Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

veikdama Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 62² straipsnio 1 dalis),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės draudimo bendrovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau - UAB) „Transnegis“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2025 m. balandžio 9 d. teisme gautas ieškovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo ieškinys, kuriuo ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 636,77 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2021 m. rugsėjo 22 d. su draudimo bendrove buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 02-6771367, kuria metų laikotarpiui, t. y. nuo 2021 m. spalio 7 d. iki 2022 m. spalio 6 d., buvo apdrausta transporto priemonės M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovės darbuotojas, būdamas neblaivus, vairavo minėtą draustą transporto priemonę, kuris nuvažiavo nuo kelio ir apgadino svetimą turtą. Eismo įvykio aplinkybes tyrė (duomenys neskelbtini), kuri nustatė, jog dėl eismo įvykio metu padarytos žalos yra atsakingas transporto priemonės M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas, kuris eismo įvykio metu buvo neblaivus. Kadangi šios transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl tretiesiems asmenims padarytos žalos eismo įvykio metu buvo apdrausta draudimo bendrovėje ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, nuostolius dėl apgadinto turto patyrę asmenys kreipėsi į ieškovę, prašydami atlyginti patirtus nuostolius. Ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau - TPVCAPDĮ) bei 2008 m. vasario 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 122 „Dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės), atlygino dėl eismo įvykio žalą patyrusiems asmenims nuostolius, išmokėdama 636,77 Eur draudimo išmoką. Ieškovė kreipėsi į atsakovę, reikalaudama grąžinti išmokėtą draudimo išmoką, tačiau atsakovė visos ieškiniu reikalaujamos sumos draudikui nesumokėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl ieškinio senaties

8. Atsakovės atstovas šioje byloje prašo taikyti 1 metų ieškinio senaties terminą, nes reikalavimas kildinamas iš draudimo santykių (iš draudikui TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje 1 punkte suteiktos atgręžtinio reikalavimo teisės). Ieškovė savo pagrindinę prievolę (duomenys neskelbtini) įvykdė 2024 m. balandžio 3 d., o su ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2025 m. balandžio 9 d., t.y. praleidus sutrumpintą vienerių metų senaties terminą. Pažymi, kad ieškovei pagrindinės prievolės įvykdymo terminai buvo žinomi ir iki pateikiant ieškinį. Tai atsakovei jie tapo žinomi tik 2025 m. liepos 28 d. kai ieškovė pateikė visus reikiamus dokumentus teismui. Ieškovė yra draudimo bendrovė, kurios pagrindinė veikla yra vertinti susiklosčiusią teisinę situaciją ypač susijusią su regresiniu reikalavimais pagal TPVCAPDĮ. Šio įstatymo aiškinimas yra ieškovės teisinė specializacija. Todėl ieškinio senaties termino eigos metu neegzistavo jokios objektyvios aplinkybės, kurios būtų kliudžiusios ieškovei tinkamai ir laiku ginti teisme pažeistą teisę.

9. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis).

10. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Atskirų rūšių reikalavimams CK bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus. Sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams (CK 1.125 straipsnio 7 dalis). CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jei teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

11. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas yra garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti ir transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę.

12. Vertinant teisinių santykių pobūdį, būtina pažymėti, kad, draudikui įvykdžius prievolę atlyginti nukentėjusiesiems nuostolius, patirtus dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia prievolės įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), išskyrus tuos atvejus, kai draudimo išmoka pilnai nepadengiami nukentėjusiųjų nuostoliai. Šiuo atveju draudiko išmoka visiškai atlygino nukentėjusiojo nuostolius, todėl deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigė visa apimtimi ir TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu atsirado draudiko teisė regreso tvarka reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo – eismo įvykio metu buvęs atsakovės darbuotojas E. J., vairavęs transporto priemonę neblaivus, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties. Toks draudiko reikalavimas transporto priemonės valdytojui - atsakingam už žalos padarymą asmeniui kildinamas iš Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių, tai suponuoja, kad šiems reikalavimams taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 7 dalis).

13. Iš į bylą pateiktų dokumentų nustatyta, kad 2024 m. balandžio 3 d. dviem mokėjimo nurodymais 436,77 Eur ir 200 Eur ieškovė apmokėjo draudiko filialui V. ERGO VERSICHERUNG AG, padengusiam nuo eismo įvykio nukentėjusiai Federalinei greitkelių bendrovei, viso 636,77 Eur žalos atlyginimo. Ieškovė regresinį ieškinį teismui pateikė 2025 m. balandžio 9 d. Ieškinyje be to nurodyta, kad ieškovė įsipareigoja pateikti dokumentų vertimus į lietuvių kalbą kai tik gaus juos iš vertimų biuro, kurių dėl didelės dokumentų apimties nesuspėjo išversti laiku. Neišversti ieškinio priedai buvo teismo nurodyti trūkumai ieškinį priimti, kurie ieškovės nustatytu terminu pašalinti.

14. Teismo vertinimu tai, kad ieškinys net ir nesant visų vertimų nežymiai praleidžiant ieškinio senaties terminą (6 d., iš kurių dvi ne darbo dienos) buvo teikiamas teismui rodo ieškovės siekį ginti savo teises teisme, kuris dėl nedidelio pažeidimo neturėtų būti eliminuotas. Nepaisant to, kad draudikas yra savo srities profesionalas ir turėjo įsivertinti laiką, kuris reikalingas ne tik suruošti ieškinį ir kitus reikiamus dokumentus teismui, tačiau ir įvertinti didelės apimties vertimų trukmę, tačiau teismas šiuo atveju pripažįsta, kad ieškovės atstovės nurodytos priežastys yra objektyvios ir pateisinamos – tiek siekis iki teismo išspręsti su atsakove ginčą taikiu būdu (ko neneigia atsakovės atstovas), tiek vertimų biuro užtrukimas atliekant reikiamus vertimus, kurie vis tik buvo atlikti ir pateikti teismui. Todėl visą nurodytą įvertinęs teismas minėtas ieškinio senaties praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis ir nusprendžia atnaujinti ieškovei nežymiai praleistą sutrumpintą ieškinio senaties terminą. Priešingu atveju tai neatitiktų nei teisingumo, nei protingumo, nei sąžiningumo principų.

Dėl žalos atlyginimo

15. Ieškovė ieškiniu reikalauja priteisti iš atsakovės 636,77 Eur žalos atlyginimo. Nurodo, kad ieškovės draudimo bendrovėje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės atsakovės buvusio darbuotojo (duomenys neskelbtini) eismo įvykio V. ((duomenys neskelbtini)) padarytos žalos pašalinimas kainavo 408 Eur, be to sumokėta 200 Eur mokesčių, 28,77 Eur už policijos pažymą. Į eismo įvykį iškviesti policijos pareigūnai eismo įvykio kaltininku pripažino automobilio M. B., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją E. J., kuris įvykio metu buvo neblaivus (alkoholio koncentracija jo iškvėptame ore sudarė 1,17 mg/l promilių); jam buvo atimta teisė vairuoti. Ieškovė 2024 m. kovo 27 d. pripažino įvykį draudžiamuoju ir 2024 m. balandžio 3 d. dviem mokėjimo nurodymais 436,77 Eur ir 200 Eur apmokėjo draudiko filialui V. ERGO VERSICHERUNG AG viso 636,77 Eur žalos atlyginimo. Be minėto draudiko pretenzijos ir minėtų mokėjimų nurodymų ieškovė pateikia teismui tiek policijos protokolą, pranešimą apie vairuotojo pažymėjimo atėmimą, tiek H. prokuratūros pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, H. apylinkės teismo priimtą baudžiamąjį įsakymą ir priimtą nutartį E. J. atžvilgiu dėl padaryto pažeidimo, taip pat ir kitus susijusius dokumentus, eismo įvykio fotonuotraukas su paaiškinimais ir matomomis atsakovės transporto priemonės provėžomis žalioje vejoje šalia automagistralės. Autoįvykio metu E. J. buvo atsakovės darbuotojas.

18. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo prejudicinę reikšmę, suformulavo tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tam, kad teismo nustatyta aplinkybė būtų pripažinta prejudiciniu faktu, būtinas nurodytų sąlygų visetas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3 K-3-286-421/2018).

19. Pažymėtina, kad šiuo atveju H. apylinkės teismas priėmė baudžiamąjį įsakymą ir nutartį E. J. atžvilgiu, o ieškovė reiškia regresinį ieškininį reikalavimą šio asmens buvusiam darbdaviui – atsakovei nagrinėjamoje byloje UAB „Transnegis“. Be to baudžiamuoju įsakymu buvo sprendžiamas baudos paskyrimo klausimas, tačiau nesprendžiamas nukentėjusiojo patirtos žalos kompensavimo klausimas. Todėl atsižvelgiant į tai ir kadangi tai visai kitos bylos šalys teismas negali vadovauti minėtuose V. teismo nurodytuose dokumentuose nurodytais preliminariais žalos dydžiais kaip prejudiciniais faktais. Be to minėtame teismo sprendime kaip ir V. policijos pareigūnų užfiksuotos trečiojo asmens – T. automagistralės meistrijos policijos pažymoje nurodyta dėl E. J. Federalinei greitkelių bendrovei nurodyta žala 100 Eur yra tik preliminari, kuri vėliau vertinama ir tikslinama tiek nukentėjusiojo, tiek turto draudiko, tiek jų pasirinktų ekspertų. Be to žalą gali sudaryti ne tik tiesioginiai nuostoliai, tačiau ir kitos neatsiejamai su eismo įvykiu susijusios išlaidos ir kiti neatsiejamai su įvykiu susiję nuostoliai.

20. Kasacinis teismas tokio pobūdžio bylose taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas suponuoja, jog bylose, kuriose draudikas reiškia atgręžtinį reikalavimą, o atsakovai ginčija šio reikalavimo pagrįstumą, atsakovai, siekdami nuneigti ieškinio pagrįstumą, taip pat teikia savo poziciją pagrindžiančius įrodymus, kuriais gali būti ir su eismo įvykio vietos teise (jos aiškinimu) susiję įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, 54 punktas). Todėl tam tikra įrodinėjimo našta tenka ne vien ieškovui, siekiančiam susigrąžinti eismo įvykio vietos draudikų išmokėtą sumą ir turinčiam pareigą įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, bet ir atsakovui, kuris įrodinėja savo poziciją dėl ieškinio nepagrįstumo. Ieškovui tenka pareiga pateikti, be kita ko, transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę, jos apimtį pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę pagrindžiančias nuostatas bei, esant poreikiui, jų taikymo ir aiškinimo praktiką, patvirtinančią reiškiamo regresinio reikalavimo pagrįstumą, o atsakovui paprastai nepakanka reikšti abejonę dėl ieškovo įrodinėjamo užsienio teisės turinio, jis turi teikti kitokį užsienio teisės turinį, nei įrodinėja ieškovas, pagrindžiančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017, 31 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad atsakomybę mažinančių sąlygų įrodinėjimas tenka atsakovui, kuris teigia esant tokias sąlygas ir yra suinteresuotas sumažinti savo atlygintinos žalos dydį ar visiškai išvengti žalos atlyginimo (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017, 40 punktas). Todėl atitinkamai atsakovui nepakanka kritikuoti ieškovo atlikto žalos apskaičiavimo ir kelti abejones, kad nepagrįstai buvo netaikytos atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės teisės nuostatos, pagal kurias atsakomybė gali būti sumažinta, – jam tenka našta Europos Sąjungos valstybės narės teisės normomis, jų taikymo praktika ir (ar) teisės doktrina pagrįsti, kad yra pagrindas mažinti atlygintinos žalos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-1075/2021).

24. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, tačiau kasacinio teismo yra pabrėžiama, kad šio principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita - abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013).

25. Pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 d. ieškovė turi atgręžtinio reikalavimo teisę reikalauti iš atsakingo už eismo įvykio metu padarytą žalą asmens išmokėtos pinigų sumos. Už darbuotojų padarytą žalą atsako darbdavys arba pavedantis darbus atlikti asmuo (CK 6.264 straipsnis, 6.265 straipsnis).

26. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti atsakovo veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, atsakovo kaltė (išskyrus įstatymų ar sutarčių išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246-6.249 straipsniai). Žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį.

27. Šiuo atveju atsakovės buvusio darbuotojo kaltė dėl eismo įvykio, dėl kurio atsirado žala, įrodyta, jis savo kaltė neneigia. Yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovės buvusio darbuotojo veiksmų ir dėl eismo įvykio Federalinei greitkelių bendrovės žalos. Atsakovė savo teiginių, kad padarytos žalos dydis yra mažesnis nei ieškovės ieškiniu prašoma neįrodė, o remtis tik eismo įvykio metu policijos pareigūnu nurodytu neatliekant vertinimo preliminariu žalos dydžiu negalima. Todėl visą nurodytą įvertinęs teismas pripažįsta, kad ieškovė pagrįstai reikalauja iš atsakovės regreso tvarka priteisti 408 Eur žalos, kurią eismo įvykio metu padarė buvęs atsakovės darbuotojas ir ši yra priteistina.

28. Ieškovė be to teismo prašo priteisti ir kitas su žalos administravimu susijusias išlaidas - 28,77 Eur už policijos pažymą bei 200 Eur mokesčių už dokumentų eismo įvykio kaltininkui vertimą. Atsakovės atstovas 28,77 Eur mokesčio pagrįstumo iš esmės neginčija, tačiau nesutinka, kad atsakovė turėtų mokėti papildomus 200 Eur mokesčių, kurių skaičiavimo pagrindo ieškovė nenurodė ir neįrodė.

29. Nagrinėdamas civilinės atsakomybės draudimo klausimus kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą, tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurie pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu). Jei nukentėjusiajam (draudėjui) dėl kokių nors priežasčių buvo sumokėta daugiau, negu privalėtų atlyginti žalą padaręs asmuo, tai ir tokiu atveju draudikas iš žalą padariusio asmens regreso tvarka gali gauti tokio dydžio žalos atlyginimą, kuris yra realus ir pagrįstas. Tai susiję su tuo, kad draudimo sutartis yra rizikos sutartis, kurios šalys privalo būti absoliučiai atviros viena kitai ir abipusiškai atskleisti viena kitai reikšmingą informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010). Teismas privalo įsitikinti, ar civilinės atsakomybės draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką trečiajam asmeniui (nukentėjusio asmens turto draudikui), tinkamai vykdė pareigą bendradarbiauti, ar rūpinosi ekonomišku žalos atlyginimo prievolės vykdymu, ar pareikalavo patikimų žalos atlyginimo įrodymų. Nustačius, kad draudikas šių pareigų neatliko, o rėmėsi žalos dydžio nustatymo dokumentais, kurie prieštaringi, nepagrindžia ar patikimai ir tikrai neįrodo realių nuostolių dydžio, atsiranda pagrindas mažinti regreso tvarka prašomą priteisti sumą ar regresinį ieškinį visiškai atmesti dėl to, kad nuostoliai neįrodyti (CK 6.249 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Draudikui tenka įrodinėjimo našta, kad jis dėjo visas pastangas ir bendradarbiaudamas su savo draudėju siekė ekonomiškai įvykdyti jo žalos atlyginimo prievolę.

30. Pradiniame ieškinyje ieškovė ieškiniu reikalaujamos žalos sumos nedetalizavo, raštu nėra jokiame procesiniame dokumente išdėsčiusi kas sudaro jos reikalaujamus priteisti 200 Eur mokesčių. Taip pat ir teikdama paaiškinimus žodžiu ieškovės atstovė nenurodė kokie tai konkrečiai mokesčiai, o jeigu vertimai, atstovė nedetalizavo kas, kada ir kokio dydžio vertimus darė, kodėl įtariamajam nebuvo užtikrinta jokio nemokamo vertėjo. Konkretaus Lietuvos, V. ar Europos Sąjungos atitinkamo teisės akto, kuris numatytų pareigą mokėti tokio dydžio mokesčius ieškovė nenurodė. Žalos apmokėjimą draudiko filialui V. pagrindžiančius dokumentus ieškovė pateikė tik teismui pareikalavus bylos nagrinėjimo metu. Todėl visą nurodytą įvertinus teismas pripažįsta, kad ieškovė neįrodė jos reikalaujamos 200 Eur regresu žalos sumos, todėl ši nėra priteistina iš atsakovės.

31. Likusias ieškiniu reikalaujamas su žalos administravimu susijusias išlaidas 28,77 Eur už draudimo bylos administravimą ją administravusiam advokatui R.J. (ne už policijos pažymą kaip teigė ieškovės atstovė) kaip neišvengiamai atsiradusias dėl atsakovo buvusio darbuotojo padaryto pažeidimo, teismas pripažįsta pagrįstomis ir būtinomis, kurios ieškovei yra priteistinos iš atsakovės.

32. Tai, kad iš E. J. eismo įvykio vietoje buvo paimtas 500 Eur užstatas žalai atlyginti, taip pat tai, kad šis asmuo sumokėjo jam paskirtą baudą, taip pat tai, kad ieškovės pretenzijos atsakovei pareiškimo metu jau nebedirbo atsakovės bendrovėje nesudaro pagrindo nepriteisti ieškovei regresu viso 436,77 Eur žalos iš eismo įvykio kaltininko tuometinės darbdavės, t.y. atsakovės.

Dėl procesinių palūkanų

33. Už nesavalaikį žalos apmokėjimą iš atsakovės ieškovei taip pat priteistinos ieškovės ieškiniu reikalaujamos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas iš antrosios šalies priteisia proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys).

35. Ieškovės ieškinį patenkinus iš dalies (68,59 proc.), jai iš atsakovės priteistina 15,09 Eur už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio, taip pat 382,82 Eur už ieškinio reikalavimus pagrindžiančių dokumentų vertimą į lietuvių kalbą, viso 397,91 Eur bylinėjimosi išlaidų.

36. Reikia pastebėti, kad atsakovės atstovės prašo mažinti priteistinas vertimo išlaidas, teigdamas, kad ieškovė galėjo išversti ne visus su žalos V. administravimu susijusias išlaidas, o tik pavyzdžiui pranešimą apie eismo įvykį ir eismo įvykio ataskaitą (7 lapai), o ne visus pridėtus dokumentus (56 lapus), kur atstovo vertinimu pateikiama besikartojanti ir su ginčo dalyku net ir nesusijusi informacija (pavyzdžiui H. policijos valdybos susirašinėjimas su teismo sekretore; sekretorės nurodymai teismo administracijai ir pan.). Taip pat nurodoma, kad ir teismas nustatydamas ieškinio trūkumus nereikalavo visų vertimų. Ieškovės atstovė su tuo nesutinka, pažymėdama, kad paprastai visa su žalos administravimu medžiaga verčiama, kadangi šiuo atveju eismo įvykį tyrė ne tik policija, bet ir prokuratūra, taip pat vairuotojo atsakomybės klausimas buvo sprendžiamas ir teismine tvarka, todėl atskirų dokumentų vertimas neužtikrintų visos reikiamos su žalos administravimu susijusios informacijos pateikimo. O tai teismai dažnai nurodo kaip ieškinio reikalavimo trūkumą. Teismas, įvertinęs kilusio ginčo pobūdį pritaria, kad šioje situacijoje buvo būtinas visų su žalos administravimų susijusių dokumentų vertimas. Teismas taip pat nori pastebėti, kad 2025 m. balandžio 10 d. ieškinio trūkumų šalinimo nutartimi ieškovės pareikalauta ne atskirų dokumentų vertimo, tačiau ieškovė įpareigota teismui pateikti esminių dokumentų, iš kurių būtų matyti eismo įvykio metu padarytos žalos kaltininkas, žalos apskaičiavimas bei išmokėjimas - vertimą į lietuvių kalbą. Kokie tie pagrindiniai dokumentai – ieškovės pareiga pagrįsti. Todėl nurodytą įvertinęs teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo mažinti ieškovei priteistinų vertimo išlaidų.

37. Įvertinant tai, kad ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, o atsakovė, iš dalies ginčydama ieškinio reikalavimus dėl to patyrė išlaidų, teismas nusprendžia iš ieškovės proporcingai atmestų reikalavimų daliai priteisti atsakovei 289,66 Eur atstovavimo išlaidų, kurios įvertinus bylos sudėtingumą, atstovo ruoštus procesinius dokumentus ir atstovavimo teisme trukmę teismo vertinimu neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Reikia pažymėti, kad atsakovės atstovas įvertinant tai, kad ieškovė ne iš karto pateikė teismui visus jos reikalavimus pagrindžiančius dokumentus, taip pat ne visus vertimus, ir atsakovei buvo sunku atsikirsti į ieškinio reikalavimus, prašo teismo atitinkamai nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ne tik dėl mažesnio dydžio vertimo išlaidų priteisimo, bet ir atitinkamai atsakovei priteisti didesnes atstovavimo išlaidas. Reikia pastebėti, kad teismas pats nesant aiškumui dėl ieškinio reikalavimo pagrįstumo siekdamas bylą išnagrinėti išsamiai ir teisingai 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi nutarė pereiti iš rašytinio į žodinį procesą (nepaisant, kad reikalavimo suma nesiekia 5000 Eur), kas galėjo įtakoti papildomų išlaidomų ginčo šalims atsiradimą. Išnagrinėjęs bylą teismas, įvertinęs šioje civilinėje byloje susiklosčiusią padėtį, taip pat tai, kad ieškovė pašalino jos ieškinio trūkumus iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios, nenustatęs, kad ieškovė sąmoningai neteikė reikiamų dokumentų ir kad atitinkamai vilkintų bylos nagrinėjimą nesutinka, kad šiuo atveju būtų pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

38. Ieškovės ieškinį patenkinus iš dalies iš atsakovės valstybei priteistina 16,32 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Likusi dalis šių išlaidų (7,47 Eur) iš ieškovės nepriteistina, nes neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 185 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Atnaujinti ieškovei ieškinio senaties terminą.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei ERGO Insurance SE Lietuvos filialui iš atsakovės UAB „Transnegis“ 436,77 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (436,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2025 m. gegužės 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 397,91 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei UAB „Transnegis“ iš ieškovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 289,66 Eur atstovavimo išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Transnegis“ 16,32 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.