Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-04-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-442-1033/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-04-17
Bylos Nr.
1-442-1033/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33860-2022-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rolandas Bužinskas
Kaltinamasis
O. S.
Advokatai
Gintaras Algirdas Perednis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-442-1033/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33860-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.6; 2.3.6.4.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas,sekretoriaujant Akvilei Nemanienei,dalyvaujant prokurorui Šarūnui Šimoniui,kaltinamajai O. S., jos gynėjui advokatui Gintarui Algirdui Peredniui,vertėjai Anai Grečišnikovai,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, turinti (duomenys neskelbtini), registruota Užimtumo tarnyboje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. S. 2022 m. rugsėjo 3 d. apie 22.00 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ,būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,88 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji O. S. teismo posėdyje savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad turi draugą su kuriuo pažįstami (duomenys neskelbtini) metus, kartu gyveno. Ji draugo pavydėjo, jis pastoviai jai meluodavo. Tą dieną buvo susitarę, kad draugas paskambins, bet nepaskambino. Ji pati ne kartą jam skambino, tačiau draugas neatsiliepė, todėl nervinosi ir išgėrė viskio. Sugalvojo nuvažiuoti pas draugą patikrinti. Atstumas yra apie vieną kilometrą. Norėjo išsikviesti taksi, tačiau neturėjo pinigų, todėl nusprendė savo automobiliu važiuoti. Promilių buvo nemažai, nes išgėrė nuo streso. Paskui ją važiavo vyras, kuris pamatė, kad ji nelabai lygiai važiuoja (gal buvo nepasiėmusi akinių) ir iškvietė policiją. Labai gailisi, niekada nebuvo atsisėdusi už vairo išgėrusi. Policijos pareigūnams iš karto pasakė, kad išgėrė alkoholio. Palaiko savo prašymą dėl laidavimo. E. D. yra jos draugas nuo vaikystės, draugauja nuo (duomenys neskelbtini) metų, jis jai padeda visą gyvenimą, pastaruoju metu atvažiuoja ir nueina į parduotuvę, nes dėl sveikatos ji negali. Jos gaunamos pajamos apie (duomenys neskelbtini) Eur (už (duomenys neskelbtini)). Dabar ji yra patyrusi traumą, nustatytas (duomenys neskelbtini), reikia gulėti, nežino kada išsigydys traumą ir kada galės dirbti. Užimtumo tarnyboje baigė apskaitos kursus. Automobilis jai grąžintas, jis nėra pritaikytas (duomenys neskelbtini). Automobilis yra 2007 metų, kainuoja 1 500 Eur, bet jei stovės porą metų, tai neapsimoka jo laikyti. Jeigu bus paskirta bauda, jai bus sunku, nebent sūnus padės, todėl prašo leisti išsimokėti per nustatytą terminą. Automobilis jai reikalingas dėl sveikatos (duomenys neskelbtini), sunku vaikščioti. Sutinka, kad būtų atimtos teisės, tik prašo, kad ne ilgiau kaip metams.

Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamoji O. S. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2022 m. rugsėjo 3 d. vakare savo namuose viena vartojo alkoholį – gėrė degtinę. Turi gyvenimo draugą, kuris, kaip jai pasirodė, gali būti neištikimas, nes kelintą dieną neatsakė į jos skambučius. Išgėrusi nutarė iki draugo pavažiuoti savo automobiliu. Draugas nuo jos gyvena apie 1 km atstumu. Bevažiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, sustojo aikštelėje, kuri yra netoli draugo namų. Prie jos automobilio, iš galo sustojo kitas automobilis, iš kurio išlipęs vyras priėjo prie jos ir pasakė, kad kviečia policiją, nes ji vairuoja neblaivi. Atvykusiems policijos pareigūnams iš karto prisipažino, kad automobilį vairavo išgėrusi. Antruoju pūtimu jai buvo nustatytas 1,88 promilės girtumas. Pareigūnai užpildė dokumentus, o jos vairuotą automobilį išvežė į saugojimo aikštelę. Labai gailisi. Turi neįgalumą (klubo protezą) (b. l. 67-70).

Liudytojas D. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugsėjo 3 d. apie 21.55 val. vienas važiavo iš parduotuvės. Staiga pastebėjo automobilį „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo ant važiuojamosios kelio dalies (duomenys neskelbtini). Privažiavus prie minėto automobilio, pastebėjo, kad už vairo sėdi moteris. Atsidarė langą pasiteirauti ar viskas vairuotojai gerai, nes moteris jam pasirodė neadekvati, tačiau ji staiga įsijungė pirmą pavarą ir užvažiavo ant kelkraščio. Tada vairuotoja pastebėjo išvažiavimą ir bandė apsisukinėti bei išvažiuoti iš kelkraščio. Atlikdama minėtus manevrus, vairuotoja atsitrenkė į stovėjusį tamsios spalvos automobilį „Mitsubishi L200“. Po eismo įvykio jis užstatė pravažiavimą ir pribėgo prie automobilio „Peugeot“ vairuotojos, siekdamas ją sustabdyti ir padėti. Kuomet atidarė automobilio duris, pastebėjo, kad vairuotoja sunkiai orientuojasi aplinkoje, yra neadekvati, iš automobilio salono sklido aitrus alkoholio kvapas. Jis nuramino vairuotoją, paklausė kaip jaučiasi, ji atsisėdo ant vairuotojo sėdynės krašto. Apie 22.01 val. paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie neblaivią vairuotoją, taip pat paprašė greitosios medicinos pagalbos, nes vairuotoja atrodė visiškai neadekvati. Belaukiant pareigūnų atvykimo, pastebėjo, kad vairuotoja kalba nerišliai, jos judesiai nekoordinuoti. Atvažiavę medicinos darbuotojai suteikė pirmąją medicinos pagalbą, po kelių minučių atvyko ir policijos pareigūnai. Galėtų vairuotoją atpažinti (b. l. 56-57).

D. M. 2022 m. rugsėjo 3 d. paaiškinime nurodė analogiškas įvykio aplinkybės, kaip apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 11).

Liudytojas D. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugsėjo 3 d. dirbant su vyriausiaja patrule P. K., apie 22.05 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) galimai neblaivi vairuotoja sukėlė eismo įvykį. Atvykus į įvykio vietą, į juos kreipėsi pranešėjas D. M., kuris nurodė, jog automobilio „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja apgadino kitą automobilį ir jis neleido vairuotojai toliau vairuoti. Automobilio vairuotoja buvo O. S., iš jos judesių matėsi, kad ji yra galimai apsvaigusi nuo alkoholio. Paklausus O. S. apie alkoholio vartojimą, ji pasakė, kad alkoholį vartojo prieš kelias valandas. O. S. pirmu pūtimu nustatytas 2,17 promilių girtumas, o antru pūtimu – 1,88 promilės girtumas. O. S. su alkotesterio parodymais sutiko ir prisipažino, kad apsvaigusi vairavo bei sukėlė eismo įvykį, dėl ko jai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Automobilis „Peugeot“ išvežtas saugojimui į aikštelę, o O. S. informuota atvykti į policijos komisariatą (b. l. 59-62).

Vyriausiojo patrulio D. J. 2022 m. rugsėjo 3 d. tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos įvykio aplinkybės, kurias jis nurodė apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 8).

Įvykio registracijos duomenys iš policijos duomenų bazės patvirtina, kad 2022 m. rugsėjo 3 d. 22.04 val. pranešėjas informavo, jog (duomenys neskelbtini), sustabdė moterį su automobiliu „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris kliudė kitą automobilį. Moteriai sutriko sveikata, sunkiai orientuojasi aplinkoje, laukia vietoje įjungęs avarinį signalą. Policijos pareigūnai atvykę pagal iškvietimą nustatė, kad O. S., pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi – 1,88 promilių girtumo (b. l. 10).

Neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio kvitai patvirtina, kad O. S. 2022 m. rugsėjo 3 d. 22.34 val. buvo nustatytas 2,17 promilių, o 22.56 val. – 1,88 promilės neblaivumas. Prietaisas metrologiškai patikrintas, prietaiso paklaida ± 1,7 proc. (b. l. 12-15).

Iš transporto priemonės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyti išoriniai apgadinimai – apibrozdintas priekinis bamperis, dešinės pusės galinės arkos įlenkimas, smulkūs kėbulo defektai, nubrozdinimas ant dešinės pusės galinių ir priekinių durelių. Apžiūros metu padarytos automobilio fotonuotraukos (b. l. 16-22).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirma registracija 2007-09-27, valdytojas-savininkas yra O. S. (b. l. 25).

Pagal VšĮ „Emprekis“ informaciją 2022 m. rugsėjo mėnesį automobilio „Peugeot 307“ 2007 m. gamybos vidutinė kaina Lietuvoje buvo 1 600 Eur su PVM (b. l. 26).

Iš duomenų apie automobilio „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinį nuvežimą matyti, kad 2022 m. rugsėjo 3 d. automobilis buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę Vilniuje, Minsko pl. 21, o 2022 m. rugsėjo 12 d. automobilį leista grąžinti savininkei O. S. (b. l. 24, 35-36).

Kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėti vaizdo ir garso įrašai iš policijos pareigūnų Body kamerų 1733 ir 1718, kuriuose užfiksuota kaip atvykusiems policijos pareigūnams liudytojas D. M. pasakoja apie įvykį, kaip O. S. bendrauja su policijos pareigūnais ir kaip jai nustatomas neblaivumas (b. l. 39-41).

Ikiteisminio tyrimo metu O. S. nebuvo laikinai sulaikyta.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados

BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog O. S. 2022 m. rugsėjo 3 d. apie 22.00 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,88 promilės neblaivumas. Kaltinamoji O. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, nurodė jos padarymo aplinkybes. Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltę patvirtina aukščiau nurodytų ir aptartų įrodymų visuma: liudytojų D. M. ir D. J. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas ir blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, įvykio registracijos duomenys, vaizdo įrašai ir jų apžiūros protokolas, VĮ „Regitra“ informacija apie vairuotą transporto priemonę „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir šios transporto priemonės apžiūros protokolas. O. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes ji vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas.

O. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamajame posėdyje kaltinamosios gynėjas prašė atleisti kaltinamąją O. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir paskirti laiduotoju kaltinamosios draugą E. D.. Rašytiniame prašyme O. S. prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės ir laiduotoju paskirti vaikystės draugą E. D.. Nurodė, kad vairuotojo pažymėjimą ji turi nuo (duomenys neskelbtini) metų, pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, savo kaltę visiškai pripažįsta ir labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Prašo netaikyti automobilio arba jo vertės konfiskavimo ir taikyti kuo trumpesnį teisės vairuoti atėmimo terminą, nes turi judėjimo sutrikimą – (duomenys neskelbtini) (sunku vaikščioti ir stovėti). Jos pajamos apie (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį (b. l. 133).

Galimas laiduotojas E. D. savo prašyme prašė atleisti O. S. nuo baudžiamosios atsakomybės. Nurodė, kad yra jis yra O. S. geras draugas, pažįstami daug metų, ji per savo (duomenys neskelbtini) vairavimo metus vairavo tvarkingai, be pažeidimų. O. S. labai gailisi, kad padarė pažeidimą, savo kaltę pripažįsta. Dėl sveikatos pradėjo blogai vaikščioti, todėl dažnai jai padeda. Jis dirba, neteistas (b. l. 137).

Teismo posėdyje galimas laiduotojas E. D. savo prašymą palaikė, nurodė, kad juos sieja draugiški santykiai, padeda vienas kitam. Šiuo metu jo pagalba reikalinga O. S., reikia ją nuvežti į ligoninę, visada jai padeda, kai paprašo. Tokio įvykio iš jos nesitikėjo. Mano, kad gali jai daryti teigiamą įtaką. Po įvykio kalbėjosi, suprato, kad daugiau tokių įvykių nebus. Su savo šeima kalbėjos dėl laidavimo ir šeima sutiko. Jis gyvena iš darbo užmokesčio, jei reikėtų, galėtų sumokėti užstatą.

Prokuroras prašymui dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato neprieštaravo.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai (kasacinė nutartis Nr. 2K-86-895/2015).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Teismo vertinimu, šiuo atveju yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, sudarančios pagrindą svarstyti klausimą dėl O. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

O. S. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamoji anksčiau neteista, naujų ikiteisminių tyrimų jos atžvilgiu nepradėta, administracine tvarka bausta vieną kartą už KET pažeidimą (pažeidė automobilio stovėjimo tvarką), paskirta bauda sumokėta, nuobauda negalioja. Viso proceso metu O. S. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nevengė atsakomybės, šiuo metu nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, turi (duomenys neskelbtini) ir sveikatos problemų, savo elgesį vertina kritiškai, išgyvena dėl neatsakingų veiksmų, jos padaryta veika buvo atsitiktinio pobūdžio, byloje nesprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindo manyti, kad O. S. padarė išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (kasacinės nutartys Nr. 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018).

E. D. yra kaltinamosios draugas, jie pažįstami nuo vaikystės, gyvena tame pačiame mieste, dažnai susitinka ir bendrauja, jis padeda O. S. apsipirkti, nuveža į gydymo įstaigą, juos sieja ilgalaikiai ryšiai ir abipusis pasitikėjimas. E. D. yra brandaus amžiaus, dirba ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai, neteistas, nebaustas administracine tvarka. Todėl, įvertinus E. D. asmenybę, jo vertybinį požiūrį į nusikalstamą veiką, ilgalaikius ir stiprius ryšius su kaltinamąja, tarpusavio santykius ir nepriekaištingą reputaciją, teismas mano, kad jis gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, kad ji laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų, todėl yra vertas teismo pasitikėjimo būti paskirtas laiduotoju.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad O. S. gali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą. Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant bandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių ir kardomųjų priemonių taikymo

Prokuroras prašė taikyti kaltinamajai O. S. baudžiamojo poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams (BK 68 straipsnis) ir automobilio „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 1 600 Eur konfiskavimą (BK 72 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia didelę grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo saugomų vertybių, todėl įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę (kasacinės nutartys Nr. 2K-134-1073/2018, 2K-168-511/2020).

Kaltinamosios gynėjas sutiko su prokuroro pozicija dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo tik prašė išdėstyti konfiskuotino turto vertės mokėjimą vienerių metų laikotarpiui.

Kaltinamoji O. S. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje uždraustą nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio vairuodama transporto priemonę, kurią vairuoti reikalinga speciali teisė. Vairavo būdama vidutinio girtumo laipsnio (1,85 promilės pritaikius paklaidą), kuris artimesnis ribai nuo kurios prasideda baudžiamoji atsakomybė (1,51 promilės), tokią veiką padarė pirmą kartą, apie (duomenys neskelbtini) metus naudojosi vairavimo teise be šiurkščių KET pažeidimų, anksčiau nebuvo bausta už vairavimą esant neblaiviai, turi sveikatos problemų ir neįgalumą, jai sunku vaikščioti, reikia vykti į sveikatos priežiūros įstaigas, todėl, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, jai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant minimalų terminą – 1 metams. Nustatytina vairavimo teisės atėmimo terminą O. S. skaičiuoti nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo ir specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 5 d. (b. l. 74-77).

Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuoja asmuo būdamas neblaivus, kai jam nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengia neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai, yra nusikaltimo padarymo priemonė ir turi būti konfiskuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205-628/2018, 2K-168-511/2020). Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-122-699/2018, 2K-133-719/2018, 2K-134-1037/2018, 2K-186-942/2018).

Byloje nustatyta, kad 2007 m. gamybos automobilis „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso O. S. (b. l. 25). VšĮ „Emprekis“ duomenimis – 2022 m. rugsėjo mėnesį automobilio „Peugeot 307“ 2007 m. gamybos vidutinė kaina Lietuvoje buvo 1 600 Eur su PVM (b. l. 26). Automobilis eismo įvykio metu buvo apgadintas. Prokuroro manymu, konfiskuojant automobilį, valstybė patirtų didesnes išlaidas, todėl tikslinga būtų konfiskuoti turto vertę valstybės naudai. Šiai pozicijai pritarė ir kaltinamoji bei jos gynėjas. Nors formaliai O. S. buvo automobilio valdytoja-savininkė, tačiau atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, tai yra kaltinamosios sveikatos būklę, turimą (duomenys neskelbtini) ir judėjimo negalią, į tai, kad ji gyvena viena, automobilis jai bus reikalingas važinėti į medicinos įstaigas, parduotuvę (pasibaigus vairuotojo teisų atėmimo terminui), vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, teismas mano, kad iš kaltinamosios O. S. tikslinga konfiskuoti ne automobilį, o jo vertę atitinkančią pinigų sumą – 1600 eurų.

Kaltinamoji ir jos gynėjas prašo išdėstyti konfiskuojamos sumos mokėjimą vieneriems metams, tačiau turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimo išdėstymo baudžiamojo proceso įstatymas nenumato (BPK 357 straipsnio 6 dalis). Dėl to nėra pagrindo išdėstyti kaltinamajai konfiskuotos automobilio vertės mokėjimą atitinkamam laikotarpiui. Dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo būdo, tvarkos ir laiko sprendžiama teismo sprendimo vykdymo procese. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 625 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Taigi, pagal įstatymą antstolis gali nuspręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo, taip pat dėl galimybės mokėti dalimis pagal sudarytą mokėjimo grafiką, todėl O. S., neturėdama galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, gali kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo vykdomojoje byloje (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019-10-11 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-601-891/2019).

Prokuroras, siekdamas užtikrinti galimą turto konfiskavimą, 2022 m. rugsėjo 5 d. nutarimu laikinai nuo 2022 m. rugsėjo 5 d. iki 2023 m. kovo 5 d. apribojo O. S. nuosavybės teises į automobilį „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), uždraudžiant turtu disponuoti, leidžiant valdyti ir naudotis bei turto saugotoju paskyrė O. S. (b. l. 27-34). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas pratęstas iki 2023 m. birželio 5 d. (b. l. 120-171). Atsižvelgiant į tai, kad automobilis iš O. S. nekonfiskuojamas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.

Ikiteisminio tyrimo metu O. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 74-77) – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos ir vairuotojo pažymėjimas, saugomas voke prie galinio bylos viršelio, perduotinas į VĮ „Regitra“.

Dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2023-02-09 pažymą, kurioje nurodyta, kad iš O. S. valstybės naudai priteistinos 208,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos už gynėjo advokato Gintaro Algirdo Perednio suteiktą teisinę pagalbą (b. l. 155-157).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Taigi, teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (išskyrus nurodytas išimtis), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020-09-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445-929/2020; Panevėžio apygardos teismo 2020-10-08 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-162-581/2020).

Kaltinamajai O. S. privalomas gynėjas paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kuris numatytas kaip išskirtinis, t. y. kai asmuo dėl savo fizinių trūkumų negali pasinaudoti savo teise į gynybą. Be to, nustatyta, kad O. S. nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, dėl sveikatos problemų artimiausiu laiku negali įsidarbinti, jos gaunamos pajamos labai nedidelės (apie (duomenys neskelbtini) Eur dydžio (duomenys neskelbtini)), šiuo nuosprendžiu iš jos konfiskuojama 1600 Eur automobilio vertę atitinkanti pinigų suma. Todėl, įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamosios O. S. materialinė padėtis yra sunki ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimų, todėl šios išlaidos iš kaltinamosios nepriteisiamos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su CD laikmena, kuriame yra vaizdo įrašai iš policijos pareigūnų Body kamerų, prisegta prie galinio bylos viršelio - paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305 ir 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

O. S., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojo E. D., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti O. S. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugsėjo 5 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti O. S. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jos į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1600 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus eurų). Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Įsiteisėjus nuosprendžiui, konfiskuotino turto vertę atitinkanti suma bus išieškoma priverstine tvarka.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į O. S. vardu registruotą automobilį „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl 208,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš O. S. netenkinti.

Daiktinį įrodymą – CD laikmeną su vaizdo įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti O. S., kad: 1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; 2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti E. D., kad jis, kaip laiduotojas, turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Rolandas Bužinskas