Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-02-11 · Civilinė byla Nr. 2A-369/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-11
Bylos Nr.
2A-369/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Donatas Šernas, Nijolė Piškinaitė, Virginija Čekanauskaitė
Atsakovas
A. R., A. B.
Ieškovas
„Swedbank“
Kategorijos
  • 121.19.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-369/2014Procesinio sprendimo kategorija: 121.19.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 21 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-818-254/2013 pagal ieškovo „Swedbank“, akcinė bendrovė ieškinį atsakovams A. B. ir A. R., trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Barasta“, dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas „Swedbank“, AB 2009-12-13 pareiškė teisme ieškinį atsakovams UAB „Barasta“, A. B. ir A. R. prašydamas priteisti iš jų solidariai 343 100,27 Lt skolą ir kintamas metines palūkanas. Nurodė, kad bankas ir kredito gavėjas UAB „Barasta“ 2007-10-02 sudarė kredito sutartį Nr. 07-105420-KL ir 2008-05-16 Kredito linijos sutartį Nr. 08-051552-IN. Už tinkamą UAB „Barasta“ prievolių pagal minėtas sutartis įvykdymą 2007-10-02 Laidavimo sutartimi Nr. 07-105420-LA1 laidavo atsakovas A. B., o 2009-10-01 Laidavimo sutartimi Nr. 07-111836-LA2 – atsakovas A. R.. Abu laiduotojai įsipareigojo atsiskaityti solidariai su pagrindiniu skolininku ta pačia apimtimi, o bankas įgijo teisę pasirinkti, kokiu eiliškumu ir kokias kredito sutartyje numatytas prievolių užtikrinimo priemones realizuoti. Pagrindinis skolininkas kredito negrąžino, abu laiduotojai 2009-10-05 raštu buvo įspėti, tačiau prievolės už jį neįvykdė.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 5 d. nutartimi atsakovui UAB „Barasta“ buvo iškelta bankroto byla, o šio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartimi patvirtintas „Swedbank“, AB 419 424,08 Lt kreditorinis reikalavimas (civilinė byla Nr. B2-87-390/2014). Tuo pagrindu teismas protokoline nutartimi nutarė atsakovą BUAB ,,Barasta“ laikyti trečiuoju asmeniu, o ieškovas 2010-10-27 pareiškimu ieškinio BUAB „Barasta“ atsisakė.

Patikslintu 2012-10-23 ieškiniu ieškovas atsisakė nuo ieškinio atsakovams A. B. ir A. R. dalies dėl skolos priteisimo pagal 2008-05-16 kredito sutartį Nr. 08-051552-IN ir prašė solidariai iš šių atsakovų priteisti 333 869,81 Lt skolą ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Nurodė, kad buvo parduoti bankui įkeisti pagrindinio skolininko įrengimai ir 2012-10-14 visiškai atsiskaityta su kreditoriumi pagal šią kredito sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2013 m. vasario 21 d. sprendimu priėmė ieškovo „Swedbank“, AB atsisakymą nuo ieškinio atsakovui BUAB „Barasta” ir šią bylos dalį nutraukė. Taip pat priėmė ieškovo „Swedbank“, AB atsisakymą nuo ieškinio atsakovams A. B. ir A. R. dalies dėl 22 949,73 Lt skolos priteisimo pagal 2008-05-16 Kredito sutartį Nr. 08-051552-IN ir šią bylos dalį nutraukė, nes realizavus įkeistą turtą skola buvo grąžinta. Kitą ieškinio dalį teismas patenkino visiškai ir iš atsakovų A. B. ir A. R. solidariai ieškovui „Swedbank“, AB priteisė 333 869,81 Lt skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo BUAB „Barasta“, o taip pat atsakovai A. B. ir A. R. vykdymo proceso metu atsako pagal Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 14 d. nutartį dėl „Swedbank“, AB kreditorinio reikalavimo patvirtinimo ir šį teismo 2013 m. vasario 21 d. sprendimą kaip solidarią prievolę turintys bendraskoliai priteistos sumos ribose.

Vadovaudamasis laidavimo sutarčių nuostatomis, materialinės teisės normomis, nurodė, kad šiuo atveju laiduotojai įsipareigojo atsiskaityti su kredito gavėju kaip solidarūs skolininkai, ta pačia apimtimi ir visu savo turtu bei sutiko su banko teise pasirinkti, kokiu eiliškumu ir kokias kredito gavėjo prievolių už tikrinimo priemones realizuoti. Kredito gavėjas savo prievolių neįvykdė, laidavimo prievolės nėra pasibaigusios, teismo 2013 m. sausio 14 d. nutartimi patikslintas ieškovo kreditorinis reikalavimas sudaro 391 152,03 Lt, taigi teismas sprendė, kad laiduotojai privalo atsakyti ieškovui kaip solidarūs skolininkai. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo praktika, teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovų atstovų argumentus, kad ši civilinė byla turėjo būti prijungta prie BUAB „Barasta“ bankroto bylos. Nurodė, kad bankrutuojant skolininkui, kreditorius turi teisę pareikšti savo reikalavimą tiek skolininkui jo bankroto byloje, tiek solidariajam skolininkui – laiduotojui.

Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovų argumentus, susijusius su ieškovo reikalavimų tikslinimu, nurodęs, kad ieškovas, naudodamasis savo procesinėmis teisėmis, turi teisę tikslinti ieškinio reikalavimus, juos sumažinti ar padidinti. Pažymėjo, kad atsakovų teisės teikti atsikirtimus nebuvo apribotos, nes teismo posėdis buvo atidėtas sudarant atsakovams galimybę juos pateikti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas A. R. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 21 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas teigia, kad šis sprendimas priimtas pažeidžiant materialiosios bei proceso teisės normas, nes be pagrindo atsisakyta nušalinti teisėją, priimti teikiamus įrodymus, neatskleista bylos esmė. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas pažeidė teisėjų nešališkumo reikalavimą, o tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nes byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo (CPK 329 str. 2 d. 1 p.). Atsakovo A. B. atstovas 2012-12-12 teismo posėdyje pareikė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai, kuri galimai yra palanki ieškovui Swedbank, AB, su kuriuo yra sudariusi kredito sutartį ir įkeitusi nekilnojamąjį turtą jo naudai. Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutartis, kuria buvo atmestas atsakovo prašymas, yra nepagrįsta, joje tik formaliai nurodyta, kad paskola paimta labai seniai ir tokiomis sąlygomis, kaip ir kitiems banko klientams. Akivaizdu, kad ieškovas, pasikeitus įkeisto turto vertei, gali bet kada pareikalauti papildomai įkeisti nekilnojamojo turto, taip pat daryti kitokį poveikį kredito gavėjai, todėl teisėja galėjo būti suinteresuota bylos baigtimi ir subjektyviai bei objektyviai šališka dalyvaujančių byloje asmenų atžvilgiu.

2. Ieškovas ieškinį reiškė trims atsakovams: UAB ,,Barasta“, A. R. ir A. B.. Kauno apygardos teismas 2010 m. kovo 5 d. nutartimi minėtai įmonei iškėlė bankroto bylą, tačiau teismas netenkino atsakovų prašymo sustabdyti nagrinėjamą bylą ir perduoti ją bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Tokiu būdu buvo pažeistos proceso teisės normos, dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, o tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 1 d.).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo A. R. apeliacinį skundą trečiasis asmuo BUAB „Barasta“ prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra. Atsiliepime teigia, kad teismas pagrįstai atsisakė prijunti nagrinėjamą bylą prie bankroto bylos, nes pagal teismų praktiką bankrutuojant skolininkui, kreditoriui išlieka teisė pareikšti reikalavimą tiek skolininkui jo bankroto byloje, tiek solidariam laiduotojui atskiroje civilinėje byloje.

Atsiliepimu į atsakovo A. R. apeliacinį skundą ieškovas „Swedbank“, AB prašo jį atmesti, priimtą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime teigiama, kad:

1. Aplinkybė, kad bankas teisėjai teikia finansines paslaugas, nėra pakankamas pagrindas jį nušalinti. Byloje nėra duomenų, kad finansinės paslaugos buvo suteiktos išskirtinėmis sąlygomis, taip pat nepateikta įrodymų, kad yra prielaidos bankui daryti įtaką teisėjai.

2. Nepagrįsti apelianto teiginiai, susiję su bylos perdavimu bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Patvirtinus ieškovo kreditorinį reikalavimą, ši byla bankrutuojančios bendrovės atžvilgiu nutraukta. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas ir yra BUAB ,,Barasta“ bankroto bylą nagrinėjantis teismas.

Atsakovas A. B. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus, o CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių skundžiamo Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 21 d. sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jį grindžia būtent proceso teisės normų pažeidimais, t. y. pirma, bylą išnagrinėjo šališka teisėja (CPK 329 str. 2 d. 1 p.), antra, teismas nepagrįstai netenkino atsakovų prašymo sustabdyti nagrinėjamą bylą ir perduoti ją bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, dėl šio pažeidimo byla galėjo būti išspęsta neteisingai (CPK 329 str. 1 d.).

Dėl nešališko teismo

Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismo teisėja, priėmusi skundžiamą sprendimą, galėjo būti šališka ir suinteresuota bylos baigtimi, nes ją ir ieškovą Swedbank, AB sieja sutartiniai paskoliniai teisiniai santykiai, kurie, anot apelianto, sukuria tam tikrą šių subjektų priklausomybę, todėl byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo (CPK 329 str. 2 d. 1 p.). Kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantas klausimą dėl bylą nagrinėjusios teisėjos nešališkumo skunde kelia remdamasis tuo pačiu pagrindu, kuriuo jau buvo pareikštas nušalinimas pirmosios instancijos teisme ir jokių naujų ar papildomų įrodymų šiuo klausimu neteikia (CPK 178 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo A. B. atstovas 2012-12-12 teismo posėdyje kreipėsi į teismą su prašymu nušalinti bylą nagrinėjančią teisėją tais pačiais faktiniais pagrindais (argumentais), kurie nurodyti ir apeliaciniame skunde. Toks prašymas buvo išnagrinėtas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2012 m. gruodžio 12 d. nutartimi ir motyvuotai atmestas, nenustačius CPK įtvirtintų teisėjų nušalinimo pagrindų (CPK 65, 66, 68 str.). Nutartyje atsižvelgta į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir į suformuotus reikalavimus, kurių būtina laikytis siekiant užtikrinti teismų nešališkumą, taip pat pačios teisėjos paaiškinimus, nurodyta, kad teisėjai, kaip ir visi kiti visuomenės nariai, neretai turi įsipareigojimų bankams, moka mokesčius, todėl konstatuota, kad nesant įrodymų apie išskirtinėmis sąlygomis suteiktą paskolą, nėra pakankamo pagrindo abejoti teisėjos nešališkumu. Nutartyje pažymėta ir tai, kad paskoliniai teisiniai santykiai sudaryti su AB Hansabanku, kuris, kaip žinia, nuo 2009-03-17 veikia Swedbank, AB pavadinimu, taigi paskola teisėjai suteikta daugiau nei prieš keturis metus.

Apeliantas, remdamasis Konstitucinio teismo nutarimais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, teisingai nurodo, kad bylos nagrinėjimas nešališko teismo yra asmens konstitucinė teisė, reiškianti tai, jog bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodoma, jog teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, šis Teismas yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo, o sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (pvz., Gautrin and Others v. France, no. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (pvz., Wettstein v. Switzerland, no. 33958/96, § 44, ECHR 2000-XII; Ferrantelli and Santangelo v. Italy, 7 August 1996, Reports 1996-III, § 58). Atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar aptariamo ryšio pobūdis ir laipsnis yra toks, kad rodytų teismo nešališkumo stoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-154/2012, 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, apeliantas teigdamas, kad skundžiamas teismo sprendimas priimtas šališkos teisėjos ir nesutikdamas su teismo nutartimi, kuria buvo atmestas kaip nepagrįstas nušalinimas šiai teisėjai, iš esmės nurodo vien tik prielaidą, kad ieškovas ateityje gali pareikalauti papildomai įkeisti nekilnojamojo turto sumažėjus įkeisto turto vertei ir tai, anot apelianto, lemia teisėjos suinteresuotumą nagrinėjamos bylos baigtimi. Jokių konkrečių įrodymų, svarių argumentų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui, kuris, kaip žinia, yra fakto instancija, nepateikta nei apie įkeisto turto vertę, nei paskolos suteikimą ne standartinėmis visiems klientams taikomomis, bet išskirtinėmis sąlygomis, ypatingai išskiriančiomis teisėją kaip klientę, paskolos gavėją, iš kitų paskolos gavėjų (CPK 178 str., 314 str.). Pažymėtina, kad teisėjai, kaip ir visi kiti asmenys, naudojasi ne tik bankų teikiamomis paslaugomis (debeto, kredito kortelėmis, sąskaitomis ir kt.), bet ir kitomis natūraliai būtinomis kasdieninėmis paslaugomis (pvz. telekomunikacijų, komunalinių ir kt.). Tačiau, kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis, bet ir konkrečiais įrodymais, paneigiančiais teisėjo nešališkumo prezumpciją, o asmens nesutikimas su bylą nagrinėjančio teisėjo atliktais procesiniais veiksmais (šiuo atveju atmestas atsakovo prašymas dėl bylos perdavimo bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, atsisakyti prijunti įrodymus ir kt.) ar priimtais sprendimais a priori negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo įrodymas ir nušalinimo pagrindas.

Atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, o taip pat protingumo, teisingumo principus, teisėjų kolegijos nuomone, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas turėjo pagrindą spręsti, kad aplinkybė, jog ieškovas Swedbank, AB teikia finansines paslaugas teisėjai, nėra pakankama konstatuoti galimo bylą išnagrinėjusios teisėjos šališkumo nei objektyviuoju, nei subjektyviuoju aspektu ir šios išvados apeliantas nepaneigė (CK 1.5, CPK 185 str., 65-66 str.). Šie argumentai taip pat nesuteikia pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliacine tvarka (CPK 329 str. 2 d. 1 p.).

Dėl nagrinėjamos bylos sustabdymo ir perdavimo bankroto bylą nagrinėjančiam teismui

Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, taip pat teigia, kad teismas be pagrindo atsisakė sustabdyti nagrinėjamą bylą iškėlus bankroto bylą vienam iš atsakovų, t. y. BUAB ,,Brasta“, ir perduoti ją šios įmonės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Apelianto teigimu, dėl šio proceso teisės normų pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

Kaip minėta, ieškovas savo ieškininį reikalavimą reiškė trims atsakovams: UAB ,,Barasta“, A. R. ir A. B.. Kauno apygardos teismas 2010 m. kovo 5 d. nutartimi šiai įmonei iškėlė bankroto bylą, nutartis buvo apskųsta, atsakovai pateikė teismui prašymą sustabdyti šią nagrinėjamą bylą iki bus išspręstas bankroto bylos iškėlimo ir administratoriaus paskyrimo klausimas. Teismas šį prašymą protokoline 2010-06-02 nutartimi atmetė ir nutarė UAB ,,Barasta“ laikyti trečiuoju asmeniu. Kauno apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartimi patvirtino ieškovo „Swedbank“, AB 419 424,08 Lt kreditorinį reikalavimą, todėl ieškovas ieškininių reikalavimų BUAB „Barasta“ atžvilgiu atsisakė, todėl šią bylą nagrinėjantis teismas skundžiamu 2013 m. vasario 21 d. sprendimu priėmė ieškovo „Swedbank“, AB atsisakymą nuo ieškinio atsakovui BUAB „Barasta” ir šią bylos dalį nutraukė. Taip pat pažymėtina ir tai, kad atsakovai minimą klausimą dėl bylos sujungimo pirmosios instancijos teisme kėlė ne kartą, tačiau teismas, be jau paminėtos 2010-06-02 protokolinės nutarties, tokį atsakovų prašymą, remdamasis kasacinio teismo pateiktais išaiškinimais dėl laiduotojų prievolės apimties bankrutavus skolininkui, atmetė taip pat ir 2012-10-02 protokoline nutartimi.

Kaip žinia, teismuose esančios civilinės bylos, kuriose bankrutuojančiai bendrovei reiškiami turtiniai reikalavimai perduodamos bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (Įmonių bankroto įstatymo 15 str.). Kaip teisingai skunde nurodo apeliantas, tai yra susiję su bankroto paskirtimi, siekiant užtikrinti, kad visų kreditorių reikalavimai būtų tenkinami laikantis įstatyme nustatytos finansinių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, teismas šioje byloje nesprendė finansinių reikalavimų klausimo BUAB ,,Barasta“ atžvilgiu, byla šioje dalyje buvo nutraukta, ieškovo reikalavimų pagrįstumas buvo sprendžiamas tik dėl laiduotojų atsakomybės apimties (CPK 185 str.). Tuo tarpu, kaip teisingai atsiliepimuose į skundą nurodo ieškovas bei trečiasis asmuo, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurios, minėta, laikėsi ir pirmosios instancijos teismas, bankrutuojant skolininkui, kreditoriui išlieka tiek teisė pareikšti savo reikalavimą skolininkui jo bankroto byloje, tiek iš solidariosios laiduotojo pareigos atsirandanti teisė atskiroje civilinėje byloje pareikšti savo reikalavimą laiduotojui, tiek abiem kartu (CK 6.6 str. 4 d., 6.81 str. 1 d.). Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad laiduotojo prievolės akcesoriškumas reiškia šios prievolės apimties priklausomumą nuo užtikrintos prievolės apimties, o solidarumas – kreditoriaus pasirinkimo teisę – kam ir kaip pareikšti reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011, 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011,Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-127/2012 ir kt.). Taigi atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantas be pagrindo teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas sujungti šią bylą su BUAB ,,Barasta“ bankroto byla, padarė proceso teisės normos pažeidimą, dėl kurio byla galėjo būti išspręsta neteisingai, ir dėl to šis teismo sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas (CPK 185 str., 329 str. 1 d.).

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą atsakovo A. R. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.). Kaip žinoma, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėNijolė PiškinaitėDonatas Šernas