovei kompensaciją. Tarp šalių kilo ginčas dėl priteistinos ieškovui kompensacijos už atsakovei atitenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį dydžio; atsakovės abiems vaikams teiktino išlaikymo dydžio, bei ieškovo nepilnamečiui M. R. teiktino išlaikymo formos.

13. Dėl turto padalijimo. Teismas, vadovaudamasis ieškovo į bylą pateiktos 2019 m. rugsėjo 24 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos duomenimis nustatė, kad ieškovas įrodė, jog dalintino nekilnojamojo turto vertė yra 40 300 Eur (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis; CK 3.119 straipsnis).

14. Įvertinęs, tai jog šalys sutiko, kad nekilnojamas turtas negali būti padalintas jiems abiem natūra bei tai, kad tarp šalių kyla konfliktai, dėl kurių atsakovė ne kartą buvo kreipusi į policiją, sprendė, kad 113/999 dalys žemės sklypo, 44/100 dalys gyvenamojo namo ir kiemo statinių (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo turi atitekti atsakovei, o ieškovui turi būti sumokėta ½ dalis minėto turto vertės, t. y. 20 150 Eur kompensacija (40 300 Eur/2) (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

15. Tačiau sprendžiant dėl ieškovui priteistinos kompensacijos dydžio teismo buvo įvertinta aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė padengė bankui likusią paskolos dalį, t. y. 1203,73 Eur, prieš sutartyje numatytą terminą. Todėl nuspręsta iš atsakovės mokėtinos ieškovui kompensacijos išskaičiuoti jo privalomą sumokėti atsakovei kaip kreditoriaus teises perėmusiam subjektui priešieškinyje nurodytą jo nesumokėtą kredito likučio dalį, t. y. 578,67 Eur (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad taikos sutartyje, bylos nagrinėjimo metu šalys sutarė, jog automobilis Peugeot 406 turi atitekti ieškovui, o atsakovei turi būti sumokėta 365 Eur dydžio kompensacija per 6 mėnesius, todėl skaičiuojant ieškovui priteistiną iš atsakovė kompensaciją, ieškovo atsakovei mokėtina 365 Eur dydžio kompensacija taip pat išskaičiuota iš atsakovės ieškovui mokėtinos kompensacijos. Įvertinus šias aplinkybes konstatuota, jog atsakovė turi sumokėti ieškovui 19 206,33 Eur kompensaciją (20 150-578,67-365) (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

16. Dėl vaikams priteistino išlaikymo dydžio ir formos. Teismas, įvertinęs tai, kad šalys turi du nepilnamečius vaikus, abiejų šalių turtinė padėtis nėra labai gera (ieškovo pajamos į mėnesį sudaro apie 700-1000 Eur, atsakovės – 760 Eur), sprendė, kad turi būti vadovaujamasi teismų praktikoje vyraujančia nuostata, kad minimalius vaiko poreikius tenkina vieno minimalaus mėnesio atlyginimo (toliau – MMA) suma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu MMA dydis, atskaičius mokesčius, yra apie 430 Eur, laikė, jog kiekvieno šalių vaiko minimalių poreikių patenkinimui reikia apie 430 Eur į mėn. Įvertinęs, kad valstybė sprendimo priėmimo metu kiekvieno vaiko išlaikymui skiria 60 Eur išmoką nurodė, jog paskirstant tarp šalių mokėtiną vaikams išlaikymą, nurodyta suma išskaičiuojama iš tėvų privalomo mokėti išlaikymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartį Nr. e3K-3-164-687/2020). Todėl nustatė, kad kiekvieno šalių vaiko išlaikymui tėvai turi skirti po 370 Eur, iš skyrium gyvenančio tėvo vaikui turi būti priteista 185 Eur suma ((430 Eur - 60 Eur)/2).

17. Dėl priešieškinio reikalavimų. Teismas, įvertinęs aplinkybes, jog ieškovas, išėjęs iš bendrų namų su sūnumi G. R., susitarė su atsakove, jog neims iš jos G. R. valstybės mokamų lėšų, o atsakovė skirs juos namui apšildyti bei kitiems poreikiams, ir atsakovei sutinkant, jog priešieškinyje nurodytos ieškovo mokėtinos būsto išlaikymo sumos būtų įskaitytos į 1400 Eur išmokų, gautų atsakovės iš valstybės G. R. išlaikymui 2018-2020 m., netenkino priešieškinio reikalavimo dėl 85,16 Eur metinio būsto paskolos draudimo mokesčio, 17,50 Eur metinio žemės mokesčio, 722,36 Eur dalies išlaidų gyvenamojo namo šildymui (t. y. 825,02 Eur) priteisimo iš ieškovo.

Šalies argumentai

18. Teismas atmetė priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo M. R. priteisimo ieškovo turtu. Teismas nustatė, kad ieškovas yra dirbantis, gauna pajamas, todėl gali mokėti M. R. išlaikymui kas mėnesį 185 Eur sumą. Tuo tarpu priešieškiniu prašoma priteisti iš ieškovo išlaikymą turtu tik vienam vaikui, t. y. M. R.. Teismo vertinimu išlaikymo priteisimas vienam iš šalių vaikų ieškovo turtu pažeistų nepilnamečių vaikų lygiateisiškumo principą. Tuo tarpu išlaikymas periodinėmis išmokomis geriausiai atitinka abiejų šalių vaikų interesus.

Žemesnės instancijos teismas

19. Dėl kompensacijos mokėjimo išdėstymo ar atidėjimo. Teismas nurodė, kad ieškovas prašė įpareigoti atsakovę sumokėti jam priteistą kompensaciją per 6 mėn. Atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad iš jos priteistinos 9000 Eur kompensacijos mokėjimas turi būti išdėstytas 48 mėnesiams.

20. Teismas nustatęs, kad ieškovas su vyresniu sūnumi gyvena ieškovo tėvų bute, viename kambaryje, sprendė, kad negali būti patenkintas atsakovės prašymas išdėstyti kompensacijos mokėjimą 2 metams. Patenkinus atsakovės prašymą bus apribota ieškovo galimybė įsigyti jam ir šalių nepilnamečiui sūnui atskirą būstą, o tai, teismo vertinimu, prieštarauja ir ieškovo, ir šalių nepilnamečio vaiko G. R. interesams. Tuo tarpu metu nepilnametis M. R. gyvena su motina jai nuosavybės teise priklausančiame būste ir turi daugiau erdvės, nei G. R.. Kadangi abiejų vaikų teisės yra lygios, ieškovui, kaip asmeniui, privalančiam užtikrinti G. R. tinkamą gyvenamą būstą, išdėsčius kompensacijos mokėjimą 48 mėnesių gali būti iš esmės apsunkintas minėtos pareigos vykdymas. Todėl teismas, įvertinęs atsakovės nurodytas aplinkybes, kad ji turi galimybę sumokėti kompensaciją ieškovui pasiimdama paskolą iš banko ar kitų asmenų, byloje pateiktą Šiaulių banko pateiktą pasiūlymą atsakovei, kad atsakovė neturi kitų skolų, jai atiteksiantis nekilnojamasis turtas nėra apsunkintas daiktinėmis teisėmis bei siekiant užtikrinti tinkamą gyvenamąją vietą G. R., tenkino ieškovo prašymą dėl įpareigojimo sumokėti šioje byloje priteistiną kompensaciją per 6 mėnesius.

21. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Nustatant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šalims proporcijas, teismas atsižvelgė į tai, kad šalys sudarė taikos sutartį, kuria iš dalies buvo patenkinti ieškinio reikalavimai (dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, dalies bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdyto turto padalijimo). Teismas, spręsdamas ginčą dėl kitų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų, iš dalies patenkino ieškinį, priteisdamas ieškovui mažesnę kompensaciją, mažesnį išlaikymą vaikams, nei buvo prašoma ieškinyje, patenkino ieškinio reikalavimą dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdyto nekilnojamojo turto padalijimo būdo. Teismas priteisė ieškovui mažesnę kompensaciją ir dėl atsakovės proceso metu atliktų veiksmų (atsiskaitymo pagal kredito sutartį). Atsakovės priešieškinio reikalavimai buvo atmesti visiškai. Įvertinus šias aplinkybes, konstatavo, kad ieškinio reikalavimai patenkinti 90 proc., atmesti – 10 proc.

22. Ieškovas šioje byloje turėjo 200 Eur žyminio mokesčio, 300 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų rengiant ieškinį, 200 Eur advokato atstovavimo teismo posėdžiuose paslaugų išlaidų. 2019 m. birželio 28 d. teismo nutartimi ieškovui buvo atidėtas 365 Eur dydžio žyminio mokesčio mokėjimas iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo (el. b. t. 1, l. 41, 42).

Atsiliepimas

23. Atsakovė turėjo 80 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokatės pagalba rengiant atsiliepimą į ieškinį. 2019 m. gruodžio 10 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu nuspręsta teikti atsakovei antrinę teisinę pagalbą šioje byloje, parengiant procesinius dokumentus bei atstovaujant pirmosios instancijos teisme, valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Valstybė šioje byloje turėjo 409 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo atsakovei išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

24. Patenkinus ieškinį 90 proc. iš atsakovės ieškovo naudai turi būti priteista 200 Eur jo sumokėto žyminio mokesčio bei 450 Eur advokatės atstovavimo išlaidų, iš viso 650 Eur. Iš ieškovo atsakovės naudai priteisiama 8 Eur atsiliepimo į ieškinį rengimo išlaidų atlyginimo (80 Eur×0,10). Įskaičius priešpriešinius šalių reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš atsakovės ieškovui turi būti priteista 642 Eur bylinėjimo išlaidų atlyginimo. Nurodė, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė sutiko dalį ginčo išspręsti taikiai, mažina iš jos priteistiną bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą ½ dalimi ir nustato, kad atsakovė turi sumokėti ieškovui 321 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

25. Patenkinus ieškinį 90 proc., ieškovas proporcingai atmestų reikalavimų daliai turi sumokėti valstybei 10 proc. žyminio mokesčio, kurio mokėjimas jam buvo atidėtas, t. y. 56,50 Eur. Be to, proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, iš ieškovo valstybės naudai turi būti priteista ir 40,90 Eur (409 Eur×0,1) valstybės turėtų antrinės teisinės pagalbos teikimo atsakovei išlaidų atlyginimas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas sutiko dalį ginčo išspręsti su atsakove taikiai, vadovaudamasis CPK 96 straipsnio 5 dalimi, mažina ½ dalimi iš ieškovo valstybės naudai priteistiną bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą. Ieškovas turi sumokėti valstybei 28,25 Eur žyminio mokesčio bei 20,45 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo atsakovei išlaidų atlyginimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

26. Apeliaciniu skunde atsakovė prašo pakeisti/panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. sprendimą dalyje dėl turto balanso ir turto padalinimo, bei išlaikymo priteisimo būdo: ieškovui tenkančią turto dalį priteisti kaip išlaikymą nepilnamečiam vaikui turtu, arba nustatyti, kad atsakovei ieškovo turto dalis atitenka kaip jos už ieškovą įvykdyta prievolė, atsiradusi iš pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką; patenkinus apeliacinį skundą perskirstyti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmos instancijos teisme; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:

26.1. Dėl turto vertės ir padalijimo. Šalys pateikdamos procesinius dokumentus, nekilnojamojo turto vertę įrodinėjo VĮ Registrų centro duomenimis. Kadangi šalių nurodyta nekilnojamojo turto kaina skyrėsi, ieškovas 2019-12-09 į bylą pateikė nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, pagal kurią šalių santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas 113/999 dalis žemės sklypo ir 44/100 dalis gyvenamojo namo ir kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių, esančių adresu: (duomenys neskelbtini) buvo įvertinti 40.300,00 Eur. Nesutikdama su ieškovo pateikta nekilnojamojo turto verte, atsakovė pateikė teismui prašymą skirti nekilnojamojo turto ekspertizę, tačiau teismas 2020-01-08 nutartimi šį prašymą atmetė. Šia nutartimi teismas atėmė iš atsakovės galimybę įrodinėti nekilnojamojo turto kainą, kuri atsakovės vertinimu yra ženkliai mažesnė. Šią savo poziciją atsakovė išdėstė ir teismo posėdžio metu, kur nurodė, kad turtas yra prastos būklės (namo dalis seniai remontuota, yra fizinių pažeidimų, drėgnas rūsys), butas yra gyvenamojo namo mansardoje, buto bendras plotas sudaro 78 m², tačiau daugiau negu pusę šio ploto sudaro negyvenamos paskirties patalpos (rūsys, laiptinė, koridoriai), yra du kambariai, kurių bendras plotas sudaro 25,88 m², butui priskirta labai nedidelė žemės sklypo dalis. Ieškovo pateiktoje nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje lyginamuoju metodu nustatant ginčo turto vertę nebuvo atsižvelgta į aukščiau nurodytus veiksnius. Atsakovės nurodytas aplinkybes, kad turto kaina yra ženkliai mažesnė bei nurodyta ieškovo pateiktoje nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje, patvirtina atlikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kur santuokoje įgytas turtas vertinamas 32 000,00 Eur. Todėl teismas turi vertinti, kad nekilnojamojo turto balansą sudaro 113/999 dalis žemės sklypo ir 44/100 dalis gyvenamojo namo ir kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė – 32 000,00 Eur; automobilis Peugeot 406, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio rinkos vertė 730,00 Eur, t. y. viso turto už 32.730,00 Eur (po 16 365,00 Eur kiekvienam sutuoktiniui).

26.2. Apeliantė padengė likusią kredito dalį – 1 157,34 Eur, todėl ieškovas privalo kompensuoti ½ dalį padengto kredito, t. y. 578,67 Eur. Ieškovas pretenduoja į automobilį Peugeor 406, todėl jis privalo sumokėti atsakovei kompensaciją, lygią ½ dalį šio turto vertės – 365,00 Eur. Tokiu būdu atsakovei iš ieškovo priteistina kompensacijos suma 943,67 Eur.

26.3. Nepagrįsta teismo išvada, jog kompensaciją ieškovui atsakovė gali išmokėti paėmusi paskolą. Atsakovės pajamos per mėnesį sudaro 850,00 Eur, tačiau 109,00 Eur yra mokama už papildomą darbą, kuris baigiasi 2020-12-16. Po 2020-12-16 atsakovės pajamos per mėnesį sudarys apie 740,00 Eur. Todėl atsakovė, turėdama du išlaikytinius, realiai jokios paskolos gauti negalės ir neturės galimybės išmokėti ieškovui kompensacijos.

26.4. Dėl vaikams priteistino išlaikymo formos. Siekdama išspęsti tarp šalių ginčą, norėdama užkirsti kelią galimiems konfliktams ateityje, atsakovė siekė ieškovui tenkančią nekilnojamojo turto dalį priteisti kaip išlaikymą turtu, kuris šiai diena visiškai atitiktų priteistą iš ieškovo išlaikymo sumą iki vaiko pilnametystės. Iki sūnaus M. R. pilnametystės skaičiuojant nuo 2020-11-01 iki 2027-08-01 susidaro 81 mėn., kurį padauginus iš priteistos išlaikymo sumos – 185,00 Eur, gaunama išlaikymo suma 14 985,00 Eur. Iš ieškovui mokėtinos kompensacijos – 16 365,00 Eur atėmus jo atsakovei mokėtiną kompensaciją – 943,67 Eur, bei mokėtiną sūnui išlaikymo sumą iki jo pilnametystės – 14 985,00 Eur gauname skirtumą 436,33 Eur, t. y. sumą, kurią atsakovė turėtų sumokėti ieškovui.

26.5. Teismui manant, kad išlaikymo priteisimas turtu neatitinka nepilnamečio vaiko interesų, būtų galima nustatyti, kad atsakovė sūnui M. R. išlaikymą teiks už abu tėvus (ką ir darė iki šiol), dėl ko įvykdžiusi ieškovo, kaip tėvo pareigą, įgytų į ieškovą atgręžtinį reikalavimą, kuris gali būti užskaitytas atsakovui tenkančia turto dalimi, kuri nuosavybės teise atitektų ne šalių nepilnamečiam vaikui, o atsakovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).

26.6. Kadangi atsakovė neturi galimybės išmokėti ieškovui kompensacijos, todėl teismas turėtų ieškovui tenkančią turto dalį priteisti kaip išlaikymą nepilnamečiam vaikui turtu, arba nustatyti, kad atsakovei ieškovo turto dalis atitenka kaip jos už ieškovą įvykdyta prievolė, atsiradusi iš pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką.

Atsiliepimas

27. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašė Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime ieškovas iš esmės pritarė teismo sprendime nurodytiems motyvams ir nurodė tokius papildomus argumentus:

27.1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmos instancijos teismas atėmė iš apeliantės galimybę įrodinėti nekilnojamojo turto kainą. Atsakovė per bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme laikotarpį, kuris truko daugiau nei vienerius metus, nepateikė jokių duomenų, argumentų ar dokumentų, apart jos pačios teiginių, kad nekilnojamojo turto, kuris buvo įgytas santuokos metu, nustatyta vertė yra neteisinga, netiksli. T. y. apeliantė nepateikė jokių nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitų, kurios paneigtų ieškovo pateiktą nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą ar leistų ja suabejoti.

27.2. Prašymas byloje skirti nekilnojamojo turto ekspertizę buvo pateiktas po 8 mėnesius trukusio santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo. Be to, pateikta ieškovo iniciatyva atlikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 19091477 nebuvo paneigta, nuginčyta, netgi nebuvo atsakovės ginčijama. Prašymas byloje skirti ekspertizę turi būti motyvuotas. Todėl 2020-01-08 nutartimi apeliantės prašymas dėl ekspertizės skyrimo pagrįstai atmestas. Pažymėtina, kad pati apeliantė šios nutarties neskundė, tai yra ji sutiko, kad nėra reikalo ir pagrindo šioje santuokos nutraukimo byloje skirti nekilnojamojo turto ekspertizės. Todėl tik dabar, netenkinus apeliantės priešieškinio, apeliantė bet kokia kaina siekia sumažinti nekilnojamojo turto kainą.

27.3. Prie apeliacinio skundo pateikia 2020-11-16 nekilnojamojo turto agentūros „Naujas būstas“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. NB20-11/251, kurioje yra nurodyta, kad santuokoje įgyto nekilnojamojo turto - 113/999 dalių žemės sklypo, 44/100 dalių gyvenamojo namo, 44/100 dalių kitų inžinierinių statinių (kiemo statinių), vertė yra 32 000,00 Eurų, negali būti prijungta prie bylos, nes apeliantė civilinę bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme neteikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių santuokoje įgyto nekilnojamojo turto vertę.

27.4. Apeliantės teikiama 2020-11-16 nekilnojamojo turto agentūros „Naujas būstas“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. NB20- 11/251 teisine prasme yra analogiška jau byloje esančiai, ieškovo į bylą pateiktai nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitai, taigi ji neturi svaresnės įrodomosios galios. Be to, teikiamoje nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. NB20-11/251 yra klaidų: neteisingai nurodytas santuokoje įgyto turto plotas (santuokoje įgytos 44/100 dalys gyvenamojo namo nesudaro 78 m², kaip yra nurodyta apeliantės pateiktoje ataskaitoje, šį faktą patvirtina išrašas iš VĮ Registrų centras); pačioje ataskaitoje yra nurodyta, vertinimo ataskaita nėra tiksli (nurodyta, kad šioje vertinimo ataskaitoje gali kilti vertės neapibrėžtumas, kadangi apeliantės pateiktoje vertinimo ataskaitoje nustatyta vertinamo turto rinkos vertė yra paremta istoriniais duomenimis ir rinkos konjunktūra galiojusia iki 2020-03-16); nurodyta, kad rekomenduojama į šioje vertinimo ataskaitoje nustatytą vertę žvelgti su didesniu atsargumu, nes vertės tikslumo vertinimo dienai yra neįmanoma nustatyti. T. y. naujai teikiamas rašytinis įrodymas nepagrindžia apeliaciniame skunde nurodomų teiginių, yra netikslus. Todėl prašo nepriimti naujai teikiamų apeliantės teikiamų rašytinių įrodymų.

27.5. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad nekilnojamojo turto balansą sudaro 113/999 dalys žemės sklypo, 44/100 dalys gyvenamojo namo ir 44/100 dalys kitų inžinierinių statinių - kiemo statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kurių rinkos vertė yra 32 000,00 Eur.

27.6. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad ji negali išmokėti teismo priteistos kompensacijos. Pati apeliantė bylos nagrinėjimo metu yra nurodžiusi, kad ji turi galimybę sumokėti kompensaciją ieškovui pasiimdama paskolą iš banko ar kitų asmenų. Be to, ji pateikė Šiaulių banko pasiūlymą, kuriame yra aiškiai nurodyta, kad jai paskola gali būti suteikta. Kad apeliantė turi pakankamai piniginių lėšų patvirtina jos pačios konkliudentiniai veiksmai, kuomet ji civilinės bylos nagrinėjimo metu padengė visą paskolą kreditoriui, kuris buvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, bei įvertinus faktą, kad šiai dienai apeliantei priteistas nekilnojamas turtas nėra apsunkintas daiktinėmis teisėmis, ji neturi jokių kreditorinių įsipareigojimų, konstatuotina, jog pirmos instancijos teismo sprendimas dėl nekilnojamojo turtu padalinimo būdo ir priteistinos kompensacijos yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

27.7. Apeliantė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių argumentus apie gaunamas pajamas. Tuo tarpu byloje esantys rašytiniai įrodymai, tai yra pažyma apie apeliantės pajamas, Šiaulių banko pasiūlymas, kreditorinių įsipareigojimų išankstinis padengimas ir tai patvirtinantys dokumentai, paneigia apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad ji realiai jokios paskolos gauti negalės, todėl siekia priteisti nepilnamečiam sūnui išlaikymą turtu.

27.8. Pusės nekilnojamojo turto vertė yra 20 150 eurų (40 300 / 2), tuo tarpu nepilnamečiam sūnui M. R. išlaikymą ieškovas turi mokėti iki 2027-07-18, o tai nuo dabar sudarytų 80 mėnesius. Net ir skaičiuojant priteistiną išlaikymą po 185 Eurų, susidarytų 14 800 eurų suma, tuo tarpu nekilnojamo turto dalis, už kurią buvo priteista kompensacija, yra verta 20150,00 Eur, atėmus kompensacijas - 19183,14 Eur, tai yra apeliantė prašo priteisti nepilnamečiam sūnui ženkliai didesnės (4383,14 Eur) vertės turtą, nei ieškovui priklauso mokėti nepilnamečiam sūnui išlaikymą. Taigi nekilnojamojo turto dalies vertė yra ženkliai didesnė nei mokėtinas išlaikymas nepilnamečiam sūnui, o tai neatitinka nei vaikų lygybės principo, nei protingumo, nei proporcingumo principų.

27.9. Vyresnysis sūnus, kuris gyvena su ieškovu, jausis morališkai nuskriaustas, kai jis negaus jokio mūsų šeimos turto, kuriame jis taip pat ilgą laiką gyveno. T. y. priteisiant abiems vaikams skirtingą išlaikymą, tai yra vienam sūnui nekilnojamuoju turtu, o kitam sūnui periodinėmis išmokomis, akivaizdžiai bus pažeistas vaikų lygybės principas. Institucija, teikianti išvadą šioje byloje, šias aplinkybes nurodė ir kategoriškai nesutiko su tokiu išlaikymo priteisimo būdu.

27.10. Apeliantė nepagrindė, jog išlaikymo nepilnamečiam sūnui M. R. priteisimas nekilnojamuoju turtu geriau atitiktų jo interesus, nei išlaikymas periodinėmis išmokomis iš dirbančio ir gaunančio pajamas tėvo. Be to, apeliantė bylos nagrinėjimo metu nuolat kalbėjo apie jos sunkią finansinę padėtį, tai priteisus išlaikymą nurodytu nekilnojamuoju turtu, vaikui tektų savininkų prievolės prižiūrėti šį turtą, remontuoti jį, mokėti mokesčius bei kitas nekilnojamojo turto išlaikymo sąnaudas, kas akivaizdžiai dar labiau sunkintų apeliantės finansinę padėtį. Tuo tarpu, išlaikymas nepilnamečiam sūnui M. R., palikus nepakeistą pirmos instancijos teismo sprendimą, užtikrins kiekvieną mėnesį bent minimalių nepilnamečio sūnaus poreikių patenkinimą.

27.11. Nepilnamečio sūnaus M. R. gyvenamosios vietos nustatymas, vadovaujantis LR CK 3.169 str. 3 d. dalimi, pasikeitus esamai situacijai, gali būti pakeistas. Priteisus iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui M. R. turtu, pasikeitus aplinkybėms (ypatingai vertinant faktą, kad kitas nepilnametis sūnus gyvena su ieškovu, be to vertinant tai, kad nepilnametis sūnus auga, jam yra reikalinga tėviška pagalba ir parama), nėra aišku kokiu būdu ir kaip ieškovas atgautų nekilnojamojo turto dalį. T. y. tenkinus apeliantės apeliacinio skundo reikalavimus, pasikeitus aplinkybėms ir nepilnamečio sūnaus M. R. gyvenamąją vietą nustačius su ieškovu, šalys grįžtų į pradinę situaciją, tai yra formaliai taptų nekilnojamojo turto bendrasavininkais, kurie nuolat konfliktuoja.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

29. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria padalintas tarp šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas bei priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

30. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

31. Atsakovė su apeliaciniu skundu pateikė nekilnojamojo turto agentūros „Naujas būstas“ 2020-11-16 nekilnojamojo turto – 113/999 dalis ha žemės sklypo su 44/100 dalimis 177,24 kv. m. gyvenamojo namo 1A1žp IR 44/100 dalimis kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitą Nr. NB20-11(251), 2020-10-27 pažymą apie V. S. - R. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, susitarimą dėl papildomo darbo. Kadangi apeliantė naujus įrodymus gavo po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, be to, šiuos įrodymus turėjo galimybę gauti ir pateikti pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija juos atsisako priimti.

Dėl turto vertės ir jo padalijimo

32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal LR CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas, dalijant sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto padalijimui natūra. Turtas padalijamas natūra (jei toks padalijimo būdas yra galimas), atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje (LR CK 3.119 str.), remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali susitarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

33. Be to, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, turto padalijimo natūra prioritetinis principas nėra absoliutus, todėl ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turo objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti, siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų interesų apsaugą). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Taigi, santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai tiks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų nepilnamečių vaikų interesų apsaugą.

34. Byloje nustatyta, kad santuokos metu šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo automobilį Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė yra 730 Eur (el. b. t. 1, l. 16, 17), 44/100 dalis gyvenamojo namo ir kitų inžinierinių statinių, 113/999 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, l. 30-36). Byloje pateikta turto vertinimo ataskaita, kurioje nurodyta, kad šio nekilnojamojo turto vertė vertinimo dieną (2019 m. rugsėjo 23 d.) yra 40 300 Eur. Nekilnojamojo turto registro centro masinio vertinimo duomenimis gyvenamojo namo, kurio dalis priklauso šalims, vidutinė rinkos vertė 2019 m. – 37 800 Eur (el. b. t. 1, l. 69), žemės sklypo vertė – 44 400 Eur (el. b. t. 1, l. 70); 2020 m. – gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė 42 300 Eur, žemės sklypo – 44 600 Eur (2020-03-20 rašytinių paaiškinimų priedas Nr. 3).

35. Šalių nekilnojamasis turtas buvo įgytas santuokos metu atsakovės vardu, pasirašius 2001 m. spalio 22 d. Lengvatinės paskolos pirkti gyvenamąjį būstą sutartį (el. b. t. 1, l. 22-24). Ieškinio padavimo teismui metu nesumokėtos pagal šią sutartį paskolos dalis buvo 1834,25 Eur (el. b. t. 1, l. 25). Bylos nagrinėjimo metu pagal šią Lengvatinės paskolos būstui įsigyti sutartį, sudarytą su AB SEB banku, buvo visiškai atsiskaityta, atsakovei sumokėjus bankui 2020 m. kovo 24 d. 1203,73 Eur (el. b. t. 3, l. 79).

36. Remiantis Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 19091477, kuri buvo parengta turto vertintojui apžiūrėjus dalintiną turtą 2019 m. rugsėjo 23 d., pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalims priklausančios 44/100 dalys gyvenamojo namo, kiemo statinių bei 113/999 dalys žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), kaina yra 40 300 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai sprendė, kad nustatant dalintino turto vertę didesnę įrodomąją galią turi labiau tikslesnė Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, negu atsakovės pateikti duomenys, esantys Nekilnojamojo turto registre, kad ginčo turto vertė yra 23 657 Eur.

37. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nekilnojamojo turto vertei nustatyti nepagrįstai atsisakė skirti nekilnojamojo turto ekspertizę ir tuo atėmė iš atsakovės galimybę įrodinėti nekilnojamojo turto kainą, kuri, atsakovės vertinimu, yra ženkliai mažesnė. Iš Kauno apylinkės teismo 2020-01-08 nutarties matosi, kad teismas atmetė atsakovės advokatės prašymą byloje skirti ekspertizę dalintino nekilnojamojo turto vertei nustatyti kaip nemotyvuotą, nes atsakovė nenurodė aplinkybių, dėl kurių į bylą pateikta turto vertinimo ataskaita nėra tinkamas šalims priklausančio turto vertę patvirtinantis įrodymas. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė per visą bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme laikotarpį, kuris truko daugiau nei vienerius metus, nepateikė jokių duomenų, kad nekilnojamojo turto vertintojo nustatyta nekilnojamojo turto vertė yra neteisinga. Kadangi atsakovė pirmosios instancijos teisme nepagrindė būtinumo skirti ekspertizę turto vertei nustatyti ir byloje pateikta turto vertinimo ataskaita nebuvo paneigta ar nuginčyta, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad dalintino turto vertę teismas nustatė tinkamai.

38. Iš bylos duomenų matosi, kad pirmosios instancijos teisme šalys nesutiko, kad nekilnojamas turtas būtų jiems abiem padalintas natūra dėl šalių konfliktiškų santykių, tačiau dėl to, kad šis turtas turi atitekti atsakovei, ginčo nebuvo. Teismas, nustatęs, kad ginčo nekilnojamojo turto vertė 40 300 Eur ir po santuokos nutraukimo jis atitenka atsakovei, todėl pagrįstai sprendė, kad ieškovui turi būti sumokėta ½ dalis minėto turto vertės, t.y. 20 150 Eur kompensacija. Įskaičius ieškovo mokėtiną atsakovei kredito likutį (578,67 Eur), kompensaciją už transporto priemonę (365 Eur), kuri atiteko ieškovui, teismas sprendė, kad atsakovė turi sumokėti ieškovui 19 206,33 Eur kompensaciją (20 150-578,67-365) (CK 3.127 straipsnio 3 dalis), įpareigojant ją sumokėti per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

39. Nors atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad ji dėl savo turtinės padėties negali išmokėti ieškovui priteistos piniginės kompensacijos, tačiau pirmosios instancijos teisme atsakovė teigė, kad ji turėtų galimybę sumokėti piniginę kompensaciją pasiimdama paskolą iš banko ar kitų asmenų, į bylą pateikė Šiaulių banko pasiūlymą, kad paskola jai gali būti suteikta. Atsakovė dirba, gauna darbines pajamas, bylos nagrinėjimo metu padengė paskolą kreditoriui, kitų kreditorių atsakovė neturi, jai priteistas nekilnojamasis turtas nėra įkeistas ar kitaip suvaržytas, todėl atsižvelgiant į visumą nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad teismo sprendimas dėl nekilnojamojo turto padalijimo būdo ir priteistos kompensacijos yra teisingas ir pagrįstas byloje esančiais įrodymais.

Dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo formos

40. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).

41. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011).

42. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

43. Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė ir vadovavosi kasacinio teismo praktika dėl išlaikymo formos parinkimo, kurioje nurodyta, jog išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad būtų maksimaliai patenkinti vaiko poreikiai, atsižvelgiant į vaiko interesus ir tėvų turtinę padėtį. Išlaikymo formos parinkimo kriterijai yra šie: vaiko poreikiai, jo amžius, sveikatos būklė, tėvų turtinė padėtis, tėvų turto struktūra, gaunamų pajamų dydis, periodiškumas, tėvo (motinos) gebėjimas tinkamai tvarkyti turtą ir gauti iš jo pajamas vaikų išlaikymui ar kitaip tenkinti vaikų poreikius iš priteisto turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-501-687/2018, 21 punktas).

44. Teismas šalių nepilnamečių vaikų G. R. gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatė su ieškovu D. R., o M. R. gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatė su atsakove V. S.-R.; priteisė G. R. iš atsakovės V. S.-R. išlaikymą po 185 (vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis) Eur nuo 2019 m. birželio 21 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti M. R. iš ieškovo D. R. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 185 (vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis) Eur nuo 2019 m. birželio 21 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

45. Pirmosios instancijos teismo nustatyto kiekvieno nepilnamečio vaiko poreikių dydis ( apie 430 Eur į mėnesį), šalių turtinės padėties analizė bei prievolė teikti išlaikymą apeliaciniame skunde nėra ginčijami. Apeliaciniu skundu prašoma ieškovui tenkančią turto dalį priteisti kaip išlaikymą nepilnamečiui vaikui turtu, arba nustatyti, kad atsakovei ieškovo turto dalis atitenka kaip jos už ieškovą įvykdyta prievolė, atsiradusi iš pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką. Apeliantė prašo priteisti išlaikymą turtu vienam vaikui – M. R..

46. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokį atsakovės reikalavimą tenkinti nėra pagrindo, nes pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad išlaikymo priteisimas vienam iš šalių vaikų ieškovo turtu nagrinėjamu atveju pažeistų nepilnamečių vaikų lygiateisiškumo principą, nes atsakovė prašo priteisti nepilnamečiam sūnui ženkliai didesnės vertės turtą, nei ieškovas mokėtų išlaikymą periodinėmis išmokomis. Ieškovas nurodęs, kad skaičiuojant išlaikymą po 185 Eur kas mėnesį iki 2027-07-18, kas sudarytų 80 mėnesių, jis turėtų sumokėti 14800 Eur išlaikymą, tuo tarpu nekilnojamojo turto dalis, už kurią atsakovė turi sumokėti ieškovui kompensaciją yra 20 150 Eur vertės. Kadangi nekilnojamojo turto dalies vertė yra ženkliai didesnė nei mokėtinas išlaikymas nepilnamečiam sūnui, todėl teismas nustatęs, kad ieškovas gali mokėti išlaikymą M. R. kas mėnesį po 185 Eur periodinėmis išmokomis, pagrįstai priteisė iš ieškovo nepilnamečio M. R. naudai išlaikymą kas mėnesį po 185 Eur. Nagrinėjamu atveju išlaikymo priteisimas mokamomis periodinėmis išmokomis geriausiai atitinka ne tik M. R., bet ir G. R. interesus, todėl apeliantės prašymas keisti išlaikymo formą bei priteisti išlaikymą turtu netenkinamas.

Dėl procesinės bylos baigties

47. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamojoje byloje tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto padalijimą bei išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą bei teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymą vertinimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

48. Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Raimondas BuzelisIzolda NėnienėArvydas Žibas