- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-04
- Bylos Nr.
- e2A-1265-910/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16155-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- S. S.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka vienasmeniškai išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui S. S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko G. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; 2) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. S. ir G. S. po 304 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei nustatyti, kad vaikams skirtas lėšas uzufrukto teise tvarko ieškovė; 3) priteisti iš atsakovo išlaikymo skolą nuo 2020 m. sausio 18 d. iki ieškinio padavimo dienos; 4) priteisti iš atsakovo jam išmokėtus 300 Eur vaiko pinigus, skirtus sūnui.
2. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimu buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka bendru sutuoktinių sutikimu. Šalių susitarimu sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, o dukters – su motina, taip pat nustatytas išlaikymas po 130 Eur kiekvienam vaikui. Atsakovas 2020 m. sausio 18 d. prieš nepilnametį sūnų panaudojo fizinį smurtą, todėl sūnus persikėlė gyventi su ieškove. Taigi ieškovė nuo 2020 m. sausio 18 d. viena augina abu nepilnamečius vaikus. Sūnus nenori turėti jokio kontakto su tėvu, nenori su juo gyventi. Ieškovės namuose sūnui užtikrinama teisė sveikai augti, vystytis, stabili, rami aplinka. Nepilnametis sūnus aiškiai išreiškė savo poziciją ir norą likti gyventi kartu su ieškove, todėl yra pagrindas keisti vaiko gyvenamąją vietą bei iš atsakovo abiem vaikams priteisti išlaikymą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo sprendimu nustatytas 130 Eur išlaikymo dydis yra per mažas ir negali užtikrinti vaikų poreikių. Abiejų vaikų poreikiams užtikrinti tinkama suma yra 304 Eur (pusė minimalios mėnesinės algos). Ieškovė veža vaikus į mokyklą, būrelius, gydymo įstaigą bei kitas vietas. Abu nepilnamečiai vaikai nuo 2020 m. sausio 18 d. gyvena pas ieškovę, kuri juos prižiūri, jais rūpinasi, perka jiems maistą, drabužius, kitas vystymuisi būtinas prekes ar paslaugas. Dėl to ieškovei turi būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas nuo 2020 m. sausio 18 d. iki ieškinio padavimo dienos. Atsakovas iki 2020 m. birželio 12 d. gaudavo Vilniaus miesto savivaldybės skiriamus vaiko pinigus, kurių neatidavė nei sūnui, nei ieškovei, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovo vaiko pinigus už 6 (šešis) mėnesius, t. y. 300 Eur. Atsakovo motina 2021 m. sausio pradžioje pervedė ieškovei 100 Eur. Pavedimo paskirtyje buvo nurodyta, kad tai išlaikymas vaikams už atsakovą. Nuo 2020 m. birželio mėn. valstybės skiriamus vaiko pinigus sūnus gauna į savo sąskaitą.
Šalies argumentai
4. Atsakovas nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad po santuokos nutraukimo jis pervesdavo pinigus dukros išlaikymui, tačiau ieškovė nepervesdavo jam sūnaus išlaikymo pinigų. Iš savivaldybės gauti pinigai buvo duodami vaikams. Vaikai buvo ir tebėra aprūpinami pagal atsakovo galimybes. Atsakovas nenaudoja smurto prieš vaikus, pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Atsakovas negali mokėti ieškovės prašomos priteisti vaikams sumos, tačiau, pagerėjus finansinei padėčiai, neatsisako duoti vaikams pinigų. Nuo mažens išlaikė vaikus, sūnui pirko prabangų telefoną, kompiuterį, dviračius, drabužius, dukrai pirko riedį, firminius drabužius, mokėjo už būrelius, stovyklas, keliaudavo su vaikais į gamtą su palapinėmis, leisdavo laiką kartu.
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) išvadoje nurodė, kad prieštarauti dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su motina Tarnyba neturi pagrindo. Pažymėjo, kad vaikams skiriamas išlaikymo dydis negali būti ribojamas minimalių poreikių tenkinimu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-32408-1044/2017 nustatytą su tėvu nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą (sutarties 4.1 punktas) ir ją nustatė su motina; pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-32408-1044/2017 patvirtintos sutarties 4.2.4 punktą ir jį išdėstė taip: priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. S. po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. birželio 4 d. iki jo pilnametystės, taip pat nepilnamečiam vaikui G. S. po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. birželio 4 d. iki jos pilnametystės, priteistas sumas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, į priteistas sumas įskaitant išlaikymą, atsakovo sumokėtą, vykdant 2020 m. birželio 12 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių; nustatė, kad sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdoma skubiai; priteisė iš atsakovo 877 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui G. S.; nustatė, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė; priteisė iš atsakovo ieškovei 1 197 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš atsakovo valstybei 110,11 Eur žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų; įsiteisėjus sprendimui, panaikino 2020 m. birželio 12 d. nutartimi šioje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
7. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 17 d. sprendimu (toliau – ir Sprendimas) nutraukė šalių santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtino pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – ir Sutartis). Sutarties 4.1 punkte pareiškėjai susitarė, kad nepilnamečio sūnaus nuolatinė gyvenamoji vieta bus kartu su tėvu, o nepilnametės dukros nuolatinė gyvenamoji vieta bus kartu su motina. Prokurorės 2020 m. kovo 3 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-02776-20 patvirtina, kad 2020 m. sausio 18 d. vykęs įvykis nebuvo kvalifikuotas kaip veika, turinti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, požymių, tačiau kartu šis nutarimas patvirtina buvusią konfliktinę situaciją tarp tėvo ir sūnaus.
8. Teismas atsižvelgė į tai, kad šalių nepilnametis sūnus, kuriam šiuo metu yra beveik 17 metų, Tarnybos atstovams aiškiai išreiškė savo nuomonę, jog nori gyventi kartu su mama. Jaunuolis jau metus gyvena kartu su mama ir seserimi. Duomenų, kad vaiko motina neužtikrintų vaiko interesų ar negebėtų pasirūpinti nepilnamečio vaiko poreikiais, nėra. Net ir nesant absoliučiai neginčijamų įrodymų, kad atsakovas vaiko atžvilgiu vartojo fizinį smurtą, teismas konstatavo, kad vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimas, nustatant ją kartu su motina, atitiks geriausius nepilnamečio interesus. Teismas pripažino, kad vaiko noras nagrinėjamu atveju sutampa su jo interesais. Dėl to teismas tenkino ieškovės reikalavimą ir nepilnamečio šalių sūnaus nuolatinę gyvenamąją vietą nustatė kartu su ieškove.
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 17 d. sprendimu patvirtintos šalių sutarties 4.2.4 punkte ieškovė ir atsakovas nustatė, kad kiekvienas iš tėvų įsipareigoja po santuokos nutraukimo kiekvienam vaikui iki vaiko pilnametystės teikti po 130 Eur per mėnesį išlaikymą. Sutartyje taip pat įtvirtinta, kad, atsižvelgiant į tai, jog nepilnamečio sūnaus nuolatinė gyvenamoji vieta bus kartu su tėvu, o nepilnametės dukros nuolatinė gyvenamoji vieta bus kartu su motina, kiekvienas iš tėvų jo skiriamo išlaikymo sumą (po 130 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui) tvarkys asmeniškai uzufrukto teisėmis, t. y. šalys neatliks išlaikymui skirtų sumų mokėjimo pavedimu viena kitai. Sutartyje nurodyta, kad Šalys mano, jog toks išlaikymo dydis bei skyrimo tvarka atitinka realias tėvų galimybes ir nepilnamečių vaikų poreikius.
10. Teismas nurodė, kad, pakeitus nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą ir nustačius ją su ieškove, atsiranda teisinis pagrindas ir įstatyminė prievolė priteisti išlaikymą sūnui iš skyrium gyvenančio tėvo. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės nurodytus nepilnamečių vaikų poreikius bei pateiktus įrodymus, pagrindžiančius realias vaikų išlaidas, pripažino, kad ieškovės nurodomos išlaidos nėra pakankamai pagrįstos. Nuo 2017 m. spalio 17 d. sprendimo, kuriuo patvirtintas šalių laisva valia susitartas 130 Eur išlaikymo periodinėmis išmokomis vienam nepilnamečiui vaikui dydis, praėjo nedidelis laiko tarpas – tik kiek daugiau nei treji metai. Per šį laiką prekių ir paslaugų kainos šalyje esmingiau nesikeitė. Teismas atsižvelgė į objektyvią aplinkybę, kad Sprendimo priėmimo metu vaikams buvo 10 ir 13 metų, šiuo metu yra 14 ir 16 metų, abu vaikai yra paaugliai, moksleiviai, jiems reikalingos papildomos išlaidos, vaikams augant natūraliai padidėjo ir jų bendrieji ugdymo, auginimo poreikiai. Dėl to yra pagrindas padidinti išlaikymo periodinėmis išmokomis sumą.
11. Spręsdamas dėl išlaikymo dydžio, teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje orientacinis kriterijus – minimalus mėnesinis darbo užmokestis, kuris taikomas priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) nuo 2021 m. sausio 1 d. yra 642 Eur neatskaičius mokesčių arba apie 460 Eur atskaičius mokesčius, taip pat vaiką auginantis tėvas (motina) gauna 70 Eur dydžio valstybės skiriamus vaiko pinigus, taigi kiekvienas iš tėvų prie vaiko būtinųjų poreikių tenkinimo turėtų prisidėti ne mažesne kaip (460 – 70) / 2 = 195 Eur suma. Teismas, atsižvelgdamas į šalių gaunamas pajamas, pripažino, kad ieškovės prašymas padidinti nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydį tenkinamas iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikyti priteistina po 215 Eur per mėnesį. Ieškovė gauna valstybės skiriamas išmokas vaikams, taigi, jeigu ji prie vaikų išlaikymo prisidės lygiomis sumomis kaip atsakovas, dviejų vaikų išlaikymui per mėnesį šeimoje iš viso bus skiriama 1000 Eur (215 Eur x 2 x 2 + 70 Eur x 2). Tokia suma yra pakankamai didelė.
12. Teismas nurodė, kad išlaikymas po 215 Eur priteistinas nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2020 m. birželio 4 d.), sprendimas šioje dalyje vykdytinas skubiai (CK 3.200 straipsnis; CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šalims išaiškino, kad teismo sprendimas dėl vaikų išlaikymo neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl, pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Šalies argumentai
13. Ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams teismas tenkino tik dėl nepilnamečio sūnaus dėl šių priežasčių: 1) šiuo teismo sprendimu jau nustatyta, kad šalių sūnus nuo 2020 m. sausio 18 d. gyvena kartu su motina; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimu buvo patvirtintas šalių susitarimas, kad „Šalys neatliks išlaikymui skirtų sumų mokėjimo pavedimu viena kitai“ (Sutarties 4.2.4 punktas), taigi, šalys buvo sutarusios, kad kiekviena iš jų išlaikys tą vaiką, kuris su ja (juo) gyvena; 3) atsakovas nepateikė įrodymų, kad laikotarpiu, kol sūnus gyveno kartu su motina, būtų išlaikęs sūnų, taigi susidarė išlaikymo įsiskolinimas; 4) remiantis Sprendimu, atsakovas neturėjo pareigos išlaikyti dukters, nes tokią pareigą turėjo ieškovė.
Žemesnės instancijos teismas
14. Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas pripažino, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo sūnaus gyvenimo kartu su motina pradžios (2020 m. sausio 18 d.) iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2020 m. birželio 4 d.) po 130 Eur per mėnesį, t. y. tokia apimtimi, kaip nustatė galiojantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimas. Konkreti išlaikymo įsiskolinimo suma – 589 Eur (130 Eur x 4 mėn. + (130 / 30 d. x 16 d.). Ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą dukrai teismas atmetė, nes pagal galiojantį ir nepakeistą Sprendimą atsakovas neturėjo prievolės išlaikyti dukters.
15. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 28 d. Nr. 801 nutarimu „Dėl išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų 21 punkte nurodoma, kad išmokos skiriamos savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto asmens sprendimu. Kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiui vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Ši išmoka 2020 m. buvo 60 Eur per mėnesį.
16. Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad valstybės skiriamos tikslinės išmokos vaikams įskaičiuotinos į vaikų išlaikymui skiriamas sumas. Nagrinėjamu atveju kiekvienas iš tėvų šalia savo vaikui skiriamos 130 Eur sumos gavo ir valstybės (savivaldybės) jo auginamam vaikui skiriamą išmoką. Tokiu būdu vaikų išlaikymui 2020 m. buvo numatyta skirti po 130 + 60 = 190 Eur per mėnesį. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 18 d. iki 2020 m. birželio 12 d. gautus „vaiko pinigus” būtų perdavęs sūnui ar ieškovei, todėl iš jo priteistina atitinkama piniginė kompensacija – 288 Eur (60 Eur x 4 mėn. + (60 Eur / 30 d. x 24 d.). Iš viso iš atsakovo nepilnamečiam sūnui, lėšas pervedant sūnų išlaikiusiai ieškovei, priteistina 877 Eur (589 Eur + 288 Eur).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Ieškovė V. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. sprendimo dalį ir priteisti iš atsakovo papildomai 386 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam sūnui, iš viso – 1 262,56 Eur, taip pat 975 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Prievolė išlaikyti vaikus tenka abiem tėvams vienodomis dalimis, o išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas nuo faktinių aplinkybių pasikeitimo momento. Dėl to nagrinėjamoje byloje teismas turėjo išlaikymo įsiskolinimą vaikams priteisti ne 130 Eur per mėnesį, o 215 Eur per mėnesį, t. y. nuo realiai pasikeitusių faktinių aplinkybių dienos. Teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimu patvirtintos šalių taikos sutarties 4.2.4 punkte nustatyta, kad išlaikymo teikimui bus taikomas įskaitymas, tačiau tiek ieškovė, tiek atsakovas turėjo teikti po 130 Eur sumą kiekvienam vaikui. Teismas, nepriteisdamas išlaikymo įsiskolinimo dukrai, neįvertino, kad, pasikeitus faktinėms aplinkybėms (abiem vaikams pradėjus gyventi pas ieškovę), pasikeitė ir Sutarties 4.2.4 punkto vykdymo tvarka. Įskaitymai nebebuvo atliekami, nes atsakovas nustojo teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
17.2. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios. Kadangi abu tėvai Sutarties 4.2.4 punkte įsipareigojo teikti vaikams išlaikymą lygiomis dalimis naudojantis įskaitymo teise, pasikeitus faktinėms aplinkybėms ir sūnui pradėjus gyventi su ieškove, atsakovas įgijo prievolę mokėti išlaikymą abiem vaikams.
17.3. Kadangi abu nepilnamečiai vaikai nuo 2020 m. sausio 18 d. gyvena su ieškove, kuri perka vaikams maistą, drabužius ir kitas būtinas prekes ar paslaugas, abiem vaikams turi būti priteistas po 215 Eur išlaikymo įsiskolinimas nuo 2020 m. sausio 18 d. iki 2020 m. birželio 4 d. Ieškovė pateikė byloje čekius ir banko sąskaitų išrašus, kurie patvirtina, kad ieškovė viena, be atsakovo pagalbos, nuo 2020 m. sausio 18 d. išlaiko abu vaikus. Dėl to nepilnamečiam sūnui priteistinas išlaikymo įsiskolinimas būtų 975 Eur (215 Eur x 4 mėn. + (215/30 d. x 16 d.) = 974, 56 Eur), o nepilnametei dukrai – 975 Eur ((215 Eur x 4 mėn. + (215/30 d. x 16 d.) = 974, 56 Eur).
Atsiliepimas
18. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
18.1. Ieškovės reikalavimas skaičiuoti įsiskolinimo sumą ne pagal 2017 m. spalio 17 d. teismo sprendimu patvirtintos sutarties sąlygas reikštų tiek taikos sutarties, tiek teismo sprendimo pakeitimą. Teismo sprendimas dėl išlaikymo sumos padidinimo negali galioti atgal, nes tuo metu galiojo kitas teismo sprendimas. Joks teisės aktas, įskaitant ir teismo sprendimą, negali atgaline tvarka pakeisti kito teismo sprendimo. Nei taikos sutarties, nei teismo sprendimo, kuriuo ji buvo patvirtinta, ieškovė neginčijo. Dėl to jų pakeitimas atgaline tvarka nebūtų nei teisėtas, nei pagrįstas. Ieškovė skunde remiasi teismų praktika dėl įsiskolinimo priteisimo bylose, kuriose šis klausimas iki tol nebuvo iš esmės išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Dėl to nagrinėjamoje byloje tokia teismų praktika negalima remtis.
18.2. Išlaikymo dydžio padidinimo už praėjusį laikotarpį klausimą ieškovė pradėjo kelti tik tuomet, kai sūnus apsigyveno su ja. Jeigu šis klausimas būtų keliamas iki tol, kol sūnus gyveno su atsakovu, tai reikštų, kad ir ieškovė privalėtų teikti vaikams didesnio dydžio išlaikymą. Tai patvirtina ieškovės nesąžiningumą. Laikotarpiu, kai išlaikymo prievolė skyriumi gyvenančiam vaikui teko ir ieškovei, jai išlaikymo dydis neatrodė per mažas. Tačiau kai tokį išlaikymą turi teikti tik atsakovas, kaip skyriumi gyvenantis tėvas, išlaikymo dydis ieškovei tampa per mažas. Teismas taip pat konstatavo ieškovės nesąžiningumą, nes nustatė, kad ji teismui pateikė čekius pagal skirtingas (keturias) „AČIŪ“ korteles, t. y. galimai ir kitų asmenų pirkinių čekius.
Šalies argumentai
18.3. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad už keturis mėnesius turėjo būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas ir dukrai. Teismas pagrįstai konstatavo, kad tai neatitiktų šalių sudarytos taikos sutarties nuostatų. Ieškovė, nagrinėjant bylą pirmoje instancijoje, neneigė aplinkybės, kad kelis mėnesius po 2017 m. spalio 17 d. taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo teisme atsakovas vykdė pavedimus dukros išlaikymui po 130 Eur. Tačiau ieškovei tokių mokėjimų sūnaus išlaikymui neatliekant, atsakovas taip pat nustojo teikti išlaikymą. Tačiau ieškovė jau sumokėtų sumų atsakovui negrąžino.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
19. Apeliacijos objektas yra teismo sprendimo dalies, kuria atsisakyta priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nuo 2020 m. sausio 18 d. iki 2020 m. birželio 4 d. su ieškove gyvenusiai dukrai, o sūnui priteistas išlaikymo įsiskolinimas tik po 130 Eur per mėnesį, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
20. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalių santuoka nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-32408-1044/2017, kuriuo patvirtinta ir pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties 4.1 punkte pareiškėjai susitarė, kad nepilnamečio sūnaus nuolatinė gyvenamoji vieta bus kartu su tėvu, o nepilnametės dukters nuolatinė gyvenamoji vieta bus kartu su motina. Sutarties 4.2.4 punkte kiekvienas iš tėvų įsipareigojo kiekvienam vaikui iki vaiko pilnametystės teikti po 130 Eur per mėnesį išlaikymą. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečio sūnaus nuolatinė gyvenamoji vieta bus kartu su tėvu, o nepilnametės dukros nuolatinė gyvenamoji vieta bus kartu su motina, kiekvienas iš tėvų jo skiriamo išlaikymo sumą (po 130 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui) tvarkys asmeniškai uzufrukto teisėmis, t. y. šalys neatliks išlaikymui skirtų sumų mokėjimo viena kitai. Šalys nurodė, kad toks išlaikymo dydis bei skyrimo tvarka atitinka realias tėvų galimybes ir nepilnamečių vaikų poreikius.
Žemesnės instancijos teismas
21. Dėl įvykusio konflikto su tėvu šalių nepilnametis sūnus nuo 2020 m. sausio 18 d. persikėlė gyventi kartu su ieškove. Ieškovė 2020 m. birželio 4 d. pateikė teismui ieškinį, prašydama nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 304 Eur per mėnesį ir priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams nuo 2020 m. sausio 18 d. iki ieškinio padavimo dienos 2020 m. birželio 4 d. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, nustatydamas nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, priteisdamas iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 215 Eur per mėnesį ir priteisdamas 877 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui sūnui nuo 2020 m. sausio 18 d. iki 2020 m. birželio 4 d., kuris susideda iš 589 Eur (130 Eur x 4 mėn. + (130 / 30 d. x 16 d.)) atsakovo įsipareigotų teikti sūnui pagal teismo patvirtintos šalių Sutarties 4.2.4 punktą ir 288 Eur savivaldybės skirtų išmokų vaikui.
22. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė išlaikymo įsiskolinimo ir nepilnametei dukrai, taip pat nepagrįstai išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui sūnui apskaičiavo taikydamas Sutartimi nustatytą 130 Eur išlaikymo dydį, o ne sprendimu nustatytą 215 Eur išlaikymo dydį. Pasak ieškovės, teismas turėjo vadovautis teismų praktika, pagal kurią išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas nuo faktinių aplinkybių pasikeitimo momento. Nagrinėjamoje byloje toks monetas buvo 2020 m. sausio 18 d., kada šalių nepilnametis sūnus persikėlė gyventi su ieškove.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams dydžio
23. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines nagrinėjamos bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008).
25. Ieškovė apeliaciniame skunde teigdama, kad teismas, nustatydamas sūnaus išlaikymo skolą, turėjo taikyti 215 Eur išlaikymo dydį, remiasi Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-42-513/2020 ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-77-656/2021. Pažymėtina, kad šiose bylose buvo analizuojama situacija, kai išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nustatymo ir jo priteisimo klausimas buvo sprendžiamas pirmą kartą, t. y. nebuvo sprendžiama dėl ankstesnio teismo sprendimo pakeitimo. Ieškovės nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1973-258/2020 buvo sumažintas teismo sprendimu nustatytas išlaikymas nepilnamečiam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos ir išlaikymo įsiskolinimo klausimas nebuvo sprendžiamas. Atsižvelgiant į skirtingas bylų faktines aplinkybes, pripažintina, kad ieškovės nurodytose bylose pateiktais apeliacinės instancijos teismo išaiškinimais nagrinėjamoje byloje remtis negalima.
26. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad tol, kol nepriimtas naujas teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, galioja tas teismo sprendimas, kuriuo išlaikymas priteistas. Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, asmens prievolė, nustatyta pirmiau priimtu teismo sprendimu, modifikuojama, o šio pakeitimo pagrindas – naujas teismo sprendimas. Tai reiškia, kad pakeistos vaiko išlaikymo prievolės pradžia yra naujo teismo sprendimo įsiteisėjimo momentas, nes pagal bendrąją taisyklę teisinius padarinius teismo sprendimas sukelia nuo įsiteisėjimo momento. Kita vertus, kasacinis teismas pažymi, kad tai yra tik bendroji taisyklė, kuri gali turėti išimčių. Tai, kad CK 3.201 straipsnyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) išimčių nenustatyta, savaime nereiškia, kad jos negali būti taikomos, jeigu išimtinio reglamentavimo pagrindas gali būti konstatuojamas remiantis bendraisiais šeimos teisės principais ir atsižvelgiant į analizuojamos normos esmę (CK 3.3, 3.4 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
27. Plėtodamas praktiką dėl pakeisto išlaikymo mokėjimo prievolės pradžios momento, kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Atsižvelgiant į šioje byloje pareikštus reikalavimus, didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį išlaikymą, o atsakovui sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti didesnį išlaikymą nekiltų (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gruodžio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).
28. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas teismo sprendimu patvirtinta šalių Sutartimi nustatyto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio padidinimo klausimas, todėl pirmosios instancijos teismas padidintą 215 Eur išlaikymą nepilnamečiams vaikams pagrįstai priteisė nuo ieškovės kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos – 2020 m. birželio 4 d. Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad sūnus nuo 2020 m. sausio 18 d. persikėlė gyventi su ja, nėra susijusi su CK 3.201 straipsnyje nurodytais kriterijais (šalių turtinės padėties pasikeitimas, atsiradusios papildomos vaiko priežiūros išlaidos dėl jo ligos, sužalojimo, slaugymo ar nuolatinės priežiūros), dėl kurių teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnametei dukrai priteisimo
29. Nagrinėjamos bylos šalys Sutarties 4.1 punkte buvo sutarusios, kad nepilnamečio sūnaus nuolatinė gyvenamoji vieta bus kartu su tėvu, o nepilnametės dukros nuolatinė gyvenamoji vieta bus kartu su motina. Sutarties 4.2.4 punktu kiekvienas iš tėvų įsipareigojo kiekvienam vaikui iki pilnametystės teikti po 130 Eur per mėnesį išlaikymą. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečio sūnaus nuolatinė gyvenamoji vieta bus kartu su tėvu, o nepilnametės dukros nuolatinė gyvenamoji vieta bus kartu su motina, kiekvienas iš tėvų jo skiriamo išlaikymo sumą (po 130 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui) tvarkys asmeniškai uzufrukto teisėmis, t. y. šalys neatliks išlaikymui skirtų sumų mokėjimo viena kitai. Šalys nurodė, kad toks išlaikymo dydis bei skyrimo tvarka atitinka realias tėvų galimybes ir nepilnamečių vaikų poreikius.
30. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismo patvirtintos Sutarties 4.1 ir 4.2.4 punktų sąlygas, pažymi, kad Sutartyje aiškiai nustatyta, jog kiekvienas iš tėvų įsipareigoja kiekvienam vaikui iki vaiko pilnametystės teikti po 130 Eur per mėnesį išlaikymą. Tokia sąlyga reiškia, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas buvo įsipareigoję teikti kiekvienam iš vaikų po 130 Eur išlaikymą, t. y. tiek ieškovė turėjo pareigą teikti išlaikymą po 130 Eur per mėnesį kiekvienam iš vaikų, tiek ir atsakovas, o bendra abiejų tėvų vaikams tenkanti išlaikymo suma turėjo sudaryti po 260 Eur (130 Eur+130 Eur), iš viso abiem vaikams – 520 Eur. Tačiau tik dėl to, kad pagal šalių susitarimą sūnus gyveno su tėvu, o dukra – su motina, šalys Sutarties 4.2.4 punkte susitarė kiekvieno iš tėvų skiriamo išlaikymo sumą (po 130 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui) tvarkyti asmeniškai uzufrukto teisėmis ir neatlikti išlaikymui skirtų sumų mokėjimo pavedimu viena kitai.
31. Byloje nustatyta neginčijama aplinkybė, kad nuo 2020 m. sausio 18 d. nepilnametis šalių sūnus persikėlė gyventi su ieškove. Nuo šio momento atsakovas turėjo teikti ne tik 130 Eur dydžio išlaikymą sūnui, bet ir 130 Eur išlaikymą dukrai, nes nebeliko pagrindo taikyti Sutarties 4.2.4 punkte įtvirtintą priešpriešinių mokėjimų įskaitymą. Dėl to išlaikymo įsiskolinimas nuo 2020 m. sausio 18 d. iki 2020 m. birželio 4 d. iš atsakovo priteistinas ir nepilnametei dukrai. Nuo 2020 m. sausio 18 d., kai abu nepilnamečiai vaikai apsigyveno kartu su ieškove, atsakovas turėjo pareigą teikti tiek 130 Eur dydžio išlaikymą sūnui, tiek 130 Eur dydžio išlaikymą dukrai. Išlaikymo įsiskolinimo dukrai konkreti suma – 589 Eur (130 Eur x 4 mėn. + (130 / 30 d. x 16 d.).
Dėl procesinės bylos baigties
32. Apibendrinus išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad yra pagrindas iš dalies pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš atsakovo papildomai priteisiant 589 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai, o likusią teismo sprendimo dalį paliekant nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalis, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
34. Ieškovė pagal įstatymą yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimus, susijusius su išlaikymu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Priteisus iš atsakovo sūnui išlaikymą po 215 Eur, o dukrai mokėtiną išlaikymą padidinus 85 Eur (215 Eur – 130 Eur), taip pat priteisus 1 466 Eur išlaikymo įsiskolinimą abiem vaikams, pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 7 dalį, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktą iš atsakovo valstybei priteistinas 114 Eur ((215 Eur + 85 Eur) x 12 mėn. + 1 466 Eur) x 3 proc. x 75 proc.) dydžio žyminis mokestis už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
35. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 75 Eur dydžio žyminis mokestis ir 1 350 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš viso – 1 425 Eur. Pirmosios instancijos teismas buvo nustatęs, kad patenkinta 84 proc. ieškovės ieškinio reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas patenkintų ieškovės reikalavimų dalį padidino iki 88 proc. Dėl to ieškovei iš atsakovo priteistina 1 254 Eur (1 425 Eur x 88 proc.) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
36. Byloje patirta 10,48 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ieškinį tenkinus 88 proc., iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 9,23 Eur (10,49 Eur x 88 proc.), iš ieškovės – 1,25 Eur. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), iš ieškovės apskaičiuota 1,25 Eur suma valstybei nepriteistina.
37. Iš atsakovo į valstybės biudžetą iš viso priteistina 123,23 Eur (114 Eur + 9,23 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
38. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 300 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliaciniame procese. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, patenkinant 43 proc. šio skundo reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistinos 129 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėja
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-32408-1044/2017 nustatytą su tėvu nepilnamečio sūnaus G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą (sutarties 4.1 punktas) ir ją nustatyti su motina V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-32408-1044/2017 patvirtintos sutarties 4.2.4 punktą ir jį išdėstyti taip: priteisti iš atsakovo S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 215 Eur (po du šimtus penkiolika eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. birželio 4 d. iki jo pilnametystės, taip pat nepilnamečiam vaikui G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 215 Eur (po du šimtus penkiolika eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. birželio 4 d. iki jos pilnametystės, priteistas sumas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, į priteistas sumas įskaitant išlaikymą, atsakovo sumokėtą vykdant 2020 m. birželio 12 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
Nustatyti, kad sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdomas skubiai, sprendimo apskundimas šioje dalyje nesustabdo jo vykdymo.
Priteisti iš atsakovo S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 877 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt septynis eurus) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečio vaiko G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš atsakovo S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 589 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečio vaiko G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Nustatyti, kad nepilnamečių G. S. ir G. S. išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 254 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt keturis eurus) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 123,23 Eur (vieną šimtą dvidešimt tris eurus 23 ct) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas sumas įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).
Įsiteisėjus sprendimui, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartimi šioje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones“.
Priteisti iš atsakovo S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 129 Eur (vieną šimtą dvidešimt devynis eurus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti.