- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-26
- Bylos Nr.
- e2S-278-864/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04810-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Ieškovas
- A. P.
- Kategorijos
- 3.3.2Atskirieji skundai
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės ieškovės A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla e2-9999-869/2019 pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui G. G. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių reikalavimų, tretieji asmenys AB Swedbank, Valstybinis studijų fondas, išvadą teikianti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kurioje sutuoktiniai nutarė pasinaudoti supaprastinta santuokos nutraukimo tvarka, prašė santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, pateikė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismas perėjo iš ginčo teisenos į ypatingąją teiseną ir santuokos nutraukimo klausimą išnagrinėjo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio nustatyta tvarka.
2. 2022 m. rugsėjo 16 d. byloje gautas pareiškėjo G. G. atskirasis skundas dėl 2022 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus apylinkės teismo nutarties, kuriuo pareiškėjas prašė teismo pasinaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartį, kuria tenkintas A. P. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, skirti A. P. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir priteisti G. G. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmos instancijos teismui nepasinaikinus skundžiamos nutarties, pareiškėjas Vilniaus apygardos teismo prašė panaikinti 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir A. P. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmesti, o taip pat priteisti G. G. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Teismas, sutikdamas su pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 16 d. atskiruoju skundu, 2022 m. spalio 3 d. priėmė nutartį, kuria teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartį dėl vykdomojo rašto išdavimo panaikino, skyrė A. P. 100 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei priteisė iš pareiškėjos A. P. pareiškėjui G. G. 350 Eur jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
4. Pareiškėja A. P. pateikė teismui prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo, kadangi mano, jog jai 100 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirta nepagrįstai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. lapkričio 21 d. priėmė nutartį, kuria pareiškėjos A. P. prašymo dėl 2022 m. spalio 3 d. nutartimi taikytos baudos panaikinimo netenkino.
6. Teismas nustatė, kad :
6.1. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui G. G. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių reikalavimų, tretieji asmenys AB Swedbank, Valstybinis studijų fondas, išvadą teikianti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kurioje sutuoktiniai nutarė pasinaudoti supaprastinta santuokos nutraukimo tvarka, prašė santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, pateikė sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, teismas perėjo iš ginčo teisenos į ypatingąją teiseną ir santuokos apskaitos įrašo panaikinimo klausimą išnagrinėjo CK 3.53 straipsnio nustatyta tvarka, t. y., panaikino pareiškėjų santuokos apskaitos įrašą ir patvirtino pateiktą sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių.
6.2. Sutartyje be kitų klausimų pareiškėjai susitarė dėl tėvo teiktino išlaikymo periodinėmis išmokomis dydžio (Sutarties 1.3 punktas), o Sutarties 1.4- 1.6 punktuose aptarė papildomų būtinųjų nepilnametės dukters išlaikymo išlaidų padengimo klausimą.
Šalies argumentai
6.3. 2021 m. spalio 18 d. pareiškėjos A. P. atstovė, advokatė A. V., kreipėsi į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo (DOK-192867). Pareiškėjos atstovės prašymas buvo tenkintas ir 2021 m. spalio 27 d. A. P. buvo išduotas vykdomasis raštas dėl visų Sutarties punktų (1.2-1.6 punktų), numatančių išlaikymo (tiek periodinėmis išmokomis, tiek ir dėl papildomų būtinųjų vaiko išlaikymo išlaidų) išieškojimo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog santuokos nutraukimo bylose yra susiklosčiusi tokia praktika, jog vienam iš tėvų pateikus prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl tam tikrų bendravimo su vaiku tvarkos punktų arba tam tikrų išlaikymo išieškojimo punktų, paprastai yra išduodamas vienas vykdomasis raštas dėl visų bendravimo tvarkos/išlaikymo punktų (net tuo atveju, jei buvo prašoma išduoti vykdomąjį raštą dėl vieno konkretaus bendravimo tvarkos/išlaikymo punkto) tam, kad visi su bendravimo tvarka ar išlaikymu, išlaikymo įsiskolinimu ir pan. susiję klausimai būtų vykdomi kartu vieno antstolio.
6.4. 2022 m. liepos 18 d. pareiškėja A. P., turėdama jai išduotą vykdomąjį raštą dėl Sutarties 1.2-1.6 punktų, pakartotinai kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal sutarties 1.4-1.6 punktus (DOK-122639). Teismas 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino ir nusprendė išduoti vykdomąjį raštą pagal Sutarties 1.4-1.6 punktus.
6.5. Gavęs pareiškėjo G. G. atskirąjį skundą dėl 2022 m. rugsėjo 8 d. nutarties, teismas, sutikdamas su 2022 m. rugsėjo 16 d. atskiruoju skundu, 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartį pasinaikino ir paskyrė pareiškėjai 100 Eur baudą, nurodant per 14 kalendorinių dienų nuo šios nutarties priėmimo 50 procentų baudos sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, o likusią 50 Eur baudą sumokėti į pareiškėjo G. G. atsiskaitomąją sąskaitą. 2022 m. spalio 3 d. nutartyje teismas nurodė, jog pareiškėja A. P., atstovaujama tos pačios atstovės, advokatės A. V., elgėsi nesąžiningai, pateikdama prašymą antrą kartą išduoti tokį patį vykdomąjį raštą, koks jau yra išduotas, patenkinant 2021 m. spalio 18 d. pateiktą prašymą. Dėl šio prašymo pareiškėjas turėjo patirti bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atstovo pagalba rengiant procesinius dokumentus (atsiliepimą į pareikštą prašymą bei atskirąjį skundą). Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, o taip pat nustatęs pirmą pareiškėjos nesąžiningo elgesio atvejį, teismas skyrė pareiškėjai 100 Eur dydžio baudą, 50 procentų iš šios baudos skiriant pareiškėjui G. G.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog prašyme dėl paskirtos baudos panaikino A. P. vienu iš motyvų paskirtai 100 Eur baudai panaikinti nurodė aplinkybę, jog pirmuoju, t. y., 2021 m. spalio 18 d. prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, ji prašė išduoti vykdomąjį raštą tik pagal Sutarties 1.3 punktą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo, tačiau teismas, tenkindamas jos prašymą, išdavė didesnės apimties vykdomąjį raštą, t. y., išdavė vykdomąjį raštą pagal Sutarties 1.2-1.6 punktus. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad sprendžiant klausimą dėl baudos panaikinimo, ši pareiškėjos nurodyta aplinkybė neturi lemiamos reikšmės. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog pareiškėja, žinodama, kad vykdomasis raštas pagal Sutarties 1.4-1.6 punktus jau yra išduotas, pakartotinai kreipėsi į teismą dėl antro vykdomojo rašto pagal Sutarties 1.4-1.6 punktus išdavimo. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas akcentavo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 647 straipsnio nuostatą, numatančią bendrąją taisyklę, jog pagal kiekvieną sprendimą išduodamas vienas vykdomasis raštas. Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjai, atstovaujamai profesionalios atstovės – advokatės, neabejotinai turėjo būti žinoma, jog nagrinėjamu atveju antras analogiškas vykdomasis raštas pagal Sutarties 1.4-1.6 punktus negali būti išduotas.
8. Spręsdamas dėl pareikšto prašymo pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas taip pat vertino aplinkybę, jog iš teismui pateikto prašymo dėl baudos panaikinimo turinio bei šio prašymo priedų (pareiškėjos susirašinėjimo su antstole Brigita Palavinskiene duomenų) nustatyta, kad pareiškėja, prieš kreipdamasi į teismą su antruoju prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, kreipėsi į antstolę dėl papildomų išlaikymo išlaidų išieškojimo, o taip pat teiravosi, kaip turėtų pateikti antstoliui papildomas išlaidas pagal vykdomojo rašto 1.4 punktą. 2021 m. gruodžio 17 d. elektroniniu laišku pareiškėjai buvo išaiškinta, kad šiuo atveju yra galimi du variantai: 1) teikti prašymą pradėti bylą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus arba 2) kreiptis į teismą dėl papildomų išlaidų priteisimo, t. y., antstolio kontoroje pareiškėjai buvo išaiškinta, jog pagal Sutarties 1.4 punktą išieškojimas negali būti vykdomas, tačiau pareiškėja dėl vykdomojo rašto šioje dalyje išdavimo (pagal Sutarties 1.4 punktą) kreipėsi pakartotinai.
Žemesnės instancijos teismas
9. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog pareiškėja A. P., atstovaujama tos pačios atstovės, advokatės A. V., elgėsi nesąžiningai, pateikdama prašymą antrą kartą išduoti tokį patį vykdomąjį raštą, koks jau yra išduotas, patenkinant 2021 m. spalio 18 d. pateiktą prašymą. Dėl šio pareiškėjos prašymo bei naudojimosi teise kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ne pagal paskirtį buvo trikdomas teismo bei kitų byloje dalyvavusių asmenų (pareiškėjo, jo atstovės) darbas, pareiškėjas turėjo patirti bylinėjimosi išlaidų, todėl nenustačius objektyvių aplinkybių, pateisinančių pareiškėjos procesinį elgesį, A. P. prašymą dėl 2022 m. spalio 3 d. nutartimi paskirto baudos panaikinimo netenkino (CPK 107 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
13. Pareiškėja A. P. (toliau ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutartį, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl 2022 m. spalio 3 d. nutartimi taikytos baudos panaikinimo ir pareiškėjos A. P. prašymą panaikinti 2022 m. spalio 3 d. nutartimi paskirtą baudą tenkinti.
14. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį visiškai jos nemotyvavo, neatsižvelgė į pareiškėjos prašyme dėl baudos panaikinimo nurodomas aplinkybes. Anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vykdomojo rašto pagal pareiškėjos pirmąjį prašymą išduoti vykdomąjį raštą tik pagal sutarties 1.3 punktą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo, išdavimo aplinkybes laikė nesvarbiomis, o pareiškėjos prašymą išduoti vykdomąjį raštą pagal Sutarties 1.4-1.6 punktus prašymą dėl antro analogiško vykdomojo rašto pagal Sutarties 1.4-1.6 punktus išdavimo ir šį veiksmą pripažino piktnaudžiavimu teise. Pareiškėjos nuomone, tokios pirmosios instancijos teismo padarytos išvados visiškai nemotyvuotos. Teismas, skundžiamoje nutartyje nuolat akcentuoja, kad pareiškėja, atstovaujama tos pačios atstovės, advokatės A. V., elgėsi nesąžiningai, pateikdama prašymą antrą kartą išduoti tokį patį vykdomąjį raštą, koks jau yra išduotas, patenkinant 2021 m. spalio 18 d. pateiktą prašymą. Apeliantės nuomone, nagrinėjamu atveju visiškai nėra analizuojami ir vertinami paties teismo padaryti veiksmai. Būtent teismui išdavus vykdomąjį raštą didesnės apimties negu buvo pareiškėjos prašymas ir susiklostė esama situacija, kada 2021 m. spalio 27 d. išduotas vykdomasis raštas apėmė ir tuos punktus, kuriems išduoti vykdomąjį raštą pareiškėja neprašė, t. y. prašymas dėl Sutarties 1.4-1.6 nebuvo pateiktas, dėl to ir išieškojimas pagal Sutarties 1.4-1.6 punktus pareiškėjo atžvilgiu ir nebuvo atliekamas.
15. Apeliantė teigi, jog pirmosios instancijos teismo motyvai, kad „santuokos nutraukimo bylose yra susiklosčiusi tokia praktika, jog vienam iš tėvų pateikus prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl tam tikrų bendravimo su vaiku tvarkos punktų arba tam tikrų išlaikymo išieškojimo punktų, paprastai yra išduodamas vienas vykdomasis raštas dėl visų bendravimo tvarkos/išlaikymo punktų (net tuo atveju, jei buvo prašoma išduoti vykdomąjį raštą dėl vieno konkretaus bendravimo tvarkos/išlaikymo punkto) tam, kad visi su bendravimo tvarka ar išlaikymu, išlaikymo įsiskolinimu ir pan. susiję klausimai būtų vykdomi kartu vieno antstolio“, niekuo nepagrįsti, visiškai formalūs, galimai tik pateisinantys 2021 m. spalio 27 d. vykdomojo rašto išdavimą. Pažymi, kad teismui, sprendžiant pareiškėjos 2022 m. liepos 17 d. prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo priėmimo klausimą, jokių abejonių dėl teikiamo prašymo pagrįstumo nekilo, nors visa civilinės bylos Nr. e2-9999-869/2019 medžiaga teismui buvo žinoma. Prašymas nebuvo spręstas skubotai, teismui priėmus prašymą buvo pareiškėjui nustatytas terminas atsiliepimui pateikti. Pareiškėjas, pateikdamas atsiliepimą, taip pat nenurodė jokių aplinkybių, kuriomis jau vėliau rėmėsi savo atskirajame skunde, prašydamas teismo priimtą nutartį dėl vykdomojo rašto išdavimo panaikinti ir skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Tačiau teismas pareiškėjo elgesyje jokio piktnaudžiavimo jo procesinėmis teisėmis neįžvelgė.
16. Apeliantė teigia, jog nagrinėjamu atveju dėl teismo padarytų veiksmų išdavus 2021 m. spalio 27 d. vykdomąjį raštą ne pagal pareiškėjos 2021 m. spalio 18 d. pateiktą prašymą susidaro tokia situacija, kad vykdymas dėl Sutarties 1.4-1.6 punkto šiai dienai pagal išduotą 2021 m. spalio 27 d. vykdomąjį raštą nėra galimas. Šias aplinkybes patvirtina kartu su prašymu dėl baudos panaikinimo pareiškėjos pateiktas susirašinėjimas su antstole. Iš pateikto susirašinėjimo turinio matyti, kad pareiškėja kreipėsi į antstolę ir 2021 m. gruodžio 14 d. užpildė dar vieną prašymą dėl papildomų būtinųjų medicininių išlaidų priteisimo pagal 2021 m. spalio 27 d. išduotą vykdomąjį raštą. Iš antstolių kontoros buvo gautas paaiškinimas, kad dviejų bylų su tuo pačiu vykdomuoju dokumentu negali būti, todėl pareiškėjos 2021 m. gruodžio 14 d. prašymas buvo atmestas. Pareiškėja antstolės paaiškinimą suprato taip, jog pagal jai jau pateiktą vykdymui 2021 m. spalio 27 d. vykdomąjį raštą negali būti atliekamas vykdymas pagal Sutarties 1.4-1.6 punktus. Pareiškėjai pasiteiravus antstolės, kaip pradėti išieškojimą dėl papildomų būtinųjų medicininių išlaidų pagal teismo sprendimo 1.4 punktą išieškojimo, kai jau yra vykdoma byla dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis indeksavimo, jai buvo pateiktas jau anksčiau šiame skunde nurodytas antstolės išaiškinimas dėl tolimesnių veiksmų. Tačiau teismas šį pateiktą pareiškėjos ir antstolės susirašinėjimą, apeliantės nuomone, interpretavo netinkamai, prieidamas išvados, kad antstolio kontoroje pareiškėjai buvo išaiškinta, jog pagal Sutarties 1.4 punktą išieškojimas negali būti vykdomas, tačiau pareiškėja dėl vykdomojo rašto šioje dalyje išdavimo (pagal Sutarties 1.4 punktą) kreipėsi pakartotinai. Apeliantė su šia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada nesutinka. Jos nuomone, į bylą buvo pateikti du skirtingi prašymai dėl vykdomojo rašto išdavimo. Todėl teismo konstatavimas, kad pareiškėja elgėsi nesąžiningai pateikdama prašymą antrą kartą išduoti tokį patį vykdomąjį raštą, nepagrįstas.
17. Apeliantės nuomone, visų nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad jai bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis buvo skirta nepagrįstai, todėl turi būti panaikinta. Į bylą buvo pateikti du skirtingi pareiškėjos prašymai dėl vykdomųjų raštų išdavimo. Pabrėžia, kad jokių būtinų sąlygų skirti pareiškėjai baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis nagrinėjamu atveju negalėjo būti nustatyta. Pareiškėja, atstovaudama nepilnamečio vaiko interesus, teikdama skirtingus prašymus dėl vykdomųjų raštų išdavimo nesielgė nesąžiningai. Prašymai buvo teikiami pagrįstai pareiškėjui nevykdant prisiimtų įsipareigojimų ir nesutinkant ginčą spręsti taikiu būdu.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
19. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutartis, kuria netenkintas pareiškėjos A. P. prašymas dėl 2022 m. spalio 3 d. nutartimi taikytos baudos panaikinimo, yra pagrįsta ir teisėta. Apeliantė skundą motyvuoja iš esmės aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir vertino vykdomųjų raštų išdavimo faktines aplinkybes, dėl ko priėjo prie neteisingų išvadų ir baudą apeliantei skyrė nepagrįstai.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
20. Apeliantė A. P. kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui 2021 m. spalio 15 d. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, 2022 m. liepos 17 d. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, išrašą iš vykdomosios bylos bei pareiškėjos ir antstolės susirašinėjimą el. paštu.
21. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
22. Draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės dėl apeliacinės instancijos teismo atsisakymo priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 26 punktas). Be to, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
23. Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog apeliantės su atskiruoju skundu teikiami rašytiniai įrodymai buvo pateikti ir vertinti pirmosios instancijos teisme, todėl atsisako juos priimti.
Bylos išnagrinėjimui svarbios faktinės aplinkybės
24. Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui G. G. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių reikalavimų, tretieji asmenys AB Swedbank, Valstybinis studijų fondas, išvadą teikianti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kurioje sutuoktiniai nutarė pasinaudoti supaprastinta santuokos nutraukimo tvarka, prašė santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, pateikė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismas perėjo iš ginčo teisenos į ypatingąją teiseną ir santuokos nutraukimo klausimą išnagrinėjo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio nustatyta tvarka.
25. 2022 m. liepos 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjos A. P. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo sprendimu patvirtintos Sutarties 1.4 punktą dėl 2632,73 Eur sumos už nepilnametei dukrai R. G., gim. (duomenys neskelbtini), suteiktas būtinąsias valstybės nekompensuojamas medicinines sveikatos priežiūros paslaugas išieškojimo (DOK-122639).
Žemesnės instancijos teismas
26. 2022 m. rugpjūčio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjo G. G. atsiliepimas į pareiškėjos A. P. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuriame pareiškėjas nurodė, jog su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo nesutinka ir prašo jo netenkinti (DOK-136029).
27. 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi Vilniaus apylinkės teismas nutarė išduoti pareiškėjai A. P. vykdomąjį raštą dėl tarp pareiškėjų A. P. (iki santuokos nutraukimo turėta pavardė „G.“) ir G. G. sudarytos ir 2019 m. liepos 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo Civilinės metrikacijos skyriuje panaikinimo pasekmių 1.4-1.6 punktus, numatančius, jog:
„1.4. Tėvai susitaria lygiomis dalimis apmokėti papildomas būtinąsias dukters R. G. išlaikymo išlaidas, t. y.: būtinąsias ir valstybės nekompensuojamas medicinines sveikatos priežiūros išlaidas (tokias kaip stomatologo, odontologo, regėjimo priežiūros ir/ar gydymo, mokamo sanatorinio valstybės nekompensuojamo gydymo, mokamų valstybės nekompensuojamų medicininių tyrimų ir pan.).
1.5. Apie sutarties 1.4 punkte nurodytas išlaidas turi būti pranešama Tėvui/Motinai iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas, išskyrus skubią medicininę pagalbą. Sutarties 1.4 punkte nurodytas išlaidas patvirtinantys dokumentai turi būti pagrįsti medicininiais dokumentais.
1.6. Tėvas/Motina Sutarties 1.4 punkte nurodytas išlaidas sumoka Motinai/Tėvui per 5 darbo dienas po išlaidas patvirtinančių dokumentų jam/jai pateikimo. Išlaidas pagrindžiančius dokumentus Tėvai vienas kitam pateikia elektroniniu paštu ar kitu Tėvų konkrečiu atveju sutartu būdu.“
28. 2022 m. rugsėjo 16 d. byloje gautas pareiškėjo G. G. atskirasis skundas dėl 2022 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus apylinkės teismo nutarties, kuriuo G. G. teismo prašo pasinaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartį, kuria tenkintas A. P. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, skirti A. P. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir priteisti G. G. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmos instancijos teismui nepasinaikinus skundžiamos nutarties, pareiškėjas Vilniaus apygardos teismo prašo panaikinti 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir A. P. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmesti, o taip pat priteisti G. G. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
29. Atskirajame skunde nurodoma, jog vykdomasis raštas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimu patvirtintos Sutarties 1.4 punktą civilinėje byloje Nr. e2-9999-869/2019 jau buvo išduotas. Pažymėtina, kad tas pats vykdomasis raštas apėmė ir 1.5 ir 1.6 punktus (t. y., dėl 1.4-1.6 punktų, dėl kurių 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartimi pakartotinai išduotas vykdomasis raštas). Teismas tokį vykdomąjį raštą išdavė 2021 m. spalio 27 d. ir jis yra pateiktas antstolei Brigitai Palavinskienei, vykdomosios bylos Nr. 0171/21/01618. Byla yra vykdoma. Vadovaujantis CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktu, į vykdomąjį raštą pažodžiui įrašomos teismo sprendimo rezoliucinės dalies nuostatos. Taip sprendime išreikšta teismo valia įgauna praktinį vykdomąjį pobūdį. Nagrinėjamu atveju vykdytino teismo sprendimo rezoliucinė dalis (1.4-1.6 punktai) sutampa su jau išduoto 2021 m. spalio 27 d. vykdomojo raštu. Todėl antrą kartą išduoti tokį patį vykdomąjį raštą nėra teisinio pagrindo.
30. Sutikdamas su 2022 m. rugsėjo 16 d. atskiruoju skundu, teismas 2022 m. spalio 3 d. nutartimi panaikino 2022 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį; A. P. kreipimąsi dėl vykdomojo rašto išdavimo pripažino piktnaudžiavimu teise ir skyrė pareiškėjai A. P. 100 baudą, nurodant per 14 kalendorinių dienų nuo šios nutarties priėmimo 50 procentų baudos, t. y., 50 Eur baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą ir teismui pateikti sumokėjimą patvirtinančius įrodymus, o likusią 50 Eur baudą sumokėti į pareiškėjo G. G. atsiskaitomąją sąskaitą.
31. Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2S-2795-852/2022 pagal apeliantės A. P. atskirąjį skundą, kuriuo apeliantė prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. nutartį, kuria buvo panaikinta Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartis ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartį dėl vykdomojo rašto išdavimo. Apeliacinės instancijos teismas minėtoje byloje konstatavo, kad „pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai pripažino vykdomųjų raštų tapatumą ir panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartį“. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 8 d. nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi nevertino pareiškėjos A. P. prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodytos išieškotinos sumos bei jos pagrįstumą pagrindžiančių rašytinų įrodymų, o rezoliucinėje dalyje nebuvo nurodyta konkreti išieškotina suma, ir to pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. ir 2022 m. spalio 3 d. nutartis panaikino ir pareiškėjos A. P. prašymą išduoti vykdomąjį raštą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
32. CPK 95 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatyti tokie piktnaudžiavimo atvejai – dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningas pareiškimas nepagrįsto ieškinio (apeliacinio ar kasacinio skundo, prašymo atnaujinti procesą, pateikimas kito procesinio dokumento) arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2027).
33. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliantės argumentus nustatytų faktinių aplinkybių (šios nutarties 24 – 31 punktai) kontekste prieina prie išvados, jog nėra pagrindo pripažinti, kad apeliantė piktnaudžiavo jai suteiktomis procesinėmis teisėmis. Priešingai, kaip pripažino Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-2795-852/2022, apeliantė, naudodamasi jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, pateikė teismui pagrįstą prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, todėl pirmosios instancijos teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutartis naikintina ir tenkintinas pareiškėjos A. P. prašymas dėl 2022 m. spalio 3 d. nutartimi taikytos baudos panaikinimo.
34. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties
35. Apibendrinant išdėstytus motyvus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, todėl nepagrįstai netenkino pareiškėjos A. P. prašymą dėl 2022 m. spalio 3 d. nutartimi taikytos baudos panaikinimo. Įvertinus tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjos A. P. prašymas panaikinti 2022 m. spalio 3 d. nutartimi paskirtą baudą tenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutarė:
apeliantės A. P. atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjos A. P. prašymą panaikinti 2022 m. spalio 3 d. nutartimi paskirtą baudą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.