- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-05
- Bylos Nr.
- e2-391-603/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00268-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys atmestas.
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė (pirm.)
- Ieškovas
- E. A.
- Atsakovas
- M. A., Z. L., R. L., M. L.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 2.6.8.11.1Sutarties nutraukimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. A. ieškinį atsakovams M. A. (M. A.), Z. L. (Z. L.), R. L. (R. L.) ir M. L. (M. L.), trečiasis asmuo Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notarė Romutė Sipavičienė, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškinio esmė
1. Ieškovė E. A. ieškiniu atsakovams M. A., Z. L., R. L. ir M. L. prašo teismo pripažinti: 1) 2017 m. lapkričio 7 d. Paprastą neprotestuotiną vekselį (notarinio registro Nr. 30RS-5203) negaliojantį dalyje, kurioje E. A. laidavo už M. A., 2) 2017 m. lapkričio 7 d. Paprastą neprotestuotiną vekselį (notarinio registro Nr. 30RS-5204) negaliojantį dalyje, kurioje E. A. laidavo už M. A., 3) 2017 m. lapkričio 7 d. Paprastą neprotestuotiną vekselį (notarinio registro Nr. 30RS-5202) negaliojantį dalyje, kurioje E. A. laidavo už M. A.. Nurodė:
1.1. 2019 m. rugsėjo 2 d. E. A. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui (vėliau byla buvo perduota Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams) ieškinį „Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo bei santuokoje įgyto turto ir įsipareigojimų padalijimo“, civ. b. Nr. e2-31476-897/2019. Ieškovė prašė teismo nutraukti santuoką tarp ieškovės ir jos vyro M. A., padalinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą, pripažinti M. A. skolas jo asmeninėmis skolomis ir kt.;
Atsiliepimas
1.2. 2019 m. spalio 8 d. tretieji asmenys R. L., M. L., Z. L. (toliau – Kreditoriai – bedraatsakovai, Atsakovai) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame jie kaltino ieškovę, kad ji vienašališkai modifikuoja prievoles ir siekia pažeisti kreditorių teises ir teisėtus interesus. Atsakovai nurodė, kad 2017 m. lapkričio 7 d. ieškovė laidavo tris vekselius, kuriais jos vyras M. A. įsipareigojo sumokėti Z. L. – 29 250 Eur, M. L. – 26 200 Eur ir R. L. – 12 000 Eur, todėl prievolės atsirandančios vekselių pagrindu yra solidarios. Šios skolos nėra M. A. asmeninės skolos ir Kreditoriai – bedraatsakovai nesutinka, kad jos būtų pripažintos M. A. asmeninėmis skolomis. Atsakovai prie atsiliepimo pateikė tris paprastųjų neprotestuotinų vekselių nuorašus. Ieškovė gavusi atsiliepimus, buvo šokiruota, nes suprato, jog buvo savo vyro - M. A. ir Kreditorių – bedraatsakovų suklaidinta bei nesuprato, kad pasirašydama vekselius ji taps solidari skolininkė. Ieškovė miglotai prisimena, kaip šiuos vekselius pasirašė, nes M. A. tą dieną, t. y. 2017 m. lapkričio 7 d. paskambino spontaniškai ieškovei ir paprašė kuo skubiau atvykti pas notarą nedetalizuodamas atvykimo priežasties. Tokia neprognozuota skuba labai išmušė iš pusiausvyros ieškovę. Ieškovei atvykus pas notarą, M. A. greitai paaiškino, kad skubiai reikia ieškovės parašo ant vekselių, nes kitaip „L. neskolina pinigų“ jo įmonei UAB „Adrasta“, o negavus piniginių lėšų, įmonė negalės vystyti verslą ir bankrutuos. Tuo metu santykiai tarp sutuoktinių jau buvo įtempti ir ieškovė, būdama silpnos psichinės būsenos ir nenorėdama gilinti konflikto bei parodyti prie Kreditorių - bedraatsakovų nepasitikėjimo savo vyru, detaliai neklausinėjo apie šių vekselių tikslingumą ir sąlygas. Svarbu paminėti, kad nuo 2016 m. ieškovė sirgo depresija, patirdavo dažnai panikos priepuolius, dėl ko gydėsi Vilniaus miesto Antakalnio poliklinikos Psichikos sveikatos centre ir turėjo vartoti antidepresantus bei kitus vaistus, kurių neigiamas poveikis buvo ieškovės mieguistumas, svaigulys, judesių koordinacijos sutrikimas, nuovargis, sumišimas, nuotaikų kaita, kartais mąstymo ir kalbos sutrikimai. Todėl vekselių pasirašymo metu ieškovė būdama afekto būsenos dėl jai nežinomo, neplanuoto, nepaaiškinto sandorio sudarymo skubotumo ir dėl to, kad vartojo vaistus, kurie įtakojo jos gebėjimus suprasti savo veiksmų reikšmę, pasirašė nesuvokdama jų reikšmės minėtus vekselius;
1.3. atkreipia dėmesį, kad apie vekselių pasirašymą ieškovė buvo neinformuota, nes gautus iš paskolos pinigus M. A. panaudojo ne šeimos poreikiams tenkinti, o savo verslo reikalams. Ieškovės žiniomis, atsakovas M. A. buvo UAB „Adrasta“ vienintelis akcininkas bei ėjo direktoriaus pareigas. 2017 m. pabaigoje įmonei skubiai reikėjo didelės pinigų sumos (apie 100 000 dolerių), kurios pati įmonė neturėjo, kažkokiam dideliam pirkiniui iš JAV nusipirkti. Todėl, ieškovės žiniomis, M. A. skolinosi savo vardu dideles pinigų sumas iš įvairių fizinių asmenų siekdamas surinkti sumą tam pirkiniui įsigyti. Nurodomi vekseliai buvo pasirašyti tą pačią dieną – 2017 m. lapkričio 7 d., t. y. atsakovas M. A. gavo apie 67 450 Eur sumą, kuri buvo panaudota jo verslo reikalams, nes šeimos santykių poreikiams jie nebuvo skirti. Atsakovo veiksmai pasirašant vekselius vertintini kaip įprastinių įmonės valdymo organo (direktoriaus, 100 proc. akcijų savininko) funkcijų vykdymas, jie nesietini su veikimu šeimos interesais, tokie verslo sprendimai laikytini sudarytais ne šeimos interesais;
1.4. iš pateikto 2019 m. lapkričio 14 d. atsakovo M. A. patikslinto atsiliepimo skyrybų byloje ieškovė sužinojo, kad įmonė UAB „Adrasta“ be pagrindinės įmonės veiklos - didmeninės ir mažmeninės maisto produktų prekybos - vykdė ir kitą ūkinę veiklą, tokią kaip transporto nuoma, transporto pirkimas-pardavimas. 2017 m. įmonė norėjo nusipirkti traktorių iš Norvegijos ir jį sutaisiusi parduoti klientui iš Tanzanijos. Norint sutaisyti traktorių, įmonė turėjo būtinai nupirkti brangias detales iš JAV, kurių kaina buvo 137 720 dolerių. Tačiau pati įmonė pakankamai pinigų sąskaitoje tokiam sandoriui neturėjo ir nusprendė skolintis. R. L., M. L. ir Z. L. – bendraatsakovai pasiūlė paskolinti atsakovo M. A. įmonei 67 450 Eur, o kai traktorius bus parduotas, atsakovas M. A. grąžins jiems pinigus. Tačiau Kreditoriai nesutiko paskolos forminti UAB „Adrasta“, todėl atsakovas M. A. sutiko skolintis savo vardu asmeniškai. Be to, paskutiniu momentu Kreditoriai taip pat pareikalavo, kad paskolą laiduotų M. A. sutuoktinė E. A.;
1.5. 2019 m. lapkričio 14 d. atsiliepime atsakovas aiškiai nurodo, kad „norėdamas kuo greičiau gauti pinigų verslo sandoriui, atsakovas nieko detaliai neaiškindamas ieškovei pasikvietė ją į notarų biurą, kur jis pasirašė 3 paprastuosius neprotestuotinus vekselius, o ieškovė juos laidavo. Ieškovei nebuvo paaiškintas paskolos tikslas, sąlygos, ji negavo išsamios informacijos apie visas laidavimo sąlygas ir tikėtina, kad negalėjo atidžiai ir rūpestingai įvertinti savo, kaip laiduotojos, teises ir pareigas“;
1.6. ieškovė pasirašydama laidavimo sandorį visiškai nesuprato šio laidavimo reikšmės, nesuprato, kad tapo solidari skolininkė, jai nei Kreditoriai, nei M. A. nesuteikė jokios informacijos apie laidavimo sąlygas, o atskira paskolos sutartis tarp Kreditorių ir M. A., kur būtų aiškiai nurodytas paskolos tikslas ir sąlygos, nebuvo pasirašyta. Kaip jau buvo minėta, vekseliai buvo pasirašyti tą pačią dieną ir tuo pačiu metu, todėl ieškovė M. A. ir Kreditorių spaudžiama ne tik negavo išsamios informacijos apie visų laidavimų sąlygas, bet ir negalėjo atidžiai ir rūpestingai įvertinti situacijos, kadangi sirgo depresija ir vartojo medikamentus, kurie įtakojo jos gebėjimus suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Jei ieškovė būtų teisingai supratusi bei teisingai informuota apie laidavimo sąlygas, ji nebūtų laidavusi, nes tiek ji pati, tiek ir sutuoktinis neturėjo tuo metu pakankamai neįkeisto ar kitaip nesuvaržyto turto bei pagal laidavimą prisiimami įsipareigojimai gerokai viršijo jos ir visos šeimos turimą turtą ar gaunamas pajamas;
1.7. fizinio asmens, kuris dėl savo būsenos negali suprasti atliekamų veiksmų reikšmės ar jų valdyti, išreikšta valia sudaryti sandorį pati savaime yra netinkama; 2017 m. pabaigoje ieškovė sirgo depresija, vartojo stiprius vaistus, kurie kartais įtakojo jos gebėjimus suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti; taip pat ji dažnai susijaudinusi patirdavo panikos priepuolius, kurių metu nesuvokdavo ar prastai suvokdavo aplink esančią situaciją; 2017 m. lapkričio 7 d. atsakovui M. A. neplanuotai iškvietus ją į notarų biurą ir paprašius kuo skubiau pasirašyti dokumentus, apie kurių turinį ji nebuvo informuota, ieškovė patyrė didelį sukrėtimą ir išgėrusi jai gydytojo išrašytų vaistų, tiesiog „afekto būsenos“ nuvyko į notarų biurą ir net realiai nesuvokdama sandorio esmės pasirašė sandorį dėl laidavimo. Pažymi, kad tokiomis aplinkybėmis sudaryta laidavimo sutartis negali būti laikoma sudaryta laisva E. A. valia, dėl to negali sukelti teisinių padarinių ir turi būti pripažinta negaliojančia;
1.8. vadovaujantis CK nuostatomis laidavimo sutartis yra konsensualinė; šiems sandoriams sudaryti pakanka tiktai šalių suderintos valios pareiškimo ir įstatymo nustatytos formos. Be to, ši sutartis yra prisijungimo sutartis (CK 6.160 straipsnio 2 dalis), dėl kurios sąlygų - (priešingai nei dėl paskolos sandorio, dėl kurių sąlygų atsakovas M. A. ir Kreditoriai susiderino) šalys nesiderėjo, todėl ieškovė nežinojo sutarties turinio ir iš jos kylančių prievolių; ieškovė pasirašydama laidavimą visiškai nesuprato šio laidavimo reikšmės, nesuprato, kad tapo solidari skolininkė, jai nei Kreditoriai, nei atsakovas M. A. nesuteikė jokios informacijos apie laidavimo sąlygas, o atskira paskolos sutartis tarp Kreditorių ir atsakovo M. A., kur būtų aiškiai nurodytas paskolos tikslas ir sąlygos, nebuvo pasirašyta. Kaip jau buvo minėta, vekseliai buvo pasirašyti tą pačią dieną ir tuo pačiu metu, todėl ieškovė atsakovo M. A. ir Kreditorių spaudžiama ne tik negavo išsamios informacijos apie visų laidavimų sąlygas, bet ir negalėjo atidžiai ir rūpestingai įvertinti situacijos, kadangi sirgo depresija ir vartojo medikamentus, kurie įtakojo jos gebėjimus suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Ieškovė mano, kad atsakovas M. A. tyčia ieškovės iki pat paskutinės minutės neinformavo apie ruošiamą sudaryti sandorį notarų biure, nes žinojo, kad gauti pinigai bus panaudoti jo verslo reikalams, o ieškovė, sužinojusi, kad ji taps solidari skolininkė, nesutiks pasirašyti. Tuo tarpu Kreditoriai tyčia nesupažindino ieškovės su paskolos sąlygomis, nes jie žinojo (būdami atsakovo M. A. verslo partneriai), kad pinigai bus panaudoti UAB ,,Adrasta“, tačiau norėjo sutuoktinės laidavimo, nes, ko gero, žinojo, kad sutuoktiniai turi nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad Kreditoriai ir atsakovas M. A. tyčia suklaidino ieškovę, o ji nesuvokdama tikrojo sandorio, atskirų jo sąlygų esmės pasirašė paskolos laidavimą. Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu. Suklydimo atveju iš esmės neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Laidavimui yra būdingas laiduotojo pasitikėjimas asmeniu, už kurį laiduojama. Paprastai laiduojama už asmenį, apie kurio finansines galimybes laiduotojas žino. Ieškovė pasitikėjo M. A. kaip savo sutuoktiniu ir negalvojo, kad ja bus pasinaudota, tačiau tik santuokos nutraukimo procesu metu tapo aišku, kad ji laidavo už vyro verslo rizikingas skolas. Kadangi ieškovė buvo suklaidinta ir laidavo realiai ne už atsakovo M. A., o už jam priklausančios įmonės - UAB „Adrasta“ - finansines galimybes grąžinti skolą, ieškovė nebūdama UAB ,,Adrasta“ bendrasavininke negalėjo įvertinti M. A. verslo galimybių prisiimti finansinius įsipareigojimus ir juos įvykdyti. Ieškovė įmonės veikloje kaip šeimos versle nedalyvavo ir savo aktyviais veiksmais neprisidėjo prie verslo plėtojimo;
1.9. atsižvelgiant į viską, vekseliai pripažintini negaliojančiais toje dalyje, kur E. A. laidavo už M. A., kadangi: a) laidavimo sandorio sudarymo metu ieškovė sirgo depresija, dažnai turėdavo panikos priepuolius, vartojo medikamentus, todėl ieškovė sandorio sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, b) sandorio sudarymo metu ieškovė buvo atsakovo M. A. ir Kreditorių tyčia suklaidinta, nes ieškovė neketino laiduoti už savo vyro verslo skolą Kreditoriams ir tapti solidaria skolininke su M. A.. Ieškovė klaidingai suprato laidavimo sandorius, jie neatitiko tikrųjų ieškovės ketinimų ir turi būti pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento.
II. Atsiliepimų esmė
2. Atsakovas M. A. atsiliepime su pareikštu ieškiniu sutinka ir nurodo:
2.1. 2010 m. spalio 7 d. jis įsteigė UAB „Adrasta“, kurioje buvo vienintelis akcininkas ir direktorius. Bendrovė be pagrindinės įmonės veiklos - didmeninės ir mažmeninės maisto produktų prekybos - vykdė ir kitą ūkinę veiklą, tokią kaip transporto nuoma, transporto pirkimas-pardavimas. Vykdant veiklą UAB „Adrasta“ kartais prireikdavo papildomų lėšų. Atsakovas gerai pažinojo Z. L. ir palaikė su juo draugiškus santykius. 2015 m. įmonei reikėjo papildomų lėšų, todėl atsakovas, žinodamas, jog Z. L., dirbdamas laivuose gauna nemenką darbo užmokestį, pasiūlė, kad šis paskolintų pinigų su 2,2 proc. palūkanomis ir tokiu būdu, kol yra išplaukęs, užsidirbtų papildomų pinigų nuo kiekvienos paskolintos sumos. Nuo 2015 m. rugpjūčio 7 d. iki 2016 m. liepos 4 d. laikotarpiu Z. L. paskolino atsakovo verslui apie 30 000 Eur. Kadangi atsakovas nesugebėjo nustatytu laiku grąžinti skolos Z. L., kreditorius padavė atsakovą į teismą ir teismas 2018 m. ;iepos 5 d. teismo sprendimu (c. b. Nr. e2-8762-723/2018) iš atsakovo priteisė 30 003,00 Eur skolos;
2.2. 2017 m. pabaigoje atsakovo įmonė UAB „Adrasta“ norėjo nusipirkti traktorių iš Norvegijos ir jį suremontavusi parduoti klientui iš Tanzanijos. Norint suremontuoti traktorių, įmonė turėjo būtinai nupirkti brangias detales iš JAV, kurių kaina buvo 137 720 dolerių. Tačiau pati įmonė pakankamai pinigų savo sąskaitoje tokiam sandoriui neturėjo ir nusprendė skolintis. Z. L., kartu su savo tėvu M. L. ir broliu R. L. pasiūlė paskolinti atsakovo įmonei 67 450 Eur, o kai traktorius bus parduotas, atsakovas grąžins jiems pinigus. Kreditoriai su atsakovu sutarė, kad Kreditoriai atsakovui paskolą suteiks grynais pinigais, o atsakovas pasirašys vekselius pas notarą. Paskutiniu momentu Kreditoriai taip pat pareikalavo, kad paskolą laiduotų atsakovo sutuoktinė. Norėdamas kuo greičiau gauti pinigų verslo sandoriui, atsakovas, nieko detaliai neaiškindamas ieškovei, pasikvietė ją į notarų biurą, kur jis pasirašė 3 paprastuosius neprotestuotinus vekselius, o ieškovė juos laidavo. Gautus iš Kreditorių grynuosius pinigus atsakovas įnešė į savo Swedbank, AB banko sąskaitą, kad galėtų padaryti pavedimą JAV įmonei. Atsakovas dalį paskolintų pinigų - apie 48 000 Eur įnešė į Swedbank, AB banką kitą po vekselių pasirašymo dieną, t. y. 2017 m. rugpjūčio 8 d., o likusius pinigus - po savaitės. Priešingai, nei bando teigti Kreditoriai, jų paskolinti atsakovui pinigai nebuvo panaudoti ieškovės ir atsakovo namo įrengimui ar kitiems šeimos interesams tenkinti, o jau kitą dieną iš atsakovo sąskaitos pervesti JAV įmonei Intertrade Inc. siekiant įsigyti reikalingas traktoriaus detales.
2.3. atsakovas po vekselių pasirašymo sąžiningai stengėsi mokėti grynais pinigais Kreditoriams suderintas palūkanas ir bandė kuo greičiau grąžinti prisiimtas skolas. Tačiau skolos grąžinimas nevyko taip greitai, kaip tikėjosi Kreditoriai, todėl R. L. kreipėsi į antstolę dėl išieškojimo proceso pradėjimo, o Z. L. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo.
2.4. atsakovas sutinka su ieškovės teiginiais, kad pasirašant vekselius ieškovei nebuvo paaiškintas paskolos tikslas, sąlygos, ji negavo išsamios informacijos apie visas laidavimo sąlygas ir tikėtina, kad negalėjo atidžiai ir rūpestingai įvertinti savo, kaip laiduotojos, teisių ir pareigų. Atsakovas skubiai paskambino ieškovei ir paprašė kuo skubiau atvykti į notarų biurą. Savaime suprantama, nebuvo jokio laiko tarpo, per kurį būtų buvę galima paaiškinti pasirašomų dokumentų turinį, prasmę ir esmę. Ieškovei iš tikrųjų niekas nepasakojo, kokia jos pasirašomų dokumentų teisinė reikšmė, nes ji nei gilinosi, nei ką nors žinojo apie atsakovo ir Kreditorių verslo santykius. Atsakovas prisimena ir pažymi, kad net Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notarė Romutė Sipavičienė ne kartą paklausė E. A., ar viskas gerai, ar ji gerai jaučiasi, nes atrodo visiškai nekaip; nesutinka su ieškovės teiginiais, jog ji buvo tyčia suklaidinta atsakovo.
3. Atsakovai Z. L., R. L. ir M. L. atsiliepimu prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir nurodo, kad:
3.1. atsakovai patikslina, kad priešingai nei teigiama ieškovės E. A. ir M. A. (susijusioje byloje), M. L., R. L. ir Z. L. pinigus paskolino ne vekselių pasirašymo metu ar iš karto po to, o dar gerokai prieš tai, kai ginčo vekseliai buvo pasirašyti. Pirmasis reikšmingas sumas M. A. paskolino Z. L.; jis, būdamas jūreiviu užsidirbo piniginių lėšų, kurias norėjo kur nors investuoti, taip užtikrindamas savo ir šeimos ateities gerovę ir tai sužinojęs M. A. pasiūlė Z. L. paskolinti jam pinigų, numatant, kad už skolinamas lėšas bus mokamos palūkanos. Iš pradžių tokiu būdu Z. L., būdamas laive, atlikdamas bankinius pavedimus, M. A. paskolino 30 000 Eur (šią sumą Z. L. šiuo metu iš M. A. jau yra prisiteisęs teismine tvarka). Vėliau Z. L. pinigus skolino grynaisiais pinigais, viso – 29 250 Eur. Pasiskolintos piniginės lėšės paskolos davėjui Z. L. iki šiol nėra grąžinęs. Visus pinigus Z. L. skolino 2015 – 2016 m. Atsakovas M. L. 26 200 Eur skolino grynais pinigais. Pirmasis mokėjimas, kurį sudarė 23 000 Eur, buvo atliktas 2016 m. kovo mėn., likusi skolos suma buvo perduota vėliau tais pačiais 2016 metais. 2016 m. vasarą M. A. pasiūlius R. L. taip pat nusprendė paskolinti pinigų. Dalis pinigų – 9 200 Eur – buvo pervesta padarant bankinį pavedimą 2016 m. rugsėjo 1 d., likusi paskolos dalis – 2 800 Eur – buvo perduota vėliau (tikslios datos atsakovas nepamena) grynais pinigais;
3.2. nurodytos paskolos (išskyrus pinigų sumą, kurią atsakovas Z. L. atsakovui M. A. buvo pervedęs bankiniais pavedimais) buvo įformintos vekseliais, atsižvelgiant į tai, kad per sutartą laiką paskolos nebuvo grąžintos, nebemokamos ir sutartos palūkanos, todėl atsakovai M. L., R. L. ir Z. L. atsižvelgdami į M. A. nurodomas aplinkybes dėl susidariusios šeimos ir verslo finansinės padėties, dėl kurios visos sumos iš karto nėra galimybės grąžinti, sutarė su atsakovu M. A., kad duos laiko susitvarkyti su iškilusiais finansiniais sunkumais ir palaipsniui kiekvienam iš kreditorių grąžinti pasiskolintas sumas, tinkamai užtikrinant prievolių įvykdymą. Tai lėmė, kad nebuvo nedelsiant taikytos turto arešto bei kitos teisinės priemonės. Šias aplinkybes patvirtina tai, kad vekseliuose jų apmokėjimo terminai nurodyti skirtingi. Tuo tarpu jokių pinigų po 2017 m. lapkričio 7 d. vykusio vekselių pasirašymo atsakovai M. L., R. L. ir Z. L. neperdavė nei grynaisiais, nei atliekant bankinius pavedimus;
3.3. dėl vekselių pasirašymo aplinkybių nurodo, kad ieškovė ieškinyje melagingai, be jokio pagrindo teigia, kad 2017 m. lapkričio 7 d. vekselius notaro biure ji pasirašė būdama afekto būsenos, jai sudaromi sandoriai buvo neplanuoti, jų turinys ir pobūdis jai buvo nežinomas, nepaaiškintas ir pan. Visų pirma, ieškovės su ieškiniu pateikti dokumentai liudija, kad ieškovė pas šeimos gydytoją, neurologą ir psichiatrą lankėsi ir vaistai nuo depresijos jai buvo paskirti 2016 m. pabaigoje, o ne, kaip teigia ieškovė, 2017 m. pabaigoje. Ieškovės pateiktuose dokumentuose fiksuota, kad budinčio šeimos gydytojo apžiūra vyko 2016 m. lapkričio 18 d., tą pačią dieną ieškovė konsultavosi ir pas neurologą, vėliau, 2016 m. gruodžio 2 d., ieškovė lankėsi pas suaugusiųjų psichiatrą. Tuo tarpu duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė ir 2017 m. pabaigoje sirgo depresija bei vartojo kokius nors vaistus į bylą nėra pateikta. Atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės ir atsakovo M. A. santuokos nutraukimo byloje pareikštas ieškovės ieškinys ir patikslintas ieškinys patvirtina, kad ieškovė labai gerai prisimena jos ir atsakovo M. A. kreditavimo sandorius, kurie buvo sudaryti 2016 m. pab. – 2017 m. pradžioje (aktualūs sandoriai sudaryti 2016 m. gruodžio 16 d., 2017 m. kovo 27 d.), nors, vadovaujantis pačios ieškovės kartu su ieškiniu pateiktais duomenimis, būtent šiuo laikotarpiu jai buvo diagnozuota liga ir pradėtas gydymas;
Motyvuojamoji dalis
3.4. iš pateiktų dokumentų taip pat matyti, kad ieškovė prisimena ir tuos kreditavimo sandorius, kuriuos ji kartu su savo sutuoktiniu sudarė ginčo laikotarpiu, t. y. 2017 m. pabaigoje – 2018 m. pradžioje (aktualūs sandoriai sudaryti 2017 m. spalio 18 d. ir 2018 m. sausio 5 d.). Taigi, stebėtina, ieškovė dėl savo ligos ir jai gydyti paskirtų vaistų gerai neprisimena tik tų sandorių, kuriuose ji kartu su savo sutuoktiniu yra skolininkai, tuo tarpu sandoriai, kuriuose ji kartu su tuo pačiu sutuoktiniu yra kreditoriai, jai yra puikiai žinomi. Tokie byloje esantys nepaneigiami įrodymai apie tai, ką ieškovė nurodo prisimenanti ir ko neprisimenanti, juos išanalizavus leidžia atsakovams pagrįstai abejoti ieškovės sąžiningumu grindžiant šį ieškinį;
3.5. atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovės teiginys neva ji 2017 m. lapkričio 7 d., pasirašinėdama ginčo vekselius, buvo tokios būsenos (afekto būsenos), kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, laikytinas visiškai nepagrįstu, o juo labiau neįrodytu jokiais byloje esančiais dokumentais, įskaitant ieškinio priedus;
3.6. iš ieškovės kalbos, objektyvaus ir aiškaus minčių, argumentų dėstymo buvo galima suprasti, kad jai situacijos esmė yra gerai žinoma. Tuo tarpu nei vienas iš L. ieškovei jokios klaidinančios informacijos neteikė, jokio spaudimo jai taip pat nedarė;
3.7. atsakovai M. L., R. L. aiškiai prisimena, kad prieš pasirašant 2017 m. lapkričio 7 d. vekselius Vilniaus miesto 30-ojo notarų biure notarė Romutė Sipavičienė. sandorį sudarančių asmenų paklausė, ar šie gerai jaučiasi, ar nieko prieš tai nevartojo, ar sumos vekseliuose nurodytos teisingai, ar niekas neverčia sudaryti sandorius ir pan. Notarė, vykdydama savo pareigas ir atsižvelgdama taip pat ir į visus ieškovės E. A. duotus atsakymus, vertino, kad vekselių pasirašymas ir jų notarinis patvirtinimas nekelia abejonių;
3.8. aukščiau nurodytos aplinkybės aiškiai ir neginčijamai patvirtina, kad ieškovės ieškinyje pateikta informacija, kad ji neva nesuprato pasirašomų dokumentų reikšmės, yra melaginga ir neatitinka tikrosios buvusios faktinės situacijos;
3.9. kaip jau buvo minėta 2020 m. kovo 10 d. atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 24 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (toliau – Atskirasis skundas), aplinkybę, kad ieškovė nesuprato, jog yra solidari skolininkė pagal 2017 m. lapkričio 7 d. vekselius, paneigia ir tai, kad ieškovė ir atsakovas M. A. dar 2018 m. rugsėjo mėn. siekė sudaryti taiką su atsakovu R. L. tam, kad atsakovas R. L. atsiimtų antstolės B. Palavinskienės vykdymui jau pateiktą vykdomąjį dokumentą. Taikos sutarties projekte ieškovė E. A. aiškiai įvardinta laiduotoja pagal vekselį, atskirai pažymint, kad skolą atsakovui R. L. privalo grąžinti abu – tiek ieškovė, tiek atsakovas M. A. (Taikos sutarties 2 ir 4 punktai);
3.10. skolos išieškojimas tiesiogiai iš ieškovės kaip iš solidarios skolininkės pagal Z. L. išrašytą vekselį yra vykdomas dar nuo 2019 m. sausio mėn. pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. gegužės 10 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-6769-341/2018, tačiau ieškovė iki šiol jokių prieštaravimų dėl to nereiškė. Kaip matyti, ieškovė nereiškė jokių prieštaravimų ir tada, kai skola pagal jau minėtą vieną iš 2017 m. lapkričio 7 d. ieškovės pasirašytų vekselių iš jos, kaip iš solidarios skolininkės, buvo prisiteisiama. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad išieškojimas yra vykdomas pagal teismo įsakymą, kurio įsiteisėjimo sąlygos yra teismo priimto teismo įsakymo įteikimas skolininkui bei skolininko prieštaravimų dėl priimto teismo įsakymo nepareiškimas per įstatymo nustatytą terminą (CPK 431 str. 3 d., 438 str., 439 str. 3 d.). Taigi, sprendžiant dėl ieškinio argumentų pagrįstumo įvertintina ir tai, kad: skola priteista teismo procese; praėjęs ilgas laikas ir įvykę daug tarpinių reikšmingų juridinių faktų; iki ieškinio pateikimo ne tik nesinaudota jokiomis teisinėmis gynybos priemonėmis, bet apskritai nereikšti jokie prieštaravimai;
3.11. be kita ko, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. gegužės 10 d. teismo įsakyme, priimtame civilinėje byloje Nr. eL2-6769-341/2018, yra aiškiai nurodyta, jog (1) skola priteisiama pagal 2017 m. lapkričio 7 d. išrašytą vekselį; (2) priteisiamos pagrindinės skolos suma sudaro 29 250 Eur; (3) kreditorius – Z. L.; (4) solidarūs skolininkai – atsakovas M. A. ir ieškovė E. A.. Akivaizdu, kad esant itin reikšmingai skolos sumai, asmuo, kuriam nebūtų žinomos tokios skolos susidarymo aplinkybės, ir / arba asmuo, laikantis save neturinčiu pareigos tokios skolos mokėti, reikštų teisme prieštaravimus ir aiškintųsi skolos prigimtį bei ginčytų jam nustatytą pareigą tokią skolą mokėti;
3.12. ieškovė jokių prieštaravimų dėl priimto teismo įsakymo nereiškė. Tai objektyvi aplinkybė rodanti, kad ieškovei buvo gerai žinoma skolos atsakovui Z. L. susidarymo aplinkybės bei tai, kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu reikalavimas sumokėti šią skolą yra reiškiamas taip pat ir jai asmeniškai, kadangi ieškovė ne tik neprieštaravo skolai, bet ir nepageidavo aiškintis jos susidarymo aplinkybių. Vien tik subjektyvūs ir akivaizdžių prieštaravimų turintys ieškovės paaiškinimai, grindžiant juos bendro pobūdžio medicininėmis pažymomis nesudaro pagrindo spręsti, jog 2017 m. lapkričio 7 d. vekseliai pripažintini negaliojančiais dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nebuvo suklaidinta dėl sandorio esmės – tai patvirtina po ginčijamų sandorių sudarymo atlikti ieškovės veiksmai (neveikimas), kuriais ji savo skolas Kreditoriams pripažino ir jų neginčijo. Pažymėtina, kad iki inicijuojant minėtą santuokos nutraukimo bylą, t. y. iki 2019 m. liepos mėn., ieškovė jokių klausimų dėl 2017 m. lapkričio 7 d. pasirašytų vekselių, jų pasirašymo aplinkybių ir jai tenkančios pareigos mokėti pagal šiuos vekselius niekada nekėlė;
3.13. byloje nepateikti jokie įrodymai, jokia apimtimi nepagrįstas šeimos ir verslo atskyrimas E. ir M. A. šeimoje, todėl nėra jokio pagrindo manyti priešingai.
4. Trečiasis asmuo notarė Romutė Sipavičienė atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, kaip laiduotoja, notarės ir sutuoktinio M. A. akivaizdoje pasirašydama ant trijų paprastųjų vekselių, matė ir akivaizdžiai įsitikino, jog sutuoktinis trimis pasirašytais vekseliais įsipareigojo grąžinti skolas Kreditoriams, tokiu būdu faktiškai ji ir davė sutuoktiniui išmokėti skolas Kreditoriams ir pati įsipareigojo prisidėti solidariai prie šių skolų grąžinimo. Taigi, ieškovė eliminavo CK 3.109 straipsnio 3 dalies taikymo galimybę ir neliko teisinio poreikio aiškintis, ar vekselio laidavimo sandoris buvo būtinas bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Be to, byloje nėra jokių leistinų, objektyvių ir patikimų įrodymų, kad ieškovės psichikos būklė 2017 m. lapkričio 7 d. buvo pablogėjusi ir tai sukliudė jai suformuoti savo valią dėl trijų vekselių laidavimo.
konstatuoja:
IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2017 m. lapkričio 7 d. ieškovė E. A. pasirašė: 1) Paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo atsakovas M. A., kaip vekselio davėjas, įsipareigojo iki 2018 m. kovo 1 d. atsakovui (kreditoriui) Z. L. sumokėti 29 250 Eur, o E. A., kaip vekselio davėjo laiduotoja; 2) Paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo atsakovas M. A., kaip vekselio davėjas, įsipareigojo iki 2018 m. birželio 1 d. atsakovui (kreditoriui) R. L. sumokėti 12 000 Eur, o E. A., kaip vekselio davėjo laiduotoja; 3) Paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo atsakovas M. A., kaip vekselio davėjas, įsipareigojo iki 2018 m. lapkričio 2 d. atsakovui (kreditoriui) M. L. sumokėti 26 200 Eur, o E. A., kaip vekselio davėjo laiduotoja. Šiuos vekselius patvirtino trečiasis asmuo Vilniaus miesto 30 notarų biuro notarė Romutė Sipavičienė.
6. Taip pat byloje pateikti duomenys patvirtina, kad 2019 m. liepos 2 d. E. A. Vilniaus miesto apylinkės teisme pateikė ieškinį atsakovui M. A. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei santuokoje įgyto turto padalijimo, ir, ieškovės teigimu, tuo metu ji sužinojo, jog sutuoktinis be jos žinios yra pasiskolinęs daugiau nei 140 000 Eur piniginę sumą, kuri nebuvo skiriama šeimos poreikių tenkinimui ir naudojama ieškovei nežinant, ir šios skolos yra susijusios su sutuoktinio vykdomu verslu. Galiausiai, kaip nurodo ieškovė, santuokos nutraukimo byloje gavusi Kreditorių atsiliepimus, suprato, jog ji buvo savo sutuoktinio M. A. suklaidinta bei nesuprato, kad pasirašydama vekselius taps solidari skolininkė.
7. Vekselis yra vertybinis popierius, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba įsako tai padaryti kitam (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ir ĮPVĮ) 2 straipsnio 1 dalis). ĮPVĮ 32 straipsnis, reglamentuojantis vekselio apmokėjimą, patvirtina, kad yra galimas vekselio laidavimas. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos vekselio sumos arba jos dalies apmokėjimas gali būti užtikrintas laidavimu, o 2 dalyje – kad laiduoti gali trečiasis asmuo arba pagal vekselį įsipareigojęs asmuo. Laiduotojas yra įpareigotas lygiai taip pat kaip ir asmuo, už kurį jis laidavo. Laiduotojo įsipareigojimas galioja ir tuomet, kai ta prievolė, už kurią jis laidavo, dėl kurios nors priežasties negalioja, išskyrus vekselio formos trūkumus (ĮPVĮ 34 straipsnio 1–2 dalys).
8. Iš tiesų, laidavimas, įtvirtintas CK, skiriasi nuo vekselio laiduotojo prievolės pagal ĮPVĮ. Remiantis CK įtvirtintu reglamentavimu, laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas pagal CK yra papildoma (šalutinė) prievolė. Kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimo pagal CK nuostatas galiojimas (CK 6.76 straipsnio 1–2 dalys). Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Laidavimas baigiasi tuo pačiu metu kaip ir juo užtikrinama prievolė (CK 6.87 straipsnio 1 dalis).
9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs dėl laidavimo pagal CK ir vekselio laiduotojo atsakomybės skirtumo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vekselio laidavimą ir CK reglamentuotą laidavimą vienija ta pati prievolių įvykdymo užtikrinimą apibūdinanti sąvoka, tačiau vekselio laidavimas yra savarankiškas prievolės pagal vekselį įvykdymo užtikrinimo būdas, reglamentuotas ĮPVĮ. Tokią išvadą leidžia daryti tiek skirtinga užtikrinamų prievolių prigimtis, tiek ir užtikrinimo būdą apibrėžianti samprata, pateikta įstatyme. Laidavimas pagal CK, inter alia (be kita ko), yra nustatomas sutartimi ar įstatymu (CK 6.77 straipsnio 1 dalis), o vekselio laidavimo atveju pakanka tik vienašalės laiduotojo valios išraiškos vekselyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011).
10. Pažymėtina, kad laidavimo pagal vekselį sandorio sudarymo metu ieškovė ir atsakovas M. A. buvo sutuoktiniai. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendrosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2013). Kadangi nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl laidavimo pagal vekselį pripažinimo negaliojančiu, prievolės pagal vekselį rūšis nepatenka į šios bylos nagrinėjimo dalyką. Visgi pati ieškovė bylos nagrinėjimo metu teigė, kad prievolė pagal vekselį yra atsakovo M. A. asmeninė prievolė. Ši aplinkybė neleidžia sręsti, kad nagrinėjamu atveju būtų susiklosčiusi situacija, kai ieškovė, būdama bendraskolė pagal vekselio prievolę, už ją dar ir laidavo.
11. Pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 33 straipsnio 2 dalį, laidavimas išreiškiamas žodžiu „laiduota“ arba kitu atitinkamu įrašu ir laiduotojo parašu. Visuose anksčiau nurodytuose vekseliuose laiduotoja įrašyta E. A., kuri savo parašu patvirtino, jog sutinka laiduoti ir atsakyti pagal išrašytus vekselius jo turėtojams atsakovams Z. L., R. L. ir M. L. solidariai. Ieškovės pareikšti reikalavimai ir nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu grindžiami ieškinio reikalavimai, teismo nuomone, sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovė, šioje byloje reikšdama ieškinį dėl vekselių dalių negaliojimo, siekia nuginčyti laidavimo sandorius atitinkamose dalyse tuo pagrindu, jog nebuvo išreikšta jos valia sudaryti laidavimo sandorius, ir panaikinti iš šių sandorių kylančias pareigas, t. y. mokėti vekseliuose nurodytas pinigų sumas Kreditoriams solidariai su sutuoktiniu M. A.. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007, 2007 m. spalio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2007, 2011 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011 pateiktais išaiškinimais, ieškovė turi teisę ginčyti vekselio dalį remdamasi bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo.
12. Ieškovė prašo minėtų vekselių dalis pripažinti negaliojančiomis CK 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu kaip sudarytą savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens. Nurodo, kad minėtų vekselių pasirašymo metu ji negalėjo tinkamai išreikšti savo valios, nes 2017 m. pabaigoje ieškovė sirgo depresija, vartojo stiprius vaistus, kurie kartais įtakojo jos gebėjimus suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti; taip pat ji dažnai susijaudinusi patirdavo panikos priepuolius, kurių metu nesuvokdavo ar prastai suvokdavo aplink esančią situaciją; be to, 2017 m. lapkričio 7 d. atsakovui M. A. neplanuotai iškvietus ją į notarų biurą ir paprašius kuo skubiau pasirašyti dokumentus, apie kurių turinį ji nebuvo informuota, ieškovė patyrė didelį sukrėtimą ir išgėrusi jai gydytojo išrašytų vaistų, tiesiog ,,afekto būsenoje“ nuvyko į notarų biurą ir net nesuvokdama sandorio esmės pasirašė sandorį dėl laidavimo.
13. Kiekvienas sandoris turi ne tik neprieštarauti imperatyviosioms teisės normoms, bet ir atitikti jo sudarytojo sąmoningą laisvą valią (CK 6.156, 6.157 straipsniai). Laisva valia – tai fizinio asmens, esančio normalios fizinės ir psichinės būsenos ir adekvačiai suvokiančio savo veiksmų padarinius ir aplinkybes, valia, kurios neveikia išorinės aplinkybės, įskaitant fizinę ar ekonominę priklausomybę nuo kitų asmenų (CK 1.64 straipsnis).
14. CK 1.89 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinio asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu. Spręsdamas dėl tokiu pagrindu pareikšto reikalavimo pagrįstumo (sandorio negaliojimo) teismas privalo išaiškinti, ar asmuo, sudarydamas sandorį, dėl tam tikrų priežasčių (ligos, stresinės situacijos, alkoholio, psichotropinių ar kitokių medžiagų, veiksnių poveikio) buvo tokios sveikatos, psichikos būklės, kad nesuprato, kokį sandorį sudaro. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439-219/2017).
15. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau šiuo nagrinėjamu atveju ieškovė / jos atstovai neprašė byloje spręsti klausimą dėl ekspertizės byloje paskyrimo, siekiant išsiaiškinti ieškovės psichinės būklės įtakos valios susiformavimui ginčijamų vekselių dalių pasirašymo metu, todėl teismas vertina į bylą ieškovės pateiktus įrodymus apie jos sveikatos būklę: 2016 m. lapkričio 18 d. budinčio šeimos gydytojo apžiūra, kurios metu diagnozuotas galvos svaigimas ir išduotas siuntimas neurologo konsultacijai; 2016 m. lapkričio 18 d. neurologo konsultacijos metu diagnozuota panikos sutrikimas ir nurodyta psichiatro konsultacija dėl gydymo rekomendacijų; 2016 m. gruodžio 2 d. psichiatro konsultacijos metu diagnozuota mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas ir paskirtas gydymas vaistais, psichologo konsultacijos. Visų pirma, kaip matyti duomenys apie ieškovės sveikatos būklę, t. y. diagnozes ir paskirtus vaistus, yra pateikti 2016 m. lapkričio – gruodžio mėn., tačiau nėra pateikta jokių duomenų apie sveikatos būklę po metų - aktualiu laikotarpiu, būtent 2017 m. lapkričio mėnesį, t. y. kokios tuo metu ieškovei buvo diagnozuotos ligos, paskirtus ir vartojamus vaistus, hospitalizacijas ar pan. Antra, pati ieškovė nurodė, kad pas notarą nors ir atvyko vėluodama, tačiau tai padarė pati, be to, atsakovas M. L. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovė sandorio sudarymo dieną buvo linksma ir nebuvo jokių požymių, kurie nurodyti ieškinyje. Ieškovė aplinkybę, kad 2017 m. lapkričio 7 d. vekselių pasirašymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, grindžia iš esmės tuo, jog tapimas laiduotoja jai buvo nenaudingas, nes nesuprato, jog pasirašydama vekselius ji taps solidari skolininkė. Vis dėlto ši aplinkybė pati savaime nepatvirtina, jog ginčo vekselių metu ieškovė buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų ar jų valdyti. Atkreiptinas dėmesys, jog tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu ieškovė, aiškindama 2017 m. lapkričio 7 d. vekselių sudarymo aplinkybes, iš esmės nurodė, jog sandorį sudarė tiek dėl Kreditorių, tiek ir dėl atsakovo M. A. apgaulės, t. y. sandorį sudarė iš esmės paveikta savo sutuoktinio ir kitų atsakovų, o ne dėl to, kad nesuprato savo veiksmų, nors atsakovas šiuo atveju pripažįsta ieškinį, tačiau neigia sutuoktinės apgavimą. Pati ieškovė teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad ji viena rūpinosi nepilnamečiais vaikais, jų sveikata, namų ūkiu, nes sutuoktinis dėl užimtumo versle jai nepadėdavo, nors pagal bylos duomenis jai 2016 m. pabaigoje, kaip minėta, buvo diagnozuotos atitinkamos ligos; galiausiai, byloje pateikti duomenys, jog ji su sutuoktiniu 2013 m. gruodžio 6 d. sudarė kredito sutartį Nr. 4100-2013-87265, kurios 65.4 punkte yra aiškiai išdėstyta solidarios atsakomybės esmė; negana to, ieškovė pripažino, kad ji apie vienerius metu buvo UAB ,,Adrasta“ vadovė ir šios įmonės darbuotoja. Trečiasis asmuo notarė R. Sipavičienė tvirtino, kad vekselių pasirašymo metu nebuvo jokių veiksnių, kurie būtų sąlygoję įtarti apie ieškovės stresinę būklę ar kokius nors psichinės sveikatos sutrikimus, ieškovė nesiskundė prasta savijauta ar sveikata, nes tai būtų skatinę notarę aiškintis šią aplinkybę; ieškovės elgesys leido notarei įsitikinti nesant ieškovės valios trūkumams pasirašant vekselių laidavimus; notarei nebuvo abejonių, kad ieškovė orientuojasi dėl sudaromo laidavimo sandorio, supranta sutuoktinio sudaromo vekselio sandorio ir jos pačios sudaromo laidavimo sandorio sąlygas. Be to, atsakovas M. A. 2021 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad notarė atvykusiai sutuoktinei paaiškino, kad jai bus atsakomybė kaip laiduotojai, jei sutuoktinis negrąžins skolų. Be to, kaip minėta, atsakovas M. A. atsiliepime į ieškinį kategoriškai neigė, jog sutuoktinė buvo tyčia suklaidinta, taip pat nurodė, kad jis nieko negali pasakyti apie ieškovės teigiamą afekto būseną ir sandorio pasirašymą nesuvokiant jo esmės.
16. Kaip pagrįstai nurodo atsakovai, ieškovė laidavimą ginčija ir CK 1.91, ir 1.90 straipsnių pagrindu, tačiau kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog suklydimas (CK 1.90 straipsnis) ir apgaulė (CK 1.91 straipsnis) kaip sandorio negaliojimo pagrindai nėra suderinami; suklydimas yra ir vieno, ir kito teisinio sandorio negaliojimo pagrindo elementas, tačiau apgaule laikomas tyčinis asmens elgesys, kuriuo siekiama suklaidinti sandorio šalį ir taip ją palenkti sudaryti sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011, kt.).
17. Ieškovė prašo 2017 m. lapkričio 7 d. sudarytų vekselių dalis pripažinti negaliojančiomis CK 1.91 straipsnio pagrindu kaip sudarytą dėl apgaulės ir nurodo, kad ji pasirašydama vekselius jų sąlygų nesuprato, priešingai nei dėl paskolos sandorio, dėl kurių sąlygų atsakovai buvo susiderinę, todėl ieškovė nežinojo sutarties turinio ir iš jos kylančių prievolių; pasirašydama laidavimą ieškovė visiškai nesuprato šio laidavimo esmės, kad tapo solidari skolininkė, jai atsakovai nesuteikė jokios informacijos apie laidavimo sąlygas, o atskira paskolos sutartis tarp atsakovų nebuvo pasirašyta. Taip pat nurodo, kad ji buvo atsakovų spaudžiama ir negavo ne tik išsamios informacijos apie visų laidavimų sąlygas, bet ir negalėjo atidžiai ir rūpestingai įvertinti situacijos, nes tuo metu sirgo depresija ir vartojo medikamentus.
18. Tiek ginčijant sandorį dėl apgaulės, ekonominio spaudimo, prievartos (CK 1.91 straipsnio 1 dalis), tiek dėl jį sudariusio fizinio asmens būsenos, dėl kurios jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 1.89 straipsnis), iš esmės yra keliamas sandorį sudariusio asmens vidinės valios neatitikties jos išorinei išraiškai, nurodytai sudarytame sandoryje, dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių klausimas. Taigi sprendžiant dėl tokio sandorio teisėtumo vienas pagrindinių įrodinėjamų dalykų yra objektyvios aplinkybės, dėl kurių asmens vidinė valia galėjo būti kitokia sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015; 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019).
19. Teisės doktrinoje suklydimas aiškinamas kaip neteisingas sudaromo sandorio asmeninis suvokimas, nesvarbu, kaip elgiasi kiti asmenys, todėl jei asmuo neteisingai suvokia savo sudaromo sandorio aplinkybes ir padarinius dėl kitų asmenų veiksmų, toks sandoris gali būti ginčijamas pagal CK 1.91 straipsnio (apgaulė) nuostatas. Apgaulė gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių (CK 1.91 straipsnio 5 dalis). Tačiau apgaule gali būti pripažinti tik tyčiniai veiksmai, kurie turi lemiamą įtaką asmens valiai, kaip vienam svarbiausių kiekvieno sandorio elementui, susiformuoti. Kitaip tariant, apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies arba trečiojo asmens nesąžiningi tyčiniai veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas), todėl tokių veiksmų padarinys – sandoris – netampa jį sudariusios šalies laisvos valios išraiškos rezultatu. Teismo vertinimu, šiuo nagrinėjamu atveju ieškovė CK 1.91 straipsnyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo ir šio instituto taikymo sąlygų iš esmės neįrodinėjo. Nurodytos aplinkybės, jog atsakovas M. A. tyčia iki pat paskutinės minutės neinformavo apie ruošiamą sudaryti sandorį notarų biure, nes žinojo, kad gauti pinigai bus panaudoti jo verslo reikalams, o ieškovė, sužinojusi apie solidarią atsakomybę, nesutiks pasirašyti, neįrodytos jokiais byloje esančiais objektyviais duomenimis; taip pat nėra duomenų, sudarančių pagrindą teigti, kad Kreditoriai tyčia nesupažindino ieškovės su paskolos sąlygomis, net ir ieškovės nurodyta aplinkybė, jog Kreditoriai žinojo apie sutuoktinių turimą nekilnojamąjį turtą ir dėl to norėjo sutuoktinės laidavimo, niekaip negali patvirtinti / paneigti aplinkybės apie atsakovų vykdytą apgaulę ieškovės atžvilgiu. Gi, kaip pagrįstai nurodo trečiasis asmuo notarė R. Sipavičienė, darant prielaidą, kad ieškovė paprašyta skubiai atvykti pas notarę ir būti jo, kaip vekselio davėjo laiduotoja, buvo ,,išmušta iš pusiausvyros“ neprognozuotos skubos, kad tuo metu santykiai tarp sutuoktinių buvo įtempti ir ieškovė, nenorėdama gilinti konflikto bei parodyti prie kreditorių nepasitikėjimo savo vyru, detaliai jo neklausinėjo apie vekselių tikslingumą ir sąlygas, kad vekselių pasirašymo metu buvo afekto būsenos / vartojo vaistus, kurie įtakojo jos gebėjimus suprasti savo veiksmų reikšmę, todėl pasirašė vekselius kaip laiduotoja, tai ieškovė gi, neilgai trukus bet kuriuo kitu artimu metu nesant šalia sutuoktinio ir kitų atsakovų, turėjo galimybę kreiptis profesionalios teisinės pagalbos siekiant išsiaiškinti pasirašyto sandorio esmę ir esant reikalui nedelsinat imtis atitinkamų teisinių veiksmų dėl jų ginčijimo. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, šie veiksmai buvo atlikti tik Kreditoriams pradėjus išieškojimo veiksmus pagal išduotus vekselius. Negana to, ieškovės nurodytas aplinkybes apie apgaulę / suklydimą jai laiduojant sužinojo tik iškėlus santuokos nutraukimo bylą, paneigia į bylą pateikti duomenys, būtent prie tripliko pridėtas antstolės B. Palavinskienės 2019 m. vasario 7 d. nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-19-171-2896, kas patvirtina, kad ieškovės sąskaitos vykdomojoje byloje Nr. 0171/19/00214 buvo areštuotos dar 2019 m. vasario 7 d., kai ieškinys buvo surašytas beveik po pusės metų - 2019 m. liepos 12 d.
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu (CK 1.90 straipsnis), jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis (LAT 2011-11-24 nutartis civ.byloje Nr.3K-3-85/2011). Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-11-14 nutartis civ.byloje Nr.3K-3-493/2014).
21. Kaip minėta, ieškovės teigimu, ji pasitikėjo savo sutuoktiniu ir negalvojo, kad bus ja pasinaudota, tačiau tik santuokos nutraukimo metu tapo aišku, kad ji laidavo už savo vyro verslo rizikingas skolas. Kadangi ieškovė buvo suklaidinta ir realiai laidavo ne už atsakovo M. A., o už jam priklausančios įmonės – UAB ,,Adrasta“ finansines galimybes grąžinti skolą, ieškovė nebūdama įmonės bendrasavininkė, negalėjo įvertinti sutuoktinio verslo galimybių prisiimti finansinius įsipareigojimus bei juos vykdyti. Teigia, kad ji įmonės veikloje kaip šeimos versle nedalyvavo ir savo aktyviais veiksmais neprisidėjo prie verso plėtojimo. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė yra nenuosekli ir jos paaiškinimai yra prieštaraujantys; viena vertus, ji teigia, jog jai, atvykusiai į notarų biurą, atsakovas M. A. skubiai paaiškino, jog reikia ieškovės parašo, kitaip L. neskolins pinigų, reikalingų bendrovei, kitu atveju, kaip minėta, ieškovė teigia, kad ji tik inicijavusi santuokos nutraukimo bylą sužinojo apie laidavimą už vyro verslo rizikingas skolas.
22. Taip pat pagal kasacinio teismo išaiškinimus, tais atvejais, kai laiduojama pagal vekselį, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę, laiduotojas turi įvertinti, ar jis tikrai gali užtikrinti, kad vekselį pasirašęs asmuo įvykdys prievolę; nors vekselio laidavimo ypatumai yra reglamentuoti ĮPVĮ, tačiau tai savaime nereiškia, jog tokiu reglamentavimu yra paneigta pati laidavimo, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo būdo, esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-14 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-269-695/2017). Pažymėta, kad laidavimo teisinis reglamentavimas, įtvirtinantis laiduotojo teises ir jo atsakomybę pagal laidavimo sutartį, bei praktikoje paprastai egzistuojantys laiduotojo ir asmens, už kurį laiduojama, ryšiai suponuoja laiduotojo pareigą pačiam aktyviai veikti, užtikrinant, kad jo interesai nukentėtų kuo mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-28 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-56/2014). Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovei ginčijant vekselių davėjo laidavimą, svarbu jos buvęs supratimas, kieno naudai ir dėl kokios savo prievolės ji pasirašo. Byloje nustatyta, kad ieškovės sutuoktinio M. A., kaip vienintelio UAB „Adrasta“ savininko, interesas atidėti paskolų Kreditoriams paskolų grąžinimo terminus, sutapo su UAB „Adrasta“ interesais, todėl M. A. prašymu sutuoktinės (ieškovės) trijų vekselių laidavimas tapo viena iš įmonei ar pačiam M. A. Kreditorių suteiktų paskolų grąžinimo garantu. Be to, vekseliai buvo išrašyti M. A. ir kitų atsakovų abipusio susitarimo pagrindu atidedant M. A. skolų išmokėjimo terminą, būtent Kreditoriams nesikreipiant priverstinai išieškoti skolų. Akivaizdu, kad šiuo nagrinėjamu atveju vekselių išrašymas atsakovui M. A. suteikė galimybę nukelti prievolių įvykdymą tolesniam laikui, taip išvengiant nuostolių tiek šeimai, tiek ir verslo sutrikimams, todėl vekselių išdavimas su sutuoktinės laidavimu buvo naudingas abiem sutuoktiniams kaip šeimai. Teismo vertinimu, ieškovės deklaruojamas jos suklydimas dėl ginčijamų sandorių yra jos suklydimas dėl atsiradusių padarinių, o toks suklydimas nėra vertinamas kaip suklydimas CK 1.90 straispnio taikymo aspektu; atotrūkis tarp ieškovės pradinių lūkesčių, susijusių su jos laidavimo prievolės galimu neatsiradimu, ir realiai susiklosčiusi situacija, kuomet Kreditoriai tokios prievolės vykdymo iš jos vis tik pareikalavo, nepatenka į suklydimo pagal minėto straipsnio reglamentavimą turinį. Kaip jau minėta, ieškovė abejones dėl jos sudarytų laidavimo sandorių pradėjo kelti praėjus labai ilgam laiko tarpui po šių sandorių sudarymo, t. y. kreditoriams L. pareiškus reikalavimus dėl 2017 m. lapkričio 7 d. vekseliuose įrašytų sumų grąžinimo, todėl ieškovės, kaip vekselių davėjo laiduotojos, nurodomas suklydimas negali būti konstatuojamas dėl aplinkybių, atsiradusių po sandorių sudarymo.
23. Teismas taip pat pažymi, kad ieškovė, įvertinus bylos duomenis, negalėjo suklysti / nesuvokti, kokį sandorį ji sudaro, kokia šio sandorio esmė ir kokie teisiniai padariniai atsiranda jį sudarius. Visų pirma, laidavimas nėra sudėtingas sandoris, iš esmės suprantamas bet kuriam, net ir neturinčiam jokio specialaus išsilavinimo, asmeniui, tuo labiau, kaip minėta, ieškovei esant sudariusiai eilę kitų sandorių dėl kredito gavimo bei pagal susitarimus prisiėmus solidarias prievoles dėl skolos grąžinimo, galiausiai net ir ėjusiai bendrovės vadovės pareigas; todėl spręsti, kad ieškovė neturėjo jokio dokumentų rengimo ir / ar jų pasirašymo patirties, todėl objektyviai negalėjo įvertinti tokio savo laidavimo reikšmės, taip pat nėra jokio pagrindo. Taip pat, teismo vertinimu, jei ieškovė šiuo atveju ir suklydo, tai tokį jos suklydimą būtų galima vertinti tik kaip jos suklydimą neapgalvojus sudaromo sandorio rizikos ar kaip jos paties neatsargumo rezultatą. Tačiau paneigti sandorį (t. y. pripažinti jį negaliojančiu) situacijoje, kai po jo sudarymo atsirado konkretūs teisiniai padariniai, nėra teisinio pagrindo, nes toks jos suklydimas negali būti pateisinamas, nes suklysta dėl pačios šalies kaltės.
24. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą vertinti, kad vekselių pasirašymo metu 2017 m. lapkričio 7 d. ieškovė negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, todėl darytina išvada, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą pripažinti ginčijamų vekselių dalis negaliojančiomis CK 1.89 straipsnio 1 dalies, o taip pat ir CK 1.90 ir 1.91straipsnių pagrindu, todėl ieškinys yra atmestinas (CPK 178 straipsnis).
25. Atmetus ieškinį, naikintinos Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos atsakovams atlyginamos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
27. Atsakovas M. A. pateikė teismui 400 Eur turėtų advokato teisinės pagalbos išlaidų pagrindžiančius įrodymus, kiti atsakovai – 2929,90 Eur.
28. Bylinėjimosi išlaidos susidarė už procesinių dokumentų parengimą, taip pat atstovų dalyvavimą teismo posėdžiuose.
29. Kadangi ieškinys atmestinas, atsakovai įgijo teisę į advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsižvelgiant į tai bei ieškinio netenkinimą, atsakovo M. A. naudai iš ieškovės priteistina 400 Eur išlaidų advokato pagalbai, o atsakovams Z. L., R. L. ir M. L. – 2929,90 Eur.
30. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 24 d. nutartimi ieškovės E. A. prašymas dėl dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo buvo tenkintas ir atidėtas likusios žyminio mokesčio dalies – 1174 Eur – sumokėjimas iki sprendimo (nutarties) priėmimo. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovės E. A. valstybės naudai priteistina 1174 Eur žyminio mokesčio. Taip pat iš ieškovės valstybės naudai priteistina 18 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 ir 293 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Priteisti iš ieškovės E. A. atsakovo M. A. naudai 400 Eur išlaidų, susijusių su atstovavimu.
Priteisti iš ieškovės E. A. atsakovų Z. L., R. L. ir M. L. naudai 2929,90 Eur išlaidų, susijusių su atstovavimu.
Priteisti iš ieškovės E. A. valstybės naudai 1174 Eur žyminio mokesčio ir 18 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per šį apygardos teismą.