- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-10
- Bylos Nr.
- e2S-767-278/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00242-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta iš dalies ir klausimas perduotas nagrinėti I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- "Bankroto administratorių kompanija", UAB „S.Poničiaus viešbutis“, UAB „Makveža“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, BUAB „Investbudas LT“, UAB „Bikuvos prekyba“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „Bikuvos prekyba“ atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-58-420/2020, kuria T. U. (T. U.) bankroto byloje patvirtintas T. U. kreditorių sąrašas ir jų reikalavimų dydis.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020-07-13 nutartimi iškeltoje bankroto byla T. U., bankroto administratorius UAB „Bankroto administratorių kompanija“ 2020-09-01 teismui pateikė prašymą patvirtinti T. U. kreditorių sąrašą ir jų finansinių reikalavimų dydį. Nurodė, kad patikrino kreditorių pareikštus finansinius reikalavimus, antstolių atsiųstus patvarkymus ir neginčija A. O. 11 926,19 Eur, UAB „Bikuvos“ prekyba 49 714,21 Eur, UAB „Makveža“ 8 755,67 Eur ir VMI 201,46 Eur reikalavimų, tačiau nesutinka su M. K., M. U. ir M. W. reikalavimais ar jų dydžiais. Nurodė, kad M. K. pateikė finansinį reikalavimą pagal tris vekselius, kurie galimai buvo perrašinėjami dėl tos pačios 70 000 litų skolos, pridedant numatytas 36 proc. metines palūkanas. Teigė, kad pripažintinas tik trečiasis (paskutinis) vekselis 108 000 litų / 31 278,96 Eur sumai, nes visi vekseliai susiję su ta pačia skola, kurios grąžinimui užtikrinti buvo išduotas pirmasis vekselis, numatant 36 proc. metines palūkanas, tačiau kreditorė nėra pateikusi įrodymų, kad vekseliai išrašyti dėl skirtingų skolų. Nurodė, kad M. U. ir M. W. nepateikė neginčijamų įrodymų apie turimus reikalavimus T. U..
Šalies argumentai
2. 2020-09-14 teismui pateiktu prašymu bankroto administratorius prašė teismą į bankrutuojančio T. U. kreditorių sąrašą, įtraukti BUAB „Rusakalnis“, patvirtinant 2 249,55 Eur finansinį reikalavimą, o 2020-09-21 - prašė teismą patikslinti M. K. kreditorinį reikalavimą, padidinant jį 34 870,25 Eur, patvirtinant 66 149,21 Eur T. U. skolą kreditorei.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020-09-28 nutartimi patvirtintas T. U. kreditorių sąrašas ir jų finansinių reikalavimų dydis sekančiai: M. K. 123 771,90 Eur finansinis reikalavimas; A. O. – 11 926,19 Eur; M. W. -17 700,00 Eur; UAB „Bikuvos prekyba” – 49 714,21 Eur; UAB „Makveža“– 8 755,67 Eur; VMI – 201,46 Eur; BUAB „Rusakalnis“ – 2 249,55 Eur; M. U. prašymas dėl įtraukimo į kreditorių sąrašą bei kreditorinio reikalavimo patvirtinimo atmestas.
4. Teismas nurodė, kad kreditoriai A. O., UAB „Bikuvos prekyba”, UAB „Makveža“, VMI, BUAB „Rusakalnis“, M. K. ir M. W. teismo nustatytu terminu pareiškė kreditorinius reikalavimus bei pateikė juos pagrindžiančius dokumentus. Konstatavo, kad dėl minėtų kreditorinių reikalavimų pagrįstumo ar jų dydžio ginčo nėra, todėl kreditorių pareikšti finansiniai reikalavimai tvirtintini.
5. Sprendė, kad M. U. nurodytos aplinkybės, jog įsiskolinimas susidarė išdavus vekselį kaip garantą už atliktus statybos darbus objekte (duomenys neskelbtini), kuriame rangovu buvo UAB „Rusakalnis“, nėra patvirtintos jokiais rašytiniais dokumentais. Nurodė, kad teismui pateikta 2014-10-24 vekselio kopija ir antstolio G. B. 2015-01-29 raginimo įvykdyti sprendimą pagal Vilniaus miesto 28-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 5488 kopija, tačiau iš reikalavimo teisės perleidimo sutarčių matyti, kad 2019-03-22 sutartimi dėl reikalavimo teisės perleidimo M.Už. yra įgijęs reikalavimo teisę į UAB „Rusakalnis“ 26 209,81 Eur skolą pagal 2014-07-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. LAS ST 14/82, o ne reikalavimo teisę į T. U. skolos sumokėjimą pagal Vilniaus miesto 28-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 5488 dėl 26 341,44 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo UAB „Las statyba“ naudai. Konstatavo, kad bankroto byloje yra bankroto administratorės M. P. 2019-11-28 raštas, kuriame nurodyta, kad T. U. nebuvo UAB „Las Statyba“ debitorių sąraše, administratoriui nebuvo perduoti dokumentai dėl T. U. skolos įmonei, kuri likviduota dėl bankroto ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Teismas darė išvadą, kad M. U. neįrodė turinti reikalavimo teisę reikšti T. U. atžvilgiu finansinius reikalavimus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „Bikuvos prekyba“ prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020-09-28 nutarties dalį dėl kreditorės M. K. finansinio reikalavimo 123 771,90 Eur patvirtinimo ir patvirtinti kreditorės 34 870,25 Eur finansinį reikalavimą.
7. Nurodo, kad skundžiama nutarties dalis yra nepagrįsta ir neteisėta, pažeidžia UAB „Bikuvos prekyba“, kaip T. U. kreditoriaus, teisėtus interesus, nes sumažina galimybes atgauti didesnę skolos dalį bankroto byloje.
8. Teigia, kad pirminiu prašymu dėl T. U. kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų dydžio patvirtinimo bankroto administratorius prašė patvirtinti tik 31 278,96 Eur M. K. finansinį reikalavimą, nes pateikti trys vekseliai, išduoti T. U., galimai buvo perrašinėjami dėl tos pačios skolos, o kreditorė nėra pateikusi įrodymų, kad vekseliai išrašyti dėl skirtingų skolų. Nurodo, kad papildomame 2020-09-21 prašyme patikslinti kreditorių sąrašą ir jų reikalavimų dydį administratorius teismui nurodė, kad 2020-09-18 gavo M. K. prašymą papildyti kreditorinį reikalavimą pagal papildomai pateiktą vykdomąjį įrašą 34 870,25 Eur sumai ir prašė M. K. kreditorinį reikalavimą, padidinti 34 870,25 Eur suma.
9. Tvirtina, kad M. K. finansinis reikalavimas pirmosios instancijos teismo galėjo būti tvirtinamas tik pagal pateiktą 2020-09-14 vykdomąjį įrašą, išduotą Vilniaus m. 33-ojo notaro biuro notarės P. Jaskovikaitės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), išieškotina suma pagal vekselį 34 870,25 Eur, o pagal pateiktas vekselių kopijas teismui nebuvo pagrindo pripažinti, kad T. U. yra skolingas M. K. didesnę sumą.
10. Pažymi, kad 2013-05-09 vekselį išdavė UAB „Rusakalnis“, o jį laidavo T. U. ir kitas fizinis asmuo, vekselio apmokėjimo diena - 2014-12-31. Nurodo, kad M. K. vekselį įgijo pagal 2013-05-10 indosamentą (pirminio vekselio gavėjo E. K. įrašą vekselyje dėl vekselio perleidimo). Tvirtina, kad vekselio turėtoja M. K. praleido Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau ir ĮPVĮ) 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reikalavimų pagal vekselį pateikimo senaties terminą (vieneri metai nuo mokėjimo dienos), dėl to ji neteko galimybės įgyvendinti savo reikalavimo teisę ĮPVĮ nustatyta ne ginčo tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą, kuris yra vykdomasis dokumentas, tiek vekselio davėjo tiek vekselio laiduotojų atžvilgiu. Kadangi ieškinys priteisti skolą iš vekselio laiduotojo T. U. laiku nebuvo pareikštas, T. U. nebegali turėti prievolių pagal 2013-05-09 vekselį, nes jo laidavimas yra pasibaigęs (CK 6.88 straipsnio 1 dalis).
11. Nurodo, kad kitų dviejų pateiktų vekselių apmokėjimo terminai taip pat yra pasibaigę - 2014-09-23 vekselis turėjo būti apmokėtas iki 2016-03-01, o 2014-12-23 vekselis iki 2015-12-23, tačiau suinteresuotas asmuo M. K. pagal šiuos vekselius nėra gavusi vykdomųjų įrašų, laiku nesikreipė į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo, nėra pateikusi jokių įtikinamų argumentų, kodėl skolos nebuvo išieškomos, o tai rodo, kad pagal šiuos vekselius nebuvo siekiama atgauti skolų, nes visi keturi vekseliai galimai buvo perrašinėjami dėl tos pačios vienos UAB „Rusakalnis“ skolos, kurios grąžinimą buvo laidavęs T. U. ir kitas fizinis asmuo, o vekselių sumos keitėsi dėl priskaičiuojamų ir pridedamų 36 proc. dydžio metinių palūkanų už atitinkamus laikotarpius, taip kaip nurodė administratorius pirminiame 2020-08-28 prašyme teismui.
12. Teigia, kad T. U. 2020-09-14 raštiškas patvirtinimas, jog pagal 2013-05-09, 2013-09-01, 2014-09-23 ir 2014-12-23 vekselius jis neva tai gavęs grynais 431 400 Lt, vertintinas kritiškai. Akcentuoja, kad 2013-05-09 vekselį kreditorė išdavė UAB „Rusakalnis“, o jį tik laidavo T. U. ir kitas fizinis asmuo, todėl T. U. negalėjo gauti pinigų grynais asmeniškai, o jeigu pinigai buvo išduoti grynais UAB „Rusakalnis“, tai lėšos privalėjo būti įneštos į įmonės kasą, o vekselio gavėjas turėjo gauti ir turėti kasos pajamų orderį ar kitą jį atitinkantį įmonės dokumentą. Nurodo, kad T. U. bankroto byloje laikėsi nuoseklios pozicijos, kad jis yra skolingas suinteresuotam asmeniui tik pagal vieną vekselį.
13. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas M. K. reikalavimą, įvertinus, kad dėl reikalavimo dydžio buvo pareikštos administratoriaus pastabos, privalėjo tikrinti reikalavimo pagrįstumą, tačiau to nedarė, jokių aiškių motyvų, kodėl tvirtinama visa reikalavimo suma, nutartyje nenurodė.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo M. K. prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti 250 Eur bylinėjimosi išlaidas.
15. Nurodo, kad tarp jos ir T. U. nėra ginčo dėl pinigų perdavimo, 2020-09-14 T. U. raštiškai patvirtino, kad pagal 2013-05-09, 2013-09-01, 2014-09-23 ir 2014-12-23 vekselius jis yra gavęs grynais 431 400 Lt. Teigia, kad aplinkybę, jog vekseliuose nurodytos sumos nėra susijusios, patvirtina ir tai, jog skaičiuojant matematiškai vekseliuose nurodytos sumos neatitinka menamų palūkanų sumos.
16. Pažymi, kad pagal 2013-05-09, 2014-09-23 ir 2014-12-23 vekselius nebuvo gauti vykdomieji įrašai, nes ji pasitikėjo T. U., tikėjo, kad paskolas grąžins su žadėtomis palūkanomis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas suinteresuoto asmens UAB „Bikuvos prekyba“ atskiruoju skundu.
18. Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties dalies, kuria patvirtintas suinteresuoto asmens M. K. kreditorinis reikalavimas, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Kadangi dėl kitos nutarties dalies atskirųjų skundų negauta, apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, dėl neginčijamos nutarties dalies nepasisako.
19. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, skundžiamą teismo nutartį, atskirojo skundo argumentus bei procesiniuose dokumentuose keliamų klausimų pobūdį, sutinka su apelianto argumentais, kad teismas, tvirtindamas suinteresuoto asmens M. K. kreditorinį reikalavimą, privalėjo tikrinti reikalavimo pagrįstumą, tačiau to nedarė bei motyvų, kodėl tvirtinama visa suinteresuoto asmens pareikšta reikalavimo suma, skundžiamoje nutartyje nenurodė.
20. Pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau ir FABĮ) 23 straipsnio 1–2 dalis, teisme iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Kreditoriai, pareikšdami bankroto administratoriui savo reikalavimus, kartu pateikia juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodo, kaip fizinis asmuo yra užtikrinęs šių reikalavimų įvykdymą. Bankroto administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal fizinio asmens pateiktus dokumentus, sudaro kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti bei teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas yra vienas iš svarbių bankroto byloje spręstinų klausimų, todėl su fizinio asmens bankroto procesu susiję kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti ar sprendimą baigti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 23 straipsnio 1-3,7 dalys). Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančio asmens turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to reikalavimo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, yra reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam subjektui, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra būtina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga. Kaip minėta, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 23 straipsnio nuostatos nustato, kad pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir (arba) teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Dėl administratoriaus ginčijamo reikalavimo tvirtinimo teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami (FABĮ 23 straipsnio 5 dalis), taip sudarant realias galimybes taikyti rungimosi principą, nes tiek administratoriui, tiek kreditoriui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jie grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Be to, teismas atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, privalo imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes.
22. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, patvirtindamas M. K. kreditorinį reikalavimą 123 771,90 Eur sumai, tik nurodė, jog M. K. bei kiti kreditoriai (dėl kurių reikalavimų dydžio ginčų nekilo) per teismo nustatytą terminą pareiškė kreditorinius reikalavimus bei pateikė juos pagrindžiančius dokumentus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dėl jų kreditorinių reikalavimų pagrįstumo ar dydžio ginčo nėra, todėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas tvirtintinas (FABĮ 23 straipsnio 6 dalis).
23. Tačiau, kaip matyti iš civilinės bylos duomenų, bankroto administratorius UAB „Bankroto administratorių kompanija“ 2020-08-28 prašymu dėl T. U. kreditorių sąrašo ir jų finansinių reikalavimų dydžio patvirtinimo bankroto byloje, nurodė, kad M. K. pateikė 88 901,63 Eur reikalavimą, tačiau administratorius prašo tvirtinti 31 278,96 Eur kreditorės finansinį reikalavimą, nes M. K. pateikti trys vekseliai, išduoti T. U., galimai buvo perrašinėjami dėl tos pačios skolos, o įrodymai, kad vekseliai išrašyti dėl skirtingų skolų nepateikti. 2020-09-21 pateiktame prašyme patikslinti kreditorių sąrašą ir jų reikalavimų dydį bankroto administratorius nurodė, kad 2020-09-18 gavo M. K. prašymą papildyti kreditorinį reikalavimą pagal papildomai pateiktą vykdomąjį įrašą 34 870,25 Eur sumai pagal ketvirtąjį vekselį, todėl prašo M. K. kreditorinį reikalavimą padidinti 34 870,25 Eur.
24. Kaip matyti iš M. K. bankroto administratoriui pateiktų įrodymų, savo kreditorinį reikalavimą bankrutuojančiam T. U. 123 771,9 Eur sumai M. K. kildina iš keturių vekselių, tai yra: UAB „Rusakalnis“ 2013-05-09 E. K. išduotu vekseliui 70 000 Lt sumai, kuriame T. U. nurodytas kaip laiduotojas, apmokėjimo terminas – 2014-12-31 (M. K. vekselį įgijo pagal 2013-05-10 indosamentą); T. U. 2014-09-23 M. K. išduotu vekseliu 133 000 Lt sumai, apmokėjimo terminas – 2016-03-01; T. U. 2014-12-23 E. K. išduotu vekseliu 108 000 Lt sumai, apmokėjimo terminas – 2015-12-23 (M. K. vekselį įgijo pagal 2014-12-25 indosamentą) bei Vilniaus m. 33-ojo notaro biuro notarės P. Jaskovikaitės 2020-09-14 išduotu vykdomuoju įrašu 34 870,25 Eur sumai.
25. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad posėdžio metu bankroto administratorius prašė patvirtinti M. K. pareikštą reikalavimą, tačiau iš 2020-09-22 teismo posėdžio garso įrašo akivaizdu, jog bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo aiškios nuomonės dėl nagrinėjamo finansinio reikalavimo neturėjo bei nurodė, jog jam yra kilusios abejonės dėl vekseliuose nurodytų sumų. Nei bankrutuojantis T. U., nei M. K. teismo posėdyje nedalyvavo ir paaiškinimų dėl minėtų skolinių įsipareigojimų nėra davę, nors pats T. U. 2019-04-08 teismui paduotame pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo M. K., kaip savo kreditoriaus, nurodęs nebuvo, o į pareiškime nurodytų turimų kreditorių sąrašą buvo įtrauktas E. K., nurodant 20 272 Eur įsiskolinimą kreditoriui. Minėtų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo imtis aktyvių veiksmų, siekiant pašalinti kilusias abejones dėl suinteresuoto asmens M. K. finansinio reikalavimo pagrįstumo, įvertinant procesiniuose dokumentuose išdėstytas faktines aplinkybes dėl skolos susidarymo, taip pat tai, jog tik vienas iš M. K. išduotų vekselių buvo perduotas vykdymui ir dėl jo yra išduotas vykdomasis įrašas, tuo tarpu kitų trijų vekselių apmokėjimo terminai yra pasibaigę. Duomenų, kad M. K. pagal šiuos vekselius būtų gavusi vykdomuosius įrašus ar kreipusis į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo ir pan., nėra pateikta, todėl konstatuotina, kad byloje nepašalintos abejonės dėl M. K. finansinio reikalavimo dydžio ir jo pagrįstumo.
26. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, neturi galimybės pašalinti nurodytų trūkumų bei išnagrinėti pirmiau aptartų aplinkybių ir išspręsti M. K. finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimą. Siekiant priimti teisingą bei pagrįstą sprendimą, kuris nepažeistų nei bankrutuojančio fizinio asmens, nei jo kreditorių interesų, pirmosios instancijos teismas turi objektyviai ištirti bei įvertinti visus įrodymus, reikšmingus šio klausimo išsprendimui, siekiant pašalinti kylančias abejones dėl M. K. reikalavimo dydžio, pareikalauti pateikti papildomus įrodymus dėl kreditorinių reikalavimų pagrįstumo, skirti klausimą nagrinėti teismo posėdyje, kurio metu būtų apklausti tiesiogiai su nagrinėjamu finansiniu reikalavimu susiję asmenys.
27. Atsižvelgęs į aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė nagrinėto klausimo esmės, išsamiai nevertino bankroto administratoriaus pateiktų tvirtinti kreditorinių reikalavimų pagrįstumo, nebuvo aktyvus ir savo iniciatyva nerinko klausimo išsprendimui būtinų duomenų, todėl neįgyvendino jam šios kategorijos bylose priskiriamų pareigų. Dėl paminėto, skundžiama nutarties dalis naikinama ir klausimas dėl M. K. finansinio reikalavimo patvirtinimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
28. Atsižvelgiant į atskirojo skundo nagrinėjimo procesinę baigtį, dėl kitų skunde dėstomų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas suinteresuoto asmens M. K. finansinis reikalavimas, panaikinti ir perduoti M. K. finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.