Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-179/2014

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-01-17
Bylos Nr.: 2A-179/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00987-2012-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Gintaras Pečiulis, Artūras Driukas, Audronė Jarackaitė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Olifėja“
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Žalgirio loto“

Kategorijos

44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
44.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-179/2014Proceso Nr. 2-55-3-00987-2012-4Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.17; 44.2.4 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Olifėja“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Žalgirio loto“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4624-656/2012 pagal nurodyto ieškovo ieškinį paminėtam atsakovui dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Olifėja“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu Prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 50, 51 straipsnių ir Konkurencijos įstatymo (toliau – KĮ) 17 straipsnio pagrindais, kuriuo prašė teismo priteisti iš atsakovo UAB „Žalgirio loto“ 25 026 Lt nuostolių, patirtų dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, atsakovui naudojant prekių ženklą „Puodas aukso“ (reg. Nr. 58760), klaidinančiai panašų į ieškovo prekių ženklą „Aukso puodas“ (reg. Nr. 33267), bei 32 800 Lt nuostolių dėl ieškovo lėšų laikymo teismo depozite, iš viso – 57 826 Lt nuostolių atlyginimo (1 – 5 b. l.).

Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimu iš dalies patenkintas ieškovo UAB „Olifėja“ ieškinys atsakovui UAB „Žalgirio loto“, pripažinta negaliojančia atsakovo UAB „Žalgirio loto“ prekių ženklo „Puodas aukso“ registracija Nr. 58760, uždrausta atsakovui naudoti prekių ženklą „Puodas aukso“ savo komercinėje veikloje Lietuvoje žymėti 16, 20, 25, 28, 35, 36, 41 klasės prekėms ir paslaugoms; atsakovas įpareigotas savo lėšomis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sunaikinti visus loterijos bilietus bei reklaminę medžiagą, kurie atsakovo neteisėtai yra pažymėti prekių ženklu „Puodas aukso“, esančius pas atsakovą ar trečiuosius asmenis; be to, teismas nusprendė grąžinti ieškovui UAB „Olifėja“ iš Vilniaus apygardos teismo depozitinės sąskaitos 200 000 Lt užstatą, įneštą pagal Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 19 d. nutartį nuostolių, galimų dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, užtikrinimui. Pasak ieškovo, teismas sprendime konstatavo, kad, atlikdamas minėtus neteisėtus veiksmus, atsakovas gaudavo pajamas už loterijos bilietų, pažymėtų „Puodas aukso“ prekių ženklu, pardavimą. Ieškovo nuomone, nustatant jo patirtų nuostolių dydį, kuris lygus atsakovo gautai naudai, ieškovas turi pareigą pateikti tik tuos įrodymus, kurie patvirtintų atsakovo gautas bendras pajamas, o atsakovas turi įrodyti gautą grynąją naudą (tai yra naudą, gautą, atskaičius išlaidas) (PŽĮ 51 str. 5 d.); pagal Valstybinės lošimų priežiūros komisijos pateiktą informaciją apie atsakovo veiklos rezultatus, organizuojant loteriją, kurios bilietai buvo neteisėtai pažymėti prekių ženklu „Puodas aukso“, atsakovo gautas bendras pajamas sudaro 50 421 Lt, o, atmetus išlaidas, gautas pelnas yra 25 026 Lt, kuris pripažintinas ieškovo nuostoliais. Teigė, kad pagal Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 19 d. nutartį galimų atsakovo nuostolių užtikrinimui jis buvo įmokėjęs į teismo depozitinę sąskaitą 200 000 Lt, kurie buvo teismo depozitinėje sąskaitoje laikotarpiu nuo 2009-03-30 iki 2012-01-12, o ieškovo paskaičiavimu, už minėtą laikotarpį 6 proc. metinės palūkanos sudaro 32 800 Lt sumą, kuri pripažintina ieškovo nuostoliais.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Žalgirio loto“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti (62 – 64 b. l.). Nurodė, kad loterija buvo nuostolinga, todėl jis iš loterijos naudos negavo; faktines jo išlaidas patvirtina pateiktos sąskaitos. Atsakovas nesutiko, kad įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendime preziumuojama atsakovo kaltė, nes ji yra neįrodyta; atsakovas veikė teisėtai, nes valstybės institucijos Valstybinis patentų biuras atliko prekių ženklo ekspertizę ir įregistravo prekių ženklą „Puodas aukso“, o Valstybinė loterijų priežiūros komisija suderino atsakovo pateiktas loterijos „Puodas aukso“ taisykles. Atsakovo nuomone, ieškovas savo iniciatyva nusprendė pasinaudoti laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir suprato, kad teismas gali savo iniciatyva pareikalauti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo; ieškovas pats sutiko su teismo nutartimi įmokėti 200 000 Lt užstatą ir jos neapskundė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškovo UAB „Olifėja“ ieškinį patenkino iš dalies, priteisdamas ieškovo naudai iš atsakovo UAB „Žalgirio loto“ 32 800 Lt nuostolių atlyginimo; atmetė kitą ieškinio dalį (142 – 145 b. l.).

Teismas nurodė, kad įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-407-450/2010 konstatuota, jog atsakovas, paduodamas paraišką registruoti prekių ženklą „Puodas aukso“ (reg. Nr. 58760), jau žinojo apie ieškovo UAB „Olifėja“ organizuojamą loteriją „Perlas“, kurioje pagrindinis prizas yra „Aukso puodas“, nes ieškovo prekių ženklas „Aukso puodas“ registruotas nuo 1999 metų ir yra įgijęs pripažinimą tarp „visų“ Lietuvos vartotojų; prieš atsakovui pradedant platinti ginčijamą loteriją, ieškovas 2009-01-12 pateikė atsakovui rašytinę pretenziją, kurioje buvo prašoma nutraukti naudoti žymenį „AUKSO PUODAS“/„PUODAS AUKSO“. Teismas konstatavo, kad atsakovas kaltas dėl neteisėto loterijos platinimo (CK 6.246 – 6.249 str.).

Pasak teismo, ieškovas, skaičiuodamas atsakovo jam padarytų nuostolių dydį pagal PŽĮ 50, 51 straipsnius, atsakovo preliminarų pelną apskaičiavo, remdamasis prielaidomis apie įprastas loterijų rengimo išlaidas, kurios nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis, o atsakovas pateikė skaičiavimą, grindžiamą faktinėmis išlaidomis, pagal jo duomenis, loterijos „Puodas aukso“ rezultatas yra 30 483,23 Lt nuostolis; atsakovas faktines išlaidas įrodinėja pateiktomis paslaugų sutartimis, sąskaitomis – faktūromis, mokėjimo pavedimais. Teismas pažymėjo, kad ieškovo atstovė baigiamojoje kalboje nurodė, jog visos atsakovo patirtos išlaidos neįrodytos kaip patirtos faktiškai, nes nėra įrodymų dėl faktinio atsakovo nurodytų išlaidų sumokėjimo.

Teismas nurodė, kad, vadovaujantis civilinio proceso dispozityvumo ir rungtyniškumo principais, ieškovo atstovė pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje bei nagrinėjant bylą teismo posėdyje nekėlė argumentų, kad atsakovas faktiškai nepatyrė visų jo nurodytų išlaidų, neprašė pateikti visų išlaidų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, todėl sprendė, kad pateiktais dokumentais atsakovas įrodė, jog loterijos platinimas buvo nuostolingas, o ieškovas nepaneigė šio atsakovo argumento (CPK 12 ir 13 str., 178 str.). Teismas konstatavo, kad loterija „Puodas aukso“ nebuvo pelninga, todėl nėra pagrindo priteisti 25 026 Lt žalos, lygios atsakovo gautai naudai, atlyginimo, kad nepagrįstas ieškovo argumentas, jog atsakovo patirtos išlaidos turi būti mažinamos proporcingai neišplatintų bilietų skaičiui, nes atsakovo surengta loterija „Puodas aukso“ vertinama kaip vientisas nedalomas projektas.

Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. vasario 19 d. nutartimi buvo įpareigojęs ieškovą iki 2009 m. kovo 30 d. įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 200 000 Lt kaip atsakovo nuostolių, galimų dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimą; ieškovo sumokėta 200 000 Lt suma buvo grąžinta tik įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo buvo patvirtinta aplinkybė, kad atsakovas, registruodamas bei naudodamas prekių ženklą „PUODAS AUKSO“, pažeidė ieškovo, kaip ankstesnio prekių ženklo savininko, teises, taip pat sąžiningos konkurencijos principus. Be to, 2009 m. gegužės 21 d. atsakovas dar kartą kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas, be minėtų 200 000 Lt, įpareigoti ieškovą įmokėti į teismo specialiąją sąskaitą papildomus 62 988,09 Lt, nes teismo nustatyta suma nėra pakankama nuostolių, galinčių atsirasti dėl byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, užtikrinimui. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas tiesiogiai siekė, jog ieškovas įmokėtų tam tikrą sumą pinigų ir tokiu būdu patirtų nuostolius; be to, atsakovo pozicija prieštaringa, nes nagrinėjamoje byloje atsakovas teismui pateikė detalų nuostolių, susijusių su „Puodas aukso“ loterija, paskaičiavimą, ir pažymoje nurodytas nuostolių dydis sudaro tik 30 483,23 Lt, o ne 262 988,09 Lt, kuriuo buvo prašoma užtikrinti.

Teismas teigė, kad nepagrįstai didelę atsakovo prašytą pinigų sumą dėl papildomų nuostolių užtikrinimo, vertina kaip pažeidžiančią teisėtų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principą, nepagrįstą bandymą suvaržyti ieškovo teisę naudotis nurodytais pinigais; kad ieškovas yra pelno siekianti įmonė, kurios tikslas yra tinkamai panaudoti turimus piniginius išteklius ir uždirbti pajamas, o atsakovas sąmoningai siekė suvaržyti ieškovo teisę naudotis į teismo specialiąją sąskaitą sumokėtais pinigais beveik tris metus, todėl atsakovo elgesį įvertino kaip neteisėtą, o atsakovo kaltę įrodyta (CPK 185 str.). Teismo teigimu, atsakovas neginčijo priteistinų palūkanų už nurodytos ieškovo sumos (200 000 Lt) laikymą teismo depozitinėje sąskaitoje dydžio, todėl priteisia ieškovui jo prašomą 32 800 Lt (1025 dienos x 0.016 proc.(6 proc./365 d.) x 200 000 Lt) nuostolių atlyginimą, susijusį su piniginiu užstatu, įneštu į teismo depozitinę sąskaitą CPK 147 straipsnio pagrindu.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Olifėja“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas reikalavimas pripažinti 25 026 Lt dydžio atsakovo naudą ieškovo nuostoliais ir priteisti šią sumą ieškovui, bei priimti naują sprendimą - patenkinti nurodytą reikalavimą ir priteisti ieškovo naudai iš atsakovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (156 – 159 b. l.). Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad:

Teismas neteisingai sprendė, jog ieškovo paskaičiuota jo nuostolių, patirtų dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, suma, atitinkanti atsakovo pajamas, gautas iš šių veiksmų, pagrįsta abstrakčiomis prielaidomis. Ieškovo prašoma priteisti nuostolių suma apskaičiuota pagal didesnę įrodomąją galią turinčio dokumento, t. y. Valstybinės lošimų priežiūros komisijos, pateiktą informaciją apie atsakovo veiklos rodiklius už laikotarpį, kai atsakovas organizavo loteriją, kurios bilietai buvo neteisėtai žymimi atsakovo prekių ženklu „Puodas aukso“, įvertinus galiojančių teisės aktų imperatyviomis nuostatomis nustatytas privalomąsias atsakovo sąnaudas;Atsakovas neįrodė neva patirtų išlaidų, lėmusių atsakovo organizuotos loterijos nuostolingumą, nes:Atsakovo pirmosios instancijos teismui pateiktos sąskaitos – faktūros bei buhalterinė pažyma patvirtino tik tai, kad tam tikros paslaugos buvo užsakytos, t. y. galimus minėtų paslaugų kaštus, bet ne realiai patirtas išlaidas, o dokumentai, įrodantys, kad šios išlaidos realiai buvo, nėra pateikti, taigi atsakovas neįrodė turėtų išlaidų pagrįstumo ir jos negali būti atskaitomos iš gautų pajamų;Pagrįstas išlaidas už 200 000 vnt. bilietų spausdinimą bei transportavimą sudaro tik tos išlaidos, kurios yra tiesiogiai susijusios su išplatintų bilietų skaičiumi, t. y. 16 807 vnt., nuo kurių pardavimo kiekio bei gautų pajamų yra skaičiuojama ieškovo patirta žala, todėl galėtų būti mažinamos iki 2 071 Lt, nes ieškovo patirta žala skaičiuojama gautomis pajamomis už parduotus bilietus;Kadangi iš neteisės negali kilti teisė, atsakovo išlaidos, susijusios su loterijos bilietų išvežiojimu/surinkimu į/iš prekybos centrų po to, kai atsakovas buvo įpareigotas teismo sustabdyti prekybą bilietais dėl ieškovo teisių pažeidimo, negali būti įtrauktos į atsakovo sąnaudas, išskaičiuotinas iš jo gautų pajamų, priteisiant žalos atlyginimą ieškovui, kaip negali būti įtrauktos į nurodytas sąnaudas ir VPB sumokėtas mokestis už neteisėto prekių ženklo įregistravimą bei bylinėjimosi išlaidos, patirtos teisme, nagrinėjant ankstesnę bylą;Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad, vadovaudamasis Loterijų ir azartinių lošimų mokesčio įstatymu ir Loterijos įstatymu, atsakovas sumokėjo 5 proc. mokestį, taikomą organizuojant loterijas, ir 8 proc. skyrė labdarai ar paramai; arba, kad sumokėjo 10 proc. komisinį mokestį nuo parduotų loterijos bilietų vertės pagal Loterijų bilietų platinimo ir aptarnavimo organizavimo sutarties 3.1. p., kad patyrė išlaidas, susijusias su darbo užmokesčio sąnaudomis (2 156 Lt);Skundžiama sprendimo dalis dėl ieškovo ieškinio reikalavimo atmetimo, yra nemotyvuota, teismui nepateikiant išsamios argumentacijos dėl atsakovo teismui pateiktų atsakovo sąnaudas ginčo loterijai organizuoti neva patvirtinančių dokumentų, t. y. ieškovo nuostoliais pripažintos atsakovo gautos naudos dydžio, vertinimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo jo netenkinti (170, 171 b. l.). Nurodo, kad jis paruošė ir pateikė į bylą didelį kiekį rašytinių įrodymų, kurių ieškovas nevertino ir dėl kurių ieškovas nepasisakė, į teisėjo raginimą pasisakyti dėl pateiktų įrodymų, pareikšdavo, jog pasisakys per baigiamąsias kalbas. Atsakovo teigimu, kadangi loterija „Puodas aukso“ ieškovo iniciatyva buvo uždrausta ją tik pradėjus, atsakovas patyrė net 30 000 Lt nuostolių, todėl negali būti taikoma PŽĮ 51 straipsnio 2 dalis, nes atsakovas nėra ir nebuvo gavęs jokios naudos, pelno ar papildomų pajamų; ieškovo pateiktas UAB „Žalgirio loto“ preliminaraus pelno už išplatintą loteriją „Puodas aukso“ paskaičiavimas neatitinka rašytiniams įrodymams keliamų reikalavimų, nes jame nėra faktinių duomenų, be to, jis nepasirašytas, atsakovo pelnas paskaičiuotas klaidingai, ieškovas bilietų „Puodas aukso“ spausdinimo sąnaudas nurodė netinkamai. Atsakovo nuomone, ieškovas neįrodė būtinų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės, organizuojant loteriją „Puodas aukso“, todėl nėra pagrindo taikyti atsakovo atžvilgiu civilinės atsakomybės pasekmių ir tenkinti ieškovo ieškinį.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Žalgirio loto“ prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimą, panaikinant sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo ieškovui 32 800 Lt nuostolių atlyginimo (149 – 153 b. l.). Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nepagrįstai patenkinto ieškovo reikalavimo dalį dėl palūkanų už ieškovo įneštą užstatą, kuris buvo laikomas teismo depozitinėje sąskaitoje beveik 3 metus, tuo pagrindu, kad atsakovas neva sąmoningai siekė suvaržyti ieškovo teisę naudotis į teismo specialiąją sąskaitą sumokėtais pinigais. Teismas paskaičiavo 6 proc. dydžio palūkanų sumą nuo įmokėto į depozitą užstato už tris metus, nes šios bylos nagrinėjimo laikotarpį (Vilniaus apygardos teisme ir Lietuvos apeliaciniame teisme) sudarė daugiau nei trys metai, tačiau šiuo metu Lietuvos teismų, ypač Apeliacinio teismo, darbo krūviai yra kelis kartus padidėję, o atsakovas negali prisiimti atsakomybės už ilgą bylos nagrinėjimo laikotarpį, nes šios priežastys atsirado ne dėl jo kaltės, o dėl ilgų bylos nagrinėjimo terminų;Teismas, nustatydamas ieškovui pareigą užtikrinti nuostolių atlyginimą, prognozavo, kad gali atsirasti nuostoliai dėl ieškovo prašomų pritaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, ir byloje buvo duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovas patirs nuostolių; bylos iškėlimo metu teismas nusprendė tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tik tada, kai bus įnešta nuostolių užtikrinimo suma, tačiau į šias aplinkybes teismas neatsižvelgė ir palūkanas paskaičiavo be išlygų už visą bylos nagrinėjimo laikotarpį;Ieškovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo turėjo būti sprendžiamas CK normų pagrindu, tačiau ieškovas nepateikė teismui įrodymų dėl atsakovo padarytų neteisėtų veiksmų; pagal bylos duomenis, net dvi valstybinės institucijos, t. y. Lietuvos Respublikos Valstybinis patentų biuras ir Valstybinė lošimų priežiūros komisija, atliko atsakovo veiksmų kontrolę, ir tik po to ginčo loterija buvo pradėta platinti; akivaizdu, kad ieškovui palankus teismo sprendimas negali iš karto iššaukti neigiamas pasekmes atsakovui kitoje byloje, nes civilinė atsakomybė yra savarankiškas civilinės teisės institutas;Teismas šioje byloje pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes įrodymus vertino ieškovo naudai, svarbius ir reikšmingus įrodymus atsisakė vertinti, todėl byla išnagrinėta neteisingai, o atsakovo tiesioginės kaltės dėl nuostolių nėra, nes jis neturėjo tikslo ir nesiekė suvaržyti ieškovo teisės naudotis į teismo specialiąją sąskaitą sumokėtais pinigais; ieškovas elgėsi pasyviai ir sutiko, kad 3 metus jo pinigai būtų teismo sąskaitoje, neteikė prašymų sumažinti pervestą sumą bylos nagrinėjimo metu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas UAB „Olifėja“ prašo jį atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (166 – 168 b. l.). Nurodo, kad teismui tenkinus ieškovo atsakovui pateiktą ieškinį, atsakovo kaltė, taip pat aplinkybė, kad nuostolių užtikrinimo institutas byloje taikytas nepagrįstai, preziumuojamas, atitinkamai ieškovas įgijo teisę prašyti nuostolių, atsiradusių nepagrįstai suvaržius jo teises, atlyginimo, kas ir buvo padaryta teismui pateikus atskirą ieškinį; ieškovo prašymas taikyti ankstesnėje byloje Nr. 2-407-450/2010 laikinąsias apsaugos priemones buvo teisėtas ir pagrįstas, nes teismas patenkino ieškovo ieškinį. Ieškovo nuomone, atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu veikė kryptingai ir aktyviai, siekdamas labiau suvaržyti ieškovo teises, pateikdamas prašymą teismui įpareigoti ieškovą sumokėti papildomą 62 988,09 Lt sumą, nes jo nuomone, ieškovo įmokėtos 200 000 Lt sumos nepakako galimų atsakovo nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo užtikrinimui, taigi tokiu būdu atsakovas siekė suvaržyti ieškovo teisę prašyti byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas pažymi, kad atsakovo paskaičiuoti nuostoliai, susiję su loterija „Puodas aukso“ sudaro tik 30 483,23 Lt, o tai yra devynis kartus mažiau, nei ankstesnėje byloje atsakovo nurodyti nuostoliai – 262 988,09 Lt. Teigia, kad atsakovas ieškovo prašomos priteisti palūkanų sumos neginčijo, todėl teismas neturėjo pagrindo mažinti ieškovui priteistinų nuostolių dydį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).

Dėl ieškovo apeliacinio skundo

PŽĮ 50 straipsnio 1 dalis nustato, kad prekių ženklo savininkas, gindamas savo teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti: 1) pripažinti teises; 2) įpareigoti nutraukti neteisėtus veiksmus; 3) uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala; 4) atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas; 5) taikyti kitus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus teisių gynimo būdus.

Pagal PŽĮ 51 straipsnį, turtinės žalos atlyginimo tvarką reglamentuoja Civilinis kodeksas ir šis įstatymas (PŽĮ 51 str. 1 d.), o pagal PŽĮ 51 straipsnio 2 dalį, teismas, nustatydamas dėl šio įstatymo nurodytų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) dydį, atsižvelgia į pažeidimo esmę, padarytos žalos dydį, negautas pajamas, turėtas išlaidas, kitas svarbias aplinkybes; pažeidėjo gauta nauda šio įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais; be to, pažeidėjo gauta nauda laikoma visa tai, ką pažeidėjas sutaupė ir (ar) gavo, pažeisdamas šio įstatymo nustatytas teises; ji nustatoma ir išieškoma, neatsižvelgiant į tai, ar pats teisių turėtojas tokią naudą, kokią gavo pažeidėjas, būtų gavęs, ar ne; nustatant pažeidėjo gautą naudą, teisių turėtojas turi pateikti tik tuos įrodymus, kurie patvirtintų pažeidėjo gautas bendras pajamas; kokia yra pažeidėjo grynoji nauda (nauda, atskaičius išlaidas), turi įrodyti pats pažeidėjas (PŽĮ 51 str. 5 d.).

CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jeigu bylos šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, tai jų dydį nustato teismas, o pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį, jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda, kreditoriaus reikalavimu, gali būti pripažinta nuostoliais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, apskaičiuodamas žalą, tiria kiekvieną su tuo susijusį bylos įrodymą; vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas; civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis); teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu; jeigu šalys dėl nuostolių dydžio nesutaria ir pateikia įrodymus, pagal kuriuos nuostolių dydis skiriasi, arba jeigu ieškovo pateikti įrodymai prieštaringi, konkretų nuostolių dydį nustato teismas, įvertindamas šalių pateiktus įrodymus; nepriklausomai nuo to, kokiu būdu – remiantis šalių pateiktais įrodymais ar kitais byloje esančiais įrodymais – nustatomas atlygintinos žalos dydis, jis turi būti motyvuotas, t. y. teismo išvados turi būti grindžiamos įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013; 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-676/2013; 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2011; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008).

Bylos duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-407-450/2010 pripažino negaliojančia atsakovo prekių ženklo „Puodas aukso“ (reg. Nr. 58760) registraciją, konstatavęs ieškovo kaip prekių ženklo „Aukso puodas“ (reg. Nr. 33267) savininko teisių pažeidimą, atsakovui neteisėtai įregistravus prekių ženklą „Puodas aukso“ (reg. Nr. 58760); uždraudė atsakovui naudoti minėtą prekių ženklą savo komercinėje veikloje Lietuvoje žymėti 16, 20, 25, 28, 35, 36, 41 klasės prekėms ir paslaugoms; įpareigojo atsakovą savo lėšomis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sunaikinti visus loterijos bilietus bei reklaminę medžiagą, kurie atsakovo neteisėtai yra pažymėti prekių ženklu „Puodas aukso“ (reg. Nr. 58760), esančius pas atsakovą ar trečiuosius asmenis; nusprendė, teismo sprendimui įsiteisėjus, grąžinti ieškovui iš Vilniaus apygardos teismo depozitinės sąskaitos pagal 2009-02-19 Vilniaus apygardos teismo nutartį įneštą 200 000 Lt užstatą atlyginimui galimų nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių; priteisė ieškovui iš atsakovo 12 292,75 Lt bylinėjimosi išlaidų (6 – 9 b. l.). Minėtas apygardos teismo sprendimas įsiteisėjo 2012 m. sausio 18 d., Lietuvos apeliaciniam teismui palikus jį nepakeistą (10 – 18 b. l.).

Nagrinėjamu atveju apygardos teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo 25 026 Lt - dėl jo neteisėtų veiksmų gautą naudą, pareikštą šioje byloje, remiantis paminėtame apygardos teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendime nustatytomis aplinkybėmis, vadovavosi atsakovo pateiktu faktinių išlaidų loterijos „Puodas aukso“ paskaičiavimu 2012 m. birželio 11 d. buhalterinėje pažymoje dėl „Puodas aukso“ loterijos (66 b. l.), kurios duomenimis, atsakovo loterijos „Puodas aukso“ sąnaudas sudarė prekių ženklo „Puodas aukso“ registravimo VPB išlaidos (240 Lt), Loterijos bilietų spausdinimas (20 976,36 Lt), transportavimas (1 565,40 Lt), išvežiojimas į prekybos centrus/surinkimo sąnaudos (2 103,37 Lt), Privalomas laimėjimų fondas (52,50 proc.) pagal loterijos taisykles ir loterijų įstatymą (26 653,73 Lt), privalomas loterijų mokestis (5 proc.) pagal loterijų įstatymą (2 538,45 Lt), privalomas paramos mokestis (8 proc.) pagal loterijų įstatymą (4 061,52 Lt), komisiniai prekybos centrui (10 proc.) nuo nominalios bilietų pardavimo kainos (5 076,90 Lt), ir kt. išlaidos.

Nors apygardos teismas, nustatydamas, kad atsakovas dėl jo neteisėtų veiksmų negavo ieškovo nurodytos naudos, iš esmės vertino atsakovo pateiktą 2012 m. birželio 11 d. buhalterinę pažymą (66 b. l.), kaip jo nuostolius dėl loterijos „Puodas aukso“ patvirtinantį įrodymą, pakankamai nepasisakydamas dėl atsakovo pažymoje nurodytų išlaidų, kurias pripažino būtinomis, pagrįstumo, tačiau tai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti ieškovo skundžiamos teismo sprendimo dalies, kuri iš esmės yra teisinga, atitinka faktines bylos aplinkybes (CPK 328 str.).

Ieškovo byloje pateiktos Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2009 m. didžiųjų loterijų pagal žaidimų pobūdį ataskaitos patvirtina, kad 2009 m. loterijos „Puodas aukso“ išplatintų bilietų skaičius buvo 16 807 vnt. (23 – 27 b. l.). Pagal Loterijos taisyklių 6.1 punktą, vieno loterijos „PUODAS AUKSO“ bilieto pardavimo kaina buvo 3,00 Lt (77 b. l.), taigi, pardavęs 16 807 vnt. bilietų, atsakovas gavo – 50 421 Lt (16 807 vnt.×3,00 Lt) pajamų.

Be to, pagal byloje esančius įrodymus, buvo pagrindo pripažinti, kad atsakovas, organizuodamas loteriją „Puodas aukso“, patyrė apie 53 200 Lt sąnaudų. Antai, 2008 m. gruodžio 8 d. kvitas patvirtina 240 Lt dydžio įmokos sumokėjimą VPB už prekių ženklo „Puodas aukso“ registravimą, paskelbimą, liudijimo išdavimą (89 b. l.), pagal 2009 m. sausio 28 d. Loterijų bilietų platinimo ir aptarnavimo organizavimo sutartį, atsakovas ir generalinis platintojas UAB „L. B.“ susitarė, kad atsakovas generaliniam platintojui už momentinių loterijos bilietų „Puodas aukso“ moka 10 proc. komisinių nuo parduotų loterijų bilietų „Puodas aukso“ vertės (67 – 69 b. l.), kurie sudarė 5042,10 Lt (50 421 Lt × 0,10); Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2009 m. didžiųjų loterijų pagal žaidimų pobūdį ataskaitos duomenimis, atsakovo UAB „Žalgirio loto“ bilietų „Puodas aukso“ pirkėjams buvo išmokėta 18 840 Lt iš laimėjimų fondo; 22 541,76 Lt - bilietų spausdinimo ir transportavimo išlaidos (2012 m. birželio 11 d. atsakovo pažyma, 66 b. l.; sąskaita – faktūra už spausdinimo ir transportavimo paslaugas, 84, 85 b. l.; atsakovo 2012 m. lapkričio 16 d. buhalterinė pažyma, 131 b. l.). Be to, pagal Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo 2 straipsnį, 4 straipsnio 1 punktą ir 5 straipsnio 1 dalį, atsakovas turėjo pareigą valstybei sumokėti 5 proc. dydžio mokestį nuo išplatintų loterijos bilietų nominalios vertės (t. y. 2 521,05 Lt), o pagal Loterijų įstatymo 7 straipsnį – 8 proc. nominalios išplatintų loterijos bilietų vertės labdarai arba paramai Labdaros ir paramos įstatyme nustatytiems labdaros arba paramos gavėjams (4 033 Lt). Tai iš esmės atitinka ir atsakovo pateiktos pažymos duomenis (66 b. l.), be to, ieškovas to neginčijo pirmosios instancijos teisme bei nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui įrodymų, kad atsakovas neįvykdė šių įsipareigojimų, privalomų, organizuojant loteriją.

Beje, iš bylos duomenų, tarp jų ir teismo posėdžių protokolų (28 b. l.; 107 – 109, 120 – 125, 139 – 141 l.), matyti, kad pirmosios instancijos teisme iki baigiamųjų kalbų ieškovas ginčijo tik atsakovo loterijos „Puodas aukso“ organizavimo išlaidas, susijusias su darbuotojų darbo užmokesčio pagrįstumu (896 Lt+1260 Lt=2156 Lt), bei išlaidas, susijusias su bilietų spausdinimu ir transportavimu, pripažindamas pagrįstomis tik 2 521 Lt šių išlaidų.

Nors pagal atsakovo pateiktą 2008-12-19 sąskaitą – faktūrą, išrašytą atsakovui UAB „Žalgirio loto“ įmonės Sanden SFT AB vardu už bilietų „PUODAS AUKSO“ spausdinimą ir transportavimą, matyti, kad už 200 000 vnt. bilietų „Puodas aukso“ spausdinimą ir transportavimą atsakovas turėjo sumokėti 72 000 Lt (84, 85 b. l.), tačiau, paminėtos atsakovo pateiktos pažymos duomenimis, šios išlaidos sudaro 22 541,76 Lt (pažymos 4, 5 eilutės; 66, 124 b. l.), be to, atsakovo 2012 m. lapkričio 16 d. buhalterinėje pažymoje nurodyta, kad jis nėra skolingas įmonei Sanden SFT AB, atlikusiai loterijos bilietų „Puodas aukso“ spausdinimą ir transportavimą (131 b. l.). Be to, ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad teismas turi pagrindo vadovautis atsakovo pateikta sąskaita – faktūra dėl bilietų spausdinimo, bei pripažino, jog už bilietų spausdinimą yra pagrindo priteisti 5 proc. nuo gautos naudos (124 b. l.), o preliminariame pelno už išplatintą loteriją „Puodas aukso“ paskaičiavime nurodė, kad parduotų bilietų gamybos sąnaudas sudaro 2 521 Lt (28 b. l.). Taigi yra pagrindo teigti, kad ieškovas pripažino, jog vieno nurodytos Loterijos bilieto spausdinimo išlaidos buvo 0,1499 Lt (2 521 Lt/16 807 vnt.).

Apygardos teismas turėjo pagrindo nustatyti, kad atsakovo surengta loterija „Puodas aukso“ turi būti vertinama kaip vientisas nedalomas objektas, o apeliacinio skundo argumentas, kad iš atsakovo gauto pelno turėjo būti išskaičiuotos tik išplatintų bilietų spausdinimo ir transportavimo sąnaudos, nesudaro pagrindo pripažinti, jog paminėtoje atsakovo pažymoje nurodytos bilietų spausdinimo ir transportavimo išlaidos nebuvo realiai patirtos. Juolab kad iš gautos atsakovo naudos turėjo būti išskaičiuotos visos jo sąnaudos, patirtos dėl loterijos „Puodas aukso“ organizavimo, nes, atsakovui nepatyrus visų minėtų išlaidų, nebūtų buvę įmanoma išspausdinti 200 000 vnt. loterijos bilietų (pažymėtų „Puodas aukso“ prekių ženklu), kurie (nors ir visi neparduoti), buvo pateikti prekybai, atsakovui atliekant teismo sprendimu nustatytus neteisėtus veiksmus ir gaunant pajamų už nurodytų loterijos bilietų pardavimą, dėl ko vėliau buvo gauta 50 410 Lt; be to, minėta, kad ieškovas pripažino, jog vieno loterijos bilieto spausdinimo išlaidos buvo 0,1499 Lt. Tokiu būdu yra pagrindo teigti, kad 200 000 vnt. bilietų spausdinimas galėjo kainuoti apie 29 980 Lt (0,1499 Lt×200 000 vnt.); tačiau, minėta, kad atsakovas nurodė, jog šios išlaidos yra 22 541,76 Lt, kurias ir turėjo pagrindo pripažinti pagrįstomis apygardos teismas.

Nors pagal byloje esančius įrodymus apygardos teismas ir neturėjo pagrindo nustatyti, jog atsakovo loterijos „Puodas aukso“ rezultatas buvo 30 483,23 Lt nuostolis, tačiau tai taip pat nesudaro pagrindo naikinti ar pakeisti iš esmės teisingo teismo sprendimo. Juolab kad pagal byloje esančių įrodymų duomenis, apygardos teismas teisingai konstatavo, jog atsakovo loterija „Puodas aukso“ buvo nuostolinga.

Nustatyta, kad atsakovas už bilietų „Puodas aukso“ platinimą gavo apie 50 000 Lt, o atsakovo pagrįstas išlaidas minėtai loterijai sudarė apie 53 200 Lt. Taigi apygardos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovo loterijos „Puodas aukso“ organizavimas buvo nuostolingas atsakovui (50 000 Lt – 53 200 Lt = - 3 200 Lt (atsakovo nuostolis).

Nesudaro pagrindo pakeisti iš esmės teisingo teismo sprendimo ir apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovo išlaidos, susijusios su VPB sumokėtu mokesčiu už neteisėto prekių ženklo įregistravimą (240 Lt), negali būti įtrauktos į atsakovo sąnaudas, išskaičiuotinas iš jo gautų pajamų, nustatant žalos atlyginimą ieškovui. Juolab kad, ir atmetus nurodytų išlaidų sumą (240 Lt), nepaneigiama teismo išvada dėl paminėtos loterijos organizavimo nuostolingumo atsakovui (3 200 Lt – 240 Lt=2 960 Lt); be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismo posėdyje, ieškovas iki baigiamųjų kalbų nekėlė nurodyto argumento.

Taigi dėl aukščiau nurodytų motyvų apygardos teismas turėjo pagrindo konstatuoti, kad paminėtos loterijos organizavimas buvo atsakovui nuostolingas ir nėra pagrindo priteisti ieškovui jo nurodytų 25 026 Lt nuostolių atlyginimo, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigė šių teismo išvadų (CPK 178 str., 185 str., 328str.).

Dėl atsakovo apeliacinio skundo

CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal CPK 146 straipsnį, šalies prašymu arba savo iniciatyva teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.

Taikant nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo institutą turi būti vadovaujamasi panašiais kriterijais ir procedūromis bei tais pačiais principais, kuriais vadovaujamasi taikant laikinąsias apsaugos priemones, išskyrus, kai objektyvūs šių institutų skirtumai reikalauja kitokio vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“, 2011 m., Nr. 34).

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl ieškovo patirtų nuostolių, atsiradusių ieškovui įmokėjus į teismo depozitinę sąskaitą nustatytą 200 000 Lt sumą (civilinė byla Nr. 2-407-450/2010, I b. t., 76 l.) pagal apygardos teismo 2009 m. vasario 19 d. nutartį, kuria ieškovas buvo įpareigotas įmokėti į teismo specialiąją sąskaitą nurodytą sumą arba pateikti banko garantiją atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl, ieškovo prašymu, pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui UAB „Žalgirio loto“, (įpareigojimo laikinai nutraukti loterijos bilietų, pažymėtų žymeniu „PUODAS AUKSO“, prekybą ir reklamą, nurodytų bilietų, areštą, laikiną išėmimą iš apyvartos) (civilinė byla Nr. 2-407-450/2010; I b. t., 37 – 39 l.) atlyginimo užtikrinimą. Pažymėtina, kad atsakovas buvo apskundęs šią nutartį atskiruoju skundu, kurį atmetė Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. kovo 4 d. nutartimi (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2-211/2010 42 – 44, 57 – 59 b. l.). Nurodytame atskirajame skunde atsakovas nepasisakė dėl skundžiamoje nutartyje nustatyto ieškovo įpareigojimo įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą atsakovo galimų nuostolių užtikrinimui 200 000 Lt sumą; be to, apeliacinės instancijos teismui palikus nepakeistą minėtą teismo nutartį, atsakovas 2009 m. gegužės 22 d. pateikė prašymą dėl jo papildomų 62 988,09 Lt dydžio nuostolių, galimų dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, užtikrinimo (civilinė byla Nr. 2-407-450/2010, I b. t., 110 - 112 l.), kurį teismas atmetė 2009 m. gruodžio 10 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-407-450/2010, I b. t., 143 – 145 l.). Taigi atsakovas, pareikšdamas šį prašymą, ne tik pripažino, kad apygardos teismas pagrįstai taikė jo galimų nuostolių užtikrinimo institutą, bet ir siekė padidinti šią sumą iki 262 988,09 Lt, t. y. jis ne tik neprieštaravo teismo nutarčiai užtikrinti galimus jo nuostolius dėl ieškovo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, bet ir prašė padidinti užtikrintinų galimų jo nuostolių dydį, iš esmės sutikdamas su ieškovo teisių suvaržymu, apygardos teismui pagrįstai pritaikius paminėtas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu (nurodytoje byloje ieškovo ieškinys buvo patenkintas).

Neturi pagrindo atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad negali būti taikoma jo atsakomybė dėl to, jog šiuo metu dėl Lietuvos teismų darbo krūvių padidėjimo yra pailgėjęs bylos nagrinėjimo laikotarpis. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-407-450/2010 buvo peržiūrimas apeliacine tvarka pagal atsakovo apeliacinį skundą (civilinė byla Nr. 2-407-450/2010, II b. t., 1 – 5 l.), kuris apeliacinės instancijos teismo buvo pripažintas nepagrįstu, paliekant nepakeistą apygardos teismo sprendimą (civilinė byla Nr. 2-407-450/2010, II b. t., 59-67 l.). Taigi atsakovas, pateikdamas apeliacinį skundą ir neprašydamas sumažinti ar atsisakyti galimų jo nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinimo, turėjo numatyti, kad nepatenkinus jo skundo, neįrodžius jo reikalavimo pagrįstumo, jam gali tekti atlyginti ieškovui dėl taikyto suvaržymo patirtus nuostolius, ir tokiais savo veiksmais prisiėmė riziką dėl ieškovo galimų nuostolių atsiradimo.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių ir apygardos teismo motyvų, apygardos teismas turėjo pagrindo konstatuoti, kad atsakovas atsakingas dėl suvaržymo ieškovo teisės naudotis pinigais, jo sumokėtais į teismo specialiąją sąskaitą, bei pagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 32 800 Lt nuostolių atlyginimo už laikotarpį, kuriuo buvo laikomos ieškovo piniginės lėšos teismo depozitinėje sąskaitoje, nagrinėjant paminėtą bylą (skaičiuojant 6 proc. palūkanų nuo 200 000 Lt sumos, o skaičiavimo būdo neginčijo ir atsakovas; CPK 178 str., 185 str., CK 6.246 str., 6.249 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų, kurie neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliacinių skundų argumentais panaikinti ar pakeisti iš esmės teisėto bei pagrįsto apygardos teismo sprendimo (CPK 263 str., 329 - 330 str.).

Be to, nepatenkinus ieškovo ir atsakovo apeliacinių skundų, netenkintini jų prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 302 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimą.

Teisėjai Artūras DriukasAudronė JarackaitėGintaras Pečiulis