Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2A-42-513/2020

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-01-23
Bylos Nr.: 2A-42-513/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-11474-2018-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Irma Čuchraj
Atsakovas: M. Z.
Ieškovas: N. R.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-42-513/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-11474-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos:

2.3.5.2.1; 2.1.1.3.10; 3.1.7.5; 3.1.7.8; 3.1.7.13; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 23 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo M. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5384-323/2019 pagal ieškovės N. R. ieškinį atsakovui M. Z. dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti išlaikymą nepilnamečiam sūnui L. Z. iš atsakovo M. Z. po 165 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos iki jo pilnametystės bei 5940 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus.

Atsiliepimas

2. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies nurodydamas, kad gali teikti vaikui išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį. Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ieškinį prašė atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies – iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui po 165 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos (2019-04-08) iki vaiko pilnametystės išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Iš atsakovo taip pat priteistas 2880 Eur išlaikymo nepilnamečiam sūnui įsiskolinimas. Ieškovė uzufrukto teise paskirta tvarkyti nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas iki jo pilnametystės.

4. Spręsdamas klausimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis dydžio, teismas vertino nepilnamečio vaiko tėvo ir motinos turtinę padėtį, finansines galimybes, nustatė, kad atsakovas 50 proc. darbingas, dėl to jam sunku susirasti darbą. Teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodyta vaiko išlaikymui reikalinga 330 Eur per mėnesį suma yra reikalinga vien tik būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti, todėl reikalavimas priteisti iš atsakovo po 165 Eur kas mėnesį vaiko išlaikymui yra pagrįstas.

5. Spręsdamas klausimą dėl išlaikymo įsiskolinimo teismas nurodė, jog pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o įsiskolinimas ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teismas nustatė, kad atsakovas pareigos išlaikyti savo nepilnametį sūnų nevykdė ilgiau kaip trejus metus iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovo darbingumo lygis yra 50 procentų, ir į tai, kad atsakovas neperiodiškai sūnui teikė išlaikymą daiktais, rūbais bei pinigais, iš atsakovo priteisė 2880 Eur išlaikymo įsiskolinimą, apskaičiavęs kas mėnesį už trejus metus po 80 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Apeliaciniu skundu atsakovas (apeliantas) M. Z. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą ir bylą išnagrinėti iš naujo.

Žemesnės instancijos teismas

7. Argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, o ieškovė yra gudri, jai teikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl sudarytas įspūdis, kad ji neturtinga, tačiau mano, kad ieškovė papildomai mokėjo advokatei, tuo tarpu jis valstybės paskirto advokato nematė, su juo bendravo advokato padėjėja.

Šalies argumentai

8. Apelianto teigimu, yra neteisinga teismo nurodyta aplinkybė, kad ieškovė gyvena su sutuoktiniu ir tėvu, nes iš tikrųjų su savo sutuoktiniu ji seniai nebegyvena ir gyvena jau nežinia kur ir su kelintu sugyventiniu. Pažymi, kad apie palaidą ir netinkamą ieškovės gyvenimo būdą jis žino iš savo sūnaus, todėl ieškovė meluoja, kad jis nebendrauja su sūnumi. Yra įsitikinęs, kad iš priteisto išlaikymo sūnus negaus nė vieno cento, viskas bus skirta ieškovės skoloms apmokėti, todėl nemokės iš jo priteisto išlaikymo ieškovei. Teigia, kad ieškovė buvo išvykusi į Jungtinę Karalystę, todėl neaišku, kam ir kiek jis turėjo mokėti, dėl to nesutinka su priteistu įsiskolinimu. Be to, nuolat duodavo pinigų, pirkdavo vaikui drabužių, daiktų ir pan. Nurodo, kad serga nepagydoma liga, jam nustatytas tik 50 proc. darbingumas, sunku susirasti darbą, laikinai dirba tik pas draugus, pažįstamus, gauna tik 90 Eur pensiją.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė N. R. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodo, kad teismo priteista 165 Eur suma per mėnesį vaikui yra būtina pagrindiniams jo poreikiams ir tokio dydžio išlaikymo prašė atsižvelgusi į atsakovo sveikatos būklę ir nepastovų darbą. Nurodo, kad jos pajamas sudaro 450–500 Eur per mėnesį, augina du nepilnamečius vaikus, jai padeda dukters tėvas ir sugyventinis bei jos pačios tėvas. Atsakovo pajamas sudaro apie 750 Eur per mėnesį, todėl jis turi galimybę mokėti teismo priteistą išlaikymą sūnui. Teigia, jog sąžiningai sutiko sumažinti prašomą išlaikymo įsiskolinimo dydį, nes atsakovas kartais duodavo sūnui po 15–20 Eur, nupirkdavo drabužių. Mano, kad atsakovas elgiasi nesąžiningai, nes jis nėra apsunkintas vaiko auginimu ir priežiūra, o vietoje padėkos jai ir domėjimosi sūnaus gyvenimu, auklėjimu, mokymosi rezultatais, domisi jos asmeniniu gyvenimu ir apie jį meluoja.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Žemesnės instancijos teismas

12. Apeliaciniu skundu apeliantas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą ir bylą išnagrinėti iš naujo. Nustatyta, kad šalys turi nepilnametį vaiką L. Z., gim. (duomenys neskelbtini), kurio išlaikymui ieškovė iš atsakovo prašė priteisti po 165 Eur per mėnesį bei išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus.

Dėl išlaikymo dydžio

13. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).

14. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jį teikti didesnį, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

15. Ieškovė argumentuoja, kad sūnaus išlaikymui reikia 330 Eur per mėnesį. Tuo tarpu atsakovas teigia, jog ieškovės prašomos priteisti sumos nėra pajėgus mokėti, ir dėsto argumentus apie, jo teigimu, netinkamą ieškovės gyvenimo būdą. Pažymėtina, jog šie atsakovo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, nesusiję su bylos esme ir nagrinėjamu klausimu – išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimu, kurį teikti jis neturi teisės atsisakyti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, jos negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

16. Apeliantui argumentuojant, kad iš jo priteistas išlaikymas bus skirtas ne vaiko poreikiams, o ieškovės skoloms sumokėti, pažymėtina, jog šios lėšos skirtos išimtinai nepilnamečio vaiko poreikiams, o ne ieškovės interesams tenkinti. CK 3.186 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvai privalo tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą išimtinai vaikų interesais. CK 3.203 straipsnio 1 dalis numato, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams, jo turtiniams ir dvasiniams poreikiams užtikrinti: vaiko maitinimui, aprangai, mokymuisi, ugdymui, sveikatos palaikymui, jam tenkančių komunalinių paslaugų išlaidų dalies apmokėjimui, laisvalaikio ir poilsio organizavimui, kitų vaiko interesų finansavimui. Pažymėtina, kad išlaikymą teikiantis tėvas (motina) turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą, tačiau tokia priemonė įprastai yra taikoma, kai nevykdoma nustatyta pareiga vaikui skirtą išlaikymą naudoti išimtinai jo interesams. Atsakovas jokiomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė savo teiginių, kad vaikui skirtos išmokos bus naudojamos ne pagal paskirtį ar kad ieškovė savo pareigą rūpintis sūnumi vykdo netinkamai.

17. Teismų praktikoje vyrauja pozicija, kad vaiko išlaikymui yra reikalinga suma, ne mažesnė nei vienas mėnesinis atlyginimas (nuo 2020-01-01 – 607 Eur neatskaičius mokesčių), tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ši suma yra orientacinė, kadangi kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio būtina įvertinti ne tik abiejų tėvų galimybes teikti išlaikymą, bet turi būti atsižvelgiama ir į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K?3-286/2004).

18. Ieškovė pateikė apskaičiavimą, kuriame nurodė, jog sūnaus išlaikymui kiekvieną mėnesį reikalinga 330 Eur suma (b. l. 12). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nereikia įrodinėti, kad nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos, poilsis, laisvalaikis. Pažymėtina, jog nors jokių kitų objektyvių duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių ieškovės pateiktą apskaičiavimą, byloje nepateikta, tačiau įvertinus ieškovės prašomą priteisti sumą – 165 Eur, akivaizdu, jog tokio dydžio išlaikymo pakanka užtikrinti iš esmės tik būtiniausius vaiko poreikius. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovė prašė ir teismas priteisė išlaikymo sumą įvertinęs aplinkybę, kad atsakovas yra iš dalies darbingas (b. l. 21–22, 40–42), todėl gali turėti sunkumų susirasdamas darbą ir gaudamas pajamas. Tačiau apelianto teiginius, kad jo pajamas sudaro tik 90 Eur socialinės išmokos, paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai, o būtent darbo sutartys (b. l. 31–35, 37–39) bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys apie asmens valstybinį socialinį draudimą ir išmokas (b. l. 52–53, 49–50), kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovo pajamas per mėnesį sudaro apie 750 Eur neatskaičius mokesčių. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas turi įsiskolinimų, yra vykdomas jų priverstinis išieškojimas (b. l. 23, 25, 44–48).

19. Vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, atsižvelgtina į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims, kitų išlaikytinių. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo teiktino išlaikymo vaikui dydį, nustatė šalių turtinę padėtį, atsižvelgė į atsakovo sveikatos sutrikimus ir realias galimybes teikti tam tikro dydžio išlaikymą, pagrįstai vadovavosi proporcingumo kriterijumi. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, plačiau nekartodama, pritaria kitiems pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems motyvams.

Dėl išlaikymo priteisimo pradžios (momento)

20. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiam priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 straipsnis). Pasisakydamas dėl teismo sprendimu priteisto didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momento kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį išlaikymą, o atsakovui sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti didesnį išlaikymą nekiltų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Atsižvelgiant į aplinkybę, kad ieškinys pareikštas 2019-04-09, pagrįstai nuo šios dienos nurodytas išlaikymo teikimo pradžios momentas.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

21. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas tik vieno iš tėvų, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Reikalavimo teisių prisiteisti už kitą iš tėvų teiktą išlaikymą įgijimui netrukdo asmeninis išlaikymo prievolės pobūdis, nes abu tėvai turi tapačią bendrą prievolę išlaikyti vaiką ir šios prievolės asmeniškumas nepaneigiamas vienam iš tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).

22. Taigi tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia.

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma turėtų būti įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

24. Nagrinėjamu atveju atsakovas pats pripažįsta, kad nevykdė savo prievolės teikti išlaikymą vaikui teigdamas, kad ieškovė su sūnumi buvo išvykusi į Angliją, todėl nežinojo, kam ir kiek turėjo mokėti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė išlaikymo vaikui įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio pareiškimo (CK 3.200 straipsnis), o ieškovei pripažįstant, kad atsakovas neperiodiškai sūnui teikė išlaikymą daiktais, rūbais bei pinigais, kartais duodavo pinigų, iš atsakovo priteisė 2 880 Eur išlaikymo įsiskolinimą, apskaičiavęs po 80 Eur kas mėnesį už trejus metus.

Dėl procesinės bylos baigties

25. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi proporcingumo kriterijumi, teisingumo ir sąžiningumo principais, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, būtinus nepilnamečio vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, atsakovo sveikatos būklę, konstatuoja, jog ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinių teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimą, taip pat procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tai, jog teismas padarė kitokias išvadas, nei norėtų atsakovas, nesudaro pagrindo pripažinti jas netinkamomis ar nepagrįstomis, konstatuoti teismo suinteresuotumą.

26. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovei nagrinėjamoje byloje teikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ją 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinėje instancijoje į valstybės biudžetą priteistina suma sudaro 120,35 Eur, tačiau, įvertinus atsakovo turtinę padėtį, sveikatos būklę, tai, kad pirmosios instancijos teismas nepriteisė iš jo nei žyminio mokesčio, nei valstybės teisinės pagalbos išlaidų, siekiant nebloginti atsakovo turtinės padėties, valstybei nepriteistinas nei žyminis mokestis už apeliacinį skundą, kurio atsakovas nesumokėjo, nei už valstybės teisinę pagalbą, kuri buvo teikiama ieškovei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Raimonda AndrulienėIrma ČuchrajAušra Maškevičienė