Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. G. ir G. G. prašymą dėl bažnytinės santuokos apskaitos akto įrašą panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. liepos 18 d. gautas pareiškėjos A. P. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo sprendimu patvirtintos sutarties 1.4 punktą dėl 2 632,73 Eur sumos už nepilnametei dukrai R. G., gim. (duomenys neskelbtini), suteiktas būtinąsias valstybės nekompensuojamas medicinines sveikatos priežiūros paslaugas išieškojimo (DOK-122639).

3. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. sausio 16 d. gautas antrasis pareiškėjos A. P. prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl patirtų papildomų 341,70 Eur išlaidų dukters sveikatos priežiūrai (DOK-9183).

5. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. gegužės 25 d. gautas pareiškėjos A. P. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

16. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d. nutarties, kuria buvo paskirstytos šalių bylinėjimosi išlaidos, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl nustatytų aplinkybių ir ginčo ribų

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-9999-869/2019 panaikino pareiškėjų A. G. (po santuokos nutraukimo pavardė – P.) ir G. G. bažnytinės santuokos apskaitos akto įrašą ir patvirtino pareiškėjų 2019 m. birželio 17 d. sudarytą sutartį dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių. Sprendimas įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 5 d.

18. Pareiškėja A. P. 2022 m. liepos 18 d. santuokos nutraukimo byloje Nr. e2-9999-869/2019 pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimu patvirtintos sutarties 1.4 punktą dėl 2 632,73 Eur sumos už nepilnametei dukrai R. G., gim. (duomenys neskelbtini), suteiktas būtinąsias valstybės nekompensuojamas medicinines sveikatos priežiūros paslaugas išieškojimo (DOK-122639). Prašymas priimtas bylą nagrinėjančios teisėjos 2022 m. liepos 22 d. rezoliucija, nustatant pareiškėjui G. G. 20 dienų terminą atsiliepimui į prašymą pateikti. Pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 16 d. pateikė teismui atsiliepimą į prašymą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjos prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo nesutinka.

19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo patenkino ir išdavė pareiškėjai vykdomąjį raštą. Pareiškėjas G. G. 2022 m. rugsėjo 16 d. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto atmesti bei skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

20. Vilniaus miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sutiko su pareiškėjo G. G. atskiruoju skundu ir 2022 m. spalio 3 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartį, kuria pareiškėjai išduotas vykdomasis raštas. Be to, teismas skyrė pareiškėjai 100 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei priteisė iš pareiškėjos pareiškėjo G. G. naudai 350 Eur bylinėjimosi išlaidas.

21. Pareiškėja A. P. 2022 m. spalio 10 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. nutartį, kuria buvo panaikinta Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartis ir iš pareiškėjos pareiškėjui priteistos 350 Eur bylinėjimosi išlaidos ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartį dėl vykdomojo rašto išdavimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

22. Be to, pareiškėja 2022 m. spalio 14 d. pateikė teismui prašymą panaikinti jai 2022 m. spalio 3 d. nutartimi paskirtą 100 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

23. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 21 d. nutartimi pareiškėjos prašymo dėl 2022 m. spalio 3 d. nutartimi paskirtos baudos panaikinimo netenkino.

24. Pareiškėja A. P. 2022 m. lapkričio 29 d. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutartį, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl 2022 m. spalio 3 d. nutartimi taikytos baudos panaikinimo ir pareiškėjos prašymą panaikinti 2022 m. spalio 3 d. nutartimi paskirtą baudą tenkinti.

25. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2795-852/2022 pareiškėjos A. P. 2020 m. spalio 10 d. atskirąjį skundą patenkino iš dalies – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. nutartis panaikino ir pareiškėjos prašymą išduoti vykdomąjį raštą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nutarus perduoti vykdomojo rašto išdavimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, šalių bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.

26. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-278-864/2023 pareiškėjos A. P. 2022 m. lapkričio 29 d. atskirąjį skundą patenkino – panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – patenkino pareiškėjos prašymą panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. nutartimi pareiškėjai paskirtą baudą.

27. Pareiškėja A. P. Vilniaus miesto apylinkės teismui 2023 m. sausio 16 d. pateikė dar vieną prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl patirtų papildomų 341,70 Eur išlaidų dukters sveikatos priežiūrai (DOK-9183).

28. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos teismui 2022 m. liepos 18 d. ir 2023 m. sausio 16 d. pateiktus prašymus dėl vykdomojo rašto išdavimo, 2023 m. gegužės 18 d. nutartimi juos tenkino iš dalies ir išdavė pareiškėjai vykdomąjį raštą dėl 563,50 Eur sumos išieškojimo iš pareiškėjo G. G.

29. Pareiškėja A. P. 2023 m. gegužės 29 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartį ir pareiškėjos prašymą tenkinti.

30. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos 2023 m. gegužės 29 d. atskirąjį skundą, 2023 m. liepos 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1633-560/2023 jį atmetė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartį paliko nepakeistą (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad pareiškėja A. P. turi teisę į 563,50 Eur sumos už nepilnametei dukrai suteiktas papildomas sveikatos priežiūros paslaugas išieškojimą iš pareiškėjo G. G.

31. Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 2023 m. gegužės 18 d. nutartimi nebuvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, šį klausimą išsprendė skundžiama 2023 m. birželio 6 d. nutartimi. Teismas, įvertinęs šalių patirtas teisinės pagalbos išlaidas (pareiškėjos – 1 694 Eur, pareiškėjo – 1 076 Eur), atsižvelgdamas į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį (pareiškėjos patenkinta reikalavimų dalis – 18,94 proc.), atlikęs priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, iš pareiškėjos A. P. pareiškėjo G. G. naudai priteisė 551,37 Eur (872,21 Eur – 320,84 Eur) bylinėjimosi išlaidas.

32. Pareiškėja 2023 m. birželio 14 d. pateiktame atskirajame skunde nesutinka su tokiu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į bendrą pareiškėjos patirtų išlaidų sumą (1 694 Eur) įskaičiavo jos patirtas 343 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. nutarties panaikinimo parengimu bei 242 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su prašymo dėl baudos panaikinimo parengimu. Pareiškėjos teigimu, kadangi jos atskirasis skundas pirmuoju atveju buvo patenkintas iš dalies, jai turėjo būti priteista pusė sumos – 181,50 Eur (343 Eur / 2), o antruoju atveju pareiškėjos skundą tenkinus visiškai – visos 243 Eur bylinėjimosi išlaidos, netaikant CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančių taisyklių.

33. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl pareiškėjos A. P. atskirojo skundo ir pareiškėjo G. G. atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

Dėl pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo atliktą šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (ne)buvimo

34. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-469/2021). Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020, 63 punktas; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021, 14 punktas).

36. Esminis principas, kuriuo paremtos aptartos taisyklės, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 15 punktas). Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 13 punktas; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021; 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2023). Išdėstytos taisyklės yra aktualios ir kitose bylose, kuriose nėra sprendžiama dėl šalių materialiųjų subjektinių teisių, o išsprendžiami tik procesinio pobūdžio klausimai: tokiose bylose bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu, kai šalių interesai yra priešingi.

37. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prigimtis, jų atlyginimo paskirstymo principai lemia, jog tik priėmus byloje baigiamąjį teismo procesinį sprendimą atsiranda sąlygos spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, o ne išsprendus byloje atskirus procesinio pobūdžio prašymus ir atsižvelgus į jų tenkinimo ir (ar) netenkinimo baigtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021, 22 punktas).

38. Tiek pagal CPK įtvirtintą teisinį reglamentavimą (CPK 93 straipsnio 1, 3, 5 dalys, 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas), tiek pagal aptariamą kasacinio teismo praktiką, paskirstyti bylinėjimosi išlaidas pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį yra įpareigotas procesinį sprendimą dėl ginčo esmės priimantis, o ne tarpinį procesinį klausimą sprendžiantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021). Paskirstant bylinėjimosi išlaidas pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį teisiškai reikšmingas yra viso teismo proceso, o ne tarpinio jo etapo, rezultatas. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, pavyzdžiui, vien tai, jog pirmosios instancijos teismas patenkino procesinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimdamas nutartį, ir apeliacinės instancijos teismas šią nutartį paliko nepakeistą, nesudaro pagrindo tarp šalių kilusį ginčą vertinti kaip išspręstą šalies, prašiusios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, naudai CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021).

39. Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 18 d. nutartimi byloje išsprendė vykdomojo rašo išdavimo klausimą pagal pareiškėjos tiek 2022 m. liepos 18 d., tiek ir 2023 m. sausio 16 d. teismui pateiktus prašymus dėl vykdomųjų raštų išdavimo, todėl konstatuotina, kad nuo 2022 m. liepos 18 d. (pirmojo prašymo dėl vykdomojo rašto pateikimo dienos) iki pat 2023 m. gegužės 18 d. (Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria prašymai buvo išnagrinėti, priėmimo dienos) byloje vykęs procesas yra vieningas procesas (subprocesas santuokos nutraukimo byloje) klausimo dėl vykdomojo rašto išdavimo (ne)pagrįstumo nagrinėjimo kontekste. Galutinis teismo procesinis sprendimas šiame subprocese dėl vykdomojo rašto išdavimo buvo priimtas 2023 m. gegužės 18 d., kuris įsiteisėjo 2023 m. liepos 27 d. Vilniaus apygardos teismui pirmosios instancijos teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartį palikus nepakeistą, t. y. konstatavus, kad vykdomasis raštas pareiškėjai A. P. pagrįstai išduotas ne dėl visos prašomos 2 974,43 Eur (2 632,73 Eur + 341,70 Eur) sumos, o dėl 563,50 Eur papildomų išlaidų sumos išieškojimo iš pareiškėjo G. G., t. y. patenkintas iš dalies.

40. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei ginčo klausimu aktualią kasacinio teismo praktiką, konstatuotina, kad šiuo atveju pareiškėjos minimos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. nutarties panaikinimo parengimu (DOK-165202) bei išlaidos, susijusios su prašymo dėl baudos panaikinimo parengimu (DOK-168349), susidarė vykdomojo rašto išdavimo subprocese sprendžiant tarpinius procesinius klausimus (teikiant atskiruosius skundus dėl eigoje teismo priimamų procesinių sprendimų), todėl jos skirstytinos ne pagal tarpinių teismo procesinių sprendimų rezultatus, o pagal galutinio teismo procesinio sprendimo, kuriuo buvo išspręstas ginčytinas klausimas iš esmės, rezultatą. Kaip jau minėta, bylinėjimosi išlaidų paskirstymui teisiškai reikšmingas yra viso teismo proceso (šiuo atveju – subproceso dėl vykdomojo rašto išdavimo), o ne tarpinio jo etapo, rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021).

41. Dėl šios priežasties, pirmosios instancijos teismas skundžiama 2023 m. birželio 6 d. papildoma nutartimi, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, kuris nebuvo išspręstas 2023 m. gegužės 18 d. nutartimi, išnagrinėjus ginčą dėl vykdomojo rašto išdavimo iš esmės, pagrįstai į skirstytiną bylinėjimosi išlaidų sumą įtraukė visas šiame procese dėl vykdomojo rašto išdavimo šalių patirtas teisinės pagalbos išlaidas, tarp jų ir pareiškėjos ginčytas (343 Eur ir 242 Eur), bei, įvertinęs patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį (pareiškėjos prašymas patenkintas iš dalies – 18,94 proc.), šias išlaidas, greta kitų, remdamasis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai paskirstė šalims. Priešingas aiškinimas ne tik neatitiktų įstatyminio reglamentavimo bei kasacinio teismo formuojamos praktikos, tačiau ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų (CPK 1.5 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

42. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

43. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

44. Pareiškėjas G. G. pateikė prašymą priteisti 242 Eur išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.

45. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (Rekomendacijų 8.11 punktas), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjo patirtos 242 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje už advokato teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos, atmetus pareiškėjos atskirąjį skundą, iš pareiškėjos priteistinos pareiškėjui (CPK 98 straipsnis).

46. Atmetus pareiškėjos A. P. atskirąjį skundą, bylinėjimosi išlaidos, jos patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos A. P. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), G. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 242 Eur bylinėjimosi išlaidas.