Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. M. ieškinį atsakovui V. M. dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo, trečiasis asmuo AB ,,AS Inbank filialas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Atsakovas elektroniniu paštu patvirtino procesinių dokumentų ir šaukimo į posėdį gavimą, tačiau per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ar bylą nagrinėti jam nedalyvaujant nepateikė, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (CPK 234 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstat uoja:

Dėl santuokos nutraukimo

6. K. M. ir V. M. susituokė (duomenys neskelbtini) Santuoka įregistruota Marijampolės savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

7. Ieškovė pradiniu ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, tačiau bylos nagrinėjimo eigoje patikslino ieškinio reikalavimą, nurodydama, kad santuoka nutrauktina esant abiejų šalių kaltei.

8. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoką - sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

9. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

10. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011, 2016 m. vasario 19 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

11. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašydama nutraukti santuoką nurodė, kad atsakovas nevykdė pareigų šeimai, jos išlaikymui, nebuvo ištikimas. Prieš daugiau nei vienerius metus atsakovas išėjo iš namų, paliko ieškovę. Ieškovė nurodė, kad yra įsitikinusi, kad dėl santuokos nutraukimo kaltas atsakovas, tačiau sutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

12. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, šaukiamas į posėdį neatvyko, nors atsakovui apie teisme iškeltą civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo yra žinoma. Taigi ieškovės paaiškinimai bei byloje esantys duomenys, patvirtinantys procesinių dokumentų įteikimo atsakovui faktą, leidžia daryti išvadą, kad atsakovui yra žinoma, kokiu pagrindu ieškovė prašo nutraukti šalių santuoką, tačiau atsakovas jokių atsikirtimų į ieškovės ieškinį nepateikė, jokių duomenų, kurie paneigtų ieškovės nurodytas aplinkybes dėl jo kaltės, nenurodė, kas sudaro pagrindą tokį atsakovo procesinį elgesį laikyti kaip sutikimą su ieškinio reikalavimais (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Tačiau taip pat įvertintina ir tai, kad ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad abu sutuoktiniai gyvena atskirai, abu nieko nedaro, kad išsaugoti šeimą, pripažįsta, kad santuokos iširimo priežastis yra ir abiejų sutuoktinių kaltė.

13. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad toliau šalims bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, šalių šeima yra faktiškai iširusi (CPK 384 straipsnio 6 dalis). Santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis, 3.62 straipsnis, CPK 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai) (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).

14. Ieškovės prašymu, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina ikisantuokinė pavardė – „N.“ (CK 3.69 straipsnis).

15. Ieškovė nurodė, kad santuokoje su atsakovu vaikų nesusilaukė. Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo reikalavimų nepareikšta.

Dėl turto padalinimo

16. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

17. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys.

18. Tais atvejais, kai nagrinėjama civilinė byla, kylanti iš šeimos teisinių santykių, tačiau pagal ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes nėra pagrindo teismui veikti aktyviai, galioja dispozityvumo ir rungimosi principai, o teismas neturi pareigos veikti savo iniciatyva. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad tokiais atvejais, kada sprendžiami bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimai, procesinę pareigą pateikti visą informaciją apie šalių turimą ir dalijamą turtą (jo kiekį, vertę) ir pareikšti reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas).

19. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją (CK 3.126 straipsnio 2 dalis).

20. Ieškovė nurodo, kad ieškovė turi kreditorių: „AS Inbank filialas“. Duomenų apie atsakovo turimus kreditorius byloje nepateikta. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis dėl ieškovės ir atsakovo skolinių įsipareigojimų nėra pradėtų bylų.

21. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Nutraukiant santuoką sutuoktinių solidarios prievoles nedalijamos, o buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai (CK 3.109 straipsnis, 6.6 straipsnis, 6.8 straipsnis). Pažymėtina, kad sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-111/2017 konstatavo, jog procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė pagal paskolos sutartį būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (CPK 178 straipsnis).

22. Ieškovė nurodė, kad 2022-01-14 su kreditoriumi „AS Inbank filialas“ ieškovė sudarė 3500 Eur vertės tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėdama, kad kredito sutartį sudarė atsakovui išvykus atskirai gyventi, jos sudaryta paskolos sutartis yra tikslinė, tad mano, kad tai yra jos asmeninė prievolė, todėl ir po santuokos nutraukimo prašo šią prievolę palikti asmenine ieškovės prievole.

23. Kreditorius „AS Inbank filialas“ informavo, kad tarp kreditoriaus ir K. M. 2022-01-14 sudaryta tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri sudaryta asmeniniams ieškovės poreikiams tenkinti. Nurodė, kad sutinka su 2022-12-08 patikslintu ieškiniu dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto ir prievolių pasidalinimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, jog prievolė trečiajam asmeniui yra asmeninė ieškovės prievolė.

24. Kaip jau nurodyta aukščiau, atsakovas nepateikė teismui duomenų nei apie savo asmenines prievoles, nei apie prievoles, kurias prašytų teismo pripažinti solidariomis sutuoktinių prievolėmis.

25. Byloje nėra duomenų apie tai, jog šalys abi kartu, ar kiekviena atskirai santuokos metu būtų įgijusios nekilnojamojo turto.

26. Pagal byloje esančius duomenis santuokos metu yra įgytas atsakovo vardu registruotas automobilis (duomenys neskelbtini), Valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data - 2017-03-24, vidutinė rinkos vertė - 30 000 Eur. Ieškovė ieškiniu prašo šį automobilį po santuokos nutraukimo palikti atsakovui asmeninės nuosavybės teise, kompensacijos už šį atsakovui atitenkantį turtą nereikalauja. Atsakovui priteistinas automobilis (duomenys neskelbtini), Valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

27. Ieškovė nurodė, kad santuokos metu taip pat buvo įgytas jos vardu registruotas automobilis (duomenys neskelbtini), Valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data - 2005-09-01. Pagal ieškovės pateiktą transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį matyti, kad šis automobilis buvo parduotas 2022-09-22 už 2300 Eur sumą. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO išrašo apie asmens turimas ir valdomas kelių transporto priemonės, gautas iš kelių transporto priemonių registro matyti, kad ieškovės vardu nėra registruotų transporto priemonių.

28. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo, yra konstatavęs, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2005; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

29. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbo ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šios sutuoktinio pajamos bendrąja jungtine nuosavybe yra nuo momento, kai jos išmokamos (gaunamos) (2011 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2011).

30. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, bendrosios jungtinės nuosavybės institutu siekiama užtikrinti sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą, nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių veiklos pobūdžio ir asmeninio indėlio sukuriant bendrą turtą bei teisinį apibrėžtumą turtinių teisių atžvilgiu. Be to, bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija remiasi sutuoktinių santykių pobūdžiu: bendru gyvenimu, tarpusavio pasitikėjimu, neformaliais ryšiais, bendru reikalų tvarkymu, nesavanaudiškumu, bendrais poreikiais bei interesais ir pan. (2008 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2008).

31. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei toks šalių susitarimas nepasiekiamas – turto vertė gali būti nustatoma remiantis bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008).

32. Nagrinėjamu atveju atsakovas ieškovės nurodyto dalinamo turto vertės neginčijo.

33. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2006, ir 2016 m. gegužės 5 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016). Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.117 straipsnis).

34. Nustatyta, kad bendro sutuoktinių turto vertė yra 33200 Eur. Atsižvelgiant į ieškovės prašymą ir nesant atsakovo prieštaravimų, atsakovui priteistina turto už 30000 Eur (automobilis (duomenys neskelbtini), Valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o ieškovei priteistina gauta 2300 Eur automobilio (duomenys neskelbtini), Valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo suma. Nagrinėjamu atveju kompensacija ieškovei už atsakovui atitenkančią didesnę turto dalį nepriteistina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

35. Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 152 Eur žyminio mokesčio. Ieškovė nepateikė įrodymų dėl jai suteiktos advokato teisinės pagalbos išlaidų. Su patikslintu ieškiniu ieškovė pateikė sąskaitą už kuratoriaus paslaugas 500 Eur sumai, tačiau įrodymai, kad ši sąskaita būtų apmokėta teismui nėra pateikti. Pažymėtina, kad teismas, atsakovui el.laišku patvirtinus procesinių dokumentų gavimą, kuratoriaus byloje neskyrė, todėl teismas negali šių išlaidų laikyti bylinėjimosi išlaidomis (CPK 88 straipsnis).

36. Duomenų apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra.

37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinas jos sumokėtas žyminis mokestis, t.y. 152 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 269, 270 straipsniais,

Teismas nusprendžia:

ieškovės K. M. patikslintą ieškinį patenkinti.

Nutraukti ieškovės K. M., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. M., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) įregistruotą santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei K. M. palikti iki santuokos turėtą pavardę – „N.“.

Priteisti ieškovei K. M. 2300 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų) sumą, gautą už jos vardu registruotos transporto priemonės (duomenys neskelbtini), Valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), pardavimą, asmeninės nuosavybės teise.

Priteisti atsakovui V. M. jo vardu registruotą transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), kurios vertė 30 000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų), asmeninės nuosavybės teise.

Priteisti ieškovei K. M. iš atsakovo V. M. 152 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos sprendimo nuorašą, elektroninių ryšių priemonėmis, išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.