Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui S. S. dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui sūnui priteisimo ir išlaikymo nepilnametei dukrai pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme priimti nagrinėti ieškovės V. B. (toliau – ir ieškovė) prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo, taip pat ieškinys atsakovui S. S. (toliau – ir atsakovas), kuriame ieškovė prašė: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko G. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; 2) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. S. ir G. S., gim. (duomenys neskelbtini), po 304 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir nustatyti, kad vaikams skirtas lėšas uzufrukto teise tvarko ieškovė; 3) priteisti iš atsakovo įsiskolinimą už nepilnamečių vaikų G. S. ir G. S. išlaikymą nuo 2020 m. sausio 18 d. iki ieškinio padavimo dienos; priteisti iš atsakovo S. S. jam išmokėtus vaiko pinigus, skirtus sūnui G. S., t. y. 300 Eur; 4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį ieškovė grindė šiais argumentais ir aplinkybėmis: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimu buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka bendru sutuoktinių sutikimu. Nutraukiant santuoką, sūnaus gyvenamoji vieta, tėvo pageidavimu ir sūnaus sutikimu, buvo nustatyta su tėvu, o dukros – su motina. Teismo sprendimu buvo nustatytas išlaikymas po 130 Eur kiekvienam vaikui. Teigė, kad 2020 m. sausio 18 d. prieš nepilnametį sūnų tėvas savo namuose panaudojo fizinį smurtą, sūnus apie tai pranešė ieškovei, buvo iškviesta policija, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Po šio įvykio, t. y. nuo 2020 m. sausio 18 d., sūnus gyvena su ieškove. Taigi, ieškovė šiuo metu viena augina abu nepilnamečius vaikus – dukrą G. S. ir sūnų G. S.. Sūnus nenori turėti jokio kontakto su tėvu, nenori su juo gyventi. Sūnui persikėlus gyventi pas ieškovę, atsakovas nesistengė atkurti su sūnumi ryšio, su juo nebendravo. Sūnus nurodo, kad tėvo namuose jautėsi nesaugiai. Atsakovas taip pat siuntinėjo dukrai žinutes, kurios laikytinos psichologiniu smurtu, nes jose tėvas aiškino, jog jis išsižadės šeimos. Ieškovės namuose sūnui užtikrinama teisė sveikai augti, vystytis, stabili, rami aplinka. Nepilnametis sūnus aiškiai išreiškė savo poziciją ir norą likti gyventi kartu su mama ieškovės namuose, todėl yra pagrindas keisti vaiko gyvenamąją vietą bei priteisti iš atsakovo abiem vaikams išlaikymą. Teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis 130 Eur yra per mažas ir negali užtikrinti vaikų poreikių, todėl abiejų vaikų poreikių užtikrinimui tinkama suma yra 304 Eur (t. y. pusė minimalios mėnesinės algos). Atsakovas yra pajėgus mokėti vaikams tokio išlaikymo dydį, nes įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), šiam butui įregistruota hipoteka, vadinasi turi pastovių pajamų mokėti būsto kreditui bei gali teikti vaikams prašomą priteisti išlaikymą. Ieškovė gauna 1000 Eur darbo užmokestį, jo nepakanka abiejų vaikų poreikiams užtikrinti, be to ieškovė nuomojasi butą, moka 250 Eur nuomą, komunalinius mokesčius, ėmė dvi vartojimo kredito paskolas ir pirko vaikams kompiuterį ir lovą. Nurodė, kad rugpjūčio mėnesį mirė ieškovės tėvas, kuris padėdavo jai moraliai ir finansiškai, ieškovė turėjo laidojimo išlaidų, prarado finansinę paramą. Tėvo padovanotas automobilis sugedo, todėl ieškovei teko įsigyti kitą automobilį už 3500 Eur sumą, šiam įsipareigojimui užtikrinti ieškovė pasirašė vekselį 2 000 Eur sumai. Ieškovė veža vaikus į mokyklą, būrelius, gydymo įstaigą bei kitas vietas. Abu nepilnamečiai vaikai nuo 2020 m. sausio 18 d. gyvena pas ieškovę, kuri juos prižiūri bei jais rūpinasi, perka jiems maistą, drabužius bei kitas vystymuisi būtinas prekes ar paslaugas, todėl ieškovei turi būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas nuo 2020 m. sausio 18 d. iki ieškinio padavimo dienos. Pažymėjo, kad atsakovas iki 2020 m. birželio 12 d. gaudavo Vilniaus miesto savivaldybės skiriamus vaiko pinigus, kurių neatidavė nei sūnui, nei ieškovei, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovo vaiko pinigus už 6 (šešis) mėnesius, t. y. 300 Eur (2020 m. rugsėjo 8 d. DOK-172973).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas turi individualizuoti vaiko interesus, negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta. Esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo – vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014). Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis G. S., kuriam šiuo metu yra beveik 17 metų, Tarnybos atstovams aiškiai išreiškė savo nuomonę, kad nori gyventi kartu su mama, nustačius, kad jaunuolis jau metus gyvena kartu su mama ir seserimi, nesant duomenų, kad vaiko motina V. B. neužtikrintų vaiko interesų ar negebėtų pasirūpinti nepilnamečio vaiko poreikiais, net ir nesant absoliučiai neginčijamų įrodymų, kad atsakovas vaiko atžvilgiu vartojo fizinį smurtą, teismas konstatuoja, kad vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimas, nustatant ją kartu su motina, atitiks geriausius nepilnamečio interesus. Vertintina, kad vaiko noras nagrinėjamu atveju sutampa su jo interesais. Todėl teismas tenkina ieškovės reikalavimą ir nepilnamečio šalių sūnaus nuolatinę gyvenamąją vietą nustato kartu su ieškove (vaiko motina) V. B..

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje, pagal kurio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą). Remiantis CK 3.201 straipsniu, pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Teismų praktikoje pažymima, kad tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; kt.). Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Ieškovė pateikė įvairių parduotuvių mokėjimo kvitus, jos teigimu, liudijančius vaikų poreikių tenkinimui patiriamas jos išlaidas. Išanalizavęs šiuos įrodymus teismas nustatė, kad pateikti MAXIMA čekiai liudija, kad perkant buvo panaudotos net keturios skirtingos „AČIŪ“ kortelės (Nr. xxxx7774, xxxx7966, xxxx3024, xxxx7908). Nesant teismui pateiktų įrodymų, kad ieškovė naudojasi keturiomis skirtingomis AČIŪ nuolaidų kortelėmis, vertintina, kad ieškovė pateikė teismui ne tik (nebūtinai) savo pirkinių čekius, bet galimai ir kitų asmenų pirkinių čekius. Todėl šie pirkinius liudijantys čekiai vertintini kritiškai, taip pat kyla abejonių ir dėl kitų pirkinių čekių autentiškumo. Pažymėtina ir tai, kad byloje nepateikta įrodymų apie vaikų lankomus būrelius ir jų apmokėjimą. Į bylą ieškovės pateikti VĮ Šeškinės poliklinikos 2020 m. gruodžio 8 d. akinių receptai, išrašyti G. S. ir G. S., patvirtina, kad abu nepilnamečiai vaikai turi regos problemų, G. S. nustatytas (duomenys neskelbtini). Atsakovas tuo tarpu posėdžio metu teikė paaiškinimus, kad vaikams akiniai nėra ypač būtini, net ir juos išrašius, vaikai juos ne visuomet nešiodavo, atsakovas pats yra raginęs nešioti.

Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017; kt.). Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio pastebėtina, kad teismų praktikoje yra suformuluotas orientacinis kriterijus – minimalus mėnesinis darbo užmokestis, kuris taikomas priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) nuo 2021 m. sausio 1 d. yra 642 Eur neatskaičius mokesčių, arba apie 460 Eur atskaičius mokesčius, taip pat vaiką auginantis tėvas (motina) gauna 70 Eur dydžio valstybės skiriamus vaiko pinigus, taigi kiekvienas iš tėvų prie vaiko būtinųjų poreikių tenkinimo turėtų prisidėti ne mažesne kaip (460 – 70) / 2 = 195 Eur suma.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, būtina nustatyti ir tėvų turtinę padėtį, galimybes teikti išlaikymą, sveikatos būklę, kitų išlaikytinių skaičių, kitas svarbias aplinkybes. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos, dividendus ir kt., lėšas bankuose, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius ir kt. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Remiantis teismo iniciatyva gautais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) duomenimis, taip pat ieškovės pateikta (duomenys neskelbtini) 2020 m. gegužės 15 d. pažyma Nr. T-055, ieškovė 2017-2018 metais dirbo (duomenys neskelbtini), kur jos darbo užmokestis sudarė apie 760-840 Eur, neatskaičius mokesčių, nuo 2019 m. sausio mėn. dirba (duomenys neskelbtini), kur jos darbo užmokestis sudaro apie 2000 Eur, neatskaičius mokesčių, arba apie 1140 Eur „į rankas“. Ieškovė 2018-2019 m. taip pat vertėsi individualia veikla. Byloje nustatyta, kad ieškovė nuosavybės teise nėra įgijusi nekilnojamojo turto, ieškovė nuomoja dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Gyvenamųjų patalpų nuomos 2020 m. balandžio 11 d. sutartyje nurodoma, kad būsto nuoma kas mėnesį sudaro 250 Eur, tai pat papildomai mokami nuomojamų patalpų komunaliniai ir kitų paslaugų mokesčiai (sutarties 2.1, 2.2 punktai). Ieškovė 2020 m. birželio 22 d. įgijo transporto priemonę Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gamybos metai 2005 m. Ieškovė yra sudariusi 2019 m. liepos 29 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. C907208081 dėl kompiuterio, kurio vertė 623 Eur, įgijimo, bei 2019 m. rugpjūčio 16 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. C908215543 dėl SVAJA3 produkto, kurio vertė 500 Eur, įgijimo.

Sodros duomenimis nustatyta, jog atsakovas 2012-2017 m. dirbo (duomenys neskelbtini), 2017 m. gaudamas 500 Eur dydžio darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių, taip pat vertėsi individualia veikla. 2017-2020 m. vertėsi individualia veikla, dirbo įvairiose bendrovėse ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), gaudamas skirtingą darbo užmokestį, apie 1200-1500 Eur per mėnesį, atskirais mėnesiai iki 3300 Eur, neatskaičius mokesčių. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020 m. gegužės 20 d. išrašo duomenimis, butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2019 m. spalio 29 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 13627, asmeninės nuosavybės teise priklauso S. S.. Butui taikomas apribojimas disponuoti nekilnojamuoju daiktu, 2019 m. lapkričio 12 d. įregistruota hipoteka (įsiskolinimas už įsigytą turtą). Atsakovo vardu registruota transporto priemonė VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1996 metų gamybos, transporto priemonei taikytas areštas.

Atsakovas į bylą teikė duomenis apie sudėtingą savo motinos, kurią jis teigė turintis dalinai išlaikyti, sveikatos būklę. Pastebėtina, kad 2010 m. gegužės 13 d. Išrašas iš medicininių dokumentų apie atsakovo motinai S. S. 2010 metais atliktą kelio endoprotezavimo operaciją, 2012 m. rugsėjo 28 d. Pažyma apie S. S. nustatyto neterminuoto vidutinių specialiųjų poreikių lygį, Pažyma dėl specialiojo transporto išlaidų kompensacijos poreikio, rodo, kad specialieji poreikiai atsakovo motinai nustatyti dar iki teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimo priėmimo, taigi nelaikytini naujomis aplinkybėmis.

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, t. y. tai, jog ieškovė ir atsakovas yra darbingo amžiaus (40 m.), Sodros duomenys patvirtina, kad šalys gauna pajamas iš darbinių santykių, byloje nėra duomenų apie atsakovo darbinių santykių nutraukimą, tuo tarpu laikinas pajamų negavimas nelaikytinas turtinės padėties pablogėjimu, įvertinus, kad teismui nepateikta duomenų apie šalių sveikatos būklę, kuri kliudytų dirbti, tiek ieškovė, tiek atsakovas turi transporto priemones, atsakovas su būsto paskola įsigijo nekilnojamojo turto (būstą), ieškovė, anksčiau gyvenusi tėvų bute, pradėjo nuomoti būstą, spręstina, kad po Sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis palaipsniui gerėjo, taigi abu tėvai turi daugiau galimybių prisidėti prie vaikų didėjančių poreikių tenkinimo.

Nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad šalys turi du nepilnamečius vaikus, kuriems privaloma teikti išlaikymą. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad tais atvejais, kai priteisiamas išlaikymas dviem ir daugiau vaikų, visų pirma turi būti užtikrintas protingas visų vaikų interesų balansas. Teismas priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Atsižvelgiant į teismo šioje byloje nustatytas aplinkybes, ieškovės ir atsakovo paaiškinimus posėdžio metu, byloje esančius įrodymus ar jų nebuvimą, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika bylose dėl išlaikymo pakeitimo (padidinimo), įvertinus vaikų amžių (14 ir 16 metų), ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, atsakovo pareigą išlaikyti du nepilnamečius vaikus, šalių pakankamai jauną ir darbingą amžių, šalių pareigą dėti pastangas dirbti ir gauti pajamas, kurios tenkintų ne tik minimalius vaiko poreikius, bet ir sudarytų galimybę vaikams ugdyti savo pomėgius, atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovas turi sveikatos problemų, kurios ribotų atsakovo galimybę gauti labiau apmokamą darbą ar papildomas pajamas, teismas konstatuoja, kad ieškovės prašymas padidinti nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydį tenkinamas iš dalies ir iš atsakovo S. S. nepilnamečio sūnaus G. S. išlaikymui priteistina po 215 Eur. Taip pat nepilnametės dukros G. S. išlaikymui priteistina po 215 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pakeičiant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimą dalyje dėl atsakovo dukrai mokėtino išlaikymo dydžio (CK 3.201 straipsnio 2 dalis). Periodinės išmokos indeksuotinos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Teismas vertina, kad šiuo konkrečiu atveju tokio išlaikymo priteisimas nepažeis vaikų interesų, atitiks proporcingumo tarp vaikų poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių, kriterijų ir garantuos būtinųjų vaikų poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Įvertintina ir tai, kad ieškovė gauna valstybės skiriamas išmokas vaikams, taigi, jei ji prie vaikų išlaikymo prisidės lygiomis sumomis kaip atsakovas, dviejų vaikų išlaikymui per mėnesį šeimoje iš viso bus skiriama 1000 Eur (215 Eur x 2 x 2 + 70 Eur x 2). Vertintina, kad tokia suma yra pakankamai ženkli.

Atsakovo prašymas nustatyti, kad išlaikymo sumos būtų mokamos į vaikų sąskaitas netenkintinas, vadovaujantis susiklosčiusia teismų praktika, pagal kurią toks susitarimas galimas, jei tarp tėvų nėra ginčo. Šiuo atveju, kai tarp šalių kyla ginčas dėl sumų mokėjimo, išlaikymo lėšų tvarkytoju skirtinas tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta. Ieškovė V. B. yra nepilnamečių vaikų atstovė pagal įstatymą, todėl ji skirtina iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185, 3.190 straipsniai, CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis). Pastebėtina, kad tai neužkerta kelio atsakovui, turint papildomų lėšų, jomis papildomai remti savo vaiku tiesiogiai, t. y. teikti didesnį nei 215 Eur išlaikymą, dalį sumos (viršijančios 215 Eur) pervedant tiesiogiai vaikams.

Išlaikymas po 215 Eur priteistinas nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (t. y. 2020 m. birželio 4 d.), sprendimas šioje dalyje vykdytinas skubiai (CK 3.200 straipsnis, CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl vaikų išlaikymo neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Byloje panaikintinos 2020 m. birželio 12 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikinos G. S. gyvenamosios vietos ir laikino išlaikymo iš atsakovo abiem vaikams priteisimo.

3. Dėl išlaikymo įsiskolinimo ir valstybės (savivaldybės) skiriamų vaiko pinigų priteisimo

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo S. S. įsiskolinimą už nepilnamečių vaikų G. S. ir G. S. išlaikymą nuo 2020 m. sausio 18 d. iki ieškinio padavimo dienos.

Toks ieškovės prašymas tenkintinas tik dėl nepilnamečio G. S. dėl šių priežasčių: 1) šiame sprendime jau nustatyta, kad šalių sūnus nuo 2020 m. sausio 18 d. gyvena kartu su motina; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimu buvo patvirtintas šalių susitarimas, kad „Šalys neatliks išlaikymui skirtų sumų mokėjimo pavedimu viena kitai“ (Sutarties 4.2.4 punktas), taigi, šalys buvo sutarusios, kad kiekvienas iš jų išlaikys tą vaiką, kuris su juo (ja) gyvena; 3) atsakovas nepateikė įrodymų, kad laikotarpiu, kol sūnus gyveno kartu su motina, būtų išlaikęs sūnų, taigi susidarė išlaikymo įsiskolinimas; 4) remiantis Sprendimu, atsakovas neturėjo pareigos išlaikyti dukrą G. S., nes tokią pareigą turėjo ieškovė.

Atsižvelgiant į Sprendimu patvirtintą šalių susitarimą, kad kiekvienas iš tėvų įsipareigojo užtikrinti su juo gyvenančio vaiko poreikius 130 Eur per mėnesį apimtyje, nustačius, kad sūnui pradėjus gyventi kartu su motina, atsakovas jo neišlaikė, yra pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo G. S. gyvenimo kartu su motina (t. y. 2020 m. sausio 18 d.) iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2020 m. birželio 4 d.) po 130 Eur per mėnesį, t. y. tokia apimtimi, kaip nustatė įsiteisėjęs ir galiojantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimas. Konkreti išlaikymo įsiskolinimo suma sudaro 130 Eur x 4 mėn. + (130 / 30 d. x 16 d.) = 589 Eur.

Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą G. S. atmestinas kaip nepagrįstas, nes, kaip jau nurodyta, remiantis galiojančiu ir nepakeistu Sprendimu, atsakovas neturėjo prievolės išlaikyti dukros.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo S. S. Vilniaus miesto savivaldybės jam išmokėtus vaiko pinigus, skirtus G. S. – 300 Eur. Nurodė, jog atsakovas iki 2020 m. birželio 12 d. (t. y. iki teismo nutarties, kuria laikina G. S. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove) gaudavo savivaldybės skiriamus vaiko pinigus, kurių nei sūnui, nei ieškovei negrąžino, todėl iš atsakovo turi būti priteisti vaiko pinigai. Atsakovas teigė, kad valstybės skiriamus vaiko pinigus, kuriuos jis gavo už sūnų, nuskaičiavo Sodra.

Lietuvos Respublikos vyriausybė 2004 m. birželio 28 d. Nr. 801 nutarimu „Dėl išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų 21 punkte, nurodoma, kad išmokos skiriamos savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto asmens sprendimu. Kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiui vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Ši išmoka 2020 m. sudarė 60 Eur per mėnesį.

Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad valstybės skiriamos tikslinės išmokos vaikams įskaičiuotinos į vaikų išlaikymui skiriamas sumas. Nagrinėjamu atveju kiekvienas iš tėvų šalia savo vaikui skiriamos 130 Eur sumos gavo ir valstybės (savivaldybės) jo auginamam vaikui skiriamą išmoką. Tokiu būdu G. S. ir G. S. išlaikymui 2020 m. buvo numatyta skirti po 130 + 60 = 190 Eur per mėnesį. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 18 d. iki 2020 m. birželio 12 d. gautus “vaiko pinigus” būtų perdavęs sūnui ar ieškovei, todėl iš jo priteistina atitinkama piniginė kompensacija:(60 Eur x 4 mėn. + (60 Eur / 30 d. x 24 d.) = 288 Eur.

Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad jo gautos G. S. skirtos savivaldybės mokamos išmokos nuo jo sąskaitos buvo priverstinai nurašytos, nepagrindžia, kad šias lėšas atsakovas mokėjo už 2020 m. sausio – birželio mėn. laikotarpį. Įvertinus Antstolių informacinės sistemos registro duomenis darytina išvada, kad lėšos galėjo būti nuo atsakovo sąskaitos priverstinai nurašytos dėl to, kad atsakovas nemokėjo 2020 m. birželio 12 d. nutartimi priteisto laikino išlaikymo ir ieškovė kreipėsi į antstolį dėl priverstinio laikino išlaikymo išieškojimo. Išlaikymo sumokėjimas už laikotarpį po 2020 m. birželio 4 d. neatleidžia nuo pareigos kompensuoti atsakovo iki 2020 m. birželio 4 d. gautas ir vaikui neperduotas sumas.

Iš viso iš atsakovo nepilnamečio sūnaus naudai, lėšas pervedant sūnų išlaikiusiai ieškovei, priteistina 589 + 288 Eur = 877 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalis, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė įstatymu yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimus, susijusius su išlaikymu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Priteisus iš atsakovo sūnui išlaikymą po 215 Eur, o dukrai mokėtiną išlaikymą padidinus 85-iais eurais (215 – 130), taip pat priteisus 877 Eur išlaikymo įsiskolinimą, remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas ((215 + 85) x 12 + 877) x 0,03 x 0,75 = 101 Eur dydžio žyminis mokestis už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 75 Eur dydžio žyminis mokestis ir 1350 Eur patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (sąskaita Nr. JU2020-46 (350 Eur), sąskaita Nr. JU2020-39 (1000 Eur) už teisines paslaugas, 2020 m. gruodžio 2 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 843943, 2020 m. gruodžio 16 d., 2021 m. sausio 10 d. mokėjimai bankiniais pavedimais), iš viso 75 + 1350 = 1425 Eur. Atsižvelgiant į bylos apimtį, ieškovei suteiktų teisinių paslaugų būtinumą, esant pateiktam prašymui su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, įvertinus, jog išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintų rekomendacinių atlygių advokatams dydžių, laikytina, kad išlaidos yra pagrįstos.

Vertintina, kad ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, 84 procentais, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 1425 x 0,84 = 1197 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Byloje patirta 10,48 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ieškinį tenkinus 84 proc., iš atsakovo priteistina 9,11 Eur (10,49 x 0,84), iš ieškovės – 1,37 Eur. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), iš ieškovės valstybės naudai apskaičiuota 1,37 Eur suma nepriteistina.

Iš viso į valstybės biudžetą iš atsakovo priteistina 101 + 9,11 = 110,11 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-32408-1044/2017 nustatytą su tėvu nepilnamečio sūnaus G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą (sutarties 4.1 punktas) ir ją nustatyti su motina V. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-32408-1044/2017 patvirtintos sutarties 4.2.4 punktą ir jį išdėstyti taip: priteisti iš atsakovo S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po 215 Eur (du šimtus penkiolika eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. birželio 4 d. iki jo pilnametystės, taip pat nepilnamečiam vaikui G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po 215 Eur (du šimtus penkiolika eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. birželio 4 d. iki jos pilnametystės, priteistas sumas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, į priteistas sumas įskaitant išlaikymą, atsakovo sumokėtą vykdant 2020 m. birželio 12 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Nustatyti, kad sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdomas skubiai, sprendimo apskundimas šioje dalyje nesustabdo jo vykdymo.

Priteisti iš atsakovo S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 877 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt septynis eurus) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečio vaiko G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Nustatyti, kad nepilnamečių G. S. ir G. S. išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė V. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 1197 Eur (tūkstantį šimtą devyniasdešimt septynis eurus) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Priteisti iš S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 110,11 Eur (šimtą dešimt eurų 11 ct) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas sumas įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Įsiteisėjus sprendimui panaikinti 2020 m. birželio 12 d. nutartimi šioje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.