Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo(apelianto) A. H. (A. H.) atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-793-356/2020 pagal pareiškėjo A. H. prašymą bankrutuojantiems fiziniams asmenims A. T., L. T., suinteresuotam asmeniui E. T. dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo ir įkeisto turto perdavimo nuosavybėn.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kreditorius A. H.(toliau – ir pareiškėjas, ir A. H., ir kreditorius) Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų(toliau – ir apylinkės teismas, ir pirmosios instancijos teismas) civilinėje byloje Nr. e2FB-793-356/2020 pagal pareiškėjo A. H. prašymą dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo A. T. ir L. T.(toliau – ir A. T., ir L. T.) bankroto byloje Nr.e2FB-350-356/2019 prašė patvirtinti 772 096,47 Eur dydžio kreditoriaus reikalavimą bei jam nuosavybės teise perduoti įkeistą turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

2. Pagal pareiškėjo prašymo paaiškinimus ir pateiktus dokumentus, 1994m. rugsėjo 22d. bei 1996m. sausio 25d. paskolos sutartimis kreditorius A. H. suinteresuotam asmeniui G. T. (pagal VĮ Registrų centro duomenis nuo 1997m. gegužės 8d. – E. T.)(toliau – ir E. T.) bei T. komanditinei ūkinei bendrijai(toliau - ir T. KŪB) atitinkamai suteikė paskolas : 207 080 Lt (59 974,51 Eur) ir 218 481 Lt (63 276,47 Eur).1994m. rugsėjo 22d. paskolos sutarties užtikrinimui 1995m. sausio 24d. Įkeitimo sutartimi E. T. kreditoriui įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriam yra įregistruota hipoteka. Šį gyvenamąjį namą T. KŪB bankroto procedūrų metu įsigijo A. T.. Šiuo metu apylinkės teisme yra nagrinėjama A. T. ir L. T. bankroto byla. Kreditoriaus nuomone, gyvenamąjį namą su įregistruota hipoteka nupirkęs A. T. prisiėmė pareigą grąžinti kreditoriui hipoteka užtikrintą skolą, kurią sudaro 123 250,98 Eur skola, 472 504,30 Eur palūkanos, 176 341,19 Eur delspinigiai. Iš viso kreditoriaus reikalavimo suma yra 772 096,47 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Atskirajame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog, sprendžiant ar A. H. turi galiojančią reikalavimo teisę, nėra pagrindo vadovautis Panevėžio apygardos teismo 2007m. rugsėjo 21d. nutartimi. Teigia, jog ši nutartis nagrinėjamai bylai turi prejudicinę reikšmę ir apylinkės teismas turėjo ja remtis, nes Panevėžio apygardos teismas nepanaikino hipotekos įkeistam gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad nėra įrodymų, jog prievolė baigėsi. Kreditoriaus nuomone, Panevėžio apygardos teismas prieš tai nurodytoje nutartyje pripažino įkeitimu užtikrinto kreditoriaus reikalavimo teisę galiojančia, todėl nagrinėjamoje byloje jam – kreditoriui nebereikia įrodinėti aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo nutartimi. Taip pat kreditoriaus reikalavimo teisę patvirtino ir apylinkės teismui pateiktos paskolos sutartys bei gyvenamajam namui įregistruota hipoteka, o nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytas nė vienas iš CK 4.197 straipsnyje įtvirtintų hipotekos pabaigos pagrindų.

13. Atskirajame skunde teigiama, kad ieškinio senaties institutas gali būti taikomas tik pačiam skolininkui, o nagrinėjamu atveju A. H. reiškia kreditoriaus reikalavimą A. T. ir L. T. bankroto byloje kaip hipotekos kreditorius dėl hipoteka užtikrinto reikalavimo patenkinimo iš įkeisto nekilnojamojo daikto, todėl ieškinio senatis negali būti taikoma.

14. Atskirajame skunde remiamasi 2020m. balandžio 28d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi, kuria buvo panaikinta Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020m. sausio 21d. nutartis ir atnaujintas terminas kreditoriaus reikalavimui pareikšti A. T. ir L. T. bankroto byloje Nr.e2FB-350-356/2019. Teigiama, jog po šios nutarties priėmimo apylinkės teismas nebegalėjo svarstyti ieškinio senaties taikymo klausimo, o privalėjo spręsti tik kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo klausimus.

16. Teigiama, jog apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi suinteresuoto asmens E. T. prašymu taikyti ieškinio senatį, kadangi šios bylos išsprendimas negali turėti jokios įtakos E. T. teisėms ir pareigoms. Tuo tarpu tikrieji suinteresuoti asmenys A. T. ir L. T., atstovaujami bankroto administratoriaus, neprašė taikyti ieškinio senaties visa apimtimi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

19. Atskiruoju skundu keliamas apylinkės teismo nutarties, kuria buvo atmestas A. H. prašymas dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

20. Panevėžio apygardos teismo 2020m. balandžio 28d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-330-828/2020 A. H. buvo atnaujintas terminas kreditoriaus reikalavimui pareikšti bankroto byloje Nr. e2FB-350-356/2019, o kreditoriaus reikalavimo priėmimo ir patvirtinimo(pagrįstumo) klausimai perduoti spręsti apylinkės teismui.

21. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas A. H. pareikšto kreditoriaus reikalavimo netvirtino, konstatavęs, jog pareiškėjas neturi galiojančios reikalavimo teisės, kadangi pagrindinei prievolei, kurios pagrindu yra reiškiamas kreditoriaus reikalavimas fizinių asmenų bankroto byloje, yra suėjęs ieškinio senaties terminas ir nėra pagrindo šį terminą atnaujinti. Iš skundžiamos nutarties argumentų nustatyta, kad ieškinio senaties terminą teismas taikė visam kreditoriaus reikalavimui suinteresuoto asmens E. T., kurį į bylos nagrinėjimą įtraukė 2020m. gegužės 13d. nutartimi, prašymu.

22. Nustatyta, kad Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019m. vasario 25d. nutartimi A. T. ir L. T. buvo iškelta bankroto byla Nr. e2FB-350-356/2019. Bankroto byloje A. H. pareiškė prašymą dėl termino kreditoriaus reikalavimui pareikšti atnaujinimo, 772 096,47 Eur dydžio kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo bei įkeisto turto – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), perdavimo kreditoriaus nuosavybėn. Kreditorius reikalavimą A. T. ir L. T. bankroto byloje grindė tuo, jog bankrutuojantis A. T. T. KŪB bankroto procedūrų metu įsigijo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriam 1995m. sausio 24d. Įkeitimo sutarties pagrindu buvo įregistruota hipoteka skolininko E. T. (iki 1997m. gegužės 8d. buvęs G. T.) įsipareigojimų A. H. pagal 1994m. rugsėjo 22d. paskolos sutartį įvykdymo užtikrinimui. A. H. nuomone, pagrindinė prievolė, kurios įvykdymo užtikrinimui buvo nustatyta sutartinė hipoteka, nėra pasibaigusi, kaip ir nėra pasibaigusi pati hipoteka, todėl kreditoriaus pareikštas reikalavimas turėjo būti patvirtintas.

23. Nustatyta, kad kreditorius A. H. 772 096,47 Eur dydžio reikalavimą nagrinėjamoje byloje kildina iš 1994-1996 metų laikotarpiu su E. T. bei T. komanditine ūkine bendrija sudarytų paskolos sutarčių.

24. Pagal byloje esančią 1994m. rugsėjo 22d. paskolos sutartį, A. H. E. T., kaip fiziniam asmeniui, paskolino 207 080 Lt, kuriuos šis įsipareigojo grąžinti iki 2002m.rugsėjo 22d. tiekdamas A. H. pjautą medieną. Nors teismui pateikta paskolos sutartis šalių nėra pasirašyta, tačiau paskolos sutarties sudarymą patvirtina kitas rašytinis įrodymas - 1995m. sausio 24d. įkeitimo sutartis, be to, E. T. teismo posėdyje patvirtino paskolos gavimo faktą, tik nesutiko su teismui pateiktoje paskolos sutartyje nurodytu jos galiojimo terminu ir teigė, kad paskolos sutarties terminas buvo trumpesnis - iki 1996m. rugsėjo 22d.

25. Nustatyta, kad E. T. 1995m. sausio 25d. įkeitimo sutartimi, siekdamas užtikrinti prievolės pagal 1994m. rugsėjo 22d. paskolos sutartį įvykdymą, A. H. įkeitė savo nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Būtent šį nekilnojamąjį turtą T. KŪB bankroto procedūrų metu ir įsigijo A. T..

26. Taip pat nustatyta, kad A. H. 1996m. sausio 25d. paskolos sutartimi 24 mėnesių laikotarpiui T. KŪB suteikė 218 481 Lt paskolą. Byloje nėra duomenų, kad T. KŪB prievolės pagal 1996m. sausio 25d. paskolos sutartį įvykdymas butų užtikrintas įkeitimo sutartimi ar kitu įstatymo numatytu būdu.

27. Bylos duomenimis nustatyta, kad T. KŪB bankroto procedūros užbaigtos 2007m. balandžio 16d. Panevėžio apygardos teismo sprendimu pripažinus, jog bendrijos veikla pasibaigė dėl bankroto. A. H. paaiškinimais prašyme dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo teigiama, kad kreditoriaus reikalavimų T. komanditinės bendrijos bankroto byloje jis nepareiškė, nes nežinojo apie bankroto bylą. A. H. savo prašyme dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo šio prašymo nagrinėjimui prašė iš Panevėžio apygardos teismo išreikalauti ir pridėti T. KŪB bankroto bylą. Taip pat nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2007m. rugsėjo 21d. nutartimi A. T. prašymas dėl hipotekos gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), panaikinimo nebuvo tenkintas, nustačius, kad turtas parduotas nepranešus hipotekos kreditoriui ir nėra įrodymų, kad prievolė įvykdyta.

28. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamoje nutartyje, kreditoriaus bankroto byloje pareikšto reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi galiojančią reikalavimo teisę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą. Todėl apylinkės teismas, prieš tvirtindamas kreditoriaus reikalavimą bankroto byloje, turi pareigą patikrinti šio reikalavimo pagrįstumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo reikšmę, yra ne kartą pabrėžęs, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimo patenkinimą , bet ir turi įtakos visų bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami šių kreditorių reikalavimai, o taip pat turi įtakos ir bankrutuojančio asmens teisėtų interesų apsaugai. Teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad reikalavimas pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai.

29. Apylinkės teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad A. H. yra praleidęs ieškinio senaties terminą reikalauti prievolės įvykdymo pagal paskolos sutartis, sprendė, kad nėra pagrindo praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti. Iš nutarties motyvuojamosios dalies nustatyta, kad apylinkės teismas visos apimties kreditoriaus reikalavimui taikė ieškinio senatį į bylos nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu įtraukto E. T. prašymu. Tuo pagrindu teismas pripažino, kad A. H. neturi galiojančios reikalavimo teisės, todėl atsisakė tvirtinti kreditoriaus reikalavimą.

30. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (1964m. CK 83 straipsnis, CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

31. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016m. birželio 9d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2016 ir kt.). Todėl reikalavimas taikyti ieškinio senatį teisines pasekmes sukelia tik tada, jei to reikalauja ginčo materialiojo teisinio santykio(teisinio nagrinėjimo objekto) šalis, prieš kurios interesus yra nukreipti kitos proceso šalies pareikšti reikalavimai. Taigi, pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu.

32. Fizinių asmenų bankroto byla – teismo nagrinėjama civilinė byla dėl ginčų, kylančių iš bankroto teisinių santykių. Į bankroto proceso sąvoką patenka ne tik bankroto bylos iškėlimas, bet ir kreditorių reikalavimų tvirtinimas, fizinių asmenų bankroto plano tvirtinimas, administratoriaus veikla, įskaitant turto pardavimą, atsiskaitymą su kreditoriais ir pan. Nagrinėjamoje byloje, kurioje priimta nutartis, yra kilęs ginčas dėl kreditoriaus A. H. reikalavimo patvirtinimo, tai reiškia, kad ginčo materialinio santykio šalys yra kreditorius A. H. ir bankrutuojantys fiziniai asmenys A. T. bei L. T. (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 4 dalis, 3 straipsnis). A. T. ir L. T. bankroto byloje kreditorius A. H. siekia, kad jo reikalavimas, kilęs iš prieš tai aptartų paskolos sutarčių su E. T. ir T. KŪB, būtų patenkintas iš hipotekos, kuria buvo užtikrintas E. T. prievolės pagal 1994m. sausio 24d.paskolos sutartį, įvykdymas, objekto vertės(Lietuvos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 30 straipsnio 2 dalis, CK 4.170 straipsnis). Tuo tarpu apylinkės teismo suinteresuotu asmeniu į bylos nagrinėjimą įtrauktas E. T. nėra nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo materialiojo teisinio santykio šalis: jis nėra nei A. T., nei L. T. kreditorius, nei šių bankrutuojančių asmenų skolininkas, byloje nereiškia jokių savarankiškų reikalavimų, todėl teismas, taikydamas ieškinio senatį hipotekos kreditoriaus A. H. reikalavimui E. T. prašymu, pažeidė materialinės teisės normas(CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

33. Kita vertus, skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas paminėjo A. T. ir L. T. bankroto administratoriaus nagrinėjamoje byloje pareikštą prašymą dėl ieškinio senaties taikymo, mažinant tvirtintino kreditoriaus reikalavimo dydį iki palūkanų/delspinigių sumos, paskaičiuotos už įstatymu nustatytų senaties terminų neviršijantį laikotarpį, tačiau dėl šio prašymo nepasisakė ir jo neišsprendė.

34. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi E. T., kuris nėra byloje nagrinėjamo ginčo materialinio teisinio santykio šalis, prašymu kreditoriaus reikalavimui taikyti ieškinio senatį, yra pagrįstas.

35. Tačiau nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad 2020m. balandžio 28d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr.e2S-330-828/2020, atnaujinus A. H. terminą kreditoriaus reikalavimui pareikšti, apylinkės teismas nebegalėjo svarstyti ieškinio senaties taikymo klausimo, nes nurodyta nutartimi, be kita ko, apylinkės teismui buvo perduotas iš naujo spręsti kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimas, todėl apylinkės teismas turėjo spręsti kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo klausimą, o tai reiškia, kad apylinkės teismas turėjo išnagrinėti visus su tuo susijusius aspektus, tarp jų ir, esant ginčo šalies reikalavimui, ieškinio senaties termino taikymą.

36. Sutiktina su atskirojo skundo argumentais tuo aspektu, kad apylinkės teismas turėjo spręsti kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo klausimą. Kadangi ieškinio senaties institutas taikytinas tik faktiškai egzistuojančiai (pagrįstai) skolininko prievolei, apylinkės teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties taikymo kaip pagrindo atsisakyti tvirtinti kreditoriaus reikalavimą, pirmiausia turėjo nustatyti, kad bankrutuojančių fizinių asmenų (asmens) prievolė/ kreditoriaus daiktinė teisė ( hipoteka) egzistuoja.

37. Kaip prieš tai nustatyta, kreditorius A. H. fizinių asmenų A. T. ir L. T. bankroto byloje pareiškė 772 096,47 Eur dydžio reikalavimą. Reikalavimas yra kildinamas iš 1994m. rugsėjo 22d. paskolos sutarties, pagal kurią E. T., kaip fiziniam asmeniui, A. H. paskolino 207 080 Lt, ir iš 1996m. sausio 25d. paskolos sutarties, pagal kurią T. komanditinei ūkinei bendrijai A. H. paskolino 218 481 Lt. Kaip prieš tai nurodyta, 1995m. sausio 24d. Įkeitimo sutartimi buvo užtikrintas tik E. T. – fizinio asmens prievolės pagal 1994m. rugsėjo 22d. paskolos sutartį įvykdymas. Tačiau apylinkės teismas, turėdamas pareigą patikrinti kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą (šios nutarties 28 punktas), neišsiaiškino ir byloje nenustatė, ar A. H. fizinių asmenų A. T. ir L. T. bankroto byloje pareikštas reikalavimas yra kilęs iš prievolės, kurios įvykdymas yra užtikrintas A. T. priklausančio turto hipoteka visa apimtimi, ar tik iš dalies bei, ar reiškiamo kreditoriaus reikalavimo dalis, kilusi iš prievolės pagal paskolos sutartį, kurios įvykdymas nėra užtikrintas hipoteka, pagrįstai yra prašoma patvirtinti, tai yra nenustatė tiek reikalavimo pagrįstumo įvertinimui, tiek ir ieškinio senaties taikymui reikšmingų aplinkybių.

38. Sprendžiant dėl atskirojo skundo argumento, jog 2007m. rugsėjo 21 d. Panevėžio apygardos teismo nutartis nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę reikšmę, aktualu, jog tam, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų kelių teismo sprendimų, Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 279 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtina nuostata draudžianti sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalims ir kitiems dalyvavusiems byloje asmenims, taip pat jų teisių perėmėjams iš naujo teisme pareikšti tapačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dėl ieškinių tapatumo, teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių prejudicinės reikšmės yra sprendžiama pagal ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Ieškinių dalykų sutaptis yra siejama su teisinio nagrinėjamo objektu ir gynybos būdu, o faktinis ieškinio pagrindas nustatomas pagal ieškinyje nurodytas aplinkybes(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys: 2007m. spalio 31d. nutartis civ. byloje Nr.3K-3-475/2007; 2007m. lapkričio 13d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-489/2007 ir kt.).

39. Nutarties 38 punkte nurodytoje Panevėžio apygardos teismo nutartyje buvo sprendžiama dėl hipotekos panaikinimo ir hipoteka nebuvo panaikinta, nustačius, kad buvo pažeista įkeisto turto pardavimo iš varžytinių pardavimo tvarka, tai yra turtas buvo parduotas nepranešus hipotekos kreditoriui, taip pat buvo konstatuota, kad nepateikti įrodymai, jog prievolė hipotekos kreditoriui įvykdyta. Nutartis buvo priimta T. KŪB bankroto byloje, kurioje sprendžiamo ginčo materialinio teisinio santykio šalimi A. T. nebuvo. Nors nutartimi teismas sprendė A. T. prašymą dėl hipotekos panaikinimo ir nustatė, kad A. T. 2007m. kovo 15d. pirkimo-pardavimo sutartimi iš bankrutavusios T. KŪB įsigijo E. T. priklausiusį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), o jį įsigijus, paaiškėjo kad buvo sudaryta šio pastato įkeitimo A. H. sutartis bei įregistruota hipoteka, tačiau A. T. prašė panaikinti hipoteką tuo pagrindu, kad pasibaigus E. T. KŪB bankroto bylai, pasibaigė tiek įmonės, tiek ir įmonininko prievolės kreditoriams. Šiuo aspektu teismas pasisakė, kad įrodymų, jog prievolės kreditoriui įvykdytos nepateikta, o nekilnojamasis turtas E. T. KŪB bankroto procedūrų metu buvo parduotas pažeidus nustatytą tvarką, tai yra nepranešus kreditoriui. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiama dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo fizinių asmenų A. T. ir L. T. bankroto byloje. Todėl tiek ginčo šalys, tiek nagrinėjimo objektas bei gynybos būdas, tiek ir reikalavimo pagrindą sudarančios aplinkybės yra kitos ir tai sudaro pagrindą išvadai, paneigiančiai 2007m. rugsėjo 21 d. Panevėžio apygardos teismo nutarties prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje. Kita vertus, po 2007m. rugsėjo 21d. Panevėžio apygardos teismo nutarties priėmimo praėjus daugiau kaip 12 metų, ši nutartis iš esmės neužkirto apylinkės teismui galimybės taikyti ieškinio senatį, laikantis ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų ir atsižvelgiant į teisės normų nuostatas, kad hipoteka ir jos galiojimas priklauso nuo hipoteka užtikrintos pagrindinės prievolės galiojimo, o pasibaigus pagrindiniam reikalavimui nustatytam ieškinio senaties terminui, pasibaigia ir papildomam reikalavimui - įkeitimui nustatytas ieškinio senaties terminas(CK 1. 135 straipsnis, 4.170 straipsnio 4 dalis, 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

40. Be to, apeliacinės instancijos teismas spręsdamas dėl atskirojo skundo argumentų, kuriais teigiama, kad apylinkės teismas privalėjo spręsti dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, su šiuo argumentu sutinka, nes apylinkės teismas neišsiaiškino hipotekos A. T. priklausančiam gyvenamajam namui, kuria rėmėsi kreditorius, galiojimo aplinkybių, neišsireikalavo T. komanditinės ūkinės bendrijos bankroto bylos, kaip to prašė kreditorius. Todėl, atsižvelgiant į nutarties 28 punkte nurodytas aplinkybes, susijusias su viešu interesu, darytina išvada, kad liko neatskleistos bylai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo reikšmingos aplinkybės. Pagal CK nuostatas, svetimo turto hipoteka paprastai atsiranda sutartinių santykių, kuriuose dalyvauja kreditorius, skolininkas ir daiktą įkeičiantis asmuo, pagrindu. Tačiau nagrinėjamoje byloje sutartinės svetimo daikto hipotekos atsiradimo pagrindų nebuvo nustatyta, nes A. T. gyvenamąjį namą įsigijo šį turtą realizuojant T. KŪB bankroto procedūrų metu. CK 6.321 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo panaikinti perduodamų daiktų įkeitimą(hipoteką)nepaisydamas, ar įkeitimas (hipoteka) buvo įregistruotas ar ne, išskyrus atvejus, kai pirkėjas, iš pardavėjo gavęs tinkamą informaciją, sutinka pirkti daiktus, teisės į kuriuos yra suvaržytos tokiu būdu. Teismas neišsiaiškino, ar A. T. už prieš tai nurodytu būdu įsigytą turtą pilnai atsiskaitė su bankrutavusia T. KŪB, ar jo sumokėti pinigai buvo, ar nebuvo panaudoti atsiskaitymui su T. KŪB ir E. T. kreditoriais, tarp jų ir su pareiškėju, ar yra duomenų, kad A. T., pirkdamas iš varžytinių(ar kitu būdu) bankroto procedūrų metu turtą ir už jį pilnai atsiskaitęs, tuo pačiu sutiko ir su turto suvaržymo įkeitimu, tai yra, ar su A. T. sutikimu jam atiteko pardavėjo prievolių neįvykdymo neigiamos pasekmės, o tuo atveju, jeigu tai įvyko be pirkėjo sutikimo, ar tokia padėtis buvo sąžininga ir ar šiuo aspektu hipoteka yra galiojanti(CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 4.197 straipsnio 2 dalis 1 punktas).

41. Atsižvelgiant į pirmiau aptartų aplinkybių visumą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (šios nutarties 37,40 punktai, CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), neišsprendė visų byloje pareikštų prašymų dėl ieškinio senaties termino taikymo(šios nutarties 33 punktas, CPK 327 straipsnio 2 dalis), pažeidė materialinės teisės normas( šios nutarties 31 punktas, CPK 330 straipsnis). Nurodyti pažeidimai neleidžia skundžiamos nutarties pripažinti teisėta bei pagrįsta, taip pat, atsižvelgiant į byloje nagrinėtinų klausimų pobūdį, į tai, kad nustatytų trūkumų nėra galima pašalinti apeliacinės instancijos teisme, Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020m. liepos 3d. nutartis naikintina ir pareiškėjo A. H. kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo (pagrįstumo) bankroto byloje klausimas bei susijęs reikalavimas perduoti kreditoriaus nuosavybėn įkeistą turtą perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

42. Taip pat atsižvelgiant į procesinį šios bylos baigties rezultatą, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl kitų atskirojo skundo argumentų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. liepos 3 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą pagal A. H. prašymą dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo (pagrįstumo), įkeisto turto perdavimo nuosavybėn perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.