Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo K. R. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. spalio 1 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo K. R. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, civilinėje byloje Nr. e2-204-252/2021 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Juredas“ ieškinį atsakovui K. R. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, nemokumo administratorė uždaroji akcinė bendrovė „Bankroto ir restruktūrizavimo valdymo tarnyba“, pareiškėjas D. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas apelianto (atsakovo) prašymas peržiūrėti sprendimą už akių, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl prašymų priimti naujus įrodymus

26. Likviduotos BUAB „Juredas“ nemokumo administratorė UAB „Bankroto ir restruktūrizavimo valdymo tarnyba“ su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė laiško UAB „Juredas“ direktoriui S. L. kopiją, elektroninio laiško UAB „Juredas“ kopiją bei Debitorių sąrašo bankroto bylos bendrovei iškėlimo dieną pildymo formą. Šiais duomenimis nemokumo administratorė siekia įrodyti, kad visus bendrovės dokumentus ji gavo iš bendrovės direktoriaus, kuriais remiantis inicijavo bylą atsakovui.

28. Dėl šios teisės normos taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti naujus įrodymus. Šis draudimas užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes užkertant kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalinama (ar sumažinama) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019 19 punktas).

29. Kita vertus, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas).

30. Be to, teismą, vertinantį prašymo priimti teikiamus įrodymus, pagrįstumą, saisto įrodymų sąsajumo taisyklė, kuri reiškia, kad prieš priimant į bylą teikiamus įrodymus, turi būti nustatyta, ar informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, gali patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje.

31. Susipažinęs su apelianto bei nemokumo administratorės pateiktais duomenimis, apeliacinės instancijos teismas nutaria atsisakyti juos priimti, nes jie teikiami pavėluotai, be to, nėra susiję su apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalyku. Apeliacinėje byloje sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino prašymo peržiūrėti teismo sprendimą už akių, todėl nemokumo administratorės teikiami duomenys iš BUAB „Juredas“ nemokumo proceso, kuriais įrodinėjama, kaip nemokumo administratorė rinko bendrovės dokumentus, kuriais remdamasi reiškė reikalavimus teisme, nelaikytini susijusiais su byloje sprendžiamu klausimu.

32. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepriima apelianto teikiamų duomenų, kaip naujų įrodymų. Apeliantui išaiškintina, kad įstatymas įpareigoja dalyvaujančius byloje asmenis rūpintis greitu ir ekonomišku procesu (CPK 7 straipsnis), be kita ko, nustato pareigą laiku pateikti jų reikalavimų ir (ar) atsikirtimų pagrindą patvirtinančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 2 dalis). Apeliantas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą visus, jo nuomone, ginčo nagrinėjimui aktualius duomenis pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Naujų įrodymų, kuriuos atsakovas turėjo galimybę pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu, teikimas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka stadijoje nepagrįstas objektyviomis priežastimis, tad negalima daryti išvados, kad galimybė ir (ar) būtinybė pateikti šiuos įrodymus iškilo tik apeliacinės instancijos teisme.

33. Be to, teikiami dokumentai nepagrindžia apelianto siekiamų įrodyti aplinkybių. Šilalės rajono savivaldybės administracijos Veiklos administravimo skyriaus rašte nurodyta, kad į savivaldybės archyvą nėra perduoti saugoti UAB „Juredas“ 2020 m. kasos pajamų orderiai. Šis dokumentas nepaneigia nemokumo administratorės argumentų, kad visi jos gauti bendrovės dokumentai perduoti į archyvą, kadangi juos (argumentus) patvirtina ne tik valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašo duomenys apie tai, jog bendrovės dokumentai perduoti saugoti teritoriniam archyvui (1 t., b. l. 138), bet ir Šilalės rajono savivaldybės administracijos Veiklos administravimo skyriaus 2022 m. spalio mėn. pažyma, kad likviduojamos BUAB „Juredas“ veiklos dokumentai, kurių saugojimo terminai nėra pasibaigę, perduoti Šilalės rajono savivaldybės administracijos archyvui (1 t., b. l. 166).

34. Vadovaudamasis įstatymo reglamentuota tvarka ir pirmiau aptarta kasacinio teismo praktika dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme sąlygų, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo CPK 314 straipsnyje numatytos išimties taikymui, todėl nepriima apelianto (atsakovo) ir nemokumo administratorės teikiamų rašytinių duomenų, kaip naujų įrodymų.

Dėl sąlygų priimti sprendimą už akių egzistavimo

36. Kasacinio teismo praktikoje sprendimo už akių institutas aiškinamas kaip viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti; tai nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu; teismas neprivalo priimti sprendimo už akių ir gali nagrinėti bylą įprastine tvarka net ir esant procesinėms prielaidoms priimti sprendimą už akių, jeigu jis mano, kad bylos aplinkybės yra sudėtingos ir prieštaringos ir todėl sprendimu už akių jis negali pasisakyti dėl bylos esmės – patenkinti ar atmesti reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 28–31 punktai).

37. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis). Šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, siekiant, kad ginčo teisinis įvertinimas, įtvirtintas priimtu sprendimu už akių, būtų peržiūrėtas, išlieka galimybė paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 285 straipsnio 5 dalis). Pareiškimas dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo nėra skundas dėl šio teismo sprendimo, paduodamas aukštesnės instancijos teismui, kuriuo būtų siekiama ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės arba fakto klaidas. Tai galimybė pasyviajai šaliai, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, nurodyti šį sprendimą priėmusiam teismui aplinkybes, galinčias turėti įtakos šio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, kurių anksčiau ji nepateikė dėl savo pasyvumo, esant svarbioms priežastims, o tam tikrais atvejais – ir galimybė nurodyti proceso teisės normų pažeidimus, dėl kurių byloje negalėjo būti priimtas teismo sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019 24 punktas).

38. Sprendimo už akių teisėtumo peržiūrėjimo specifika (ribojimas skųsti sprendimą šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių) lemia būtinybę priimti tokį sprendimą griežtai laikantis jo priėmimo sąlygų, kad nebūtų be pagrindo suvaržytos ar pažeistos proceso dalyvių teisės.

39. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kitų privalomų CPK 287 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų, turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti; teismas turi teisę atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti anksčiau ir dėl kurių vėlesnio pateikimo bus vilkinamas bylos nagrinėjimas (CPK 287 straipsnio 3 dalis).

40. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį teismas, išnagrinėjęs pareiškimą, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje iš viso negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

41. Nagrinėjamu atveju apeliantas pareiškimą dėl teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo grindė abiem CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytomis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenustatė nė vienos iš apelianto įrodinėtų aplinkybių sprendimui už akių peržiūrėti egzistavimo, todėl atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.

42. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pirmiausia jis kelia klausimą dėl procesinių dokumentų įteikimo tinkamumo, kaip sąlygos priimti sprendimą už akių.

43. Susipažinus su civilinės bylos medžiaga ir skundžiamos nutarties turiniu, nustatyta, kad analizuodamas, ar egzistuoja CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta sąlyga, sudaranti pagrindą sprendimo už akių peržiūrėjimui, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovas apie procesą byloje buvo informuotas pagal CPK 123 straipsnio 3 dalies taisykles (procesiniai dokumentai buvo siunčiami atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir laikomi įteiktais praėjus trisdešimčiai dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje).

44. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 123 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta būtinoji dokumentų įteikimo paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje sąlyga – jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka. Taigi, įstatymo leidėjo valia šis dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes.

45. Siekdamas įvertinti, ar pirmosios instancijos teismo išvados apie tai, kad procesiniai dokumentai dėl civilinės bylos atsakovui iškėlimo buvo įteikti tinkamai, yra teisingos, apeliacinės instancijos teismas susipažino su aktualiais Panevėžio apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-204-252/2021 duomenimis.

46. Remiantis Panevėžio apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-204-252/2021 medžiaga (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad teismui priėmus BUAB „Juredas“ ieškinį, atsakovui skirti procesiniai dokumentai (pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo kartu su ieškiniu ir jo priedais bei teismo 2021 m. sausio 19 d. nutartis, kuria ieškovės prašymu atsakovo turtui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės) 2021 m. sausio 19 d. lydraščiu buvo išsiųsti paštu, ieškinyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 1, 10, 12-13). Pažymėtina, kad nurodytas adresas sutapo su atsakovo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (ieškinio priedas Nr. 9).

47. Nurodytu adresu procesinių dokumentų nepavykus atsakovui įteikti (atsakovas jų neatsiėmė per siuntos saugojimo terminą) (1 t., b. l. 23), 2021 m. vasario 3 d. procesiniai dokumentai buvo pakartotinai išsiųsti atsakovui pirmiau nurodytu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau taip pat grįžo neįteikti (atsakovas jų neatsiėmė per siuntos saugojimo terminą) (1 t., b. l. 26).

48. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad procesinių dokumentų, paliktų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymas įteiktais pagal įstatymą praėjus trisdešimčiai dienų nuo jų palikimo dienos, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui, savo esme yra įteikimo fikcija. Dėl šios priežasties aiškinant ir taikant CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatą ,,jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka“ turi būti atsižvelgiama į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką ir joje suformuluotus tinkamo informavimo kriterijus, be kita ko – į teismo rūpestingumą ir pareigą informuoti šalis apie teisminį procesą. Ši pareiga bus pažeista, jeigu teismas laikys procesinius dokumentus, paliktus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, įteiktais pagal įstatymą iškart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti asmens gyvenamojoje vietoje, nesiėmęs papildomų priemonių. Todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nepavykus realiai įteikti procesinio dokumento fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, teismas turi išnaudoti kitas, jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus į asmens darbovietę ar kitą asmens buvimo vietą, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis, įteikti dokumentus asmeniui atvykus į teismą ir kt. Tik išnaudojęs šias galimybes, teismas siunčia procesinius dokumentus į fizinio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, suformavęs specialią pašto siuntą, kuri leistų palikti pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir vėliau laikyti, kad procesiniai dokumentai yra įteikti praėjus trisdešimčiai dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-520/2018 19–23, 27–28 punktus).

49. Panevėžio apygardos teismas, siekdamas tinkamai informuoti atsakovą apie pradėtą teisminį procesą, teikė užklausą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, tačiau duomenys apie atsakovo galimą darbovietę nebuvo rasti.

50. Atlikęs kitas jam prieinamas atsakovo gyvenamosios bei darbo vietos paieškas, Panevėžio apygardos teismas, remdamasis CPK 123 straipsnio 3 dalimi laikė, kad atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti CPK 123 straipsnio 2 dalies pagrindu, t. y. praėjus trisdešimčiai dienų nuo dokumentų išsiuntimo dienos jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu.

51. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartą faktinę bylos situaciją, prieina prie išvados, jog pirmosios instancijos teismas ėmėsi priemonių atsakovo gyvenamosios ir (ar) darbo vietos adresui nustatyti, išnaudojo galimybes procesinius dokumentus įteikti atsakovui, ir, esant įstatymo nustatytoms sąlygoms (CPK 123 straipsnio 3 dalis), teisėtai pripažino, kad egzistuoja sąlygos priimti sprendimą už akių.

52. Nors apeliantas teigia, kad iš kartu su ieškiniu pateiktų duomenų teismui turėjo būti žinoma ir suprantama, jog apeliantas negyvena Lietuvoje (kaip nurodo apeliantas, jis dirbo užsienyje), tačiau, priešingai nei nurodo apeliantas, teismui priimant sprendimą už akių nebuvo žinoma, kad atsakovas yra pakeitęs gyvenamąją vietą ir gyvena užsienio valstybėje, kadangi jis išvykimo į užsienio valstybę nedeklaravo.

53. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalį asmenys, išvykstantys iš Lietuvos ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui, privalo deklaruoti išvykimą iš Lietuvos Respublikos.

54. Tai, kad atsakovas nesilaikė nurodyto reikalavimo ir nedeklaravo išvykimo iš Lietuvos Respublikos, esant pirmiau išvardintoms sąlygoms leido teismui pagrįstai ir teisėtai nuspręsti, kad procesiniai dokumentai, išsiųsti Gyventojų registro tarnybos pažymoje nurodytu atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, laikytini tinkamai įteiktais CPK 123 straipsnio 3 dalies pagrindu. Teismas pažymi, kad Gyventojų registro tarnybos pažymoje nurodytas asmens gyvenamosios vietos adresas laikytinas asmens gyvenamąja vieta, kol šie duomenys nėra paneigti kitų įrodymų. Duomenų apie tai, jog atsakovas buvo pakeitęs gyvenamąją vietą ir (ar) buvo oficialiai dirbantis, byloje nėra ir teismas tokių aplinkybių nenustatė.

55. Svarbu ir tai, kad iš byloje esančios medžiagos galima pagrįstai manyti, jog atsakovas žinojo apie Panevėžio apygardos teisme jam pareikštą ieškinį. Nemokumo administratorės pateikti susirašinėjimo elektroniniu paštu duomenys patvirtina, kad 2021 m. vasario 2 d. ir 2021 m. vasario 5 d. atsakovas kreipėsi į BUAB „Juredas“ nemokumo administratorę, siekdamas gauti informaciją apie tai, koks antstolis vykdo teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kurios buvo pritaikytos siekiant užtikrinti BUAB „Juredas“ ieškinį, pareikštą atsakovui (1 t., b. l. 164-165). Akivaizdu, kad sužinojęs apie jo turtui taikomas laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas turėjo galimybę sužinoti ir neabejotinai sužinojo apie tai, kas ir kokiu pagrindu pritaikė jo turtui areštą. Tokio sužinojimo aplinkybė suponavo atsakovo pareigą domėtis bylos pobūdžiu, jos eiga, baigtimi. To nesiėmus, apelianto argumentai apie tai, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, atmestini kaip stokojantys pagrindimo ir nesukeliantys būtinumo sprendimo už akių peržiūrai.

56. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas faktiškai žinojo apie bylos procesą. Nustatytu terminu atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, o ieškovei prašant priimti sprendimą už akių, Panevėžio apygardos teismas pagrįstai nusprendė, kad egzistuoja CPK 285 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos sprendimui už akių priimti. Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsakovo pareiškimas peržiūrėti sprendimą už akių, grindžiamas CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyta norma, pirmosios instancijos teismo buvo netenkintas teisėtai ir pagrįstai.

Dėl atsakovo pateiktų įrodymų (argumentų) įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui

57. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia ir CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte apibrėžta aplinkybe, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti įrodymai gali turėti (turi) įtakos tokio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

58. Proceso įstatymas nustato, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kita ko, turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Jeigu teismas konstatuoja, kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, tokiu atveju sprendimas už akių panaikinamas ir bylos nagrinėjimas atnaujinamas (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

59. Analizuojamu atveju atsakovas teigia, kad su bendrove jis yra atsiskaitęs, t. y. iš atsakovui pagal tarpininkavimo sutartį išmokėtų 80 000 Eur, jis pirmiau grąžino 16 025,64 Eur (ginčo dėl to nėra), o likusius 63 974,36 Eur atsakovas, jo teigimu, bendrovei grąžino 2020 m. sausio 7 d. įnešdamas pinigus į bendrovės kasą. Šiems teiginiams pagrįsti atsakovas kartu su prašymu atnaujinti bylos nagrinėjimą pateikė 2020 m. sausio 7 d. kasos pajamų orderio JOK 0000048 kopiją (1 t., b. l. 94). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo nurodytas šio dokumento kopijos pateikimo aplinkybes (atsakovas nepateikė šio įrodymo nei nemokumo administratorei, nei teismui, nagrinėjusiam civilinę bylą pagal BUAB „Juredas“ ieškinį atsakovui dėl skolos priteisimo), bei tai, kad pagal atsakovo pateikto kasos pajamų orderio surašymo metu galiojusias Taisyklių nuostatas pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį; priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas (Taisyklių 3 punktas), tačiau šiuo atveju atsakovas pateikė abiejų kasos orderio egzempliorių kopijas, nutarė, jog atsakovo pateikta orderio kopija bei deklaratyvūs argumentai nesukelia pagrįstų abejonių ir nesuponuoja vertinimo dėl tokio įrodymo bei argumentų įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

60. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su skundžiamoje nutartyje išdėstytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Sprendžiant dėl atsakovo pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, kaip sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindo, pirmiausia atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo išaiškinimus, kad bylos šaliai, siekiančiai sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo vien tik nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu – atsakovo pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas nepaisant atsakovo netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365-690/2018, 24 punktas).

61. Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad tiek apelianto teiktas įrodymas (orderio kopija), tiek jo pateikimo aplinkybės neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog teismo sprendime už akių yra nurodytos tikrovės akivaizdžiai neatitinkančios aplinkybės.

62. Nustatyta, kad jau 2021 m. vasario 2 d., žinodamas apie jam inicijuotą bylą ir reiškiamą reikalavimą dėl skolos priteisimo, atsakovas, bendraudamas su BUAB „Juredas“ nemokumo administratore nurodė, kad bendrovės vadovas nuslėpė dokumentus, todėl atsakovas ketina teikti skundą su įrodymais (1 t., b. l. 164, 165). Apie tai, kad turi įrodymus, kurie paneigia jo skolą bendrovei, atsakovas nurodė ir ieškovės teisių perėmėjui (1 t., b. l. 136, 137), tačiau tokių įrodymų jis nepateikė nei nemokumo administratorei, nei ieškovės teisių perėmėjui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiekvienas protingas, atidus bei rūpestingas asmuo, žinodamas, kad jis nėra skolingas, be to, turėdamas tai patvirtinančius įrodymus, veiktų aktyviai ir nedelsdamas pateiktų duomenis, kurie patvirtintų jo atsiskaitymą su bendrove. Atsakovas įrodymą, kuriuo remdamasis teigia, kad su bendrove yra atsiskaityta, pateikė tik 2024 m. liepos 3 d. su prašymu peržiūrėti sprendimą už akių. Delsimas daugiau nei trejus metus pateikti įrodymus apie tariamą skolos padengimą kelia pagrįstas abejones dėl įrodymų realumo.

63. Atsakovas aiškino, kad negali pateikti kasos pajamų orderio JOK 0000048 originalo, bet, jo nuomone, orderio tikrumą patvirtina UAB „Juredas“ direktoriaus S. L. parašas orderyje ir antspaudas. Atsakovas nurodė, kad kasos orderis buvo atsakovo ir S. L. pasirašytas UAB „Juredas“ buveinėje. S. L. kasos orderio originalo atsakovui neišdavė, šį dokumentą nuskanavo ir atsiuntė atsakovui elektroniniu paštu, todėl atsakovas neturi šio dokumento originalo. Tokioms aplinkybėms pagrįsti atsakovas jokių duomenų nepateikė. Akcentuotina ir tai, kad, teikdamas teismui paaiškinimus, buvęs UAB „Juredas“ direktorius S. L. nurodė, jog bendrovėje buvo laikomasi teisės aktais nustatytos praktikos – priėmus pinigus, viena kasos pajamų orderio dalis likdavo bendrovėje, o kita buvo atiduodama piginus įnešusiam asmeniui (1 t., b. l. 171). Šiuos paaiškinimus atitinka ir nemokumo administratorės nuosekliai dėstyta pozicija byloje, kad, perėmus bendrovės dokumentus, atsakovo pateikto dokumento (orderio kopijos) originalo tarp jų nebuvo, jog atsakovo nurodoma finansinė operacija (grynųjų pinigų priėmimas) nebuvo apskaityta BUAB „Juredas“ buhalterinėje apskaitoje.

64. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos nepagrįstai netenkino prašymo išreikalauti kasos pajamų orderio kvito originalą (1 t., b. l. 172-174), rėmėsi melagingais nemokumo administratorės teiginiais, kad ji nedisponuoja bendrovės dokumentais, nes šie perduoti archyvui. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad būtent atsakovui, teikiančiam prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, yra pareiga pagrįsti tokį prašymą ir pateikti jo argumentus pagrindžiančius įrodymus (CPK 178 straipsnis, 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Nėra pagrindo abejoti nemokumo administratorės paaiškinimais, kad ji nedisponuoja bendrovės apskaitos dokumentais, kadangi tiek duomenys iš Juridinių asmenų registro (kuriais remiantis nustatyta, kad yra įvykdytos visos bendrovės likvidavimo procedūros ir bendrovės dokumentai perduoti archyvui (1 t., b. l. 138-139), tiek ir Šilalės rajono savivaldybės administracijos Veiklos administravimo skyriaus pažyma patvirtina, kad likviduotos dėl bankroto UAB „Juredas“ dokumentai, kurių saugojimo terminas nepasibaigęs, buvo perduoti Šilalės rajono savivaldybės administracijos archyvui saugoti (1 t., b. l. 166).

65. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovas nepateikė įrodymų, galinčių turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir (ar) pagrįstumui, todėl atsakovo pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių taikant CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytą teisės normą, pirmosios instancijos teismas netenkino pagrįstai ir teisėtai.

Dėl procesinės bylos baigties

66. Remdamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir teisingai išsprendė atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atskirajame skunde pateikti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

67. Netenkinant atsakovo skundo, netenkinamas ir jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ieškovės teisių perėmėjas pareiškėjas D. S. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas nevertinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2024 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.