Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui nedalyvaujant, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, pateiktas prašymas nagrinėti bylą institucijos atstovui nedalyvaujant,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir pasekmių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas A. K. atsikirtimų į ieškinį nepateikė, ieškinys ir pranešimas apie posėdžio vietą ir laiką atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio nustatyta tvarka. Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškovės reikalavimais sutiko iš dalies.

Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikta išvada prieštaravimų ieškovės reikalavimams dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė O. K. ir atsakovas A. K. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Šalčininkų rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 192). Šalys turi nepilnamečių vaikų A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. K., gim. (duomenys neskelbtini), kurie nuolat gyvena su ieškove. Šalys apie 4 mėnesius gyvena skyrium.

Dėl santuokos nutraukimo

Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Įvertinus ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir šalių paaiškinimus, matyti, kad ieškovė ir atsakovas apie 4 mėnesius gyvena skyrium, netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, ir negalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu ir išsaugos šeimą, todėl teismas konstatuoja, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo faktiškai iširo. Įvertinus ieškovės ir atsakovo nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad santuoka tarp šalių iširo dėl bendro intereso gyventi kartu praradimo ir noro nutraukti santuokinį gyvenimą bei nenoro kompromiso būdu išspręsti kylančius nesutarimus, tai yra šiuo atveju abiem sutuoktiniams pažeidus CK 3 knygoje įtvirtintas sutuoktinių pareigas. Iš esmės ginčo tarp šalių dėl santuokos nutraukimo pagrindo byloje nėra, atsakovas dėl ieškovės siūlomo santuokos nutraukimo pagrindo atsikirtimų nepateikė, pripažino aplinkybę, kad dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai. Todėl atsižvelgiant į bylos aplinkybes, yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl santuokos nutraukimo tenkinti ir santuoką tarp ieškovės ir atsakovo nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama iki santuokos turėta pavardė – M., atsakovui – dabartinė pavardė K. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaikų gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, vaikų gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.196 straipsnis). Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą teismas turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų nustačius vaikų gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks vaiko interesus.

Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo po santuokos nutraukimo nustatyti nepilnamečių vaikų A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas atsikirtimų į šį ieškovės reikalavimą nepateikė, reikalavimo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su tėvu teisme nepareiškė. Institucijos pateiktoje išvadoje nurodoma, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaikų geriausius interesus.

Įvertinus ieškovės nurodytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad aptariamu atveju geriausius vaiko interesus atitiks šalių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su jų motina. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina prieštarautų vaikų interesams. Priešingai, byloje nustatyta, kad vaikai faktiškai nuolat gyvena su ieškove. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte konstatuota, kad ieškovė su vaikais gyvena ieškovės motinai priklausančiame gyvenamajame name, ieškovė tinkamai rūpinasi vaikais, teikia jiems nuolatinį išlaikymą, sudarė tinkamas sąlygas augti ir vystytis. Jokių duomenų, neigiamai charakterizuojančių ieškovę, byloje nėra. Duomenų, jog ieškovė netinkamai rūpinasi vaikais, atsakovas į bylą nepateikė. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su jų tėvu geriau atitiktų vaikų interesus. Duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, gyvenimo sąlygas, turimą būstą, kitas reikšmingas aplinkybes, charakterizuojančias atsakovą kaip tėvą, į bylą nepateikta. Vaiko nuomonės išklausymo akte pažymėta, kad šalių nepilnametė dukra A. K. pokalbio metu išreiškė pageidavimą gyventi kartu su mama. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, yra pagrindas nustatyti nepilnamečių vaikų A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina (ieškove) O. K. (CK 3.168 straipsnio 1 dalis, 3.169 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant

Ieškovė O. K. pareikštu ieškiniu neprašo nustatyti konkrečios atsakovo bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos. Tokio reikalavimo nereiškia ir atsakovas. Atsižvelgdamas į tai, teismas laiko pakankama, kad šalys tarpusavio sutarimu nusistatys tvarką, pagal kurią skyrium gyvenantis atsakovas galės bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Institucijos pateiktoje išvadoje pažymėta, kad laisva bendravimo su vaikais forma nepažeis nepilnamečių vaikų interesų. Iškilus ginčui ateityje, ši tvarka gali būti nustatoma šalių bendru sutarimu arba pagal ieškovės ar atsakovo ieškinį teisme (CK 3.170 straipsnio 3 dalis, 3.175 straipsnis).

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo

CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Kai tėvai nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju šalių vaikai yra nepilnamečiai, todėl jiems turi būti užtikrinta parama bei turi būti sudarytos palankios sąlygos augti, vystytis ir tobulėti. Byloje stinga duomenų, kad atsakovas savo pareigą išlaikyti vaikus vykdo geranoriškai, nepertraukiamai ir visa apimtimi, todėl ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo išlaikymą jų vaikams.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, įvertintina, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių vaikai yra nepilnamečiai, jų poreikiai nuolat auga. Vaikai lanko ugdymo įstaigas, todėl būtinos išlaidos ne tik būtiniems vaikų poreikiams tenkinti, kurių iš esmės nereikia įrodinėti (išlaidos mastui, aprangai, sveikatos palaikymui, gyvenamajam būstui išlaikyti), bet ir išlaidos vaikų laisvalaikiui, bendravimui ir ugdymui, pomėgiams.

Sodros duomenimis, ieškovė nedirba, jai nustatytas 45 procentų dalyvumo lygis, jos gaunamas pajamas sudaro apie 370 Eur neįgalumo išmoka, kitų išlaikomų asmenų ji neturi. Sodors duomenimis, atsakovas dirba, jo gaunamas pajamas sudaro apie 1 700 Eur darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių), jam dalyvumo lygis nėra nustatytas, kitų išlaikomų asmenų neturi. Taigi, darytina išvada, kad atsakovas yra geresnėje finansinėje padėtyje nei ieškovė, todėl didesne dalimi turėtų prisidėti prie vaikų išlaikymo.

Teismas taip pat pažymi, kad nepilnamečiai vaikai nuolat gyvena su ieškove, todėl jai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu. Šalyje prekių ir paslaugų kainos yra ženkliai padidėjusios ir linkusios tik didėti, kas lemia ir ieškovės didesnes išlaidas vaikų išlaikymui. Taip pat pažymėtina, kad ieškovės prašomas išlaikymas kiekvienam vaikui neviršija pusės minimaliosios mėnesinės algos, kuri nuo 2025-01-01 yra 1 038 Eur (arba apie 770 Eur atskaičius mokesčius). Institucijos išvadoje pažymėta, kad prašoma priteisti išlaikymo suma neprieštarauja geriausiems vaikų interesams.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinys šioje dalyje taip pat tenkinamas visiškai, iš atsakovo A. K. priteisiamas nepilnamečių vaikų A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymas, mokamas kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 300 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2025-01-30) iki vaikų pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 3 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis).

Išlaikymo lėšų tvarkytoja (uzufruktore) skiriama ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Atsakovui išaiškinama, kad indeksuoti išlaikymą jis turi savarankiškai.

Dėl kitų klausimų

Šalys nurodė, jog santuokos metu dalintino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neįgijo.

Šalys nurodė, jog santuokos metu bendrų kreditorinių įsipareigojimų neįgijo.

Šalys nurodė, kad išlaikymo ar kompensacijos viena iš kitos nereikalauja.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, teikiant jai antrinę teisinę pagalbą, todėl ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteisiamas 110 Eur žyminis mokestis už patenkintą reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir 162 Eur žyminis mokestis už patenkintą reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, iš viso 272 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą išlaidas pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025-07-01 pažymą sudaro 406,25 Eur, todėl vadovaujantis CPK 99 straipsnio 2 dalimi, šios išlaidos taip pat priteisiamos iš atsakovo.

Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, 96 straipsnio 6 dalimi ir ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 20,78 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 92 straipsniu, 96 straipsnio 6 dalimi, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-265 straipsniais, 270 straipsniu, 385 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šalčininkų rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 192), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei O. K. palikti ikisantuokinę pavardę – M., atsakovui A. K. – K..

Nustatyti nepilnamečių vaikų A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 300 (trys šimtus) Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2025-01-30) iki vaikų pilnametystės.

Išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja (uzufruktore) skirti ieškovę O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 272 (du šimtus septyniasdešimt du) Eur žyminio mokesčio, 406,25 (keturis šimtus šešis Eur 25 ct) Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 20,78 (dvidešimt Eur 78 ct) Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.