- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-29
- Bylos Nr.
- I1-4668-394/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02936-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- M. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. P. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (1 t., 1-23 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – atsakovė), 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2021 m. iki 2023 m. lapkričio mėn. buvo šiurkščiai žeminamas jo orumas, nes gamtinius reikalus turėjo atlikti matant kitiems asmenims ir kalėjimo personalui. Gyvenamosiose kamerose tualetai nuo likusio kameros ploto atskirti tik apie 1,5 m aukščio pertvaromis arba tokio pat aukščio užuolaidomis. Buvo priverstas kvėpuoti tualeto smarve užterštu oru. Daug kartų kreipėsi į kalėjimo direktorių dėl kalinimo sąlygų, bet niekas nepasikeitė. Šiaulių TI laikomi asmenys, tame tarpe ir jis, buvo priversti apsipirkinėti parduotuvėje nematydami prekių, į kameras išdalinami prekių kainoraščiai, kuriuose nurodomi prekių pavadinimai ir preliminarios, bet netikslios kainos, daugiau jokios informacijos apie prekes nėra pateikiama, prekės parduotuvėje sveriamos už akių. Maistas į Šiaulių TI tiekiamas šaltas, neatitinkantis nustatytų normų, be to, kyla grėsmė užsikrėsti nuodingomis medžiagomis maisto dalinimo metu. Turėjo teisę tik į pusantros valandos pasivaikščiojimą kiemelyje, nors tokia praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nežmoniškomis sąlygomis išaiškinimui. Pažeidžiamas privatumas naudojantis dušu, nes persirengimo kambarys yra priešais duris, po dušo būna atidaromos durys arba stebima pro langelius. Oro judėjimo greitis neatitinka higienos normų reikalavimų. Kamerose nėra tinkamai užtikrinamas patalpos apšvietimas, natūrali šviesa labai silpnai patenka į patalpas ir jų visai neapšviečia, kamerose įrengtos lempos, šviesa labai stipri, nuo jos skauda galvą ir akis. Kamerų plotas nuo 10 iki 18 kv. m, buvo laikomas nuolat perpildytose kamerose, leistina norma viršijama visose kamerose. Kamerose sienos suskilusios, langai išpuvę, pučia vėjas, nuo lubų krenta tinkas. Blogos kalinimo sąlygos nekompensuojamos užimtumu, vasarą nebeveda į kompiuterinio raštingumo programas, šachmatų būrelį, nebevyksta jokie renginiai. Dėl netinkamų laikymo sąlygų patyrė neturtinę žalą.
Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (1 t., 2 b. l., 2 t. 2, 5 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (2 t., 2 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (1 t., 29-40 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Vienam asmeniui tenkanti minimali ploto norma ginčui aktualiu laikotarpiu buvo įtvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. rugsėjo 27 d. įsakyme Nr. V-317 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (galiojusi teisės akto redakcija nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2023 m. sausio 5 d.), kur 2.2 papunktyje nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740, numatytų projektų įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. pagal kurį vienam asmeniui, atliekančiam bausmę pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose. Taip pat ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo vienam asmeniui tenkanti minimali ploto norma, kuri buvo įtvirtinta LKT direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-15 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 1.2.2 papunktyje, pagal kurį vienam asmeniui, atliekančiam bausmę uždaro tipo sąlygomis, negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pareiškėjas LKT Šiaulių kalėjime ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas skirtingose kamerose, vienam asmeniui tenkantis plotas atitiko minimalius reikalavimus.
Atsakovė nurodo, kad Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.5 papunktyje įtvirtinta nuostata, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm, arba ne mažiau, kaip 1,42 m2 matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos ir grindys dengiamos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nesant techninėms galimybėms esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara (iki kameros lubų) ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Reikalavimas įrengti sanitarinio mazgo kabinas arba pertvaras iki lubų taikomas įstaigoms, kuriose įrengiamos naujos kameros arba rekonstruojamos ar kapitališkai remontuojamos esamos kameros. Šiaulių kalėjime naujos kameros neįrenginėjamos, taip pat nerekonstruojamos ir kapitaliai neremontuojamos, kadangi Šiaulių kalėjimo pastatas įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų vertybių sąrašą. Visose Šiaulių TI kamerose įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele arba OSB plokšte, o praėjimas atitverta durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida.
Atsakovė paaiškino, kad sanitarinių mazgų atitvėrimas iki lubų reikalautų rekonstruoti ar kapitališkai remontuoti esamas kameras, kadangi įrengus pertvaras iki lubų, sanitariniuose mazguose neliktų nei natūralios, nei dirbtinės apšvietos, be to, dalyje kamerų būtų pabloginta ventiliacija: iš visų kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, be to, 2020 m. rugsėjo 25 d. užbaigti darbai, susiję ventiliacijos pagerinimu - o būtent, minėtos angos iš koridoriaus pusės prijungtos prie vamzdžio, kuriuo paduodamas ir grąžinamas oras iš lauko, todėl sanitarinius mazgus atskyrus iki lubų, kai kurios ventiliacijos angos liktų tik sanitariniame mazge, o kai kurios tik likusioje kameros dalyje ir tai neabejotinai mažintų oro judėjimą. Gyvenamosiose kamerose Nr. 13, 16, 48, 62, 82, 90, 94, 98 ir 101 sanitarinio mazgo įėjimas atskirtas durimis, o kamerose Nr. 87 ir 96 – užuolaida. Jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų.
Atsakovė nurodo, jog įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką gyvenamosiose patalpose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Siekiant palaikyti tinkamas gyvenimui sąlygas Šiaulių kalėjimas yra sudaręs aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos planą, pagal kurį patalpose atliekami valymo, plovimo, dezinfekavimo ir kiti patalpų priežiūros darbai. Kamerų remontas Šiaulių kalėjime atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo jėgos resursus. Kamerų atitikimą HN reikalavimams savo patikrinimo aktuose fiksuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas. Prie atsiliepimo pridedami NVSC patikrinimo aktai, iš kurių matyti, kad buvo atliekamos tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės, kurių metu buvo tikrinamos ir gyvenamosios kameros Nr. 13, 16, 48, 87, 94, 96, 101, pažeidimų nustatyta nebuvo. Taip pat 2021 metais NVSC atliko patikrinimą kameroje Nr. 82, 2022 metais kamerose Nr. 94 ir 96, 2023 metais kameroje Nr. 90, kuriose buvo nustatyti tam tikri pažeidimai, tačiau atlikus grįžtamąsias visuomenės sveikatos saugos kontroles, buvo nustatyta, kad anksčiau užfiksuoti pažeidimai pašalinti. Kameros Nr. 62 ir 98, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo tikrinamos. Jokie teisės aktai neįpareigoja nuolat fiksuoti kamerose esančių sąlygų atitikimo higienos normoms, kadangi tai nebūtų proporcingas reikalavimas. Kadangi kameros tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai, nesikreipimas dėl jų leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su higienos normos reikalavimais, nebuvo. Be to, iš pateikiamų kamerų nuotraukų matyti, kad kameros tvarkingos, kamerų langai, sienos, lubos tvarkingos, jokių netvarkingų įrenginių, inventoriaus ir pan. pažeidimų nematyti.
Atsakovė nurodo, kad ginčo laikotarpiu kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, bendra dirbtinė apšvieta atitiko nurodytą rodiklį. Dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas gyvenamosiose kamerose buvo įrengtas vadovaujantis Įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis, kurių 12.7 papunktyje nurodyta, kad kamerose įrengiamas natūralus, dirbtinis ir naktinis (budintis) apšvietimas.
Atsakovė nurodė, kad dušo patalpos įrengtos vadovaujantis Higienos normos HN 134:2015 ir Taisyklių reikalavimais. Šiaulių kalėjime laikomų nuteistųjų ir suimtųjų prausimuisi įrengtos penkios dušinės: dvi po aštuonias vietas ir trys po šešias vietas. Visose dušinėse įrengtos atskiros persirengimo patalpos ir prausimosi patalpos, dušai tarpusavyje atskirti pertvaromis. Praustis į dušines vedami toje pačioje kameroje laikomi, tos pačios lyties asmenys.
Atsakovė nurodė, kad visi Šiaulių kalėjime laikomi asmenys gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, maistas yra subalansuotas. Šiaulių kalėjime maistas negaminamas, jis yra atvežamas pagamintas, transportuojamas sandariuose bei uždengtuose termosuose. Pagamintas maistas dalinamas atitinkamos talpos samčiais, kurių tūris atitinka reikalingą svorį. Visas maistas sveriamas, porcijos tikrinamos. Pagamintas maistas išduodamas griežtai laikantis higienos reikalavimų. Termosai, kuriose buvo laikomas paruoštas maistas, buvo atidaromi tik tada, kai buvo dalinamas maistas, todėl maistas visada buvo paduodamas šiltas, iš maisto dalintojų reikalaujama pastoviai rūpintis asmens higiena.
Atsakovė nurodo, kad Šiaulių kalėjime ant rėžiminio pastato stogo įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis, į kuriuose vedami čia laikomi asmenys. Keturiuose kiemeliuose įrengti prie sienos pritvirtinti suolai, visuose kiemeliuose įrengti gembinio tipo gimnastikos skersiniai. Pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys lygios ir neslidžios. Kiekvieną dieną Saugumo valdymo skyriaus pareigūnai tikina pasivaikščiojimo kiemelių techninę būklę, o aptikti trūkumai nedelsiant šalinami. Nuteistieji išvedami tik į techniškai tvarkingus kiemelius. Pasivaikščiojimo kiemeliai pastoviai valomi, esant būtinumui barstomi.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.
Pareiškėjas M. P. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2021-07-25 iki 2023-12-01 Šiaulių kalėjime buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Nuo 2020 m. vasario 6 d. iki 2021 m. spalio 1 d. galiojęs Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymas Nr. V-31 numatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. suaugusiam asmeniui (2.2. p.). Nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2023 m. sausio 4 d. galiojęs Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 6 d. įsakymas Nr. V-317 taip pat numatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip: 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose; 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose; 4,1 kv. m – Kauno tardymo izoliatoriuje laikomiems nepilnamečiams; 7 kv. m – Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose. 2023 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-15 (nuo 2023-01-05 galiojanti teisės akto redakcija) 1.2. punkte numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip: 3,1 kv. m – asmenims, atliekantiems bausmę pusiau atviro arba atviro tipo sąlygomis; 3,6 kv. m – asmenims, atliekantiems bausmę uždaro tipo sąlygomis; 4,1 kv. m – Kauno kalėjime laikomiems nepilnamečiams; 7 kv. m – Pravieniškių 2-o kalėjimo atskirajame padalinyje, teikiančiame asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
Iš byloje esančios 2023-12-08 pažymos Nr. SV-24-33926 (1 t., 41-59 b. l.) matyti, kad pareiškėjas M. P. nagrinėjamu laikotarpiu Šiaulių kalėjime buvo laikomas nuo 2021-07-26 iki 2023-12-01, viso 838 dienas, kamerose Nr. 48, 16, 62, 82, 87, 13, 90, 96, 94, 101 ir 98, su dar 1-5 asmenimis ir jam teko nuo 3,65 kv. m iki 19,87 kv. m, taigi visas dienas pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus.
Minėtuose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymuose nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausiai iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas, tačiau, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y., ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). EŽTT vertinimu, baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.
Teismas, išanalizavęs duomenis apie kamerų dydį (1 t., 41-59 b. l.), sanitarinių mazgų užimamą plotą (1 t., 60-61 b. l.) bei kamerose buvusių asmenų skaičių (1-6) nustatė, kad tuo atveju, kai kameroje Nr. 16, kai joje buvo laikomi daugiausia 5 asmenys, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą pareiškėjui teko 3,37 kv. m, kameroje Nr. 82, kai joje buvo laikomi daugiausia 6 asmenys, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą pareiškėjui teko 3,52 kv. m, kameroje Nr. 96, kai joje buvo laikomi daugiausia 5 asmenys, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą pareiškėjui teko 3,56 kv. m, ir kameroje Nr. 101, kai joje buvo laikomi daugiausia 5 asmenys, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą pareiškėjui teko 3,29 kv. m, t. y. mažiau kaip 3,6 kv. m, bet daugiau kaip 3 kv. m. Įvertinus pažymos apie baldų užimamą plotą duomenis (1 t., 62-65 b. l.) bei apžiūrėjus į bylą pateiktas kamerų fotonuotraukas (1 t., 131-166 b. l.), nėra pagrindo tvirtinti, jog pareiškėjo galimybė judėti tarp baldų kameroje buvo suvaržyta ir jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.
Pareiškėjas nurodo, kad kamerose oro judėjimo greitis neatitinka higienos normų reikalavimų, nėra tinkamai užtikrinamas patalpos apšvietimas, natūrali šviesa labai silpnai patenka į patalpas ir jų visai neapšviečia, kamerose įrengtos lempos, šviesa labai stipri, sienos suskilusios, langai išpuvę, pučia vėjas, nuo lubų krenta tinkas.
Visuomenės sveikatos saugos reikalavimus laisvės atėmimo vietoms nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2018 m. lapkričio 1 d.). Šios normos 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, pagal 14 punktą, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, o 15 punktas numato, kad natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau kaip 24 val. Higienos normos 16 punktas reglamentuoja gyvenamųjų patalpų oro temperatūrą, kuri turi būti ne žemesnė kaip 18°C ir ne aukštesnė kaip 28°C, santykinę oro drėgmę, kuri turi būti nuo 35 iki 65 proc., bei oro judėjimo greitį šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15 - 0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05 – 0,15 m/s. Pagal Higienos normos 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, jos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, o 39 punktas numato, kad ant gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.
Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (galioja nuo 2020-12-22) numato, kad naujai įrengiamose arba rekonstruojamose kamerose turi būti įrengti langai, užtikrinantys natūralios dienos šviesos patekimą į patalpas.
Atsakovė į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento Šiaulių kalėjime atliktų patikrinimų aktus (1 t., 66-130 b. l.), iš kurių matosi, kad 2021 – 2023 metais buvo tikrinamos ir pareiškėjo laikymo kameros.
2021 m. rugpjūčio 9 d. patikrinta pareiškėjo laikymo kamera Nr. 82, grįžtamosios kontrolės metu nustatyta, jog šioje kameroje didelė dalis sienų / lubų tinko sluoksnio įskilę bei nutrupėję (pažeidžiamas higienos normos HN 134:2015 12 punktas).
2021 m. rugpjūčio 25 d. operatyviosios kontrolės metu įvertinus Šiaulių TI gyvenamųjų kamerų, tame tarpe ir Nr. 13, 48, 96, patalpas (sienas, lubas), higienos normos HN 134:2015 39 punkto pažeidimo (pelėsis) nenustatyta.
2021 m. gruodžio 3 d. kontrolės metu nustatyta, kad gyvenamojoje kameroje Nr. 82 atliktas sienų ir lubų remontas, išlygintas sienų / lubų paviršinis apdailos sluoksnis.
2022 m. sausio 6 d. operatyviosios kontrolės metu Šiaulių TI gyvenamosiose kamerose, tame tarpe ir kameroje Nr. 87, atliktas oro temperatūros ir santykinės oro drėgmės matavimas, nustatyti parametrai atitiko higienos normos reikalavimus.
2022 m. sausio 11 d. operatyviosios kontrolės metu gyvenamojoje kameroje Nr. 94 atlikti bendrosios dirbtinės apšvietos, oro temperatūros ir santykinės oro drėgmės matavimai, nustatyta dirbtinė apšvieta (96,3±12,1 lx, patalpoje iš 4 lempų dega tik 1) neatitiko higienos normos HN 134:2015 14 punkto reikalavimų, oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė higienos normos reikalavimus atitiko.
2022 m. vasario 8 d. kameroje Nr. 94 užfiksuotas higienos normos HN 134:2015 39 punkto pažeidimas – prie išorinės pastato sienos, ant sienų ir lubų vizualiai matomas pelėsis, lubų ir sienos danga sudrėkusi. Higienos normos HN 134:2015 14 punkto pažeidimas pašalintas: nustatyta dirbtinė apšvieta 263±62 lx. Kad Higienos normos 39 punkto pažeidimas šioje kameroje pašalintas nustatyta 2022 m. birželio 9 d. patikrinimo metu – apgyvendinimo patalpoje atliktas einamasis remontas, ant sienų ir lubų vizualiai matomo pelėsio nėra.
2023 m. vasario 8 d. operatyviosios kontrolės metu nustatyta, kad gyvenamojoje patalpoje Nr. 96 langas techniškai netvarkingas, lango uždarymui nėra rankenos, techniškai netvarkingas elektros kištukinis lizdas (pažeidžiamas Higienos normos HN 134:2015 12 punktas); nustatyta bendra dirbtinė apšvieta tik 98 lx (pažeidžiamas Higienos normos HN 134:2015 14 punktas), oro temperatūra atitiko reikalavimus. 2023 m. kovo 15 d. patikrinimo metu nustatyta, kad kameroje Nr. 96 higienos normos 12 ir 14 punktų pažeidimai pašalinti.
2023 m. kovo 24 d. operatyviosios kontrolės metu higienos normos pažeidimų kamerose Nr. 16 ir 94 nustatyta nebuvo.
2023 m. liepos 19 d. operatyviosios kontrolės metu nustatyta, kad gyvenamojoje kameroje Nr. 90 įrengta veikianti mechaninė patalpų vėdinimo sistema, vienas iš dviejų šviestuvų techniškai netvarkingas – nedega lempos, bendra dirbtinė apšvieta 168 lx (pažeidžiamas Higienos normos HN 134:2015 12 ir 14 punktai), oro temperatūra atitiko higienos normos reikalavimus. 2023 m. rugsėjo 21 d. grįžtamosios kontrolės metu nustatyta, kad pažeidimai kameroje Nr. 90 pašalinti.
2023 m. lapkričio 9 d. patikrinimo metu gyvenamojoje patalpoje Nr. 101 oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitiko higienos normos reikalavimus.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimas kameroje Nr. 82 nustatytas 2021 m. rugpjūčio 9 d., šis pažeidimas pašalintas 2021 m. gruodžio 3 d., pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas nuo 2022-02-14 iki 2022-03-28, nuo 2022-04-14 iki 2022-06-13 ir nuo 2022-06-29 iki 2022-11-23, t. y. į šią kamerą buvo patalpintas jau pašalinus nustatytą higienos normos pažeidimą.
Higienos normos HN 134:2015 14 punkto pažeidimas kameroje Nr. 94 nustatytas 2022 m. sausio 11 d., o 39 punkto pažeidimas - 2022 m. vasario 8 d., 39 punkto pažeidimas pašalintas 2022 m. birželio 9 d., o 14 punkto – 2022 m. vasario 8 d. Pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas 2023 m. kovo – balandžio mėn., t. y. pašalinus nustatytus pažeidimus.
Higienos normos HN 134:2015 12 ir 14 punktų pažeidimai kameroje Nr. 96 nustatyti 2023 m. vasario 8 d., pašalinti 2023 m. kovo 15 d., pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas nuo 2022-11-24 iki 2023-03-30 bei 2023 m. spalio 25-26 dienomis, t. y. tuo metu, kai pažeidimai buvo nustatyti, todėl laikytina, pareiškėjas kameroje Nr. 96 buvo laikomas pažeidžiant higienos normos HN 134:2015 12 ir 14 punktų reikalavimus.
Higienos normos HN 134:2015 12 ir 14 punktų pažeidimai kameroje Nr. 90 nustatyti 2023 m. liepos 19 d., pašalinti 2023 m. rugsėjo 21 d., pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas 2022 m. lapkričio 23-24 dienomis, todėl nėra pagrindo laikyti, kad šie pažeidimai buvo ir pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes laikytina, kad pareiškėjas Šiaulių TI kamerose Nr. 96 buvo laikomas pažeidžiant higienos normos HN 134:2015 12 ir 14 punktų reikalavimus, o tai sudaro pagrindą konstatuoti neteisėtus Šiaulių TI pareigūnų veiksmus.
Atsakovė nurodė, kad siekiant pagerinti patalpų oro apykaitą ir kvapų ištraukimą Šiaulių kalėjime ištraukiamosios ventiliacijos ventiliatoriai buvo prijungti prie natūralios ventiliacijos kanalų (darbai baigti 2020 m. rugsėjo 25 d.), todėl laikyti, kad nebuvo galimybės išvėdinti gyvenamųjų patalpų, nėra pagrindo. Dėl kitų higienos normos pažeidimų pareiškėjas skundžiasi abstrakčiai, nenurodo, kurioje konkrečiai jo laikymo kameroje sąlygos neatitiko reikalavimų, buvo suskilusios sienos, išpuvę langai, pūtė vėjas, nuo lubų krito tinkas, dėl galimai netinkamų laikymo sąlygų ginčo laikotarpiu nei į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių, nei į kitas institucijas nesikreipė, todėl nėra pagrindo laikyti, kad kitos pareiškėjo laikymo kameros neatitiko higienos normos reikalavimų.
Pareiškėjas nurodo, kad gyvenamosiose kamerose tualetai nuo likusio kameros ploto atskirti tik apie 1,5 m aukščio pertvara arba tokio pat aukščio užuolaida, gamtinius reikalus turėjo atlikti matant kitiems asmenims ir kalėjimo personalui, buvo priverstas kvėpuoti tualeto smarve užterštu oru.
Sanitarinių mazgų įrengimą gyvenamosiose tardymo izoliatorių kamerose pareiškėjo laikymo laikotarpiu reglamentavo Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389, kurių 12.5. punkte įtvirtinta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 x 142 cm, arba ne mažiau, kaip 1,42 m² matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos ir grindys dengiamos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nesant techninėms galimybėms esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara (iki kameros lubų) ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.
Pagal Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, tardymo izoliatorių kamerose turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupimas), praustuvė. Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo kamerose nereglamentuoja.
Atsakovė nurodo, kad visose Šiaulių TI kamerose įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele arba OSB plokšte, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, gyvenamosiose kamerose Nr. 13, 16, 48, 62, 82, 90, 94, 98 ir 101 sanitarinio mazgo įėjimas atskirtas durimis, o kamerose Nr. 87 ir 96 – užuolaida.
Sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelėje (1 t., 60-61 b. l.) nurodyta, kad sanitarinio mazgo atitvėrimo konstrukcijos pareiškėjo laikymo kamerose mūrinės arba pagamintos iš OSB plokštės, sienelių aukštis nuo 1,80 iki 2,30 m. Į bylą pateiktos ir kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, fotonuotraukos, iš kurių matosi, kad sanitariniai mazgai kamerose atitverti sienelėmis, įėjimai į sanitarinių mazgų zonas atskirti durimis arba užuolaidomis.
Pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtų bylų praktiką, sanitarinio mazgo atitvėrimas durimis arba užuolaidomis pakankamai užtikrina kamerose laikomų asmenų privatumą (LVAT 2021 m. gegužės 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-318-968/2021, 2021 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-263-602/2021, 2022 m. gegužės 25 nutartys administracinėse bylose Nr. TA-214-415/2022, Nr. TA-360-662/2022 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad nuo 2020 m. gruodžio 22 d. galiojančios Taisyklės privalomos naujai projektuojamiems, statomiems, rekonstruojamiems, kapitališkai remontuojamiems statiniams, o veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais. Teismas, sistemiškai vertindamas minėtas nuostatas, laiko, kad sanitarinio mazgo vieta nuo likusio kameros ploto lubas siekiančia pertvara turi būti atitverta tik įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras ir jeigu nėra techninių galimybių įrengti atskirą sanitarinio mazgo kabiną. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes nėra pagrindo daryti išvados, kad pareiškėjas buvo laikomas kameroje, kurioje sanitarinio mazgo įrengimas neatitiktų teisės aktų reikalavimų. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis teismas naujausiose išnagrinėtose tokio pobūdžio bylose (pvz. LVAT 2023-10-11 sprendimas administracinėje byloje Nr. eTA-442-575/2023 ir kt.).
Dėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad kamerose laikėsi nemalonus kvapas pažymėtina, jog ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė, kad sanitariniame mazge turi būti įrengta atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema arba mechaninis vėdinimas, tačiau, įvertinus tą aplinkybę, kad sanitarinis mazgas nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, beveik visą ginčo laikotarpį (838 dienas) kamerose pareiškėjas buvo ne vienas (kamerose buvo nuo 1 iki 6 asmenų), darytina išvada, kad kamerose iš sanitarinių mazgų jautėsi nemalonus kvapas, o pareiškėjas dėl to patyrė su tuo susijusius nepatogumus, taigi ir neturtinę žalą. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2021 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-440-415/2021; 2022 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-17-756/2022; 2023 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-440-520/2023, 2024 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-49-1188/2024 ir kt.).
Pareiškėjas nurodo, kad pažeidžiamas jo privatumas naudojantis dušu, nes persirengimo kambarys yra priešais duris, po dušo būna atidaromos durys arba stebima pro langelius.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše.
Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 10 punktas numato, kad tardymo izoliatoriuose nuteistųjų ir suimtųjų gyvenamuosiuose korpusuose turi būti įrengiamos šios patalpos: kameros su sanitariniu mazgu; korpuso vyresniojo pareigūno kabinetas; socialinės reabilitacijos priemonių organizavimo darbo kabinetas: esant techninėms galimybėms įrengiamas nuteistųjų ir suimtųjų priėmimo asmeniniais klausimais kabinetas; tualetas personalui; valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo sandėlis (pagal poreikį); pasivaikščiojimo kiemas; gali būti įrengiamos kitos paskirties patalpos.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 ir 18 punktuose keliami reikalavimai oro temperatūrai - prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė, kaip 20°C, taip pat numatytas privalomas karšto vandens į dušo patalpas tiekimas. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, nurodomi dušo patalpai minimaliai būtini baldai ir/ar kietasis inventorius.
Taigi nei Taisyklės, nei kiti nacionaliniai teisės aktai detalesnio dušo patalpų įrengimo pataisos įstaigose nereglamentuoja.
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad Šiaulių kalėjime kalinčiųjų prausimuisi įrengtos penkios dušinės: dvi po 8 vietas ir trys po 6 vietas, įrengtos atskiros persirengimo ir prausimosi patalpos, dušai tarpusavyje atskirti pertvaromis. Šias atsakovės nurodytas aplinkybes patvirtina į bylą pateiktos dušinių fotonuotraukos (1 t., 167-169 b. l.).
Taigi įvertinus išdėstytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, nėra pagrindo laikyti, kad Šiaulių TI administracija, įrengdama dušo patalpas, pažeidė teisės aktus, t. y. atliko neteisėtus veiksmus ar neveikė taip, kaip privalėjo elgtis, o pareiškėjas galėjo dėl to patirti neturtinę žalą. Atsakovė nurodo, kad dušinėse įrengtos pertvaros, kas minimaliai užtikrina jose besimaudančių asmenų privatumą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, jog dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020, 2022 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-43-789/2022).
Pareiškėjas nurodo, kad maistas į Šiaulių TI tiekiamas šaltas, neatitinkantis nustatytų normų, be to, kyla grėsmė užsikrėsti nuodingomis medžiagomis maisto dalinimo metu.
Asmenys laisvės atėmimo vietose maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintas Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2018-11-08). Taisyklių 5 punkte numatyta, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija, 6 punkte nurodyti asmenų maitinimo valgiaraščiai, 7 punkte nurodoma, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas.
Nuo 2023 m. sausio 1 d. suimtųjų ir nuteistųjų maitinimo laisvės atėmimo vietose organizavimą reglamentuoja ir Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444. Taisyklių 312-322 punktai numato, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, kuriuos tvirtina laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius. Nepilnamečiai, nėščios moterys ir krūtimi maitinančios motinos maitinamos 4 kartus per dieną, kiti suimtieji ir nuteistieji – 3 kartus per dieną. Maitinimo grafikas sudaromas taip, kad tarpai tarp maitinimų būtų ne trumpesni kaip 3 ir ne ilgesni kaip 5 valandos (išskyrus miegui skirtą laiką). Kamerose laikomiems suimtiesiems ir nuteistiesiems maistas į kameras pristatomas šilumą palaikančiuose įrenginiuose. Kiti nuteistieji maitinami bausmės atlikimo vietos valgykloje. Nuteistųjų maitinimosi valgykloje grafiką tvirtina laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius arba jo įgaliotas darbuotojas. Maistas turi būti gaminamas 3 ar 4 kartus per parą pagal technologinių procesų bei maisto higienos normų reikalavimus ir valgiaraščius. Valgiaraščiuose nurodyti patiekalai gaminami pagal patiekalų receptūras, kurias tvirtina laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius. Šiluma apdorojamo maisto (patiekalo) temperatūra jo viduje turi būti ne žemesnė kaip +75 °C. Maistas turi būti pagamintas likus 20-30 minučių iki išdavimo ar supylimo į šilumą palaikančius įrenginius. Jeigu suimtieji ar nuteistieji maitinami 2 arba 3 pamainomis, pagamintas maistas turi būti laikomas šilumą palaikančiuose įrenginiuose, esant juose ne žemesnei kaip +68 °C temperatūrai, ir suvartotas pagaminimo dieną. Laisvės atėmimo vietų įstaiga ne rečiau kaip vieną kartą per pusmetį atlieka suimtiesiems ir nuteistiesiems tiekiamo maisto laboratorinius tyrimus.
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad visi Šiaulių kalėjime laikomi asmenys gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, maistas yra subalansuotas. Šiaulių kalėjime maistas negaminamas, jis yra atvežamas pagamintas, transportuojamas sandariuose bei uždengtuose termosuose. Pagamintas maistas dalinamas atitinkamos talpos samčiais, kurių tūris atitinka reikalingą svorį. Visas maistas sveriamas, porcijos tikrinamos. Pagamintas maistas išduodamas griežtai laikantis higienos reikalavimų. Termosai, kuriose buvo laikomas paruoštas maistas, buvo atidaromi tik tada, kai buvo dalinamas maistas, todėl maistas visada buvo paduodamas šiltas, iš maisto dalintojų reikalaujama pastoviai rūpintis asmens higiena.
Pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo maisto niekuo nepagrįsti, dėl maisto kokybės jis Šiaulių kalėjimo administracijai neskundė, duomenų, kad būtų skundęsis kitoms institucijoms, taip pat nėra, todėl nėra pagrindo laikyti, kad dėl maitinimo Šiaulių kalėjime pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.
Pareiškėjas nurodo, kad blogos kalinimo sąlygos nekompensuojamos užimtumu, vasarą nebeveda į kompiuterinio raštingumo programas, šachmatų būrelį, nebevyksta jokie renginiai.
Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų užimtumą reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso 55-56 straipsniai, kuriuose numatyta, kad bausmę atliekantiems nuteistiesiems šio kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis sudaromos galimybės užsiimti prasminga jų ir visuomenės interesus atitinkančia veikla. Nuteistųjų užimtumo prasminga jų ir visuomenės interesus atitinkančia veikla formos yra: 1) nuteistųjų darbinė veikla bausmės atlikimo vietoje; 2) nuteistųjų darbas ne bausmės atlikimo vietoje; 3) bendrasis ugdymas, profesinis mokymas, aukštasis mokslas; 4) individuali veikla; 5) dalyvavimas įstaigų ir organizacijų kultūrinėje, švietėjiškoje, sporto ir kitoje veikloje, padedančioje nuteistiesiems resocializuotis; 6) dalyvavimas nuteistųjų kolektyvo tarybų veikloje. Organizuodama nuteistųjų užimtumą, laisvės atėmimo vietų įstaiga privalo siekti, kad kiekvienas nuteistasis ne mažiau kaip penkias valandas per parą užsiimtų šio kodekso 55 straipsnio 2 dalyje nurodytų užimtumo formų veiklomis.
Atsakovė pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus (2 t., 10-12 b. l.) kuriuose nurodė, kad užimtumas Šiaulių kalėjime organizuojamas pagal kiekvieną savaitę Šiaulių kalėjimo viršininko tvirtinamą grafiką, kuris sudaromas bendrai visiems nuteistiesiems (suimtiesiems). Užimtumo vedamuose sąrašuose yra fiksuojamos tik nuteistųjų (suimtųjų) gyvenamosios kameros, atskirų sąrašų su vardais ir pavardėmis apskaita nėra vedama. Šiame grafike nurodomos tokios veiklos kaip krepšinis, biliardas, sporto salė, teniso salė, treniruoklių salė, išvedimas į žaidimų kambarį ir pan. Į bylą pateikta ir pažyma „Dėl M. P. informacijos pateikimo“, kurioje nurodyta, kad nuteistajam M. P. pagal sudaromus laisvalaikio užimtumo grafikus buvo sudaryta galimybė dalyvauti kalėjime vykdomuose nuolatinio pobūdžio laisvalaikio užimtumo renginiuose (2 t., 15 b. l.).
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad pareiškėjo teisė į užimtumą Šiaulių kalėjime buvo užtikrinama pakankamai, pareiškėjas nenurodo, kad jis prašė, bet jam nebuvo leista dalyvauti konkrečiuose renginiuose, varžybose, užimtumo programose, būreliuose, kada tai buvo padaryta, ar jis dėl to skundėsi Šiaulių kalėjimo administracijai, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių kalėjime buvo pažeista pareiškėjo teisė į užimtumą.
Pareiškėjas nurodo, kad turėjo teisę tik į pusantros valandos pasivaikščiojimą kiemelyje.
Pasivaikščiojimo tvarką ir trukmę laisvės atėmimo vietų įstaigose reglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas, kurio 33 straipsnio 4 punkto 2 papunktyje pasakyta, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti pusantros valandos, o neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, nėščios moterys ir ligoniai (pagal gydytojų išvadą) – tris valandas, bei Laisvės atėmimo vietų vidaus tvarkos taisyklių XVI skyrius, kur numatyta, kad nuteistieji, paskirti atlikti bausmę uždaro tipo sąlygomis, turi teisę kasdien pasivaikščioti pusantros valandos.
Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 120 – 124 punktai taip pat numato, kad pasivaikščioti gryname ore suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiama jų dienotvarkėje nurodytu laiku. Pasivaikščioti vienu metu gali būti vedami visi vienoje gyvenamojoje patalpoje (kameroje) esantys suimtieji ar nuteistieji. Vedami pasivaikščioti suimtieji ar nuteistieji turi būti apsirengę pagal metų laiką ir oro sąlygas. Pasivaikščiojimo metu suimtieji ir nuteistieji su savimi gali turėti asmeninių daiktų, kurių sąrašą nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius. Pasibaigus pasivaikščiojimo laikui, suimtieji ir nuteistieji privalo sutvarkyti pasivaikščiojimo vietą.
Atsakovė į bylą pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad Šiaulių kalėjime suimtųjų (nuteistųjų) išvedimo pasivaikščioti į pasivaikščiojimo kiemelius laikas reglamentuotas Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkėje, patvirtintoje Šiaulių kalėjimo viršininko sprendimu, pasivaikščiojimo laikas numatytas nuo 8.00 iki 11.30 val., ir nuo 12.30 iki 16.30 val., dienotvarkė iškabinta gyvenamosios kamerose. Šiaulių kalėjime pasivaikščiojimo kiemai įrengti vadovaujantis Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16 punktu.
Pareiškėjas pats nurodo, kad turėjo galimybę kasdien pasivaikščioti po pusantros valandos, todėl jo pretenzijos dėl pasivaikščiojimo trukmės atmestinos, kaip nepagrįstos.
Pareiškėjas nurodo, kad buvo priverstas apsipirkinėti parduotuvėje nematydamas prekių, jokios informacijos apie prekes nėra pateikiama, prekės parduotuvėje sveriamos už akių.
Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (galiojo nuo 2020-01-22 iki 2022-12-31), 35-36 punktai numatė, kad paprastajai ir drausmės grupėms priskirtiems nuteistiesiems (suimtiesiems) sudaromos sąlygos apsipirkti pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per savaitę, o lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems – ne rečiau kaip du kartus per savaitę. Paprastai nuteistieji pataisos įstaigos parduotuvėje apsiperka patys. Nuteistųjų (suimtųjų), kurie laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose (kamerose), apsipirkimą organizuoja pataisos įstaiga (tardymo izoliatorius). Jiems suteikiama galimybė įsigyti prekių, nevedant jų į pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) parduotuvę, o jų įsigytos prekės ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų įsigijimo įteikiamos nuteistajam (suimtajam).
Laivės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 (galioja nuo 2023-01-01), nuteistųjų apsipirkimo pataisos įstaigos parduotuvėje nereglamentuoja, šių taisyklių VII skyrius tik numato, ką leidžiama įsigyti ir laisvės atėmimo vietų įstaigoje turėti paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems, taip pat kad suimtųjų ir nuteistųjų įsigyjami maisto produktai, vaistiniai preparatai, vitaminai ir maisto papildai turi būti supakuoti į gamintojo pakuotes, šviežių vaisių ir daržovių leidžiama įsigyti be pakuotės; suimtųjų ir nuteistųjų turimi maisto produktai (išskyrus šviežius vaisius ir daržoves), vaistiniai preparatai, vitaminai ir maisto papildai, supakuoti ne į gamintojo pakuotes arba laikomi pažeidžiant laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatytą tvarką, paimami ir sunaikinami.
Laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų prekių kainų kontrolės tvarką iki 2023 m. vasario 2 d. nustatė Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-09 įsakymu Nr. V-172 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų kontrolės taisyklės, kurių tikslas – užtikrinti, kad laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų prekių pardavimo kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikiančių toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo įstaiga. Taisyklių 5-8 punktuose nurodyta, kad laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius sudaro komisiją arba paskiria atsakingą asmenį tikrinti įstaigoje veikiančioje parduotuvėje parduodamų prekių kainas, kainos turi būti tikrinamos ne rečiau kaip kartą per mėnesį ir palyginamos su maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainomis parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, tikrinimo rezultatai įforminami aktu, nustačius, kad maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainos parduotuvėje yra didesnės kaip 10 procentų, negu šių prekių kainos toje miesto (rajono) teritorijoje esančiose parduotuvėse ir kurių prekių apyvarta yra panaši, parduotuvės savininkui įstaigos direktorius pateikia raštišką įspėjimą, o pakartotinai nustačius didesnį kainų skirtumą, nuomos sutartis su parduotuve nutraukiama.
Atsakovė pateikė teismui rašytinius paaiškinimus (2 t., 10-12 b. l.), kuriuose nurodė, kad Šiaulių kalėjime parduotuvės paslaugas teikia UAB „Lobby Baltic“, t. y. savarankiškas LKT nepavaldus juridinis asmuo. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu turėjo nuteistojo statusą, todėl savo teisę apsipirkti galėjo įgyvendinti vadovaujantis Laivės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių VII skyriaus 43 punktu, kuriame paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti Taisyklių 42.1.1.-42.1.10., 42.1.12.; 42.1.1.7.; 42.2.; 42.3.; 42.4.1.; 42.4.4.; 42.4.6.; 42.4.7.; 42.4.1.0.; 42.4.11.; ir 42.5. papunkčiuose nurodytus asmeninius daiktus. Šiaulių kalėjime suimtieji ir nuteistieji savo teisę apsipirkti įgyvendina pagal Leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų aprūpinimo tvarkos aprašą, patvirtintą įstaigos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 1/01-208. Pagal Šiaulių kalėjimo Finansų skyriaus pateiktą informaciją, Resocializacijos skyriaus pažymą M. P. pagal pateiktus prašymus laikotarpiu nuo 2021-07-26 iki 2021-12-31 savo teisę apsipirkti įgyvendino 18 kartų, 2022 metais – 45 kartus, nuo 2023-01-01 iki 2023-06-20 – 16 kartų, nuo 2023-06-28 iki 2023-12-31 – 18 kartų. 2023 m. birželio 22 d. ir 2023 m. spalio 31 d. sprendimais už padarytus nusižengimus M. P. buvo nubaustas drausminėmis nuobaudomis ir jam du kartus buvo skirti draudimai vienam mėnesiui įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes). Maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas su kainomis atnaujinamas kas mėnesį arba pagal poreikį ir teikiamas nuteistiesiems.
Į bylą atsakovė pateikė ir minėtą Leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų aprūpinimo tvarkos aprašą (2 t., 23-28 b. l.), pagal kurį suimtieji ir nuteistieji maisto produktais, būtiniausiais reikmenimis ir kitais daiktais (toliau – prekėmis) aprūpinami ne rečiau kaip kartą per savaitę, o vaisiais ir daržovėmis pagal jų papildomus prašymus ne rečiau kaip du kartus per savaitę. Prekių sąrašas su kainomis atnaujinamas kas mėnesį arba pagal poreikį ir tiekiamas į kameras, suderinus su bendrove, teikiančia aprūpinimo prekėmis paslaugą. Bausmę atliekantiems asmenims prekes į kameras pagal jų pateiktus sąrašus iš parduotuvės pristato pareigūnai. Šiuo tikslu kiekvienam nuteistajam išduodamas prašymas apsipirkti parduotuvėje (Aprašo 1 priedas), kurį nuteistasis užpildo ir atiduoda personalui. Pareigūnai gautus prašymus registruoja „Gautų iš suimtųjų ir nuteistųjų prašymų dėl leidimo pirkti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų“ registre. Nupirkti produktai ir būtiniausi reikmenys kartu su prašymu bei parduotuvės kvitu įteikiami nuteistajam, šis pasirašo prašyme, kad prekes gavo ir pinigų suma teisinga.
Iš byloje esančio M. P. pinigų apskaitos žiniaraščio matosi, kada, kiek kartų per ginčo laikotarpį ir už kokią sumą apsipirko pareiškėjas (2 t., 29-31 b. l.).
Įvertinęs išdėstytą teisinį reglamentavimą, nustatytas faktines aplinkybes bei į bylą pateiktus dokumentus, teismas laiko, kad Šiaulių kalėjime apsirūpinimo prekėmis tvarka nebuvo pažeista, teisės aktuose nėra numatyta, kad Šiaulių kalėjimo kamerose laikomas asmuo, norintis apsipirkti įstaigoje esančioje parduotuvėje, turi pamatyti prekes vizualiai, perskaityti ant pakuotės esančią informaciją, gauti lankstinukus. Pareiškėjas skundžiasi abstrakčiai, nenurodo, kad jo įsigytų prekių kainos neatitiko kainoraščiuose nurodytų prekių kainų, kad buvo netikslus prekės svoris ir pan., kada tai buvo, ar jis dėl to skundėsi Šiaulių kalėjimo administracijai ar kitoms institucijoms, todėl jo teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Atsižvelgus į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurie sukelia dvasinius pergyvenimus, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o laikomas pas atsakovą aukščiau aptartomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą. Pareiškėjas nagrinėjamu laikotarpiu nuo 2021-07-26 iki 2023-12-01, t. y. 838 dienas, buvo laikomas kamerose, kuriose nuolat jautė iš sanitarinių mazgų sklindantį nemalonų kvapą, tokiose patalpose turėjo valgyti ir miegoti, gana ilgą laikotarpį buvo laikomas kameroje Nr. 96, kurioje nustatyti higienos normos HN 134:2015 12 ir 14 punktų pažeidimai, visa tai pareiškėjui sukėlė fizines kančias, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jam visą jo reikalaujamą sumą, nes taip būtų nukrypta nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus bei į naujausią LVAT praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-332-624/2023; 2023 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-440-520/2023; 2023 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-423-502/2023, 2024 m. kovo 13 d. nutartys administracinėse bylose Nr. TA-9-492/2024, Nr. TA-49-1188/ 2024), kur pripažįstama, jog situacija, kai kameroje sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios erdvės ir dėl to gyvenamojoje erdvėje tvyro nemalonus kvapas, ypač kai toje patalpoje gyvena keli asmenys, sanitariniame mazge nėra efektyvios oro šalinimo sistemos ir pan., yra nepriimtina visuomenėje, nesuderinama su humanizmo principu, žemina asmens orumą, ir paprastai yra priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, sprendžia, kad šiuo atveju dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 500,00 Eur. Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. P. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui M. P. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 500,00 Eur (penki šimtai Eur) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per sprendimą priėmusio teismo Šiaulių rūmus.