- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-18
- Bylos Nr.
- e2S-283-252/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01977-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Pareiškėjas
- A. H.
- Suinteresuotas asmuo
- E. T.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (apelianto) A. H. (A. H.) atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021-02-24 nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-560-1055/2021 pagal pareiškėjo A. H. prašymą patvirtinti bankroto byloje Nr.e2FB-350-356/2019 kreditorinį reikalavimą, perduoti nuosavybės teise įkeistą turtą, bankrutuojantys asmenys A. T., L. T., atstovaujami bankroto administratoriaus M. T. ir suinteresuotas asmuo E. T..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. H. bankroto byloje, kurioje bankrutuojančiais asmenimis pripažinti A. T. ir L. T. prašė pripažinti kreditorinį reikalavimą 318 232,48 Eur sumai, pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį (sudarytą tarp jo ir suinteresuoto asmens E. T.) ir bankroto administratorių įpareigoti perduoti pareiškėjo nuosavybėn įkeistą turtą - gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini).
2. Nurodė, kad skolininko E. T. prievolė pagal (duomenys neskelbtini) tarp jų sudarytą paskolos sutartį nėra įvykdyta. (duomenys neskelbtini) įkeitimo sutartis, kuria įsipareigojimų pagal minėtą paskolos sutartį užtikrinimui E. T. įkeitė pareiškėjo naudai jam privatinės nuosavybės teise tuo metu priklausiusį nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), bei pagal šią sutartį įregistruota hipoteka nėra panaikintos ir galioja.
3. Mano, kad A. T. įkeistą hipoteka namą (duomenys neskelbtini), nusipirko savo rizika - visapusiškai neįvertinęs visų aplinkybių ir galinčių kilti pasekmių arba, nors ir numatė tokias pasekmes, bet tikėjosi, kad jų nekils.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjo teigimu, Panevėžio apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartis, kuria atsisakyta tenkinti prašymą dėl hipotekos panaikinimo turi prejudicinę reikšmę. Jam nereikėtų įrodinėti savo reikalavimo pagrįstumo, jeigu E. T. komanditinės ūkinės bendrijos bankroto procese jam, kaip kreditoriui, butų buvę pranešta apie pradėtą bankroto procesą. Pabrėžia, kad jo reikalavimas susigrąžinti skolą iš įkeisto turto yra teisėtas, sąžiningas ir pagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2021-02-24 nutartimi pareiškėjo A. H. prašymą tenkino iš dalies. Patvirtino A. H. kreditorinį reikalavimą 38 414,90 Eur sumai (iš jų: 36 609,50 Eur palūkanos ir 1 805,40 Eur delspinigiai), bankroto byloje Nr. e2FB-350-356/2019. Kitoje dalyje prašymą atmetė.
6. Teismas pasisakė, kad bankrutuojančių fizinių asmenų A. T. ir L. T., atstovas bankroto administratorius M. T. A. H. reikalavimui prašė taikyti ieškinio senatį.
7. Teismas nustatė, kad pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį likusi negrąžinta paskolos suma yra 59 974,51 Eur, nesumokėtos palūkanos sudaro 190 770,60 Eur, o delspinigiai – 67 282,89 Eur. Teismas vertino, kad pareiškėjas atnaujinti ieškinio senaties terminą dėl pagrindinės skolos, palūkanų ir delspinigių sumų neprašė, kadangi nelaiko praleistu, o išieškojimu tiek iš E. T., tiek ir iš įkeisto turto nesidomėjo (duomenys neskelbtini) metų. Kita vertus, nevykdant (duomenys neskelbtini) sutarties, pareiškėjas su E. T. (duomenys neskelbtini) sudarė dar vieną analogišką sutartį ir perdavė dar didesnę paskolos sumą. Pareiškėjas nesikreipė ir į notarą dėl vykdomojo įrašo dėl priverstinio skolos išieškojimo atlikimo, kad išieškotų pagal E. T. (duomenys neskelbtini) paskolos ir (duomenys neskelbtini) įkeitimo sudarytas sutartis, nors E. T. asmeninio pobūdžio prievolė įvykdymu po E. T. komanditinės ūkinės bendrijos likvidavimo dėl bankroto nepasibaigė. Be to, pareiškėjas dėl priverstinio skolos išieškojimo atlikimo nesikreipė ir įkeistą turtą perleidus A. T..
8. Konstatavęs, kad (duomenys neskelbtini) Paskolos sutartį suinteresuotas asmuo E. T. ir jo komanditinė ūkinė bendrija turėjo įvykdyti iki (duomenys neskelbtini), teismas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 10 metų bendrąjį ieškinio senaties terminą skaičiavo nuo (duomenys neskelbtini).
9. Teismas sprendė, kad pareiškėjas sudarydamas sutartį veikė kaip verslininkas, todėl vertinant nurodytas aplinkybes, kad pagal paskolos sutartį iki šiol yra perduoda medienos tik 204,48 Eur sumai, darė išvadą, kad aplinkybės dėl netinkamo sutarties vykdymo jam negalėjo būti nežinomos.
10. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neveikė apdairiai ir sąžiningai, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, dėl ko savo pažeistų teisių negynė anksčiau, dėl ko yra praleisti ieškinio dalyje dėl pagrindinės skolos 59 974,51 Eur sumos ir dalyje dėl 154 161,10 Eur (190 770,60 Eur - 36 609,50 Eur (365 d. x 5 m. x 20,06 Eur) palūkanų bei 65 477,49 Eur (67 282,89 Eur – 1 805,40 Eur (180 d. x 10,03 Eur) delspinigių senaties terminai. Todėl nenustatęs šio termino sustabdymo, nutraukimo ir atnaujinimo pagrindų, reikalavimams dalyje dėl 59 974,51 Eur skolos, 154 161,10 Eur palūkanų ir 65 477,49 EUR delspinigių taikytinos ieškinio senaties termino praleidimo pasekmės ir prašymas šioje dalyje atmestinas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
11. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjo su E. T. (duomenys neskelbtini) sudaryta paskolos sutartimi 207 786 Lt (60 178,99 Eur) sumai 7 metų terminui, tai yra iki (duomenys neskelbtini), pastarasis įsipareigojo už paskolos sumą mokėti 12 % dydžio metines palūkanas. Šios paskolos grąžinimo užtikrinimui (duomenys neskelbtini) Įkeitimo sutartimi E. T. įkeitė pareiškėjo naudai jam privatinės nuosavybės teise priklausantį nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), bei nustatė, kad negrąžinus paskolos pagal paskolos sutartyje numatytas sąlygas, kreditorius savo reikalavimus gali patenkinti iš įkeistų pastatų vertės. Paskolos sutarčių šalys buvo susitarę, kad jos bus vykdomos grąžinant paskolos sumas ne pinigais, o tiekiant pjautą medieną. Taip pat nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi E. T. komanditinei ūkinei bendrijai buvo iškelta bankroto byla Nr. (duomenys neskelbtini), vykdant bankroto procedūras, buvo realizuotas pareiškėjo naudai įkeistas gyvenamasis namas, kurį įsigijo A. T., kuris kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su prašymu, jog būtų panaikinta hipoteka gyvenamajam namui, tačiau Panevėžio apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi prašymo dėl hipotekos panaikinimo netenkino. Teismas nutartimi konstatavo, kad bankroto procese parduodant turtą buvo pažeistos procedūros - turtas parduotas nepranešus hipotekos kreditoriui A. H., kad nėra kitokių įrodymų, jog prievolė baigėsi, o vien faktas, kad nebuvo kreiptasi su kreditoriniu reikalavimu, nereiškia, kad kreditorius neturi reikalavimo teisės.
12. Teismas vertino, kad suinteresuoto asmens A. T., kaip hipoteka įkeisto turto savininko, prievolė kreditoriui A. H. yra subsidiari ir ribota – atsako tik įkeistu turtu (CK 4.195 straipsnio 1 dalis), o galima tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas turi galiojančią reikalavimo teisę.
13. Teismas atsižvelgęs į Panevėžio apygardos teismo civilinės bylos Nr. B2-113-338/2007 duomenis, kad pareiškėjas kreditorinių reikalavimų bankroto byloje E. T. komanditinei ūkinei bendrijai nebuvo pareiškęs, jo naudai įkeistas turtas buvo parduotas be jo, kaip hipotekos kreditoriaus, sutikimo, gautos lėšos jo reikalavimų tenkinimui panaudotos nebuvo, vertino, kad padėtis, kai turtą įgijęs asmuo neturėjo ketinimų prisiimti riziką dėl įkeitimo galiojimo ir po visos turto kainos sumokėjimo, yra nesąžininga ir tuo pagrindu įkeitimas galėtų būti pripažintas negaliojančiu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nebūtų sąžiningas hipotekos kreditoriaus atžvilgiu, nes turtas parduotas be jo sutikimo, o jo reikalavimų tenkinimui lėšų neskirta.
14. Teismas sprendė, kad pareiškėjo reikalavimas perduoti jo nuosavybėn hipoteka užtikrintą turtą nėra pagrįstas, nes tokia galimybė yra numatyta tik tokiu atveju, jei nėra galimybės parduoti šio turto. Be to, šiuo atveju nėra žinoma tiksli įkeisto turto vertė, todėl tuo atveju, jei įkeisto turto vertė būtų didesnė, nei patvirtinti kreditoriaus reikalavimai turto perdavimas pažeistų ir kitų bankrutuojančių fizinių asmenų kreditorių teisėtus interesus. Todėl reikalavimo perduoti nuosavybės teise įkeistą turtą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atmetė.
15. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas turi reikalavimo teisę ir atsižvelgęs į tai, kad bankroto administratorius nurodytų kreditorių reikalavimų pagrįstumo dalyje dėl palūkanų ir delspinigių sumos, priskaičiuotos už įstatyminių senaties terminų neviršijantį laikotarpį neginčija, konstatavo, kad prašymas patvirtinti kreditorinius A. H. reikalavimus dalyje dėl 38 414,90 Eur sumos neprieštarauja įstatymo nuostatoms ir yra pagrįstas, todėl tvirtintinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Atskiruoju skundu kreditorius A. H. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021-02-24 nutartį dalyje dėl senaties termino taikymo, atnaujinti ieškinio senaties terminą ir patvirtinti pareiškėjo A. H. kreditorinį reikalavimą 318 232,48 Eur sumai.
17. Nurodo, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu.
18. A. T. ir L. T. bankroto byloje jis, kaip kreditorius, siekia, kad jo reikalavimas, kilęs iš (duomenys neskelbtini) paskolos sutarties, sudarytos su E. T., būtų patenkintas iš hipotekos, kuria buvo užtikrintas E. T. prievolės pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį įvykdymas. Šia prasme jis nėra bankrutuojančių A. T. ir L. T., kurių atsakomybė kaip pažymėta ir nutartyje yra subsidiari bei ribota (CK 4.195 straipsnio 1 dalis), kreditorius. Dėl to, apelianto nuomone, bankroto administratorius, kaip bankrutuojančių asmenų atstovas, faktiškai nelaikytinas ginčo materialinio teisinio santykio šalimi.
19. Be to, ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį, o šioje byloje joks ieškinys nereiškiamas.
20. Mano, kad hipotekos kreditorius turi teisę laisvai pasirinkti iš ko reikalauti skolos – iš skolininko, iš hipoteka įkeisto turto ar iš abiejų.
21. Apelianto nuomone, ieškinio senaties instituto taikymas, galėtų būti svarstytinas jeigu jis teiktų ieškinį skolininkui. Šiuo atveju skolos jis reikalauja pagal galiojančią hipoteką iš įkeisto turto ir tai savo esme net nėra ginčo teisiniai santykiai, tik šiuo atveju jie sprendžiami bankroto procese.
22. Kita vertus, jeigu šioje byloje ir pagrįstai buvo sprendžiamas klausimas dėl ieškinio senaties taikymo, tai nesutinka su teismo padaryta išvada, kad nebuvo pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą.
Žemesnės instancijos teismas
23. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas A. H. neveikė apdairiai ir sąžiningai, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, dėl ko savo pažeistų teisių negynė anksčiau, taigi, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai - ilgą laiką iš viso nesidomėjo palūkanų ir delspinigių, išieškojimu.
24. Aplinkybės dėl ko galimai, jis praleido ieškinio senaties terminą, nurodytos (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) patikslintuose kreditoriniuose reikalavimuose civilinėje bankroto byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurių teismas nevertino.
25. Pabrėžia, kad gyvenimas kitoje šalyje ribojo galimybes inicijuoti kokius nors teisinius procesus. Kai pradėjo domėtis galimybėmis susigrąžinti skolą iš įkeisto turto, paaiškėjo, kad T. komanditinei ūkinei bendrijai buvo iškelta bankroto byla, o jam įkeisto namo hipoteka tebėra įregistruota viešajame registre, bet pats gyvenamasis namas bankroto procese parduotas ir priklauso šiuo metu bankrutuojančiam A. T..
26. Nurodo, kad jis turėjo būti įtrauktas į E. T. komanditinės ūkinės bendrijos bankroto bylą, bet tai nebuvo padaryta. Jis pasijuto apgautas. Apie E. T. komanditinės ūkinės bendrijos bankroto procesą nebuvo informuotas ir nieko nežinojo, nors bankroto administratorius apie namo įkeitimą informaciją turėjo. Ir tai esminė, nuo jo nepriklausanti priežastis, dėl kurios iki šiol sprendžiamas kredito grąžinimo klausimas.
27. Pažymi, kad Panevėžio apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra konstatavęs, jog bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas A. H. Nėra (duomenys neskelbtini), jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), jis yra garbaus amžiaus, lietuvių kalbos nemoka, teisinių žinių neturi, teisinius reikalus Lietuvoje tvarko per atstovus, kad šie atstovai, iškėlus bankroto bylą, keitėsi, tai taip pat apsunkino pareiškėjui jo kaip kreditoriaus teisių įgyvendinimą.
Šalies argumentai
28. Apeliantas mano, kad pasisakydamas dėl ieškinio senaties, teismas turėjo vadovautis šiomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kurios, priešingai nei sprendė teismas, sudaro pagrindą atnaujinti ir ieškinio senaties terminą.
29. Nesutinka su teismo vertinimu, kad jis neprašė atnaujinti ieškinio senaties terminų. (duomenys neskelbtini) atskirajame skunde dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020-07-03 nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-793-356/2020 Panevėžio apygardos teismo be kita ko prašė prireikus atnaujinti ieškinio senaties terminą. Apeliacinėje instancijoje šis prašymas nebuvo nagrinėjamas, nes panaikinus teismo sprendimą byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo.
30. Nurodo, kad priešinga teisinio santykio šalis – A. T., (duomenys neskelbtini) m. kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su prašymu panaikinti hipoteką, tuo iš esmės pripažindamas galiojančią jo reikalavimo teisę ir iš to kylančią grėsmę prarasti nupirktą gyvenamąjį namą.
31. Apeliaciniame skunde dėstoma, kad atnaujinus senaties terminą ir patvirtinus visą reiškiamą kreditorinį reikalavimą būtų atstatytas teisingumas, kurio nebuvo E. T. komanditinės ūkinės bendrijos bankroto byloje. Priešingu atveju liktų neaišku, kodėl jam įkeisto turto sąskaita savo kreditorinius reikalavimus patenkinę arba siekiantys patenkinti asmenys laikytini sąžiningais, o jis siekiantis apginti savo pažeistas teises iš jo naudai įkeisto turto - nesąžiningas.
Atsiliepimas
32. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
33. Apeliacinio proceso paskirtis - patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu, neperžengiant CPK 320 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, kurias sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
34. Ginčas yra susijęs su bankrutuojančių asmenų kreditorių teisių, kuris patenka į viešojo intereso sąvoką, gynimu, todėl teismas, įvertinęs ginčo pobūdį sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Apie šį ketinimą byloje dalyvaujantys asmenys buvo informuoti Panevėžio apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi. Apeliacinės instancijos teismas taip pat privalo ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
35. Atskiruoju skundu keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas A. H. prašymas dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, apeliantui manant, kad toks reikalavimas turėtų būti tenkinamas pilna apimtimi. Teismo vertinimas dėl reikalavimo perduoti nuosavybės teise įkeistą turtą pareiškėjui, atskiruoju skundu neginčijamas, todėl plačiau šiuo klausimu teismas nepasisako.
36. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjas paskolos sutarties sudarytos su E. T. pagrindu, pastarajam paskolino 207 080 Lt, kuriuos šis įsipareigojo grąžinti iki (duomenys neskelbtini) tiekdamas pareiškėjui pjautą medieną. Nustatyta, kad E. T. (duomenys neskelbtini) įkeitimo sutartimi, užtikrindamas prievolės pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį įvykdymą, pareiškėjui įkeitė savo nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, kad šis juridinis faktas yra išviešintas. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) paskolos sutartimi 24 mėnesių laikotarpiui T. komanditinei ūkinei bendrijai suteikė 218 481 Lt paskolą. E. T. komandinės ūkinės bendrijos bankroto bylos Nr. B2-113-338-2007 medžiaga patvirtina, kad Panevėžio apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi iškelta šiai bendrijai bankroto byla, nustatytas terminas iki (duomenys neskelbtini) kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti. To paties teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi areštuotas visas E. T. ir jo (duomenys neskelbtini) R. T. kilnojimasis ir nekilnojamasis turtas bei piniginės lėšos 203 000 Lt sumai. (duomenys neskelbtini) A. T. su bankrutavusia T. komanditine ūkine bendrija, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Bankrotera“ įgalioto asmens L. T. sudarė ginčo pastato pirkimo – pardavimo sutartį. Kad apie tai buvo informuotas hipotekos turėtojas – pareiškėjas, byloje duomenų nėra. (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu pripažinta, kad E. T. komandinės ūkinės bendrijos veikla pasibaigė dėl bankroto. (duomenys neskelbtini) Panevėžio apygardos teismo nutartimi panaikintas A. T. įsigyto pastato areštas, tačiau (duomenys neskelbtini) prašymas dėl hipotekos panaikinimo to paties teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi netenkintas. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi A. T. ir L. T. iškelta bankroto byla Nr. e2FB-350-356/2019. Bankroto byloje A. H. pareiškė prašymą dėl termino kreditoriaus reikalavimui pareikšti atnaujinimo, kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo bei įkeisto turto – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), perdavimo kreditoriaus nuosavybėn. Apeliantas atskirajame skunde patikslino, kad (duomenys neskelbtini) prašyme jis prašė pripažinti kreditorinį reikalavimą 318 232,48 Eur sumai.
37. Pabrėžtina, kad kreditoriaus pareiškimas dėl reikalavimo patvirtinimo bankroto byloje yra tapatus ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikštam ieškinio reikalavimui dėl pinigų sumos priteisimo ir turi būti nagrinėjamas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas nemokumo procesą reglamentuojančiame įstatyme. Tad ir CK nurodyti ieškinio senaties terminai taikytini ir bankroto byloje pareiškiamiems kreditoriniams reikalavimams.
38. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 3 dalis bankroto administratoriumi įvardija nemokumo administratorių, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – Juridinių asmenų nemokumo įstatymas), t.y. fizinis arba juridinis asmuo, turintis teisę administruoti nemokumo procesus. Fizinio asmens bankroto administratorius pirmiau paminėto įstatymo 12 straipsnio (Bankroto administratoriaus pareigos ir teisės) prasme turi teisę atstovauti bankrutuojančio asmens ar asmenų interesus teisme, kuomet tai susiję būtent su jų bankroto procesu.
39. Aptarto teisinio reguliavimo pagrindu, atskirąjį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu, šiuo atveju pažeistos nebuvo ir tokį prašymą pareiškęs bankrutuojančių asmenų atstovas nemokumo administratorius savo procesines teises įgyvendino tinkamai.
40. Atmestini apelianto argumentai, kad 2020-04-28 nutartyje Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-330-828/2020 yra konstatavęs, jog termino praleidimas yra pagrįstas nutartyje nurodytais motyvais. Apeliantas painioja dvi sąvokas. Minėta Panevėžio apygardos teismo nutartimi pareiškėjui kaip kreditoriui buvo atnaujintas terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Kadangi administratorius ginčija pareikštą kreditorinį reikalavimą, todėl jo pareikštas kreditorinis reikalavimas nagrinėjamas taikant ginčo teiseną.
41. Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako nuo savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis. Įstatymai nustato bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą, o atskirų rūšių reikalavimams pareikšti – ir įvairios trukmės sutrumpintus terminus (CK 1.125 straipsnis).
42. Atskiruoju skundu neginčijama pirmosios instancijos nustatyta ieškinio senaties termino trukmė ir pradžia ir, kad pareiškėjas šį terminą yra praleidęs, tad plačiau šiais klausimais nepasisakytina. Iš atskirojo skundo turinio galima spręsti, kad apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju buvo pagrindas ieškinio senaties termino atnaujinimui ir teismas šiuo klausimu pasisakė neišsamiai.
43. Priešingai nei vertina apeliantas, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje detaliai aptarė dėl ko laikė, kad atnaujinti ieškinio senaties terminą dėl pagrindinės skolos sumos, pagrindo nėra. Su šiuo vertinimu visiškai sutinka ir atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas. Pareiškėjas nepagrindė, kad per visą šį beveik du dešimtmečius trukusį laiką, jis objektyviai negalėjo pats asmeniškai, ar per atstovus ginti savo teisėtų interesų. Garbus amžius, paskolinta suma, gyvenimas kitoje valstybėje, kai iš jo santykių su E. T. ir sudarytų sandorių galima spręsti, kad pareiškėjas akivaizdžiai turėjo verslo reikalų Lietuvoje ir ne vienerius metus ir žinojo apie savo teisių pažeidimą E. T. nevykdant sutartinių įsipareigojimų, net ir įvertinus tai, kad jis nebuvo įtrauktas kreditoriumi E. T. komandinės ūkinės bendrijos bankroto byloje, visgi neleidžia spręsti, kad toks nerūpestingumas, buvo sąlygotas kokių nors objektyvių ir pateisinamų priežasčių ar nepriklausė nuo pareiškėjo valios. Taip pat atstovų keitimas nesudaro pagrindo ieškinio senaties termino atnaujinimui.
44. Kaip jau minėta, teismas įvertinęs ginčo pobūdį nustatė, kad yra pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas – o konkrečiau dėl nutartimi tenkintos pareiškėjo prašymo dalies.
45. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 5 dalis numato sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.135 straipsnis numato, jog pasibaigus pagrindiniam reikalavimui nustatytam ieškinio senaties terminui, pasibaigia ir papildomiems reikalavimams nustatyti ieškinio senaties terminai (netesybos, įkeitimas, laidavimas ir kt.), nors jų senaties terminas dar nebūtų pasibaigęs. Todėl pirmosios instancijos teismas pripažinęs, kad yra suėjęs ieškinio senaties terminas pagrindinei prievolei, nesivadovavo aptartomis teisės normomis ir be teisinio pagrindo patvirtino pareiškėjo kreditorinį reikalavimą dėl 38 414,90 Eur sumos, t.y. papildomų reikalavimų dalies - 36 609,50 Eur palūkanų ir 1 805,40 Eur delspinigių.
46. Esant šioms aplinkybėms atskirasis skundas atmetamas, o Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021-02-24 nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjo A. H. prašymas dėl kreditorinio reikalavimo atmetamas visa apimtimi.,(CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
47. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl dėl jų plačiau nepasisakytina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021-02-24 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti A. H. prašymą patvirtinti kreditorinį reikalavimą ir perduoti nuosavybės teise įkeistą turtą.