Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-04-05 · Civilinė byla Nr. e2A-669-236/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-01-16Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-04-05Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-05
Bylos Nr.
e2A-669-236/2018
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02421-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Kazys Kailiūnas, Egidijus Žironas
Ieškovas
individualios G
Atsakovas
Priešgaisrinės apsaugos
Trečiasis asmuo
uždarajai akcinei bendrovei „VAVISE LT“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-669-236/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02421-2017-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.11.4.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio ir Egidijaus Žirono,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės individualios G. Krakausko įmonės „DIUGONIS“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2808-340/2018 pagal ieškovės individualios G. Krakausko įmonės „DIUGONIS“ ieškinį atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „VAVISE LT“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė individuali G. Krakausko įmonė „DIUGONIS“ 2017-11-17 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, prašydama pripažinti neteisėtais ir panaikinti atsakovo sprendimus, kuriais viešajame pirkime „Dėl gelbėjimo vandenyje kostiumų komplekto pirkimo“ nutarta atmesti ieškovės pasiūlymą, nustatyti preliminarią pasiūlymų eilę, viešojo pirkimo laimėtoju paskelbti UAB „VAVISE LT“ pasiūlymą ir nutarta atmesti ieškovės pretenziją dėl pasiūlymo atitikimo pirkimo sąlygų reikalavimas vertinimo; įpareigoti atsakovą pakeisti sprendimą dėl viešojo pirkimo „Dėl gelbėjimo vandenyje kostiumų komplektų pirkimo“ laimėjusio pasiūlymo, nustatant, jog ieškovės pasiūlymas laikomas laimėjusiu ir užėmusiu pirmąją eilę, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė 2018-01-04 pateikė rašytinius paaiškinimus su papildomu reikalavimu ex officio pripažinti 2017-10-11 atsakovo ir trečiojo asmens UAB „VAVISE LT“ sutartį niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento, kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms.

Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovas vykdė supaprastintą viešąjį mažos vertės pirkimą „Dėl gelbėjimo vandenyje kostiumų komplektų pirkimo“ (pirkimo Nr. 6-246 ) (toliau ir Pirkimas, Konkursas). Pirkimas buvo paskelbtas 2017-06-07. Ieškovė pateikė pasiūlymą Pirkimui. Jos pasiūlymo kaina – 48 800 Eur.Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas 2017-09-26 raštu pranešė apie atmestą jos pasiūlymą, kadangi jos pasiūlymas neatitiko Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų. Atsakovė taip pat informavo apie pasiūlymų eilę - pirmu eilės numeriu buvo pripažintas UAB „VAVISE LT“ pasiūlymas, kurio kaina 51 497,60 Eur.

Ieškovė nurodė, kad 2017-10-03 pateikė pretenziją. Atsakovas 2017-11-09 pateikė atsakymą į pretenziją, kuriuo pretenziją atmetė.

Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas, remdamasis Pirkimų sąlygų Priedas Nr. 2 „Gelbėjimo vandenyje (sauso tipo) kostiumo komplekto techniniai, estetiniai, funkciniai ir kokybiniai reikalavimai“ (toliau ir - Techniniai reikalavimai, Techninės sąlygos), ieškovės pateiktą pasiūlymą atmetė keliais pagrindais, t. y. a) dėl tariamo 2011-04-04 EB tipo tyrimo sertifikato (toliau - Sertifikatas) negaliojimo; b) dėl to, kad Sertifikate nėra nuorodos į EN 14225-2:2005 standarto atitikimą (Techninių reikalavimų 3 p.); c) dėl to, kad nebuvo pateikti originalūs pirštinių, šalmo ir pašiltinimo kostiumo su kojinėmis techniniai aprašymai (Techninių reikalavimų 18.5. p.).

Ieškovė nurodė, kad atsakyme į pretenziją atsakovas sutiko su pretenzijoje išdėstytais argumentais dėl Sertifikato negaliojimo (pripažino, kad ieškovės pateiktas Sertifikatas yra galiojantis ir atitinkantis visus jam keliamus reikalavimus), tačiau su kitomis pretenzijos dalimis nesutiko ir laikė jas nepagrįstomis. Atsakovo teigimu, ieškovės pasiūlymas neatitiko Techninių reikalavimų 3 p. ir 18.5. p.

Ieškovės teigimu, atsakovas, įvertinęs ieškovės pasiūlymą, pirmiausia turėjo suteikti ieškovei galimybę paaiškinti atsakovo nurodytus pasiūlymo trūkumus ir tik gavus paaiškinimą, patikslinimą priimti galutinį sprendimą dėl pasiūlymo atitikimo Pirkimo sąlygoms. Atsakovas neįvykdė VPĮ įtvirtintos pareigos, nesuteikė ieškovei galimybės patikslinti, papildyti arba paaiškinti tam tikrus dokumentus ar duomenis.

Ieškovė pažymėjo, kad Techninių reikalavimų 3 punkte nurodyta, kad „kostiumas, kartu su hermetiškai pritvirtintais kaklo ir riešų manžetais, batais privalo atitikti LST EN 14225-2:2005 standarte keliamus reikalavimus medžiagai, siūlėms, sujungimams ir ženklintas CE atitikties ženklu ir turėti atitikties deklaraciją“, t.y. remiantis Techninio reikalavimo 3 p. nuostata, siekiant įrodyti, kad siūloma prekė atitinka šioje sąlygoje nurodytus reikalavimus, tiekėjas perkančiajai organizacijai privalo pateikti duomenis, patvirtinančius, kad tiekėjo siūloma prekė atitinka LST EN 14225-2:2005 standarto keliamus reikalavimus. Tačiau Techninių reikalavimų 3 p. nėra nustatyta reikalavimų, jog kiekvienoje tiekėjo pateiktoje deklaracijoje privalo būti nuorodos į LST EN 14225-2:2005 standartą. Vadinasi, tiekėjai gali pasirinkti bet kokio pobūdžio priemones (gamintojo patvirtinimus, dokumentus, kurie patvirtina, kad buvo atliekami bandymai pagal tam tikro sertifikato keliamus reikalavimus ir pan.), kurios patvirtintų, jog siūlomos prekės atitinka LST EN 14255-2:2005 standarto keliamus reikalavimus.

Ieškovė nurodė, kad kartu su pasiūlymu pateikė Sertifikatą, kuriame yra nurodyta, jog prekėms, dėl kurių buvo pateiktas pasiūlymas, buvo atliekamas tyrimas ir įrodyta, kad jos atitinka direktyvos tarpinę kategoriją, buvo atlikti bandymai su BS EN:14225-2:2005. Taip pat buvo pateiktas bendras gamintojo patvirtinimas, kad visa „Scubapro“ produkcija skirta nardymui ir atitinka direktyvų nuostatas. Ieškovė kartu su pretenzija pateikė atitikties sertifikatą, kuriame nurodyta, kad prekės, dėl kurių buvo teiktas pasiūlymas, atitinka EN 14225-2:2005 standartą ir, kad analogiškas atitikties EN 14225-2:2005 standartui patvirtinimas buvo nurodytas ir Sertifikate.

Ieškovė pažymėjo, kad pagal atsakovą kitas pasiūlymo neatitikties Pirkimo sąlygoms pagrindas buvo tai, jog nebuvo pateikti prekės, dėl kurios buvo teiktas pasiūlymas, dalių originalūs techniniai aprašai. Techninių reikalavimų 18.5. punkte aiškiai suformuotas tiekėjui pasirinkimas, t. y. tiekėjas gali pasirinkti teikti aprašymus lietuvių kalba arba teikti aprašymus anglų kalba su vertimu į lietuvių kalbą. Jokių kitų papildomų reikalavimų dėl nuorodų ar dėl papildomų aprašymų, ar dėl originalių techninių aprašų pateikimo Techniniuose reikalavimuose nėra įtvirtinta. Dėl to ieškovė nesutiko su atsakovo atsakyme į pretenziją nurodytu teiginiu, jog „su pasiūlymu nebuvo pateikta nei aprašymų, nei nuorodų, kur juos būtų galima surasti originalo kalba, dėl ko perkančioji organizacija neturėjo galimybės įsitikinti jų autentiškumu“, kadangi tokio reikalavimo atsakovas nei Pirkimo sąlygose, nei Techniniuose reikalavimuose nebuvo įtvirtinęs.

Ieškovė nurodė, kad kartu su pasiūlymu pateikė prekių aprašymus lietuvių kalba, kurie patvirtina prekių savybes. Be to, dėl kiekvienos iš šių prekių kartu su pasiūlymu buvo pateikti dokumentai ir jų vertimai į lietuvių kalbą, kurie patvirtina atitikimą taikomiems standartams ir reikalavimams.

Ieškovės teigimu, jos pasiūlymas buvo pateiktas su visais reikalingais dokumentais, o tai, kad nebuvo pateikta internetinių nuorodų, nedaro pasiūlymo neatitinkančiu Pirkimo sąlygų. Prekių aprašymai buvo pateikti kartu su pasiūlymu ir atsakovas to neneigė.

Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas atmetė pasiūlymą dėl sąlygų, kurios nebuvo įtvirtintos nei Pirkimo sąlygose, nei Techniniuose reikalavimuose. Ieškovė kartu su pretenzija pateikė atsakovui papildomus dokumentus anglų kalba su jų vertimais, kurie patvirtina tuos duomenis, kuriuos ieškovė buvo nurodžiusi savo pasiūlyme.

Ieškovės teigimu, jos pasiūlymas buvo atmestas tik tuo pagrindu, kad jis neatitiko Techniniuose reikalavimuose nurodytų reikalavimų, nors atsakovo nurodyti neatitikimai nebuvo įtvirtinti Techniniuose reikalavimuose ir juos buvo galima ištaisyti, jeigu atsakovas būtų suteikęs tokią galimybę. Pasiūlymas buvo atmestas itin formaliai, pažeidžiant lygiateisiškumo principą, diskriminuojant ieškovę dėl formalios priežasties. Vien ta aplinkybė, jog dėl atsakovo veiksmų nebuvo galima pasiekti viešųjų pirkimų tikslų, gali sudaryti pakankamą pagrindą atitinkamus perkančiosios organizacijos veiksmus pripažinti neteisėtais.

Ieškovė pažymėjo, kad jos pasiūlymo kaina (48 800 Eur) yra mažesnė, nei kito Pirkime dalyvavusio dalyvio UAB „VAVISE LT“ (pasiūlymo kaina 51 497,60 Eur). Tokiu būdu yra iš esmės užkertamas kelias pasiekti viešojo pirkimo esminį tikslą, o atsakovo veiksmai iš esmės prieštarauja šiam tikslui. Tai yra savarankiškas pagrindas atsakovo veiksmų neteisėtumo konstatavimui.

Atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos su ieškiniu nesutiko.

Atsakovas nurodė, kad Pirkimas buvo paskelbtas 2017-06-07 CVP IS priemonėmis. Ieškovė pateikė pasiūlymą. Iš viso buvo gauti trys pasiūlymai. Atsakovas 2017-09-26 įvertino pasiūlymų atitikimus Pirkimo sąlygų reikalavimams. Buvo nustatyta, kad ieškovės pasiūlymas neatitinka Pirkimo sąlygų, kadangi pateiktoje atitikties deklaracijoje nėra nuorodos į EN standartų atitikimą, pateiktas kostiumo sertifikatas neturi galiojimo datos, kas privaloma EN tipo sertifikatams. Jis išduotas 2011-04-04, galiojimas sertifikatams nustatytas 5 metai, t. y. manytina, kad pateikimo metu jis nebegaliojo.

Atsakovo teigimu, ieškovės pasiūlymas neatitiko Pirkimo bendrųjų sąlygų 30 punkto reikalavimų - nepateikta pirštinių, šalmo ir pašiltinto kostiumo su kojinėmis techninių aprašymų originalų; pateiktiems vertimams nėra originalių dokumentų, dėl to negalima patikrinti jų autentiškumo.

Atsakovas pažymėjo, kad 2017-10-03 gavo ieškovės pretenziją, ją išnagrinėjo ir nustatė, kad šalmo, kojinių sertifikatuose nėra nuorodos į EN 14225-2:2015 standarto atitikimą. Prie pirštinių pateiktoje atitikties deklaracijoje pateikta nuoroda yra ne į tą standartą, kurio prašė perkančioji organizacija. Pateikta internetinė nuoroda yra ne tam šalmui, kuris nurodytas pasiūlyme. Pasiūlyme buvo pateikti prekės dalių (šalmo, pirštinių pašiltinimo su kojinėmis) techniniai aprašai lietuvių kalba (net ne vertimai) tačiau nebuvo pateikta nei aprašymų, nei nuorodų, kur juos surasti originalo kalba. Dėl to atsakovas neturėjo galimybės įsitikinti jų autentiškumu. Įvertinus visas aplinkybės, buvo padaryta išvada jog visi nurodyti trūkumai dėl pasiūlymo neatitikimo Pirkimo sąlygoms yra tokio pobūdžio, kad negali būti ištaisyti pateikiant papildomą dokumentaciją ir nekeičiant pasiūlymo esmės (VPĮ 39 str. 1 d.), dėl to pretenzija buvo atmesta. Viešųjų pirkimų komisija neprašė ieškovė pateikti papildomų dokumentų dėl techninių reikalavimų atitikimo, nes jų paprašius būtų leista pakeisti pasiūlymo esmę - padaryti pakeitimų, dėl kurių Pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis Pirkimo dokumentų reikalavimus.

Atsakovas nurodė, kad Pirkimo sąlygų 30 punkte nurodyta, kad tiekėjo pasiūlymas bei kita korespondencija turi būti pateikiama lietuvių kalba. Jei atitinkami dokumentai yra išduoti kita kalba turi būti pateiktas tinkamas ir tinkamai patvirtintas vertimas į lietuvių kalbą. Ieškovės pasiūlyme gelbėjimo vandenyje kostiumo, pirštinių, šalmo, pašiltinimo ir kojinių aprašymai pateikti tik lietuvių kalba, nėra žymos, kad tai vertimai, nors gamintojas yra ne Lietuvos įmonė. Ieškovė pretenzijoje pateikė nuorodas, kuriuose yra gaminių aprašymai originalo kalba, kurių lietuviški aprašymai buvo pateikti pasiūlyme. Tačiau įvertinus nuorodose pateiktus duomenis nustatyta, kad jose pateikti gaminiai yra kiti nei pasiūlyme. Pasiūlyme siūlomas šalmas SKI SKIN HOOD, o internete aprašomas šalmo modelis „Arctic Black“.

Atsakovas pažymėjo, kad Pirkimo sąlygų Techninių reikalavimų 3 punkte įtvirtinta, kad prekės turi atitikti LST EN 14225-2:2005 standarto keliamus reikalavimus. Pateiktose šalmo, kojinių ir pašiltinimo kostiumo atitikties deklaracijose nurodoma tik, kad gaminiai atitinka pagrindinius sveikatos ir saugos keliamus reikalavimus. Prie pirštinių gamintojo „Scubapro“ pridėtos atitikties deklaracijos duomenimis, „Scubapro“ produktai atitinka DIN EN 14225-1 (šlapio tipo kostiumai), o ne LST EN 14225-2:2005 (sauso tipo kostiumai).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2018-01-16 sprendimu nusprendė ieškinį atmesti.

Teismas nustatė, kad atsakovas vykdė viešąjį supaprastintą mažos vertės pirkimą „Dėl gelbėjimo vandenyje kostiumų komplektų pirkimo“ (pirkimo Nr. 6-246 ), Pirkimas buvo paskelbtas 2017-06-07.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje taikytina VPĮ redakcija, galiojusi iki 2017-07-01.

Teismas nustatė, kad ieškovė pateikė pasiūlymą Pirkimui, jos pasiūlymo kaina – 48 800 Eur. Atsakovė 2017-09-26 raštu pranešė, kad ieškovės pasiūlymas atmestas, kadangi neatitinka Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų. Atsakovė taip pat informavo apie pasiūlymų eilę - pirmu eilės numeriu buvo pripažintas UAB „VAVISE LT“ pasiūlymas, kuriuo kaina 51 497,60 Eur. Ieškovė 2017-10-03, nesutikdama su atsakovo sprendimu, pateikė pretenziją. Atsakovė 2017-11-09 pateikė atsakymą į pretenziją, kuriuo pretenziją atmetė.

Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, kad ieškovė tinkamai pasinaudojo privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. Ginčo ribas apibrėžia ieškovės pretenzijos ir atsakovo atsakymo į pretenziją turinys (VPĮ 93 str. 3 d., CPK 423² str. 1 d.). Atsakydamas į pretenziją atsakovas sutiko su ieškovės argumentais dėl pateikto sertifikato galiojimo, šalių ginčas dėl šios pretenzijos dalies baigėsi ikiteisminės procedūros metu.

Teismas nustatė, kad ieškovė 2018- 01-04 pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, nurodydama, kad atsakovas, gavęs ieškovės 2017-10-03 pretenziją, nagrinėjo ją daugiau nei mėnesį, t. y. atsakymą ieškovė gavo 2017-11-09. Iš atsakovo procesinių dokumentų ieškovė sužinojo, kad atsakovas 2017- 10-11 sudarė su pirkimo laimėtoja UAB „VAVISE LT“ sutartį, t.y. atsakovas nebuvo sustabdęs pirkimo procedūrų iki pretenzijos išnagrinėjimo. Ieškovės teigimu, tokiais savo veiksmais atsakovas pažeidė VPĮ 94¹ straipsnio 3 dalyje numatytus pretenzijų nagrinėjimo terminus bei VPĮ 94¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtintą perkančiosios organizacijos pareigą sustabdyti viešojo pirkimo procedūrą iki pretenzijos išnagrinėjimo.

Teismas pažymėjo, kad kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi, kad vienas svarbiausių reikalavimų, atsižvelgiant į Lietuvoje įtvirtintą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką, taikomų tiekėjams, reiškiantiems ieškinį - ieškinyje nurodomi bei skundžiami perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai (ieškinio pagrindas) turi sutapti su prieš tai tiekėjo perkančiajai organizacijai apskųstais sprendimais pretenzijoje. Ieškovė savo paaiškinimuose pateikė papildomus argumentus, kurie nebuvo nagrinėjimo dalykas ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje. Dėl to teismas sprendė, kad tokie argumentai nelaikytini nagrinėjamos bylos dalyku (VPĮ 93 str. 3 d., CPK 423² str. 1 d.). Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė turėjo teisę pareikšti ieškinį teisme ir negavusi atsakymo į pretenzij per 15 dienų nuo tos dienos, kurią perkančioji organizacija turėjo raštu pranešti apie priimtą sprendimą pretenziją pateikusiam tiekėjui (VPĮ 94 str. 2 d.), t. y. pati ieškovė nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, reikšdama reikalavimus dėl savo galimai pažeistos teisės.

Teismas nustatė, kad ieškovės pasiūlymas buvo atmestas kaip neatitinkantys Pirkimo Techninių reikalavimų 3 p. ir 18.5. p.. Ieškovės teigimu, atsakovas, vertindamas pasiūlymą, interpretavo Techniniuose reikalavimuose įtvirtintas sąlygas ir atmetė pasiūlymą dėl sąlygų, kurios nebuvo įtvirtintos nei Pirkimo sąlygose, nei Techniniuose reikalavimuose, t. y. esminis nagrinėjamo ginčo aspektas - šalių nesutarimas dėl Techninių reikalavimų 3 p. ir 18.5. p. sąlygų aiškinimo ir taikymo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad atsakovas Pirkimo sąlygose nurodė atitikimo Europos standartui reikalavimą. Ieškovė neginčija šio reikalavimo teisėtumo. Teismas nesutiko su ieškove, kad atitikimo Europos standartui reikalavimas nustatytas ne visoms perkamo kostiumo dalims.

Teismas nustatė, kad atskiri Techninių reikalavimų punktai nustato reikalavimus šalmui, pirštinėms, kostiumo pašiltinimui, kojinėms. Be to, šios prekės turi būti ženklintos CE atitikties ženklu ir turėti atitikties deklaraciją (Techninių reikalavimų 8.4, 9.6, 10.3 ir 14.3 punktai). Ieškovė, aiškindama Techninių reikalavimų 3 punkto sąlygą, nurodė, reikalavimas atitikti LST EN 14225-2:2005 standarte keliamus reikalavimus taikomas tik kostiumui ir batams, tačiau kitoms kartu su kostiumu perkamoms prekėms - šalmui, pirštinėms, kostiumo pašiltinimui ir kojinės tokio reikalavimo nėra nustatyta, o tai reiškia, kad tiekėjai gali pasirinkti bet kokio pobūdžio priemones (gamintojo patvirtinimus, dokumentus, kurie patvirtina, kad buvo atliekami bandymai pagal tam tikro sertifikato keliamus reikalavimus ir pan., kuriuos patvirtintų, jog siūlomos prekės atitinka nurodyto standarto keliamus reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sutiko su atsakovu, kad Techninių reikalavimų 1 punkte nurodyta, jog gelbėjimo vandenyje komplektą sudaro kostiumas, kojinės šalmas, pirštinės, gelbėtojui skirti apatiniai drabužiai. Techninių sąlygų 3 punktas įtvirtina tai, kad prekės (visas komplektas) turi atitikti LST EN 14225-2:2005 standarte keliamus reikalavimus.

Teismas, įvertinęs Techninių reikalavimų 1, 2, 3 p. sąlygas lingvistiškai ir sistemiškai, sprendė, kad sąvoka „kostiumas“ taikytina visam kostiumo komplektui, susidedančiam iš kūną dengiančio (vientiso) kostiumo, kartu su hermetiškai pritvirtintais kaklo ir riešų manžetais, batais; šalmu, pirštinėmis, gelbėtojui skirtais apatiniais drabužiais ir pan. Visi Pirkimo objekto (kostiumo komplekto) dalys privalo atitikti LST EN 14225- 2:2005 standarte keliamus reikalavimus medžiagai, siūlėms, sujungimams.

Teismas pažymėjo, kad ieškinyje ieškovė nurodė, jog visos siūlomos prekės privalo atitikti nurodyto standarto keliamus reikalavimus, tačiau tiekėjai gali pasirinkti bet kokio pobūdžio priemones, kuriuos patvirtintų, jog siūlomos prekės atitinka nurodyto standarto keliamus reikalavimus.

Teismas taip pat sutiko su atsakovo pateiktu Techninių reikalavimų 18.5 punkto aiškinimu. Techninių reikalavimų 18.5 punktas nurodė, kad prekės turi turėti naudojimo ir priežiūros instrukcijas lietuvių kalba arba anglų kalba su tinkamai patvirtintu vertimu į lietuvių kalbą. Atsakovas pagrįstai nurodė, kad nurodytas reikalavimas turi būti aiškinamas sistemiškai su Pirkimo bendrųjų sąlygų 30 p., kuris numatė, kad jei atitinkami dokumentai yra išduoti kita kalba, turi būti pateiktas tinkamas ir tinkamai patvirtintas vertimas į lietuvių kalbą.

Teismas nurodė, kad ieškovės pasiūlytos Pirkimui prekės pagamintos ne Lietuvoje, jų techninės savybės ir kokybė patvirtinantys dokumentai yra išduoti kita kalba. Dėl to teismas darė išvadą, kad pagal Bendrųjų sąlygų 30 p. ir Techninių sąlygų 18.5 reikalavimus turėjo būti pateikti originalių dokumentų kopijas su tinkami patvirtintų vertimu į lietuvių kalbą.

Teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai nustatė, kad ieškovės pasiūlyme pateikė tik gelbėjimo kostiumui EB tipo tyrimo sertifikatą, kuriame matyti, kad prekė atitinka LST EN 14225-2:2005 standarto reikalavimus. Pateiktose šalmo, kojinių ir pašiltinimo kostiumo atitikties deklaracijose nurodoma, kad gaminiai atitinka pagrindinius sveikatos ir saugos reikalavimus, tačiau nėra duomenų, kad jie atitinka LST EN 14225- 2:2005 standarto keliamus reikalavimus. Prie pirštinių (firmos „Scubapro“ gamybos) pateiktoje atitikties deklaracijoje deklaruojama, kad „Scubapro“ produktai atitinka DIN EN 14225-1 (šlapio tipo kostiumai) o ne LST EN 14225-2:2005 (sauso tipo kostiumai) standarto reikalavimus, t. y. ieškovės pasiūlytos prekės ne formaliai, bet iš esmės neatitiko atsakovo keliamų techninių reikalavimų (Techninių reikalavimų 3 p.) gelbėtojo kostiumui.

Teismas taip pat sutiko su atsakovu, kad ieškovė, kartu su pasiūlymu pateikusi pirštinių, šalmo ir pašiltinimo kostiumo su kojinėmis techninius aprašymus tik lietuvių kalba, nenurodžiusi, kad tai yra vertimai, nepateikusi šių dokumentų originalo kalba, pažeidė Techninių reikalavimų 18.5 p. Teismas nurodė, kad ieškovė mėgino pašalinti šį pasiūlymo trūkumą ir kartu su pretenzija pateikė nuorodas į interneto puslapius, kuriuose pateikti jos siūlomų kostiumo dalių techniniai aprašymai originalo kalbomis. Tačiau viešojo pirkimo komisija, įvertinusi internetinėse nuorodose pateiktą informaciją, nustatė, kad jose pateikti gaminai yra kiti, nei pateikti pasiūlyme, t. y. pasiūlyme siūlomas šalmo modelis SKI SKIN HOO, o internete - modelis „Arctic Black“. Dėl to teismas sutiko su atsakovu, kad dėl to pasiūlymas neatitiko Techninių reikalavimų 18.5 p., 30 p., nes kartu su pasiūlymu pateikto vertimo informacija ir internetinėje nuorodoje pateikta informacija nėra identiška ir perkančioji organizacija pagal pateiktą informaciją neturėjo galimybės įsitikinti, kad pasiūlytos prekes atitinka Techniniams reikalavimams.

Teismas nustatė, kad, ieškovės teigimu, jeigu perkančioji organizacija vertino, kad ieškovės pateiktas pasiūlymas yra neaiškus, perkančioji organizacija turėjo suteikti ieškovei teisę paaiškinti pasiūlymą, siekiant paaiškinti tiekėjo pasiūlymo neaiškumus (VPĮ 39 str. 1 d.).

Teismas pažymėjo, kad kasacinio teismo konstatuota, jog tais atvejais, kai perkančioji organizacija nustato, jog tiekėjo (-ų) pasiūlyme (-uose) yra tokio pobūdžio trūkumų, kuriuos leidžiama paaiškinti ar patikslinti a fortiori nekeičiant pasiūlymo esmės, ji (pirkėja) privalo kreiptis j tiekėją jam siūlydama (prašydama) paaiškinti redakcinio pobūdžio, paprastai ištaisytinus ar paaiškintinus netikslurnus.<...> Perkančiosios organizacijos diskrecija taikant VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatas iš esmės reiškiasi ne sprendimu leisti arba ne tiekėjui paaiškinti pasiūlymą, o įvertinimu, ar pasiūlymo trūkumo pobūdis leidžia jį pataisyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-318/2015).

Teismas sutiko su atsakovu, kad ieškovės pateiktas pasiūlymas negali būti vertinamas kaip neaiškus pasiūlymas su trūkumais, kurie gali būti lengvai pataisyti, nekeičiant pasiūlymo esmės. Teismo vertinimu, ieškovės pasiūlymas iš esmės neatitiko Techninių reikalavimų 3 p. ir 18.5 p.. Ieškovės pateikta kartu su pretenzija informacija šių pasiūlymo esminių trūkumų nepašalino ir neįrodė, kad visi ieškovės pasiūlyto gelbėtojo kostiumo elementai atitinka LST EN 14225-2:2005 standarto reikalavimus.

Teismas nurodė, kad VPĮ nustatytas pirkimų tikslas - racionalus lėšų, skirtų viešųjų pirkimų sutarčiai sudaryti naudojimas (VPĮ 3 str. 2 d.), tačiau tokių lėšų naudojimo racionalumas neatsiejamas nuo įsigyjamų prekių, paslaugų ar darbų kokybės, todėl pirkimo dokumentai turi būti parengti taip, kad pirkimu būtų užtikrintas ir viešųjų pirkimų principų laikymasis, ir racionalus lėšų panaudojimas. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje situacijoje, kai ieškovės pasiūlymas neatitinka Techninių reikalavimų, aplinkybė, jog ieškovės netinkamo pasiūlymo kaina buvo mažiausia, neturi teisinės reikšmės.

Teismas pažymėjo, kad perkančiosios organizacijos veiksmai, kuriais jį priima ir vertina pirkimo sąlygų neatitinkantį tiekėjo pasiūlymą, ir leidusi pakeisti pasiūlymą, vėliau jį pripažįsta laimėjusiu, pripažįstami neteisėtais dėl skaidrumo principo pažeidimo, nepaisant aplinkybės, kad šio tiekėjo pasiūlyta kaina yra mažiausia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009).

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, darė išvadą, kad atsakovas, atmetęs ieškovės pasiūlymą, nepažeidė viešojo pirkimo sąlygų, imperatyviųjų teisės normų (viešųjų pirkimo principų bei tikslo (VPĮ 3, 39 str.)), dėl to ieškinys atmestinas.

Teismas sprendė, kad Vilniaus apygardos teismo 2017-11-27 nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės (viešojo pirkimo procedūrų sustabdymas ir įpareigojimas nesudaryti sutarties iki sprendimo įsiteisėjimo) panaikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Teismas nurodė, kad atmetus ieškinį, bylą pralaimėjusios šalies (ieškovės) patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovė individuali G. Krakausko įmonė „DIUGONIS“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018-01-16 sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės: 1) pripažinti neteisėtais ir panaikinti atsakovo sprendimus, kuriais viešajame pirkime „Dėl gelbėjimo vandenyje kostiumų komplektų pirkimo“ nutarta atmesti ieškovės pasiūlymą, nustatyti pasiūlymų preliminarią eilę, viešojo pirkimo laimėtoju paskelbti UAB „VAVISE LT“ pasiūlymą ir atmesti ieškovės pretenziją dėl pasiūlymo atitikimo Pirkimo sąlygų reikalavimams vertinimo; 2) įpareigoti atsakovę pakeisti sprendimą dėl viešojo pirkimo „Dėl gelbėjimo vandenyje kostiumų komplektų pirkimo“ laimėjusio pasiūlymo, nustatant, jog ieškovės pasiūlymas laikomas laimėjusiu ir užėmusiu pirmąją eilę; 3) pripažinti atsakovės ir trečiojo asmens UAB „VAVISE LT“ sudarytą 2017-10-11 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 35-52 niekine ir ją panaikinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo ieškovės nurodytų argumentų, kuriais buvo grindžiamas atsakovo veiksmų neteisėtumas tuo aspektu, jog atsakovas, teikdamas atsakymą į pretenziją, yra pažeidęs VPĮ 94¹ str. įtvirtintą pretenzijų nagrinėjimo tvarką ir argumentų, susijusių su 2017-10-11 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 35-52 su trečiuoju asmeniu UAB „VAVISE LT“ sudarymu. CPK 423³ str. 2 d. ir CPK 423³ str. 3 d. nustato ieškinio turinio išimčių taikymo galimybę, kuri sietina su ginčijamų faktinių aplinkybių sužinojimo momentu – tais atvejais, kai pretenzijos pateikimo metu (išankstinio ginčų sprendimo ne teisme stadijoje) tiekėjui nebuvo žinomos tam tikros aplinkybės, kurių pagrindu galėjo būti reiškiami atitinkami reikalavimai perkančiosios organizacijos atžvilgiu, tiekėjas turi procesinę teisę šiuos reikalavimus vėliau išdėstyti ieškinyje.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pati ieškovė nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, reikšdama reikalavimus dėl savo galimai pažeistos teisės. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė, nesulaukusi atsakovo atsakymo į pateiktą pretenziją, kreipėsi į atsakovą su prašymu/užklausa, kuriuo buvo prašoma pateikti ieškovei informaciją apie pretenzijos nagrinėjimo eigą. Atsakydamas į šį ieškovės pateiktą prašymą, atsakovas 2017-10-27 pranešimu informavo ieškovę apie tai, kad į šią ieškovės pateiktą pretenziją netrukus bus pateiktas atsakovo atsakymas. Gavusi atsakovo atsakymą, įformintą 2017-10-27 pranešimu, ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad toks atsakovo atsakymas į pretenziją jai tikrai bus netrukus pateiktas.

Atsakovas su trečiuoju asmeniu UAB „VAVISE LT“ 2017-10-11 sudarė sutartį ir ją vykdo. Atsakovas, gavęs pretenziją, ją nagrinėjo iki 2017-11-09 ir pateikė atsakymą į pretenziją, t. y. viršijo VPĮ nustatytus terminus (VPĮ 94¹ str. 3 d.), pretenziją nagrinėjo daugiau nei mėnesį, kai VPĮ 94¹ str. 3 d. nustatyta, jog pretenzija turi būti išnagrinėta per 5 darbo dienas nuo pretenzijos gavimo dienos. Be to, atsakovas, gavęs ieškovės pretenziją, privalėjo sustabdyti Pirkimo procedūras (VPĮ 94¹ str. 2 d.), tačiau Pirkimas nebuvo sustabdytas, o atsakovas, žinodama, kad 2017-10-03 yra pateikta ieškovės pretenzija, 2017-10-11 sudarė sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „VAVISE LT“. Atsakovas sudarė sutartį pažeisdamas VPĮ imperatyviai nustatytas ikiteisminio ginčo nagrinėjimo stadijas. Šie pažeidimai sudaro pagrindą taikyti VP 95¹ str. 1 d. 2 p., kadangi egzistuoja visos faktinės ir teisinės aplinkybės, sąlygojančios sutarties pripažinimą negaliojančia.

Teismas, nustatęs, kad atsakovas, vykdydamas Pirkimą, nesilaikė VPĮ įtvirtintų nuostatų ir taip pažeidė ieškovės teisę sąžiningai varžytis Pirkime, turėtų ex officio pripažinti atsakovo ir trečiojo asmens UAB „VAVISE LT“ sudarytą sutartį niekine ir ją panaikinti.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Techninių reikalavimų 1, 2, 3 p. sąlygas lingvistiškai ir sistemiškai, nepagrįstai sprendė, kad sąvoka „kostiumas“ taikytina visam kostiumo komplektui, susidedančiam iš kūną dengiančio (vientiso) kostiumo, kartu su hermetiškai pritvirtintais kaklo ir riešų manžetais, batais; šalmu, pirštinėmis, gelbėtojui skirtais apatiniais drabužiais ir pan., visi Pirkimo objekto (kostiumo komplekto) dalys privalo atitikti LST EN 14225-2:2005 standarte keliamus reikalavimus medžiagai, siūlėms, sujungimams. Sistemiškai ir lingvistiniu pobūdžiu aiškinant šias Techninių reikalavimų 1 p. ir 2 p. vartojamas sąvokas, šiuose reikalavimuose vartojami kostiumo ir kostiumo komplekto terminai turi skirtingas semantines reikšmes, todėl negali būti sutapatinami. Techniniuose reikalavimuose vartojamas kostiumo komplekto terminas jo reikšmės požiūriu yra žymiai platesnis nei kostiumo ir reiškia daiktą, susidedantį iš visą kūną dengiančio (vientiso) kostiumo, kartu su hermetiškai pritvirtintais kaklo ir riešų manžetais, batais, šalmo, pirštinių, gelbėtojui skirtų apatinių drabužių, kojinių, kostiumui saugoti skirtos pakabos, transportavimo krepšio, aptarnavimo komplekto ir kt. Tuo tarpu, kostiumo terminas yra siauresnis ir reiškia tik vieną iš tam tikrą daiktų rinkinį, šiuo atveju – kostiumo komplektą, sudarančių sudėtinių dalių. Techninių reikalavimų 3 p. nurodytas reikalavimas negali būti aiškinamas plečiamai ir vertinamas kaip reikalavimas, jog visos kostiumo komplektą sudarančios dalys atitiktų LST EN 14225-2:2005 standarte keliamus reikalavimus medžiagai, siūlėms ir sujungimams. Techninių reikalavimų 3 p. kostiumo komplekto sąvoka apskritai nėra minima. Tuo tarpu, šiame punkte yra aiškiai išskirta, kad vienas iš kostiumo komplektą sudarančių elementų, t. y. kostiumas, kartu hermetiškai pritvirtintais kaklo ir riešų manžetais, batais privalo atitikti nurodyto standarto keliamus reikalavimus.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės pateiktas pasiūlymas neatitinka Techninių reikalavimų 18.5. p., kadangi ieškovė kartu su šiuo pasiūlymu nėra pateikusi pirštinių, šalmo ir pašiltinimo kostiumo su kojinėmis techninių aprašymų originalo kalba, o pateikti šių prekių techniniai aprašymai lietuvių kalba yra be jokių nuorodų į tai, jog tai yra vertimai iš originalo kalbos. Tuo tarpu, Techninių reikalavimų 18.5. p. apskritai nėra nurodyta papildomų ir skundžiamame sprendime nurodomų sąlygų, susijusių su atitinkamų nuorodų į dokumentų vertimus ar atitinkamų dokumentų originalo kalba pateikimu. Techninių reikalavimų 18.5. p. negali būti aiškinamas plečiamai, t. y. kaip reikalavimas, teikiant priežiūros instrukcijas lietuvių kalba, kartu pateikti ir kitus dokumentus (instrukcijas originalo kalba ir pan.), kurie šioje nuostatoje apskritai nėra nurodyti. Ieškovė kartu su pasiūlymu pateikė prekių aprašymus lietuvių kalba, kurie patvirtina prekių savybes, dėl kiekvienos iš šių prekių kartu su pasiūlymu buvo pateikti dokumentai ir jų vertimai į lietuvių kalbą, kurie patvirtina atitikimą taikomiems standartams ir reikalavimams. Ieškovės pasiūlymas buvo pateiktas su visais reikalingais dokumentais, o tai, kad nebuvo pateikta internetinių nuorodų, nedaro pasiūlymo neatitinkančiu Pirkimo sąlygų.

Nėra jokio pagrindo išvadai, kad prekių aprašymų originalia kalba nepateikimas yra laikomas pasiūlymo trūkumu, kurio nebuvo galima pašalinti VPĮ 39 str. 1 d. nustatyta tvarka. Prekių aprašymų originalia kalba vėlesnis pateikimas negali būti vertinamas kaip pateikto pasiūlymo esmės keitimas, kadangi pasiūlymo esmė (kaina, siūloma įranga, jos dalys ir visa kita) nesikeičia. Dėl to nėra pagrindo išvadai, kad vėliau atliktas ieškovės pateikto pasiūlymo patikslinimas pakeistų šį pasiūlymą iš esmės, o dėl padarytų pakeitimų pasiūlymas taptų atitinkantis Pirkimo dokumentų reikalavimus.

Ieškovės pasiūlymo kaina (48 800 Eur) yra mažesnė, nei kito Pirkime dalyvavusio dalyvio UAB „VAVISELT“ (pasiūlymo kaina 51 497,60 Eur). Ieškovės vertinimu, tokiu būdu yra iš esmės užkertamas kelias pasiekti viešojo pirkimo esminį tikslą, įtvirtintą VPĮ 17 str. 2 d., o atsakovo veiksmai iš esmės prieštarauja šiam tikslui, o tai yra savarankiškas pagrindas atsakovo veiksmų neteisėtumo konstatavimui.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Vilniaus apygardos teismo 2018-01-16 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai: Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pati ieškovė nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, reikšdama reikalavimus dėl savo galimai pažeistos teisės. Ieškovė turėjo galimybę ir pareigą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios jai galėjo ir turėjo tapti žinomos 2017-10-17, kreiptis į atsakovą ir iškilusius nesutarimus bandyti išspręsti išvengiant teismo proceso. Tačiau ieškovė į atsakovą nesikreipė, taip pat per VPĮ nustatytą terminą, nesulaukusi sprendimo dėl atsakovui pateiktos pretenzijos, nesikreipė ir į teismą.Ieškovė netinkamai interpretuoja VPĮ 94 str. 2 d. (iki 2017-07-01 galiojusi redakcija) nuostatas.Viešojo pirkimo-pardavimo sutarties su UAB „VAVISE LT“ sudarymas užtikrino kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės darnią ir tinkamą veiklą, gavimą bei viešojo intereso įgyvendinimą.Lietuvos apeliaciniame teisme 2018-03-13 gautas ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai (PVM sąskaitos faktūros kopija, ataskaitos už suteiktas paslaugas kopija, 2018-03-12 mokėjimo nurodymo kopija).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.Nagrinėjamu atveju taikoma VPĮ redakcija, galiojusi iki 2017-07-01.

Dėl naujų įrodymų

Lietuvos apeliaciniame teisme 2018-03-13 gautas ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai (PVM sąskaitos faktūros kopija, ataskaitos už suteiktas paslaugas kopija, 2018-03-12 mokėjimo nurodymo kopija).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 314 straipsniu, priima į bylą apeliantės (ieškovės) naujus įrodymus ir juos vertina.

Dėl teisių gynybos

CPK 423² straipsnio 1 dalis nustato tiekėjo pareigą prieš kreipiantis į teismą laikytis VPĮ nustatytos privalomos išankstinių ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Tokia pareiga įtvirtinta ir VPĮ 93 straipsnyje. Išsamiai perkančiosios organizacijos veiksmų ar priimtų sprendimų apskundimo tvarką reglamentuoja VPĮ V skyrius. VPĮ 93 straipsnio 3 dalis nustato, kad tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. CPK 423³ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis.

Kasacinis teismas savo praktikoje išaiškinęs, kad, sprendžiant tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį, svarbūs tiekėjo pretenzijoje keliami klausimai, o tikslus pretenzijos turinio nustatymas svarbus ir dėl to, kad tiekėjo teisme nurodyti perkančiosios organizacijos galimi pažeidimai turėtų sutapti su nurodytaisiais pretenzijoje, t. y. tiekėjas savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo priešpastatyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti nepagrįstais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009). Tokia privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadija viešojo pirkimo procedūroje yra vienodai svarbi kiekviename viešajame pirkime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2011).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Centriniame viešųjų pirkimų portale viešai yra skelbiama informacija apie vykdomus ir įvykusius viešuosius pirkimus, skelbiamos sudarytos viešųjų pirkimų sutartys ir pan. Byloje nustatyta, kad minėtame portale informacija apie atsakovo ir trečiojo asmens UAB „VAVISE LT“ 2017-10-11 sudarytą sutartį ir sutarties tekstas buvo paskelbta 2017-10-17. Dėl to nėra pagrindo išvadai, kad apeliantė neturėjo galimybės sužinoti apie sudarytą minėtą sutartį. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pati ieškovė nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, reikšdama reikalavimus dėl savo galimai pažeistos teisės.

VPĮ 94 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu perkančioji organizacija per nustatytą terminą neišnagrinėja jai pateiktos pretenzijos, tiekėjas turi teisę pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui per 15 dienų nuo tos dienos, kurią perkančioji organizacija turėjo raštu pranešti apie priimtą sprendimą pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tuo atveju, kai perkančioji organizacija per nustatytą terminą neišnagrinėja jai pateiktos pretenzijos, tiekėjas turi teisę pateikti teismui prašymą arba pareikšti ieškinį. Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju pati apeliantė apeliaciniame skunde pripažįsta, kad nesulaukusi atsakovo atsakymo į pateiktą pretenziją, kreipėsi į atsakovą su prašymu/užklausa, kuriuo buvo prašoma pateikti ieškovei informaciją apie pretenzijos nagrinėjimo eigą, kad atsakydamas į šį ieškovės pateiktą prašymą, atsakovas 2017-10-27 pranešimu informavo ieškovę apie tai, kad į šią ieškovės pateiktą pretenziją netrukus bus pateiktas atsakovo atsakymas, kad gavusi atsakovo atsakymą, įformintą 2017-10-27 pranešimu, ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad toks atsakovo atsakymas į pretenziją jai tikrai bus netrukus pateiktas.

Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė delsdama įgyvendinti VPĮ 94 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisę, prisiėmė riziką dėl iš tokio savo neapdairaus elgesio kilusių pasekmių. Apeliantė nepasinaudojo jai suteikta teise pateikti teismui prašymą arba pareikšti ieškinį, todėl, priešingai nei teigia apeliantė, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pati ieškovė nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, reikšdama reikalavimus dėl savo galimai pažeistos teisės.

Dėl perkančiosios organizacijos veiksmų

Nurodytos ieškovo pretenzijos nagrinėjimo aplinkybės nelaikytinos perkančiosios organizacijos reikšmingu, turėjusiu įtakos Pirkimo rezultatams VPĮ pažeidimu, kadangi bylos duomenys ir byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovės pasiūlymas ir pretenzija buvo atmesti pagrįstai.

Dėl Techninių reikalavimų 3 punkto

Techninių reikalavimų 3 punkte nustatyta, kad kostiumas, kartu su hermetiškai pritvirtintais kaklo ir riešų manžetais, batais privalo atitikti LST EN 14225-2:2005 standarte keliamus reikalavimus medžiagai, siūlėms, sujungimams ir ženklintas CE atitikties ženklu ir turėti atitikties deklaraciją.

Apeliantės teigimu, Techninių reikalavimų 3 p. nurodytas reikalavimas negali būti aiškinamas plečiamai ir vertinamas kaip reikalavimas, jog visos kostiumo komplektą sudarančios dalys atitiktų LST EN 14225-2:2005 standarte keliamus reikalavimus medžiagai, siūlėms ir sujungimams. Techninių reikalavimų 3 p. kostiumo komplekto sąvoka apskritai nėra minima. Techninių reikalavimų 1 p. nurodyta, kad paieškos ir gelbėjimo vandenyje (sauso tipo) kostiumo (toliau – kostiumas) komplekto paskirtis – apsaugoti gelbėtojo kūną nuo šilumos netekimo atliekant paieškos ir gelbėjimo darbus esant minusinei oro temperatūrai vandenyje ar ant ledo. Techninių reikalavimų 2 p. nurodyta kas sudaro kostiumo komplektą. Teisėjų kolegija pagal ginčo Pirkimo sąlygas, Pirkimo objekto specifiką ir byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, kad pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad lingvistiškai ir sistemiškai aiškinant Pirkimo sąlygas sąvoka „kostiumas“ taikytina visam kostiumo komplektui, susidedančiam iš kūną dengiančio (vientiso) kostiumo, kartu su hermetiškai pritvirtintais kaklo ir riešų manžetais, batais; šalmu, pirštinėmis, gelbėtojui skirtais apatiniais drabužiais ir pan., visi Pirkimo objekto (kostiumo komplekto) dalys privalo atitikti LST EN 14225- 2:2005 standarte keliamus reikalavimus medžiagai, siūlėms, sujungimams. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo argumentai dėl aukštų reikalavimų gelbėjimo vandenyje (sauso tipo) kostiumo komplekto techniniams, estetiniams, funkciniams ir kokybiniams reikalavimams yra pagrįsti.

Byloje nustatyta, kad apeliantė pasiūlyme pateikė tik gelbėjimo kostiumui EB tipo tyrimo sertifikatą, iš kurio matyti, prekė atitinka LST EN 14225-2:2005 standarto reikalavimus. Pateiktose šalmo, kojinių ir pašiltinimo kostiumo atitikties deklaracijose nurodoma, kad gaminiai atitinka pagrindinius sveikatos ir saugos reikalavimus, tačiau nėra duomenų, kad jie atitinka LST EN 14225- 2:2005 standarto keliamus reikalavimus. Prie pirštinių (firmos „Scubapro“ gamybos) pateiktoje atitikties deklaracijoje nurodyta, kad „Scubapro“ produktai atitinka DIN EN 14225-1 (šlapio tipo kostiumai), o ne LST EN 14225-2:2005 (sauso tipo kostiumai) standarto reikalavimus. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantės pasiūlytos prekės ne formaliai, bet iš esmės neatitiko atsakovo keliamų Techninių reikalavimų 3 punkte nustatytų reikalavimų gelbėtojo kostiumui.

Dėl Techninių reikalavimų 18.5 punkto

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės pateiktas pasiūlymas neatitinka Techninių reikalavimų 18.5. p.

Techninių reikalavimų 18.5 punkte nustatyta, kad kostiumo komplektas ir jo papildomos dalys privalo turėti naudojimo ir priežiūros instrukcijas lietuvių kalba arba anglų kalba su tinkamai patvirtintu vertimu į lietuvių kalbą, po 2 egzempliorius (turi būti pridedamas pateikiamų instrukcijų elektroninis variantas).

Pirkimo sąlygų 30 punkte nustatyta, kad tiekėjo pasiūlymas bei kita korespondencija pateikiama lietuvių kalba. Jei atitinkami dokumentai yra išduoti kita kalba, turi būti pateiktas tinkamas ir tinkamai patvirtintas vertimas į lietuvių kalbą (pateikiama skaitmeninė vertimo kopija). Vertimo į lietuvių kalbą patvirtinimas bus laikomas tinkamu, jeigu vertimas bus patvirtintas tiekėjo ar jo įgalioto asmens parašu ir antspaudu (jeigu yra) arba vertimas bus patvirtintas vertėjo parašu ir vertimo biuro antspaudu. Vertimas į lietuvių kalbą bus laikomas tinkamu, jeigu duomenys ir informacija vertime ir/ar kita kalba išduotame dokumente bus identiška.

Teisėjų kolegijos vertinimu, visi pasiūlymai ir dokumentai privalėjo būti pateikti lietuvių kalba. Tuo atveju, jei dokumentai yra išduoti kita kalba – turėjo būti pateiktas tinkamas vertimas į lietuvių kalbą.

Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantės pasiūlyme gelbėjimo vandenyje kostiumo, pirštinių, šalmo, pašiltinimo ir kojinių aprašymai pateikti tik lietuvių kalba, kurių lietuviški aprašymai buvo pateikti pasiūlyme. Atsakovė, įvertinusi internetinėse nuorodose pateiktą informaciją, nustatė, kad jose pateikti gaminai yra kiti, nei pateikti pasiūlyme, t. y. pasiūlyme siūlomas šalmo modelis SKI SKIN HOO, o internete - modelis „Arctic Black“. Dėl to darytina išvada, kad kartu su pasiūlymu pateikto vertimo informacija ir internetinėje nuorodoje pateikta informacija nėra laikytina identiška ir perkančioji organizacija pagal pateiktą informaciją neturėjo galimybės įsitikinti, kad pasiūlytos prekes atitinka Techninius reikalavimus. Apeliacinio skundo argumentas, kad tai yra tas pats šalmo modelis, tačiau skiriasi pavadinimas, kadangi gamintojas pervadino prekę nauju pavadinimu ir tinklapyje dar nėra atnaujinęs informacijos, tik patvirtina ieškovės pasiūlymo neatitikimą Pirkimo bendrųjų sąlygų 30 p. ir Techninių sąlygų 18.5 p. reikalavimams, pretenzijos trūkumus, ieškovės neatidumą teikiant pasiūlymą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstyta, sprendžia, kad pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog pagal Pirkimo bendrųjų sąlygų 30 p. ir Techninių sąlygų 18.5 p. reikalavimus turėjo būti pateikti originalių dokumentų kopijas su tinkami patvirtintų vertimu į lietuvių kalbą, tačiau ieškovė nurodytų reikalavimų nesilaikė.

Dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies

Apeliantės teigimu, nėra jokio pagrindo išvadai, kad prekių aprašymų originalia kalba nepateikimas yra laikomas pasiūlymo trūkumu, kurio nebuvo galima pašalinti VPĮ 39 str. 1 d. nustatyta tvarka. Prekių aprašymų originalia kalba vėlesnis pateikimas negali būti vertinamas kaip pateikto pasiūlymo esmės keitimas, kadangi pasiūlymo esmė (kaina, siūloma įranga, jos dalys ir visa kita) nesikeičia. Dėl to nėra pagrindo išvadai, kad vėliau atliktas ieškovės pateikto pasiūlymo patikslinimas pakeistų šį pasiūlymą iš esmės, o dėl padarytų pakeitimų pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus.

VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija gali prašyti, kad dalyviai paaiškintų savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Perkančioji organizacija, pasiūlymų vertinimo metu radusi pasiūlyme nurodytos kainos apskaičiavimo klaidų, privalo paprašyti dalyvių per jos nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdžio metu paskelbtos kainos. Taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis neturi teisės atsisakyti kainos sudedamųjų dalių arba papildyti kainą naujomis dalimis. Jei dalyvis per perkančiosios organizacijos nurodytą terminą neištaiso aritmetinių klaidų ir (ar) nepaaiškina pasiūlymo, jo pasiūlymas atmetamas kaip neatitinkantis pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad apeliantės (ieškovės) pateiktas pasiūlymas iš esmės neatitiko Techninių reikalavimų 3 p. ir 18.5 p. Apeliantė pateikta kartu su pretenzija informacija šių pasiūlymo esminių trūkumų nepašalino. Dėl to apeliantės (ieškovės) pateiktas pasiūlymas negali būti vertinamas kaip neaiškus pasiūlymas su trūkumais, kurie gali būti lengvai pataisyti, nekeičiant pasiūlymo esmės.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad šios nutarties 71 punkte nurodyti apeliantės teiginiai yra nepagrįsti.

Dėl racionalaus lėšų panaudojimo

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo ne kartą pasisakyta dėl racionalaus lėšų panaudojimo reikšmės vykdant viešojo pirkimo procedūras; konstatuota, kad spręsti dėl racionalaus lėšų panaudojimo pažeidimo, kai perkančioji organizacija nusprendžia sutartį sudaryti su ne mažiausią kainą (nustačius tokį sutarties sudarymo kriterijų) pasiūliusiu tiekėju nevertinant kitų procedūrų teisėtumo, t. y. nesiaiškinant, kodėl mažiausią kainą pasiūlęs dalyvis nebuvo pripažintas laimėtoju, nėra pagrindo. Priešingu atveju tiek VPĮ nuostatos, tiek pirkimo sąlygos, reglamentuojančios viešojo pirkimo procedūras iki laimėtojo, pasiūliusio mažiausią kainą, išrinkimo, netektų prasmės. Teismo pareigai kvalifikuoti viešųjų pirkimų principų pažeidimą ir spręsti dėl iš to išplaukiančių padarinių racionalaus lėšų panaudojimas nedaro įtakos ir nepateisina viešųjų pirkimų principų pažeidimų, t. y. šis tikslas negali būti suabsoliutinamas, paneigiant imperatyviuosius viešųjų pirkimų principus, kitus įsakmius VPĮ reikalavimus. Neteisėtas racionalaus lėšų panaudojimo suabsoliutinimas konstatuotinas tokiu atveju, jei perkančioji organizacija sudarytų sutartį su pirkimo laimėtoju tik dėl jo pasiūlytos mažiausios kainos, pažeisdama VPĮ nuostatas ir viešųjų pirkimų principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2009). Ekonominė nauda (mažiausia kaina), kurią perkančioji organizacija gautų laimėtoju išrinkusi atitinkamą tiekėją, per se nėra svarbesnė už skaidrų viešųjų pirkimų procedūrų vykdymą ir tiekėjų sąžiningo varžymosi užtikrinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014).

Dėl to teisėjų kolegija sprendžia skaidrumo ir lygiateisiškumo principų bei imperatyvių VPĮ nuostatų užtikrinimas yra svarbesnė vertybė nei ieškovės (apeliantės) pasiūlyta mažesnė kaina.

Dėl teismo ex officio teisės įgyvendinimo

Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl teismų teisės ex officio spręsti dėl perkančiųjų organizacijų veiksmų teisėtumo suformuota nuosekli kasacinio teismo praktika, kurioje įtvirtintos tiek bendrosios taisyklės, tiek teismų procesinių veiksmų reikalavimai viešųjų pirkimų ginčuose. Iš šios praktikos, kuri detaliai šioje nutartyje nepristatytina, matyti šie svarbiausi aspektai: a) VPĮ – lex specialis, o tai lemia šio įstatymo tikslai ir juo reguliuojamų santykių pobūdis; viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, VPĮ nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas; teismų vaidmuo ir pareiga saugant viešąjį interesą aktualus ne tik dėl visuomenei svarbių gėrių, užtikrinant VPĮ teisinio reguliavimo tikslų pasiekimą, apsaugos, bet ir siekiant skatinti tiekėjų sąžiningą varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-10-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011); b) teismai, spręsdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, materialiosios ir proceso teisės normas ex officio aiškina ir taiko taip, kad tiekėjui būtų leista efektyviai įgyvendinti teisę į pažeistų teisių gynybą; teismai turi patikrinti ne tik tai, kaip buvo laikytasi peržiūros procedūros nuostatų, bet ir tai, ar naudojimasis jomis suponavo veiksmingą tiekėjo teisių gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013); kita vertus, c) teismo teisė peržengti ieškinio ribas nėra absoliuti, negali būti sutapatinta su jo pareiga taip veikti, ypač tada, kai galimas viešojo intereso pažeidimas šiuose santykiuose nėra akivaizdus; tai grindžiama siekiu užtikrinti proceso spartą, aiškiai apibrėžti ginčo apimtį ir iš esmės nepaneigti ikiteisminės tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčo stadijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2010). Iš šios praktikos matyti, kad teismų iniciatyvos teisė spręsti dėl ieškinyje aiškiai nenurodytų aplinkybių koreliuoja su perkančiosios organizacijos galimai teisei priešingo elgesio akivaizdumu (pvz., teismas netaiko VPĮ nuostatų dėl pretenzijos ar ieškinio padavimo terminų, jei paaiškėja ar nustatoma, kad savo teisių gynybai užtikrinti tiekėjui nebuvo suteikta privalomos informacijos). Dėl to, jei perkančiosios organizacijos veiksmų galimas neteisėtumas nėra akivaizdus, nenustatytinas be papildomo (atskiro) tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimo, o procese nepateikta bent kokių nors objektyvių abejonių dėl to, teismo pozicija ex officio neperžengti ginčo ribų nekvalifikuotina kaip jo aktyvaus vaidmens tokio pobūdžio ginčuose pažeidimas. Kita vertus, aktyvus teismo vaidmuo viešųjų pirkimų ginčuose negali būti aiškinamas taip, kad peržiūros institucijos kiekvieną kartą privalėtų nuodugniai išnagrinėti kiekvieną ieškovo nemotyvuotą abejonę, deklaratyvius argumentus, nes tai suponuotų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, ginčo nepagrįsto užtrukimo ir ikiteisminės ginčo stadijos reikšmės devalvacijos grėsmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015).

Nagrinėjamu atveju nesant ginčijamų Pirkimo sąlygų akivaizdaus neteisėtumo ir nepagrįstumo fakto, teisėjų kolegija sprendžia, kad, priešingai nei teigia ieškovė, nėra pagrindo ex officio pripažinti atsakovo ir trečiojo asmens UAB „VAVISE LT“ sudarytą sutartį niekine ir ją panaikinti.

Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo

Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, padarė teisingas išvadas (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2018-01-16 sprendimas paliktinas nepakeistu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.).Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme apeliantei individualiai G. Krakausko įmonei „DIUGONIS“ nepriteistinas (CPK 93, 98 str.). Atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų nepateikė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Kazys KailiūnasGintaras Pečiulis Egidijus Žironas