Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės,

nuteistojo V. S. gynėjui advokatui Aidui Mažeikai (dalyvauja nuotolinio vaizdo ir garso perdavimo priemonėmis),

nuteistojo A. S. gynėjui advokatui Sauliui Zakarevičiui (dalyvauja nuotolinio vaizdo ir garso perdavimo priemonėmis),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio ieškovo „B. C. A.“ atstovo advokato Lino Kuprusevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismo) 2021 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio, kuriuo T. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalį (3 veikos) ir BK 203 straipsnio 2 dalį bei nuteistas:

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „V.“ veiklos) - 100 MGL (3766 eurų) dydžio bauda;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „A.“ veiklos) - 100 MGL (3766 eurų) dydžio bauda;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „I. t.“ veiklos) - 100 MGL (3766 eurų) dydžio bauda;

- pagal BK 203 straipsnio 2 dalį - 70 MGL (2636,20 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos prie griežtesnės pridedant dalį švelnesnių bausmių ir T. A. skirta subendrinta bausmė – 200 MGL (7532 eurų) dydžio bauda.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. kovo 18 d. 11.30 val. iki 2015 m. kovo 20 d. 09.55 val. (dvi paros) ir T. A. paskirta galutinė bausmė - 196 MGL (7381 eurų) dydžio bauda, kurią jis įpareigotas sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. S. pripažintas kaltu pagal BK 203 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 50 MGL (1883 eurų) dydžio bauda.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. kovo 18 d. 11.30 val. iki 2015 m. kovo 20 d. 10.30 val. (dvi paros) ir galutinė bausmė A. S. paskirta 46 MGL (1732 eurų) dydžio bauda.

Šiuo nuosprendžiu A. S., V. S. ir T. A. išteisinti dėl nusikaltimo, numatyto BK 204 straipsnio 1 dalyje padarymo, nes nepadaryta šio nusikaltimo požymių turinti veika.

Civilinių ieškovų „B. C. S. A. ir „(duomenys neskelbtini)“ civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtais.

Civilinio ieškovo „B. C. S. A.“ atstovo prašymas priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. A. nuteistas pagal BK 203 straipsnio 1 dalį, už tai, kad tyčia, 2013 m. - 2014 m. laikotarpiu, veikdamas kartu su bendrininkais A. S. ir G. P. bei kitais ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytais asmenimis, parengė nusikalstamą veiką bei vadovavo nusikalstamai veikai, pats atlikdamas atskiras nusikalstamos veikos užduotis, žinodamas, kad juridinis asmuo realios ūkinės – komercinės veiklos nevykdys, o bus naudojamas kaip priedanga neteisėtai veiklai nuslėpti, 2013 m. – 2014 m. laikotarpiu kartu su A. S. organizavo (duomenys neskelbtini) registruotos įmonės „(duomenys neskelbtini)“, kodas No. (duomenys neskelbtini), PVM kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), registravimą ir šios bendrovės direktoriumi įformino statytinį asmenį - A. M., tačiau faktiškai vadovavo minėtai bendrovei. T. A., tęsdamas nusikalstamos veiklos planą, kartu su A. S., naudodamasis visais įmonės „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitais, elektroninio pašto dėžute, disponuodamas A. M. vardu (duomenys neskelbtini) L. banke atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) valdymo įrankiais, klastodamas ir panaudodamas žinomai suklastotus dokumentus, kartu su A. S. duodamas nurodymus G. P. „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašyti prekių pirkimą ir pardavimą pateisinančius dokumentus, vykdyti susirašinėjimą elektroniniu paštu su prekių tiekėjais, vežėjais, pakuočių pardavėjais, L. banko atstovais dėl A. M. sąskaitos valdymo, tiksliai per nenustatytus asmenis organizavo falsifikuotų augalų apsaugos priemonių pirkimą bei jų pristatymą į Lietuvos Respubliką. Žinodamas, kad prekių tiekėjas yra ne (duomenys neskelbtini) registruota įmonė „(duomenys neskelbtini)“, o (duomenys neskelbtini) įmonės, siekdamas nuslėpti realų prekių tiekėją, kilmę ir gamintoją, siekdamas įteisinti prekių tiekimą į Lietuvos Respubliką, žinodamas, kad „(duomenys neskelbtini)“ realiai jokios veiklos nevykdo ir nevykdys, tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu suklastojo ir pateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiai įmonei UAB “T. p.“, kurios darbuotojai nežinojo apie daromą nusikalstamą veiklą, šiuos dokumentus, kuriais laikotarpiu nuo 2013-12-11 iki 2014-06-02 buvo įformintas fiktyvus augalų apsaugos priemonių pardavimas uždarai akcinei bendrovei „V.“ pagal 4 (keturias) PVM sąskaitas faktūras (Invoice) iš viso už tuo metu galiojusia valiuta 2 036 885,30 Lt (589 922,75 Eur) sumą:

1. 2013-12-11 PVM sąskaitą faktūrą (Invoice) Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo įformintas prekių įsigijimas už 332 757,20 Eur (už tuo metu galiojusia valiuta 1 148 943,89 Lt) sumą, po ko 2014-02-07, UAB „V.“ vardu išrašė debetinę sąskaitą (DEBIT INVOICE VET (duomenys neskelbtini)) ir taip įformino prekių, kurių įsigijimas buvo apskaitytas pagal 2013-12-11 sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso už 332 757,15 Eur (už tuo metu galiojusia valiuta 1 148 943,89 Lt) fiktyvų grąžinimą „(duomenys neskelbtini)“;

2. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2014-04-10 sąskaitą faktūrą (Invoice) No. (duomenys neskelbtini), kuria buvo įformintas prekių įsigijimas už 137 786 Eur (už tuo metu galiojusia valiuta 475 747,50 Lt) sumą;

3. Pagal „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą 2014-05-02 PVM sąskaitą faktūrą (Invoice) No. (duomenys neskelbtini), kuria buvo įformintas prekių įsigijimas už 28 239,64 Eur (už tuo metu galiojusia valiuta 97 505,83 Lt) sumą;

4. Pagal „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą 2014-06-02 PVM sąskaitą faktūrą (Invoice) No. (duomenys neskelbtini), kuria buvo įformintas prekių įsigijimas už 91 140 Eur (už tuo metu galiojusia valiuta 314 688,19 Lt) sumą.

Taip pat laikotarpiu nuo 2014-04-10 iki 2014-12-31 augalų apsaugos priemonėms, kurių įsigijimą UAB „V.“ apskaitė pagal „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas fiktyvias PVM sąskaitas faktūras (Invoice) iš viso už tuo metu galiojusia valiuta 887 941,52 Lt (257 165,64 Eur), išrašė pardavimo PVM sąskaitas faktūras bei medžiagų nurašymo aktais įformino jų nurašymą iš viso už tuo metu galiojusia valiuta 793 703,50 Lt (229 872,42 Eur). Po to, T. A., siekdamas įteisinti prekių iš „(duomenys neskelbtini)“ atgabenimą į Lietuvą, organizavo fiktyvaus prekių gabenimo dokumentų įtraukimą į UAB „V.“ apskaitą, t. y. buhalterinę apskaitą tvarkiusiai įmonei UAB “T. p.“, kurios darbuotojai nežinojo apie daromą nusikalstamą veiklą, įtraukimui į apskaitą pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras kuriomis buvo įformintas fiktyvus įformintas krovinio pervežimo maršrutu (duomenys neskelbtini) paslaugų įsigijimas iš viso už tuo metu galiojusia valiuta 4 840 Lt (1 401,76 Eur) sumą su PVM: 1) 2014-01-15 PVM sąskaita faktūra TRA Nr. (duomenys neskelbtini) už tuo metu galiojusia valiuta 1 210 Lt; 2) 2014-04-28 sąskaita faktūra TR Nr. (duomenys neskelbtini)už tuo metu galiojusia valiuta 1 210 Lt; 3) 2014-06-07 PVM sąskaita faktūra TRA Nr. (duomenys neskelbtini) už tuo metu galiojusia valiuta 2 420 Lt. Po to, T. A. atsiskaitymui su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformino iš viso tuo metu galiojusia valiuta 4 840 Lt (1 401,76 Eur) išdavimą grynais pinigais ir įtraukimui į apskaitą pateikė: 1) 2014-02-15 kasos pajamų orderio kvitą T Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytą T. A., pagal kurį buvo įformintas tuo metu galiojusia valiuta 1 210 Lt priėmimas iš UAB „V.“ vadybininko T. A. už krovinio pervežimą pagal PVM sąskaitą faktūrą TRA Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 2014-04-28 pinigų priėmimo kvitą T Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytą T. A., pagal kurį T. A. sumokėjo tuo metu galiojusia valiuta 1 210 Lt už krovinio pervežimą pagal sąskaitą faktūrą TR Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 2014-06-07 kasos pajamų orderį T Nr. (duomenys neskelbtini) už krovinių pervežimą tuo metu galiojusia valiuta 2 420 Lt sumai pagal PVM sąskaitą faktūrą TRA Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytą nieko apie nusikalstamą veiką nežinojusios R. K., tuo metu galiojusia valiuta 2 420 Lt išlaidos pagal 2014-06-07 kasos pajamų orderį T Nr. (duomenys neskelbtini) įrašytos į T. A. avansinę apyskaitą 2014-06. Tuo būdu, T. A., teikdamas buhalterinę apskaitą tvarkiusiai įmonei „T. p.“ žinomai suklastotus dokumentus, susijusius su prekių, gautų išrašius fiktyvius „(duomenys neskelbtini)“, pirkimu ir pardavimu organizavo apgaulingą UAB „V.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko pagal pateiktus bendrovės „V.“ apskaitos dokumentus iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2013-06-18 iki 2015-02-28. Taip pat šiais savo veiksmais T. A. kartu su A. S. organizavo falsifikuotų augalų apsaugos priemonių pirkimą bei jų pristatymą į Lietuvos Respubliką. Tuo būdu T. A. šiais savo veiksmais vadovavo juridiniam asmeniui – bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, naudojamai neteisėtai veiklai nuslėpti.

2. Taip pat, T. A. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, už tai, kad laikotarpiu nuo 2013-02-20 iki 2015-03-31 būdamas UAB „V.“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), Juridinių asmenų registre įregistruota 2013-01-14, adresu (duomenys neskelbtini) vadybininku, tačiau realiai kontroliavusiu UAB „V.“ veiklą bei vykdžiusiu įmonės vadovo pareigas, pats realiai UAB „V.“ vardu vykdydamas ūkinę komercinę veiklą, susijusią su augalų apsaugos priemonių prekyba, savo žinioje turėdamas visus įmonės apskaitos dokumentus, duodamas imperatyvius nurodymus dėl įmonės veiklos UAB „V.“ formaliai direktoriaus pareigose laikotarpiu nuo 2013-02-20 iki 2013-06-03 įdarbintam (duomenys neskelbtini) piliečiui D. F., laikotarpiu nuo 2013-06-04 iki 2013-07-15 - L. S. bei laikotarpiu nuo 2013-07-16 iki 2014-07-16 - R. K., pats asmeniškai organizavo įmonės veiklą bei buhalterinės apskaitos tvarkymą. 2013 m. – 2014 m. laikotarpiu kartu su A. S. organizavo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ kodas No. (duomenys neskelbtini), PVM kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) registravimą ir šios bendrovės direktoriumi įformino statytinį asmenį - A. M., tačiau faktiškai vadovavo minėtai bendrovei. Žinodamas, kad (duomenys neskelbtini) registruota įmonė „(duomenys neskelbtini)“, jokios realios ūkinės – komercinės veiklos nevykdys, o bus naudojamas kaip priedanga neteisėtai veiklai nuslėpti - klastojant dokumentus, apgaulingai tvarkant įmonių apskaitą, be leidimo svetimu prekių ženklu pažymint didelį falsifikuotų prekių kiekį, žinodamas, kad realus UAB „V.“ prekių tiekėjas yra ne (duomenys neskelbtini) registruota įmonė „(duomenys neskelbtini)“, o (duomenys neskelbtini) įmonės, siekdamas nuslėpti realų prekių tiekėją, kilmę, gamintoją ir prekių pavadinimus, siekdamas įteisinti prekių tiekimą į Lietuvos Respubliką, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. numatančią, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, pažeisdamas šio įstatymo

- 13 straipsnio „Apskaitos dokumentų rekvizitai“ 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 1) apskaitos dokumento pavadinimas; 2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas; 3) apskaitos dokumento data; 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai; 6) asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos“;

- 13 straipsnio „Apskaitos dokumentų rekvizitai“ 3 dalį, kurioje nurodyta, kad „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus dokumentus, gautus iš užsienio subjektų“ reikalavimus“;

- 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 2 dalį, kurioje nurodyta „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“,

tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu suklastojo ir pateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiai įmonei UAB “T. p.“, kurios darbuotojai nežinojo apie daromą nusikalstamą veiklą, šiuos dokumentus, kuriais laikotarpiu nuo 2013-12-11 iki 2014-06-02 buvo įformintas fiktyvus augalų apsaugos priemonių pardavimas uždarai akcinei bendrovei „V.“ pagal 4 (keturias) PVM sąskaitas faktūras (Invoice) iš viso už tuo metu galiojusia valiuta 2 036 885,30 Lt (589 922,75 Eur) sumą:

1. 2013-12-11 PVM sąskaitą faktūrą (Invoice) Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo įformintas prekių įsigijimas už 332 757,20 Eur (už tuo metu galiojusia valiuta 1 148 943,89 Lt) sumą, po ko 2014-02-07, UAB „V.“ vardu išrašė debetinę sąskaitą (DEBIT INVOICE VET (duomenys neskelbtini)) ir taip įformino prekių, kurių įsigijimas buvo apskaitytas pagal 2013-12-11 sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso už 332 757,15 Eur (už tuo metu galiojusia valiuta 1 148 943,89 Lt) fiktyvų grąžinimą „(duomenys neskelbtini)“;

2. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2014-04-10 Sąskaitą faktūrą (Invoice) No. (duomenys neskelbtini), kuria buvo įformintas prekių įsigijimas už 137 786 Eur (už tuo metu galiojusia valiuta 475 747,50 Lt) sumą;

3. Pagal „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą 2014-05-02 PVM sąskaitą faktūrą (Invoice) No. (duomenys neskelbtini), kuria buvo įformintas prekių įsigijimas už 28 239,64 Eur (už tuo metu galiojusia valiuta 97 505,83 Lt) sumą;

4. Pagal „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą 2014-06-02 PVM sąskaitą faktūrą (Invoice) No. (duomenys neskelbtini), kuria buvo įformintas prekių įsigijimas už 91 140 Eur (už tuo metu galiojusia valiuta 314 688,19 Lt) sumą.

Taip pat, laikotarpiu nuo 2014-04-10 iki 2014-12-31 augalų apsaugos priemonėms, kurių įsigijimą UAB „V.“ apskaitė pagal „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas fiktyvias PVM sąskaitas faktūras (Invoice) iš viso už tuo metu galiojusia valiuta 887 941,52 Lt (257 165,64 Eur), išrašė pardavimo PVM sąskaitas faktūras bei medžiagų nurašymo aktais įformino jų nurašymą iš viso už tuo metu galiojusia valiuta 793 703,50 Lt (229 872,42 Eur). Po to, T. A., siekdamas įteisinti prekių iš „(duomenys neskelbtini)“ atgabenimą į Lietuvą, organizavo fiktyvaus prekių gabenimo dokumentų įtraukimą į UAB „V.“ apskaitą, t. y. buhalterinę apskaitą tvarkiusiai įmonei UAB “T. p.“, kurios darbuotojai nežinojo apie daromą nusikalstamą veiklą, įtraukimui į apskaitą pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras kuriomis buvo įformintas fiktyvus įformintas krovinio pervežimo maršrutu (duomenys neskelbtini) paslaugų įsigijimas iš viso už tuo metu galiojusia valiuta 4 840 Lt (1 401,76 Eur) sumą su PVM: 1) 2014-01-15 PVM sąskaita faktūra TRA Nr. (duomenys neskelbtini) už tuo metu galiojusia valiuta 1 210 Lt; 2) 2014-04-28 sąskaita faktūra TR Nr. (duomenys neskelbtini) už tuo metu galiojusia valiuta 1 210 Lt; 3) 2014-06-07 PVM sąskaita faktūra TRA Nr. (duomenys neskelbtini) už tuo metu galiojusia valiuta 2 420 Lt. Po to, T. A. atsiskaitymui su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformino iš viso tuo metu galiojusia valiuta 4 840 Lt (1 401,76 Eur) išdavimą grynais pinigais ir įtraukimui į apskaitą pateikė: 1) 2014-02-15 Kasos pajamų orderio kvitą T Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytą T. A., pagal kurį buvo įformintas tuo metu galiojusia valiuta 1 210 Lt priėmimas iš UAB „V.“ vadybininko T. A. už krovinio pervežimą pagal PVM sąskaitą faktūrą TRA Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 2014-04-28 pinigų priėmimo kvitą T Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytą T. A., pagal kurį T. A. sumokėjo tuo metu galiojusia valiuta 1 210 Lt už krovinio pervežimą pagal sąskaitą faktūrą TR Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 2014-06-07 Kasos pajamų orderį T Nr. (duomenys neskelbtini) už krovinių pervežimą tuo metu galiojusia valiuta 2 420 Lt sumai pagal PVM sąskaitą faktūrą TRA Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytą nieko apie nusikalstamą veiką nežinojusios R. K., tuo metu galiojusia valiuta 2 420 Lt išlaidos pagal 2014-06-07 kasos pajamų orderį T Nr. (duomenys neskelbtini) įrašytos į T. A. Avansinę apyskaitą 2014-06. Tuo būdu T. A. teikdamas buhalterinę apskaitą tvarkiusiai įmonei „T. p.“ žinomai suklastotus dokumentus, susijusius su prekių, gautų išrašius fiktyvius „(duomenys neskelbtini)“, pirkimu ir pardavimu organizavo apgaulingą UAB „V.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko pagal pateiktus bendrovės „V.“ apskaitos dokumentus iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2013-06-18 iki 2015-02-28.

5. A. S. nuteistas pagal BK 203 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis tyčia 2013 m. - 2014 m. laikotarpiu, veikdamas kartu su kitais nusikaltimo bendrininkais T. A. ir G. P. bei kitais ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytais asmenimis, parengė nusikalstamą veiką bei vadovavo nusikalstamai veikai, pats atlikdamas atskiras nusikalstamos veikos užduotis, žinodamas, kad juridinis asmuo realios ūkinės – komercinės veiklos nevykdys, o bus naudojamas kaip priedanga neteisėtai veiklai nuslėpti, 2013 m. – 2014 m. laikotarpiu kartu su T. A. organizavo (duomenys neskelbtini) registruotos įmonės „(duomenys neskelbtini)“, kodas No. (duomenys neskelbtini), PVM kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registravimą ir šios bendrovės direktoriumi įformino statytinį asmenį - A. M., tačiau faktiškai vadovavo minėtai bendrovei. A. S., tęsdamas nusikalstamos veiklos planą, kartu su T. A. naudodamasis visais įmonės „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitais, elektroninio pašto dėžute, disponuodamas A. M. vardu (duomenys neskelbtini) L. banke atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) valdymo įrankiais, klastodamas ir panaudodamas žinomai suklastotus dokumentus, kartu su T. A. duodamas nurodymus G. P. „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašyti prekių pirkimą ir pardavimą pateisinančius dokumentus, vykdyti susirašinėjimą elektroniniu paštu su prekių tiekėjais, vežėjais, pakuočių pardavėjais, L. banko atstovais dėl A. M. sąskaitos valdymo, tiksliai per nenustatytus asmenis organizavo falsifikuotų augalų apsaugos priemonių pirkimą bei jų pristatymą į Lietuvos Respubliką. Žinodamas, kad prekių tiekėjas yra ne (duomenys neskelbtini) registruota įmonė „(duomenys neskelbtini)“, o (duomenys neskelbtini) įmonės, siekdamas nuslėpti realų prekių tiekėją, kilmę ir gamintoją, siekdamas įteisinti prekių tiekimą į Lietuvos Respubliką žinodamas, kad „(duomenys neskelbtini)“ realiai jokios veiklos nevykdo ir nevykdys, tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu suklastojo ir pateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiai įmonei UAB “T. p.“, kurios darbuotojai nežinojo apie daromą nusikalstamą veiklą, šiuos dokumentus, kuriais laikotarpiu nuo 2013-12-11 iki 2014-06-02 buvo įformintas fiktyvus augalų apsaugos priemonių pardavimas uždarai akcinei bendrovei „V.“ pagal 4 (keturias) PVM sąskaitas faktūras (Invoice) iš viso už tuo metu galiojusia valiuta 2 036 885,30 Lt (589 922,75 Eur) sumą:

1. 2013-12-11 PVM sąskaitą faktūrą (Invoice) Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo įformintas prekių įsigijimas už 332 757,20 Eur (už tuo metu galiojusia valiuta 1 148 943,89 Lt) sumą, po ko 2014-02-07, UAB „V.“ vardu išrašė debetinę sąskaitą (DEBIT INVOICE VET (duomenys neskelbtini)) ir taip įformino prekių, kurių įsigijimas buvo apskaitytas pagal 2013-12-11 sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)1134/12, iš viso už 332 757,15 Eur (už tuo metu galiojusia valiuta 1 148 943,89 Lt) fiktyvų grąžinimą „(duomenys neskelbtini)“;

2. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2014-04-10 Sąskaitą faktūrą (Invoice) No. (duomenys neskelbtini) kuria buvo įformintas prekių įsigijimas už 137 786 Eur (už tuo metu galiojusia valiuta 475 747,50 Lt) sumą;

3. Pagal „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą 2014-05-02 PVM sąskaitą faktūrą (Invoice) No. (duomenys neskelbtini) kuria buvo įformintas prekių įsigijimas už 28 239,64 Eur (už tuo metu galiojusia valiuta 97 505,83 Lt) sumą;

4. Pagal „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą 2014-06-02 PVM sąskaitą faktūrą (Invoice) No. (duomenys neskelbtini) kuria buvo įformintas prekių įsigijimas už 91 140 Eur (už tuo metu galiojusia valiuta 314 688,19 Lt) sumą.

Taip pat laikotarpiu nuo 2014-04-10 iki 2014-12-31 augalų apsaugos priemonėms, kurių įsigijimą UAB „V.“ apskaitė pagal „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas fiktyvias PVM sąskaitas faktūras (Invoice) iš viso už tuo metu galiojusia valiuta 887 941,52 Lt (257 165,64 Eur), išrašė pardavimo PVM sąskaitas faktūras bei Medžiagų nurašymo aktais įformino jų nurašymą iš viso už tuo metu galiojusia valiuta 793 703,50 Lt (229 872,42 Eur). Po to, T. A., siekiant įteisinti prekių iš „(duomenys neskelbtini)“ atgabenimą į Lietuvą, jis organizavo fiktyvaus prekių gabenimo dokumentų įtraukimą į UAB „V.“ apskaitą, t.y. buhalterinę apskaitą tvarkiusiai įmonei UAB “T. p.“, kurios darbuotojai nežinojo apie daromą nusikalstamą veiklą, įtraukimui į apskaitą pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras kuriomis buvo įformintas fiktyvus įformintas krovinio pervežimo maršrutu (duomenys neskelbtini) paslaugų įsigijimas iš viso už tuo metu galiojusia valiuta 4 840 Lt (1 401,76 Eur) sumą su PVM: 1) 2014-01-15 PVM sąskaita faktūra TRA Nr. (duomenys neskelbtini) už tuo metu galiojusia valiuta 1 210 Lt; 2) 2014-04-28 sąskaita faktūra TR Nr. (duomenys neskelbtini) už tuo metu galiojusia valiuta 1 210 Lt; 3) 2014-06-07 PVM sąskaita faktūra TRA Nr. (duomenys neskelbtini) už tuo metu galiojusia valiuta 2 420 Lt. Po to T. A. atsiskaitymui su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformino iš viso tuo metu galiojusia valiuta 4 840 Lt (1 401,76 Eur) išdavimą grynais pinigais ir įtraukimui į apskaitą pateikė: 1) 2014-02-15 kasos pajamų orderio kvitą T Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytą T. A., pagal kurį buvo įformintas tuo metu galiojusia valiuta 1 210 Lt priėmimas iš UAB „V.“ vadybininko T. A. už krovinio pervežimą pagal PVM sąskaitą faktūrą TRA Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 2014-04-28 pinigų priėmimo kvitą T Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytą T. A., pagal kurį T. A. sumokėjo tuo metu galiojusia valiuta 1 210 Lt už krovinio pervežimą pagal sąskaitą faktūrą TR Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 2014-06-07 Kasos pajamų orderį T Nr. (duomenys neskelbtini) už krovinių pervežimą tuo metu galiojusia valiuta 2 420 Lt sumai pagal PVM sąskaitą faktūrą TRA Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytą nieko apie nusikalstamą veiką nežinojusios R. K., tuo metu galiojusia valiuta 2 420 Lt išlaidos pagal 2014-06-07 kasos pajamų orderį T Nr. (duomenys neskelbtini) įrašytos į T. A. avansinę apyskaitą 2014-06. Šiais savo veiksmais A. S. kartu su T. A. organizavo falsifikuotų augalų apsaugos priemonių pirkimą bei jų pristatymą į Lietuvos Respubliką. Tuo būdu A. S. šiais savo veiksmais vadovavo juridiniam asmeniui – bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, naudojamai neteisėtai veiklai nuslėpti.

6. T. A. ir A. S. ir V. S. buvo kaltinami pagal BK 204 straipsnio 1 dalį, tuo, kad veikdami kartu su G. P., pažeisdami 2000 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra: tapatus įregistruotam ženklui tapačioms prekėms ir (ar) paslaugoms; tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu“, to paties įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimą, numatantį, kad „Ženklo savininkas, vadovaudamasis šio straipsnio 1 dalies nuostatomis, gali uždrausti: siūlyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip jomis disponuoti, taip pat siūlyti bei teikti juo pažymėtas paslaugas“, 44 straipsnio 1 dalies, nustatančios, kad „ženklo savininkas turi teisę suteikti kitam asmeniui savanorišką išimtinę ar neišimtinę licenciją visoms arba daliai prekių ir (ar) paslaugų žymėti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba tam tikroje jos dalyje“, reikalavimus, neturėdami prekių ženklo savininkų (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įmonės B. C. A. reg. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įmonės S. I. A. reg. (duomenys neskelbtini) ar jų įgaliotų atstovų Lietuvoje leidimo, organizavo (duomenys neskelbtini) registruotos įmonės „(duomenys neskelbtini)“, kodas No. (duomenys neskelbtini), PVM kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), registravimą ir šios bendrovės direktoriumi įformino statytinį asmenį - A. M., tačiau faktiškai vadovavo minėtai bendrovei. T. A. tęsdamas nusikalstamos veiklos planą, naudodamasis visais įmonės „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitais, elektroninio pašto dėžute, disponuodamas A. M. vardu (duomenys neskelbtini) L. banke atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) valdymo įrankiais, klastodamas ir panaudodamas žinomai suklastotus dokumentus, kartu su A. S. duodamas nurodymus G. P. „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašyti prekių pirkimą ir pardavimą pateisinančius dokumentus, vykdyti susirašinėjimą elektroniniu paštu su prekių tiekėjais, vežėjais, pakuočių pardavėjais, „L.“ banko atstovais dėl A. M. sąskaitos valdymo, tiksliai per nenustatytus asmenis organizavo falsifikuotų augalų apsaugos priemonių pirkimą bei jų pristatymą į Lietuvos Respubliką. Žinodami, kad prekių tiekėjas yra ne (duomenys neskelbtini) registruota įmonė „(duomenys neskelbtini)“, o (duomenys neskelbtini) įmonės, siekdamas nuslėpti realų prekių tiekėją, kilmę ir gamintoją, siekdami įteisinti prekių tiekimą į Lietuvos Respubliką, žinodami, kad „(duomenys neskelbtini)“ realiai jokios veiklos nevykdo ir nevykdys, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. kovo 18 d., kai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus pareigūnai atliko kratą pas T. A. naudojamose negyvenamosiose patalpose adresu (duomenys neskelbtini), į Lietuvos Respubliką tiksliai nenustatytu būdu ir aplinkybėmis atgabeno falsifikuotas augalų apsaugos priemones, po ko T. A. šiose naudojamose patalpose, panaudodamas tam specialiai įgytą plastikinę tarą, kartu su V. S. išpilstė augalų apsaugos priemones, be prekių ženklo savininkų leidimo svetimu prekių ženklu pažymėjo didelį prekių kiekį ir laikė paruoštas realizacijai falsifikuotas augalų apsaugos priemones, kurių prekių apipavidalinimas neatitinka teisėtų gamintojų originalioms prekėms keliamų reikalavimų:

1. JAV įmonės (duomenys neskelbtini) („(duomenys neskelbtini) “), reg. (duomenys neskelbtini) atstovaujamos prekės ženklų:

1) “B.” 0,1 kg talpos indai - 27 vnt., viso 2,7 kg, teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių kaina 1 kg /968 Eur, viso 2613,6 Eur.

2) “B. (B. 75 WG) ” 0,5 kg talpos indai – 12 vnt., viso 6 kg, teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių kaina 1 kg/968 Eur, viso 5808 Eur.

3) “G.“ 0,5 l talpos indai - 811 vnt., viso 405,5 l, teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių kaina 1 kg/389,06 Eur, viso 157 765,58 Eur.

4) “E. 750 g/g WDG” 4 kartoninės statinės, viso be pakuotės apie 147 kg, teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių kaina 1 kg/621,74 Eur, viso 91395,06 Eur.

5) “G.“ 0,5 kg pakuotė - 90 vnt. viso 45 kg teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių kaina 1 kg/339,99 Eur, viso 15299,69 Eur).

6) E. 750g/g WD9 4 kartoninės statinės viso 149 kg, teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių kaina 1 kg/613,39 Eur, viso 91395,06 Eur.

2. (duomenys neskelbtini) įmonės B. C. A., reg. (duomenys neskelbtini) atstovaujamos prekės ženklų:

1) “C. ” 10 l talpos pakuotė - 110 vnt., viso 1100 l, teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių kaina 1 kg/14,35 Eur, viso 15785 Eur.

2) “G. 75 Wg“ (pastaba: analogiškas “A.“), teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių kaina 1 kg/540 Eur, viso 540 Eur.

3) “F.“ 5 l talpos pakuotė - 3 vnt., viso 15 l (pateiktas tyrimui mėginys nėra originalus, pakuotė ir ženklinimas neatitinka įmonės B. C. originalo, negali būti parduodamas Lietuvoje), teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių kaina 1 kg/33 Eur, viso 495 Eur.

4) “A.” (pastaba: analogiškas “G. 75 Wg”) 0,5 kg talpos pakuotė - 186 vnt., viso 93 kg, teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių kaina 1 kg/540 Eur, viso 50220 Eur.

3. (duomenys neskelbtini) įmonės S. I. A. reg. (duomenys neskelbtini) atstovaujamos prekės ženklų:

1) “A.“ 0,5 kg foliniai maišeliai – 740 vnt., ir 0,5 kg talpos pakuotė - 20 vnt., viso 380 kg, teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių kaina 1 kg/101 Eur, viso 38380 Eur.

2) “K.” 5 l talpos pakuotė - 34 vnt., viso 170 l, teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių kaina 1 kg/44 Eur, viso 7480 Eur.

1) “F.“ 5 l talpos pakuotė - 1 vnt., viso 5 l, teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių kaina 1 kg/13 Eur, viso 65 Eur.

2) “O.“ 10 l talpos pakuotė - 7 vnt., viso 70 l, teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių kaina 1 kg/28 Eur, viso 280 Eur.

3) “S.“ 5 l talpos pakuotė - 2 vnt., viso 10 l, teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių kaina 1 kg/14 Eur, viso 140 Eur.

5. Įmonės (duomenys neskelbtini) atstovaujamos prekės ženklų:

1) “M.“ 0,3 kg. talpos pakuotė - 256 vnt., viso 76,8 kg, teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių kaina 1 kg/1267 Eur, viso 97305,6 Eur.

2) “M.“ 0,133 kg talpos pakuotė – 27 vnt., viso 3,59 kg, teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių kaina 1 kg/1267 Eur, viso 4548,53 Eur.

3) “S. 750g/g” 1 statinė - apie 30 kg (statinėse turi būti po 20 kg), teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių kaina 1 kg/1267 Eur, viso 76020 Eur.

6. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovas Lietuvoje „B.“ atstovaujamos prekės ženklų:

1) “A. 0,5 kg” viso 21 kg, teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių kaina 1 kg/66,55 arba 109 Eur, viso 1376,55 Eur arba 2289 Eur.

7.12. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad apylinkės teismo nuosprendžiu nenagrinėtu paliktas tik civilinis ieškinys dėl turtinės žalos, kas yra aiškiai nurodyta nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, tačiau teismas nepriėmė jokio sprendimo dėl šioje baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl nuosprendis vien dėl šios aplinkybės turi būti keičiamas civilinio ieškinio dalyje. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad neturtinė žala juridiniam asmeniui pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį dėl nusikaltimo paprastai pasireiškia reputacijos pablogėjimu, juridinio asmens pažeminimu, jo socialinių santykių sumažėjimu ir kita (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2006). Tokios pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2000 m. balandžio 6 d. EŽTT sprendimas Comingersoll S. A. prieš Portugaliją). Šiuo metu galiojančio Prekių ženklų įstatymo 75 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad prekių ženklo savininko teises pažeidęs asmuo privalo atlyginti neturtinę žalą.

8. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje civilinio ieškovo atstovas pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, taip pat priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Prokurorė ir nuteistųjų gynėjai prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Civilinio ieškovo „B. C. A.“ atstovo advokato L. Kuprusevičiaus apeliacinis skundas atmetamas.

10. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo, visų pirma pažymėtina, kad duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo bendrosios nuostatos reglamentuotos BPK 20 straipsnyje. Baudžiamajame procese įrodymais gali būti tik teisėtais būdais įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų dėl įrodymų vertinimo ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo šališkas, įrodymų vertinimo klaidų ir kitų esminių BPK pažeidimų byloje nepadarė. Nėra objektyvaus pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir dėl įrodymų vertinimo padarytomis išvadomis, kad T. A., A. S. ir V. S. veiksmuose nėra jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 204 straipsnio 1 dalyje, požymių.

12. Civilinio ieškovo atstovas apeliaciniame skunde, ginčijant T. A., A. S. ir V. S. išteisinimą pagal BK 204 straipsnio 1 dalį, nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu bei BK 204 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimu, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik už tapataus svetimo ženklo panaudojimą neturint leidimo. Tačiau tokie civilinio ieškovo apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

13. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, numatančios, jog būtina sąlyga vertinant įrodymus yra vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nuostatų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, kas nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Skundžiamas nuosprendis iš esmės atitinka jam baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus. Nuosprendyje ne tik išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, bet taip pat aiškiai ir suprantamai išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai, t. y. kodėl savo išvadas teismas grindė vienais įrodymais, o kitais nesivadovavo.

14. Pagal BK 204 straipsnio (Svetimo prekių ar paslaugų ženklo naudojimas) 1 dalį baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas neturėdamas leidimo svetimu prekių ženklu pažymėjo didelį prekių kiekį ar pateikė jas realizuoti arba pasinaudojo svetimu paslaugų ženklu ir dėl to padarė didelės žalos. Už šią veiką atsako ir juridinis asmuo (BK 204 straipsnio 3 dalis). Šio nusikaltimo dalykas – kitam asmeniui priklausantis (svetimas) prekės ar paslaugų ženklas, kuris saugomas įstatymų nustatyta tvarka, bei tokiu ženklu pažymėtos prekės. Tik panašus į saugomą prekių ir paslaugų ženklą, tačiau jam netapatus (nors galimai ir klaidinantis) prekės ar paslaugų ženklas negali būti šio nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo dalykas ir tokio ženklo naudojimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal šį straipsnį. BK 204 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia tik veikimu vienu ar keliais šių alternatyvių būdų: a) didelio prekių kiekio pažymėjimu svetimu prekių ženklu neturint leidimo, b) svetimu prekių ženklu pažymėtų didelio prekių kiekio pateikimu realizuoti neturint leidimo, c) pasinaudojimu svetimu paslaugų ženklu neturint leidimo. Prekių pažymėjimas svetimu prekių ženklu reiškia tokio svetimo prekių ženklo patalpinimą (užrašymą, išsiuvinėjimą, įspaudimą, priklijavimą ir pan.) ant pačios prekės arba ant prekės etiketės ar prekės pakuotės. Prekių pateikimas realizuoti reiškia tokių svetimu prekių ženklu pažymėtų, prekių perdavimą (parduodant, dovanojant, mainant ar pan.) trečiajam asmeniui arba tokių veiksmų su svetimu prekių ženklu pažymėtomis prekėmis atlikimą, kurie aiškiai demonstruoja siekį tokias prekes platinti tretiesiems asmenims (prekių atvežimas į prekybos sandėlį, parduotuvę ar turgų, jų eksponavimas pardavimui, išdalinimas prekybos agentams, prekių platintojams ir pan.). Šio nusikaltimo subjektyviajai pusei būdinga tiesioginė ar netiesioginė tyčia.

15. BK 204 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dalykas yra tie prekių ir paslaugų ženklai, kurie saugomi įstatymų nustatyta tvarka. Tokiais saugomais prekių ir paslaugų ženklais yra laikomi: a) teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos kompetentingoje institucijoje įregistruoti prekių ir paslaugų ženklai; b) ženklai, kurie yra kompetentingai institucijai (Valstybiniam patentų biurui) paduotos paraiškos registruoti ženklą objektas; c) ženklai, kurie yra Lietuvos Respublikos galiojančios tarptautinės ženklo registracijos objektas; d) ženklai, kurie Lietuvos Respublikoje yra pripažinti plačiai žinomais (saugomi net neįregistruoti).

16. Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prekių ženklas – bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai. Šiame įstatyme prekių ženklui prilyginamas ir ženklas, skirtas paslaugoms žymėti.

17. Pagal BK 204 straipsnio 1 dalį T. A., A. S. ir V. S. buvo kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupe, neturėdami prekių ženklo savininko „B. C. A.“ leidimo, svetimu prekių ženklu pažymėjo didelį prekių kiekį ir laikė paruoštas realizacijai falsifikuotas augalų apsaugos priemones, kurių prekių apipavidalinimas neatitinka teisėtų gamintojų originalioms prekėms keliamų reikalavimų: “C. ” (110 vnt. 10 l talpos pakuotes - viso 1100 l), “G.“ (1 kg), “F.“ (3 vnt. 5 l talpos pakuotės – viso 15 l),“A.” (pastaba: analogiškas “ G. ”) (186 vnt. 0,5 kg talpos pakuotes, viso 93 kg).

18. Apklausiamas apylinkės teisme T. A. nurodė, kad prekių iš (duomenys neskelbtini) atvežimą organizavo D. F.. Prekės buvo tik pristatytos, tačiau jomis neprekiavo. Prekes iš (duomenys neskelbtini) pasitiko jis, sandėlį išnuomavo. Už etikečių klijavimą jis buvo atsakingas. Atvažiavo veikliosios medžiagos, ne produktai, jie jas išpilstė, užklijavo baltą popieriuką su pavadinimu, kad patiems atskirti. Užklijavo su netiksliu pavadinimu. Jei būtų norėję plagijuoti prekes, tai galėjo pasiimti originalią prekę, nusiplėšti lipdukus, nuvežti į spaustuvę ir padaryti panašius lipdukus ir užklijuoti, ir pateikti kaip originalią prekę. Bet to nesiekė. Pasirinko panašius pavadinimus į gamintojų, nes nenorėjo, kad būtų atitikmuo. Dalis produktų buvo pateikti kaip pavyzdys. Pas juos buvo veiklioji medžiaga, iš kurios paskui gaunamas produktas ir su ženklu nieko bendro neturi. Veiklioji medžiaga - tai ne galutinis produktas. Buvo tik keletas pardavimų galutinio produkto. Nespėjo daug parduoti. Nieko nemaišė. Veikli medžiaga yra vienas, o pavadinimas kitas, per daug neatskiedė medžiagų. Pripažįsta, kad jis organizavo etikečių spausdinimą, užrašė „E. m.“, originalas „S.“ nebuvo parašyta. Tos medžiagos niekam nepardavė. „A.“ atitinka originalą „G.“. Buvo gal du buteliukai su „G.“ pavadinimu iš (duomenys neskelbtini). Kita medžiaga - „S.“- originalas „M.“. Šito pardavė gal apie tris kilogramus. Daug produktų pardavinėdavo parodose. Ūkininkai žinojo, kad perka ne originalą, perka kaip pigesnį produktą. Jų veikliosios medžiagos kiekis neatitiko kilograme originalo. Pirkėjai nežinojo, kad tai yra „S.“, jie žinojo, kad yra veiklioji medžiaga, kad jie perka pagal veiklias medžiagas. „S.“ neįvardino lietuvišku pavadinimu. Tikras pavadinimas „M.“, o jį pavadino „M.“. F. pasakė atvažiavo tokia prekė „S.“ ir reikia užrašyti „M.“. V. S. nenurodydavo parduoti ūkininkams tas prekes, nurodydavo tik išvežioti.

19. Apylinkės teisme apklausiamas A. S. parodė, kad, augalų apsaugos priemonės buvo perkamos iš įvairių šalių, tame tarpe ir iš (duomenys neskelbtini). Patekdavo į Lietuvą antžeminiu transportu. Įvežimą į Lietuvą koordinavo pats F. Teoriškai prie falsifikuoto augalų apsaugos priemonių pirkimo prisidėjo, nes talkino (duomenys neskelbtini) piliečiui. Padėjo atidaryti įmones, stebėjo, kad atliktų pervedimus piniginius. (duomenys neskelbtini) buvo fasuojamos augalų apsaugos priemonės ir tai organizavo F. Etikečių klijavimą, taros nupirkimą, išpilstymą organizavo F. ir jis įpareigodavo savo darbuotojus. Dirbo T. A., V. S., dar samdydavo kitus. Prekiavo amonio salietra, kalcio fosfatu. Mano, kad tas medžiagas gaudavo iš (duomenys neskelbtini). Prekiavo „C.“- augalų apsaugos priemone. Ji buvo gaunama iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“. Prekiavo „G.“ - augalų apsaugos priemone. Gaudavo iš „(duomenys neskelbtini)“. S. –trąša, gaudavo iš (duomenys neskelbtini). Iš „(duomenys neskelbtini)“ gaudavo M. - augalų apsaugos priemonė, „G.“- augalų apsaugos priemonė, „S.“- augalų apsaugos priemonė. Tie produktai buvo registruoti Lietuvoje ir jais buvo leidžiama prekiauti, kurie buvo įvežti. Tie produktai nebuvo tokie kaip tos motininės registruotos bendrovės. Bet dženerikai ir būna, paprastesnis žymėjimas. Leido įvežti produktus į Lietuvą ir jais prekiauti. Darbuotojams nurodymą perpylinėti trąšas duodavo direktorius, o jam F.. F. yra minėjęs, kad nuperka stambaus išfasavimo ir pirkėjai negali nupirkti didelio išfasavimo. O dėl etikečių, tai privalo kažką užklijuoti. Ten ne etiketės net, ten lipdukai, ant jo parašytas vienas žodis. Jo žiniomis, nebuvo lipduko, kuris atitiktų „F.“ originalą. Buvo parašyta lotyniškomis raidėmis „F.“. Nėra matęs su kokiu užrašu iš (duomenys neskelbtini) atvažiavo produktas. Dokumentuose buvo angliškai parašyta. Ant taros būdavo panašus pavadinimas. Kaip atsidurdavo ant pakuotės lietuviškas užrašas nežino. „F.“ yra plačiai naudojamas ūkininkų, dauguma supranta ją kaip priemonę, kuri naikina vabalėlius. Atvykusios prekės iš (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) buvo įvairios. Buvo skirtinga ir spalva, ir kvapas, granuliavimas.

20. Apklausiamas apylinkės teisme V. S. dėl BK 204 straipsnio kaltės nepripažino, nurodė, kad dirbo vairuotoju įmonėje „H.“. Jam skambindavo G., T. dar J. iš „A.“. Važiuodavo ir veždavo trąšas, chemikalus. Kaltinime nurodyti pavadinimai girdėti. Augalų apsaugos priemonės buvo sandėliuojamos (duomenys neskelbtini) gatvėje, taip pat (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pilstė į mažesnes taras kokias penkias dienas T. nurodymu draugas, o jis (V. S.) uždarydavo talpas. Lipdukai buvo padėti. Buvo skirtingi ar du pavadinimai. Yra krūva viena ir padėti lipdukai, tai nereikia sumaišyti. Fasuoja į mažas talpas. Lipdukai buvo padėti prie krūvų. Pirmą kartą parodė T. kokius lipdukus klijuoti ir parodė į kokias talpas pilti. Buvo lipdukai, klijuodavo, kad patys nesumaišytų. Jis niekam nieko neparduodavo. Jei būdavo išrašytas kvitas, sąskaita, tai paimdavo pinigus. Gautus pinigus galėjo paduoti T., galėjo palikti P. Dar galėjo už juos užsipilti kuro. Sumos buvo nedidelės, gal 600 litų, 700 litų. Kad būtų vežęs 5000 litų, netiki, tokios sumos nėra matęs, gal 800 litų yra vežęs. Pagarsinus 2016 m. vasario 12 d. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo V. S. duotus parodymus (t. 27, b. l. 87 - 89) apie tai, kad jis ūkininkams realizuodavo augalų apsaugos priemones UAB „V.“ vardu pagal T. A. nurodymus, o gautus iš ūkininkų pinigus nuo 100 iki 5000 litų atiduodavo T. A. arba A. S., jis nepatvirtino jų kaip teisingų ir parodė, kad neprisimena, kokius parodymus davė, buvo apklaustas po karcerio, pareigūnai buvo uždėję antrankius. Buvo duotas nurodymas trąšas supilstyti iki kilogramo. Vadovas buvo ne tik T. A.. Sandėlio raktai dažniausiai būdavo mašinoje. Prekių neparduodavo, tik perduodavo. Kvitus gaudavo iš T. A., G. P.. A. yra perdavęs keletą kartų pinigus. Klijuodavo lipdukus ir fasuodavo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Matė medžiagas, kurias fasavo, jos skyrėsi. Lipdukai buvo skirtingų pavadinimų. Pirmą kartą parodė T. A. kokius lipdukus klijuoti ir parodė į kokias talpas pilti. Paduodavo važtaraščius T., ten buvo nurodytas prekės pavadinimas ir adresas, kur vežti. Vairuotoju dar dirbo ir R., kuris dirbdavo iki trečiadienio, o jis (V. S.) važiuodavo nuo ketvirtadienio. Jei būdavo daug trąšų, tai važiuodavo ir trečiadienį. Buvo oficialiai įdarbintas, buvo fiksuotas atlyginimas.

21. Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. kovo 18 d. faktų fiksavimo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad atvykus į (duomenys neskelbtini)esantį sandėlį, patalpas atrakino T. A.. Sandėlyje rastos herbicidinės prekės, kurios sukrautos ant palečių, įrengta fasavimo vieta, svarstyklės, kartoninės dėžės, traukos spinta, sandėlyje esantys herbicidai surūšiuoti kiek galima pagal esančius ant dėžių užrašytus pavadinimus (t. 8, b. l. 36-38, 44-47). Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. kovo 18 d. Prekių likučių patikrinimo akte nurodyta, kad sandėlyje (duomenys neskelbtini), tarp rastų augalų apsaugos priemonių yra „C.“ 10 l talpos 110 vnt. indelių, „A.” 0,5 kg talpos 186 indeliai, „G.“ 0,5 kg talpos 2 vnt. indelių, „F.“ 5 l talpos 3 vnt. indelių (t. 8 , b. l. 44-47).

22. 2015 m. kovo 18 d. kratos protokole nurodyta, kad atliktos kratos metu negyvenamose patalpose adresu (duomenys neskelbtini), kuriomis naudojosi T. A., dalyvaujant jam pačiam, rastos įvairios cheminės augalų apsaugos priemonės, pakuotės, įranga. Tarp rastų cheminių produktų, rasta „C.“ 10 l talpos 110 vnt. indelių, „A.” 0,5 kg talpos 186 indeliai, „G.“ 0,5 kg talpos 2 vnt. indelių, „F.“ 5 l talpos 3 vnt. indelių (t. 8, b. l. 169-200).

23. 2015 m. kovo 19 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015-03-18 atliktos kratos metu negyvenamose patalpose adresu (duomenys neskelbtini) aptikta įvairių augalų apsaugos produktų be apskaitos dokumentų, tuščių plastikinių (baltos spalvos) bei folinių (voko tipo) talpų, naudojamų minėtų produktų išfasavimui, etikečių su produkto pavadinimu (atspausdintų ant A4 formato lapo, su viena lipnia puse) bei elektroninės svarstyklės (t. 9, b. l. 1).

24. Kaip matyti iš 2015 m. balandžio 29 d. apžiūros protokolo ir 2017 m. kovo 17 d. apžiūros protokolo buvo apžiūrėtos cheminės medžiagos, paimtos atlikus kratą negyvenamose patalpose adresu (duomenys neskelbtini) (t. 18, b. l. 56-82).

25. Remiantis Lietuvos augalų apsaugos asociacijos 2015 m. spalio 20 d. specialisto išvada, cheminis preparatas „C.“ 10 l negali būti legaliai parduodamas Lietuvoje. Vienintelė galiojanti šio cheminio preparato su veikliąja medžiaga - (duomenys neskelbtini)- registracija yra „B. C.“ produktas „C.“. Preparato pakuotė ir ženklinimas neatitinka originalaus „B. C.“ produkto.

26. Cheminis preparatas „G.“ neatitinka „B. C.“ produkto (duomenys neskelbtini), registruoto Lietuvoje specifikacijų, nes trūksta vieno svarbaus formulianto. Vienintelė galiojanti (duomenys neskelbtini) registracija yra B. C. produktas G., todėl tyrimui pateiktas produktas negali būti legaliai parduodamas Lietuvoje. Naudota etiketė neatitinka dabartinės "G." etiketės. Ji neatitinka „B. C.“ dabartinės registracijos. Tai yra „B. C.“ produkto G. padirbinys.

27. Cheminis preparatas „F.“ 5 l neatitinka „B. C.“ produkto (duomenys neskelbtini) + (duomenys neskelbtini) + (duomenys neskelbtini) +167+43 (F.), registruoto Lietuvoje, specifikacijų. Tirto produkto sudėtyje yra NPE, kuris Europos Sąjungoje draudžiamas. Vienintelė galiojanti (duomenys neskelbtini) + (duomenys neskelbtini) + (duomenys neskelbtini)+167+43 registracija yra „B. C.“ produktas „F.“, todėl tirtas produktas negali būti legaliai parduodamas Lietuvoje. Gautas mėginys neturi tinkamos etiketės, tik lipduką su užrašu "F.“ 5 L. mėginys yra „B. C.“ produkto „F.“ padirbinys. F. yra registruotas Lietuvoje, tačiau „B. C.“ netiekia šio produkto rinkai nuo 2012 metų.

28. Cheminis preparatas „A.“ 0,5 kg neatitinka „B. C.“ produkto (duomenys neskelbtini), registruoto Lietuvoje, specifikacijų. Jo sudėtyje trūksta vienos svarbios sudėtinės dalies. Vienintelė galiojanti (duomenys neskelbtini) registracija yra „B. C. produktas G., todėl pateiktas preparatas negali būti legaliai parduodamas Lietuvoje. Preparatas neturi tinkamos etiketės, tik lipduką su užrašu „(duomenys neskelbtini)“. Tai „B. C.“ produkto G. padirbinys.

29. Apylinkės teisme apklausta specialistė Z. V. parodė, kad produktai nuotraukose ir jos atstovaujamieji produktai nėra nei tapatūs, nei panašūs, nes ar produktas tapatus galima nustatyti cheminę analizę ir čia pagal nuotrauką galima spręsti apie tai, kad jų pakuotės neatitinka, kad ženklinimo praktiškai nėra, o dėl cheminės sudėties galima nustatyti atlikus sudėties analizę. Kiek žinoma, tai kai kurių produktų analizės buvo atliktos. Pagal tai kas yra išvadoje, tai yra didžioji dalis neatitinka, 10 Nr. pažymėtas produktas yra su (duomenys neskelbtini) etikete. Visi cheminiai mišiniai, įskaitant augalų apsaugos produktus, į Lietuvos teritoriją gali būti įvežami, tik paženklinti etikete valstybine kalba, tai yra lietuvių kalba. Yra galimybė, kad etiketė būtų keliomis kalbomis, bet informacija skirtingomis kalbomis turi sutapti, tačiau tokio dalyko, kad į rinką būtų tiekiamas produktas su kitos valstybės valstybine kalba pažymėta etikete, to negalėtų būti ir tai yra nelegalu. Kitas produktas nuotraukoje yra su baltarusiška etikete. Dėl kai kurių produktų buvo atlikta cheminė analizė ir įrodyta, kad tai ne tas pats. Nišinio augalų apsaugos produkto cheminė analizė yra svarbus ir sudėtingas dalykas, net ir tokiu atveju, kai tos pačios įmonės, ta pati gamykla su tais pačiais įrenginiais yra perkeliami į kitą miestą yra iš naujo patiekiamas dokumentų rinkinys, atliekama 5 partijų analizė, atliekami mišinio stabilumo statistiniai vertinimai ir tai nėra taip paprasta, ir vienareikšmiška. Vartotojas gauna baltą buteliuką su baltais milteliais ir kažkokiu užrašu, bet labai svarbu veikliosios medžiagos kiekis, priemaišos ir visi kiti dalykai naudojimo instrukcija. Kad ūkininkas naudojo daug metų, tai yra netiesa. Ženklinimas yra nepaprastai svarbu. Visi augalų apsaugos produktai, kurie yra įvežami į Lietuvą, privalo būti registruoti ir tą registraciją atlieka Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Kad gauti registraciją reikia pateikti duomenis. Prekės ženklų specialisto asociacijoje neturi, reiktų kreiptis į patentų biurą ar kitus ekspertus, kurie yra tos srities.

30. Taigi, kaip matyti iš minėtos Lietuvos augalų apsaugos asociacijos 2015 m. spalio 20 d. specialisto išvados, cheminiai preparatai „C.“, „F.“, „A.“ ženklinimas neatitinka originalaus „B. C.“ produktų ženklinimo, ant minėtų preparatų pakuočių iš esmės yra užklijuoti lipdukai su pavadinimais, panašiais į civilinio ieškovo registruotus prekinius ženklus, tai nėra originalūs prekės ženklai, ką iš esmės savo parodymuose teigė ir T. A., nurodęs, kad ant veikliųjų medžiagų pakuočių buvo užklijuotos etiketės, kad jie patys žinotų kur kokia cheminė medžiaga yra supilstyta.

31. Atsižvelgiant į išdėstytus išteisintųjų parodymus, taip pat kratos metų rastų augalų apsaugos priemonių apžiūros protokolų duomenis bei specialisto išvadas, įvertinus tai, kad prekių ženklai - „C.“ 10 l, „F.“ 5 l, „A.“ 0,5 kg, nors skamba ar vizualiai atrodo panašiai į „B. C.“ registruotus prekės ženklus „C.“, „F.“, tačiau jie akivaizdžiai nėra tapatūs, todėl nėra pagrindo išvadai, kad kratų metu rastas didelis kiekis falsifikuotų augalų apsaugos priemonių buvo pažymėtos svetimais - įmonei „B. C.“ priklausančiais prekės ženklais. Todėl teigti, kad T. A., A. S. ir V. S., neturėdami teisėto prekės ženklo „B. C.“ leidimo, pažymėjo ir laikė realizavimui didelį kiekį augalų apsaugos priemonių, pažymėtų svetimu prekės ženklu, nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad prekių ženklai „C.“ 10 l, „F.“ 5 l, „A.“ 0,5 kg gali būti pripažinti klaidinančiai panašiais į „B. C.“ registruotus prekės ženklus, tačiau, tokiu atveju civilinis ieškovas, kaip jo vardu registruotų prekės ženklų savininkas, savo pažeistas teises gali ginti civilinio proceso tvarka. Kadangi kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis priemonėmis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ir pan.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).

32. Dėl prekės ženklo „G.“, kuriuo T. A., A. S. ir V. S. pažymėjo prekes ir laikė jas realizavimui, teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad vizualiai kratų metu rasto šio augalų apsaugos priemonių preparato ženklinimas galėtų būti įvertintas kaip tapatus „B. C.“ priklausančiam prekės ženklui „G.“, nes vizualiai atitinka įregistruoto prekės ženklo požymius, tačiau įvertinus tai, kad šiuo prekės ženklu pažymėta buvo ir laikyta realizavimui tik 1 kg minėtos medžiagos (2015 m. kovo 18 d. kratos protokolas, t. 8, b. l. 169-200), daro išvadą, kad minėto prekių kiekio pažymėjimas ir laikymas realizavimui nesudaro nusikaltimo, numatyto BK 204 straipsnio 1 dalyje, būtinojo objektyviosios pusės požymio – didelio prekių kiekio.

33. Pažymėtina, kad BPK 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas šio Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai. Taigi, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, tai yra nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-317-719/2018 ir kt.). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Konvencijos 6 straipsnio 2 dalį, taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (pvz., 1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber?, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96).

34. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija, remdamasi anksčiau išdėstytais motyvais, sprendžia, kad, byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, jog būtų paneigta T. A., A. S. ir V. S. nekaltumo prezumpcija, ir jie būtų pripažinti kaltais dėl jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 204 straipsnio 1 dalyje.

35. Priešingos išvados neleidžia daryti ir apeliacinio skundo teiginiai, kad T. A., V. S. ir A. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 204 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra formali ir nereikalauja privalomai nustatyti padarinius ir priežastinį ryšį tarp jų ir veikos. Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio, minėti asmenys išteisinti pagal BK 204 straipsnio 1 dalį buvo ne todėl, kad nebuvo nustatytas priežastinis ryšys tarp nusikalstamų veikų ir padarinių, bet todėl, kad nebuvo nustatyta, jog padaryta nusikalstama veika.

36. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad T. A., A. S. ir V. S. buvo inkriminuoti Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, 38 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 44 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimai, tačiau apylinkės teismas dėl šių įstatymo normų nepasisakė. Civilinio ieškovo atstovo teigimu, remiantis šiomis normomis neteisėtu laikomas ne tik tapataus prekės ženklo neteisėtas panaudojimas, bet ir klaidinamai panašaus į jį, jeigu dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu, tačiau su tokiu teiginiu teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

37. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 204 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis įtvirtinta BK XXXI skyriuje Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai, t. y. tokiu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas siekė apsaugoti ekonomiką ir verslo tvarką, bei prekių ženklų savininkus ar jų atstovus nuo galimos patirti žalos, taip pat apsaugoti vartotojus nuo svetimais prekių ženklais pažymėtų prekių. Kadangi svetimu prekių ar paslaugų ženklu pažymėtų prekių ar paslaugų patekimas į rinką yra aiškiai pavojingesnis už panašių ar klaidinamai panašių prekių ar paslaugų ženklų patekimą į rinką, todėl ir baudžiamoji atsakomybė pagal minėto straipsnio dispoziciją kyla tik už svetimo tapataus prekių ar paslaugų ženklo panaudojimą. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje teigiama, jog baudžiamoji teisė neturi būti plečiamai aiškinama kaltinamojo nenaudai, o nusikaltimas turi būti tiksliai apibrėžtas įstatyme, todėl baudžiamoji atsakomybė pagal BK 204 straipsnio 1 dalį kyla tik už didelio kiekio svetimu, tapačiu, prekių ženklu pažymėjimą, pateikimą jas realizuoti, o ne už klaidinamai į jį panašaus prekės ženklo panaudojimą.

38. Juo labiau, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 70 straipsnio 1 dalimi pareiškėjas, ženklo savininkas ar jų teisių perėmėjai, gindami savo teises, taip pat išimtinių licencijų licenciatai, gindami jiems suteiktas teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti: pripažinti jų teises; įpareigoti nutraukti neteisėtus veiksmus; uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala; atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas, o šio įstatymo 75 straipsnyje nurodytais atvejais – ir neturtinę žalą; taikyti kitus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus teisių gynimo būdus. Minėto įstatymo 75 straipsnis nurodo, kad turtinės žalos atlyginimo tvarką reglamentuoja būtent Civilinis kodeksas ir Prekių ženklų įstatymas. Todėl, pažeidus prekės ženklo savininko teises, dėl tokio pobūdžio teisių į prekės ženklo nuosavybę pažeidimo gynimo, pirmiausiai susiklosto civiliniai teisiniai santykiai. Baudžiamoji atsakomybė, kaip ultima ratio (paskutinė priemonė), pagal BK 204 straipsnį turėtų kilti tik tuo atveju, kai prekės ženklo savininkas negali apginti savo pažeistų teisių civilinėmis teisinėmis priemonėmis, taip pat kai faktinės aplinkybės (pažeidimo mastas, piktybiškumas, padaryta žala ir pan.) rodo didelį pažeidimo pavojingumo laipsnį. Baudžiamosios teisės normos šiam savo esme civiliniam ginčui spręsti neturėtų būti taikomos ir dėl to, kad BK 204 straipsnyje nustatyti baudžiamosios atsakomybės už prekės ženklo savininko teisių pažeidimus tikslai nėra kompensaciniai, jie pirmiausia skirti ne teisių į prekės ženklo nuosavybę pažeidimu padarytai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, o baudžiamojo įstatymo nustatytai sankcijai už šią pavojingą veiką pritaikyti. Byloje pareikštas ir pirmosios instancijos teismo paliktas nenagrinėtas civilinės ieškovės įmonės „B. C.“ atstovo civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos, kildinamos iš civilinės ieškovės negautų pajamų, o neturtinė žala motyvuojama civilinės ieškovės reputacijos pablogėjimu ir prekės ženklo sumenkinimu. Taigi byloje kilęs ginčas dėl (duomenys neskelbtini) įmonės „B. C.“ teisių į prekės ženklą, įtvirtintų Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio, pažeidimo, kurį išsprendus pirmiausiai siekiama būtent kompensacinių tikslų, turėtų būti spręstinas prioritetą teikiant civilinės teisės nustatytoms tokių ginčų sprendimo priemonėms. Pažymėtina, kad ir civilinio ieškovo atstovo pateiktame apeliaciniame skunde nurodyta ES teismų praktika, kuria siūloma remtis nagrinėjamoje byloje dėl prekių ženklo savininko išimtinių teisių gynimo (Europos Sąjungos Bendrojo Teismo 2005 m. balandžio 20 d. sprendimo byloje F. C. v. VRDT, T-211/03, 33 punktas, 2007 m. vasario 13 d. sprendimo byloje Ontex NV v. VRDT, T-353/04, 74 punktas), suformuota išimtinai civilinėse, o ne baudžiamosiose bylose.

39. Apeliaciniame skunde taip pat buvo prašoma, pripažinus T. A., A. S. ir V. S. kaltais pagal BK 204 straipsnio 1 dalį, tenkinti civilinio ieškovo pareikštą civilinį ieškinį dėl 67 040 eurų turtinės ir 10 000 eurų neturtinės žalos priteisimo solidariai iš kaltų asmenų.

40. BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad teisėjų kolegija atmeta civilinio ieškovo apeliacinį skundą dėl T. A., A. S. ir V. S. pripažinimo kaltais pagal BK 204 straipsnio 1 dalį ir palieka apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nuosprendį dėl minėtų asmenų išteisinimo nepakeistą, pagrindo tenkinti pateiktą civilinį ieškinį nėra.

41. Apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamas nuosprendis turėtų būti keičiamas ir dėl to, kad apylinkės teismas neišsprendė klausimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo civiliniam ieškovui. Nors skunde pagrįstai teigiama, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodoma, jog paliekami nenagrinėti civilinių ieškovų „B. C. S. A.“ ir „(duomenys neskelbtini)“ civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo, tačiau iš nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytų teismo išvadų ir motyvų matyti, kad teismas, vadovaudamasis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, nusprendė palikti nenagrinėtais civilinių ieškovų pareikštus civilinius ieškinius, kas leidžia teigti, jog jie buvo palikti nenagrinėti visa apimtimi, o nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytas tik rašymo apsirikimas, kuris ištaisytinas, šią nuosprendžio dalį išdėstant taip: „Civilinių ieškovų „B. C. S. A.“ ir „(duomenys neskelbtini)“ civilinius ieškinius palikti nenagrinėtais.

42. Civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) Respublikos įmonės „B. C. A.“ atstovas advokatas L. Kuprusevičius pateikė prašymą dėl 2956,03 eurų dydžio civilinio ieškovo patirtų atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo ir šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Šią išlaidų sumą prašoma priteisti solidariai iš T. A., A. S. ir V. S..

43. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tik pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti civilinės ieškovės turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip civilinės ieškovės atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos taikomos ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013, 2K-52-942/2016 ir kt.).

44. Šioje byloje T. A., A. S. ir V. S. nėra pripažinti kaltais pagal BK 204 straipsnio 1 dalį. Apeliacine tvarka apygardos teisme byla nagrinėjama pagal civilinio ieškovo atstovo apeliacinį skundą, jis atmetamas, todėl nėra pagrindo tenkinti ir civilinio ieškovo atstovo prašymo dėl proceso išlaidų priteisiamo BPK VIII skyriaus nustatyta tvarka.

45. Apeliacinio skundo argumentai dėl augalų apsaugos priemonių sunaikinimo išlaidų priteisimo, neanalizuotini, kadangi tai nėra nagrinėjamos bylos ir šios apeliacijos dalykas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Civilinio ieškovo B. C. AG atstovo advokato Lino Kuprusevičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Ištaisyti rašymo apsirikimą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje dėl civilinių ieškinių ir šią dalį išdėstyti taip: „Civilinių ieškovų „B. C. S. A. ir „(duomenys neskelbtini)“ civilinius ieškinius palikti nenagrinėtais.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.