- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-11
- Bylos Nr.
- ATP-95-116/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-18-3-00713-2013-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaclovas Iždonas
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. Ž. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutarties, kuria S. Ž. pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. Ž. nubaustas už tai, kad 2013 m. lapkričio 30 d., apie 22 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), prie degalinės „(duomenys neskelbtini)“ vairavo transporto priemonę – automobilį „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, esant lengvam girtumo laipsniui ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu S. Ž. prašo pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutarimą – pritaikyti ATPK 30¹ straipsnį ir neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti žymiai trumpesniam laikui.
Skunde apeliantas nurodo su Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutarime išdėstyta jo padaryto pažeidimo kvalifikacija sutinkantis visiškai, tačiau mano, kad teismas įvykio aplinkybes tyrė paviršutiniškai, nepagrįstai nevertino jo nurodytų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant jo atsakomybės klausimą. Mano, kad buvo pagrindas taikyti jam atsakomybę švelninančias įstatymo nuostatas ir paskirti nuobaudą švelnesnę, nei įstatymo numatyta (ATPK 30¹ straipsnis).
S. Ž. teigimu, surašant jam administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat teismo posėdyje jis visiškai pripažino savo kaltę ir dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi. Pripažino, kad grįžęs po darbo sušalęs jis išgėrė apie 100 g brendžio su karšta kava, tačiau iki tikrinimo alkotesteriu buvo praėjusios apie 4 val., jis buvo padirbėjęs miške kraudamas žvėrims pašarą, todėl apsvaigęs nesijautė. Teigia, kad ne savo būsenos pervertinimas įtakojo tai, jog įvykio vakarą jis sėdo prie automobilio vairo – į mišką jis važiavo su T. Č., kolega medžiotoju, kuris jam paskambino, pakvietė kartu nuvežti į mišką žvėrims pašarus. Važiavo T. Č. automobiliu, jis pats ir vairavo. Kraunant pašarus, T. Č. susižalojo akį, sužalojimas neatrodė grėsmingas, tačiau akis ašarojo, T. Č. negalėjo atsimerkti, todėl prie vairo sėdo jis (S. Ž.), net nepagalvodamas, kad jo būsena gali neatitikti KET 14 punkto reikalavimų. Apelianto manymu, kažkam, kas pranešė policijai apie galbūt girtą vairuotoją, galėjo kilti įtarimų dėl jo vairavimo todėl, kad jis važiavo lėčiau, nei leistinas greitis, todėl, kad vairavo svetimą, jam neįprastą didelių gabaritų automobilį.
Skunde apeliantas taip pat pažymi, kad jo vairavimo stažas yra 30 metų, per tą laiką jis nė karto nebuvo baustas už vairavimą esant neblaiviam, todėl mano, kad teismas turėjo pagrindą manyti, jog jis yra patyręs ir drausmingas vairuotojas, be reikalo nerizikuojantis savo ir kitų sveikata ar gyvybe ir nekeliantis pavojaus aplinkiniams. Atkreipia dėmesį, kad teismas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Pasak S. Ž., teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jo apsisprendimą sėsti už transporto priemonės vairo nulėmė ne galimai patirtas draugo susižalojimas, o tai, kad jis nesijautė neblaivus. Nurodo, kad jis į mišką atvažiavo kaip keleivis ir būtų grįžęs kaip keleivis, neturėjo jokio noro ar kitokio intereso vairuoti T. Č. automobilį, tačiau T. Č. pats vairuoti nebegalėjo. Apelianto teigimu, jam nustatytas girtumas sukėlė šoką, pažeidimas buvo įformintas greitai, įvykio vietoje pareigūnų automobilyje, todėl jis tiesiog nepagalvojo paaiškinti, kad vairavo todėl, kad T. Č. susižalojo akį. Mano, kad teismas nepagrįstai akcentavo, jog jis to jis nenurodė savo rašytiniame paaiškinime. Pasak apelianto, jo protokole parašytą sakinį vargu ar galima vertinti kaip paaiškinimą - tai tik pažeidimo pripažinimas, tai, ką liepė parašyti pareigūnai, išklausę jo paaiškinimą žodžiu. Be to, nurodo esantis įsitikinęs, kad kalba su pareigūnais apie tai, jog jis sėdo prie vairo todėl, kad T. Č. susižalojo akį, buvo, nes T. Č. buvo blaivus, tačiau ir iš įvykio vietos automobilio pats nevairavo, pasikvietė draugą A. G., kad pastarasis parvežtų jį ir parvarytų automobilį.
Skunde pažymima, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog siekiant asmenį patraukti atsakomybėn, teismas privalo pašalinti tai padaryti kliudančias aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens keliama įvykio versija privalo būti patikrinta, kiekvienu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicija turi būti kruopščiai, be išankstinio skeptiško nusistatymo ištirta ir įvertinta (pvz., nutartys bylose Nr. N-444-3849/2009, Nr. N-444-1386/2010 ir kt.).
Apeliantas taipogi pastebi, kad ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teigia tikėjęsis, kad teismas vykdys savo pareigą būti aktyviam renkant ir tiriant įrodymus administracinio teisės pažeidimo byloje, tačiau šiuo atveju teismas iš viso netyrė jo nurodytų aplinkybių, nors jo nurodytos reikšmingos aplinkybės, sudarančios pagrindą jam taikyti atsakomybę švelninančias įstatymo nuostatas, galėjo būti patvirtintos apklausiant liudytojus T. Č., A. G. ir pan.
S. Ž. atkreipia dėmesį ir į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (pvz. nutartis byloje Nr. N-575-2625/2011).
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, pateikiama gydytojos pažyma patvirtina, kad T. Č. įvykio vakarą buvo problemų su akimi, ir tai buvo priežastis, dėl ko jis (S. Ž.) sėdo prie vairo, norėdamas jį kuo greičiau parvežti namo, kad greičiau išsiaiškinti, ar sužalojimas rimtas, galbūt tokiu atveju būtų vežęs jį ir į ligoninę. Pažymi, kad įvykis buvo šeštadienio vakarą, todėl į akių gydytoją T. Č. kreipėsi tik akių gydytojos darbo metu – pirmadienį, 2013 m. gruodžio 2 d. Mano, kad nurodytos aplinkybės yra išskirtinės, lengvinančios jo atsakomybę ir sudarančios pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas – neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti trumpesniam laikui. Teigia, kad ATPK 20 straipsnyje yra išvardinti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti jam taikant ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, t. y. netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba jį taikant žymiai trumpesniam terminui, nei skyrė apylinkės teismas. S. Ž. nurodo, kad jis alkoholiu nepiktnaudžiauja, jo darbas betarpiškai susijęs su automobilio vairavimu – jis pats važinėja pas užsakovus, vežioja ir stato paminklus ir pan. Netekus teisės vairuoti, jo verslas žlugtų, šeima liktų be pajamų. Teigia suvokiantis, koks dėmesys valstybėje yra skiriamas tokiems pažeidimams, tačiau kartu pažymi, kad gyvenime nėra vienodų situacijų, ir nuobaudos turėtų būti skiriamos ne tik formaliai žiūrint į pažeidimą ir į sankciją, nuobauda turėtų būti individualizuojama atsižvelgiant į tai, kokiomis sąlygomis pažeidimas buvo padarytas ir į jį padariusį asmenį. Atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką (pvz. Šiaulių apygardos teismo nutartys bylose Nr. ATP-12-282/2011, ATP-307-300/2011, ATP-236-116/2012, ATP-132-282/2012, Nr. ATP-143-300/2012 ir kt.), mano, kad yra vertas, jog jam būtų taikomos atsakomybę švelninančios įstatymo nuostatos ir neskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas arba jis skirtas žymiai trumpesniam laikui, nes pažeidimas yra atsitiktinis, įvykdytas dėl tam tikrų nepalankiai jo atžvilgiu susiklosčiusių aplinkybių.
Atsiliepimu į S. Ž. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariatas prašo S. Ž. skundo netenkinti, palikti galioti Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutarimą.
Atsiliepime nurodoma, kad S. Ž. vairavo T. Č. priklausančią transporto priemonę, jie važiavo kartu. Be jų dar buvo vienas asmuo. Teisės pažeidimo įforminimo metu kitiems asmenims blaivumas tikrinamas nebuvo, tačiau akivaizdžiai matėsi, kad visi trys asmenys buvo neblaivūs. Jei T. Č. būtų susižalojęs akį, kaip teigiama skunde, tai būtų važiavę į gydymo įstaigą arba namo į (duomenys neskelbtini) kaimą, o ne į visai priešingą pusę. Be to, T. Č. į gydytoją kreipėsi tik praėjus kelioms dienoms po S. Ž. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariatas taip pat pažymi, kad administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių: jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių, arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Tokie nemalonūs, nepalankūs padariniai nubaustajam yra būtina sąlyga. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jei nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais, be to, nuobaudos negalėtų įspėjamai veikti ne tik konkretaus pažeidėjo, bet ir kitų asmenų, linkusių daryti teisės pažeidimus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad S. Ž. neneigia padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, kaltės dėl šio pažeidimo padarymo neginčija, tačiau kelia nuobaudos individualizavimo klausimą, prašo neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam terminui.
Kelių eismo taisyklių 14 punkte nustatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, esant neblaiviems ar apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų. Už šio punkto pažeidimą kyla administracinė atsakomybė pagal ATPK 126 straipsnį, kurio 1 dalyje nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), – užtraukia baudą vairuotojams nuo 1000 iki 1500 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.
Skundžiamu nutarimu S. Ž. paskirta 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams, t. y. minimali ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda. Akivaizdu, kad priimdamas skundžiamą nutarimą apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais nuobaudų skyrimo pagrindais, atsižvelgė į pažeidėjo asmenybę, t. y. į tai, kad jis pirmą kartą padarė tokio pobūdžio pažeidimą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo, yra ne kartą pažymėjęs, jog mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas, arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-403/2010, N444-633/2011).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad šioje byloje nėra nustatyta ypatingų ar išskirtinių aplinkybių, kurios būtų pagrindas taikyti apeliantui ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Tai, kad S. Ž. prisipažino ir gailisi dėl padaryto pažeidimo yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į kurią apylinkės teismas atsižvelgė skirdamas pastarajam minimalią ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad net ir tuo atveju, kai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, ši aplinkybė savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą ir nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N1–1378/2007, Nr. N63?940/2010). Asmuo, dar prieš sėsdamas už automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.
Kaip jau minėta, S. Ž. skunde nurodė, kad būdamas neblaivus automobilį vairavo dėl to, kad jo draugas T. Č., kurio vairuojamu automobiliu jie važiavo į mišką, susižalojo akį ir pats vairuoti automobilio nebegalėjo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, neturi pagrindo minėtą apelianto skundo argumentą pripažinti teisingu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime teisingai pažymėjo, kad pats S. Ž. teismo posėdyje paaiškino, jog sėsdamas už automobilio vairo galvojo, jog jis jau yra blaivus, nes alkoholį – 100 gramų brendžio buvo gėręs prieš 4 valandas (19-20 b. l.), administracinio teisės pažeidimo protokole jis taip pat nurodė tik tai, kad vairavo automobilį išgėręs prieš 4 valandas (2-3 b. l.), policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose taip pat neužfiksuota, kad S. Ž. butų nurodęs, jog kartu su juo važiuojantis asmuo yra susižalojęs (6, 7 b. l.). Kartu atkreipiamas dėmesys, kad policijos pareigūno A. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog transporto priemonė S. Ž. prašymu buvo perduota A. G. (7 b. l.). Taigi, akivaizdu, kad S. Ž. nebuvo būtinumo neblaiviam vairuoti transporto priemonę. Taip pat pastebėtina, kad teismo posėdžio metu S. Ž. neprašė į posėdį kviesti ir kaip liudytojus apklausti T. Č. bei A. G., o iš gydytojos R. S. rašto, adresuoto advokatei D. B. matyti, kad T. Č. į akių ligų kabinetą kreipėsi tik 2013 m. gruodžio 2 d. (32 b. l.). Be to, iš skundžiamo sprendimo matyti, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, įskaitant ir S. Ž. nurodytas aplinkybes, todėl apelianto skundo argumentas, kad teismas apskritai netyrė jo nurodytų aplinkybių atmetamas kaip nepagrįstas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones, ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai, kad S. Ž. pablogino savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis visuomenėje nustatytų normų rezultatas.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, sprendžiama, kad S. Ž. paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tenkinti apelianto skundą jame išdėstytais motyvais ir keisti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutarimą nepakeistą, S. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.