Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, Darbo biržoje neregistruotas, nevedęs, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams (2017 m. rugsėjo 26 d. bausmę atlikęs); kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2017 m. liepos 22 d., apie 22.37 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia stumdė kartu su juo gyvenančią T. N., paėmęs ją už kaklo, pargriovė ant grindų, stipriai sugriebė ją už rankų, o nukentėjusiajai bandant atsikelti ją pargriaudavo, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai T. N. sužalojimus, t. y. hematomas (kraujosruvas) ir žaizdas kairėje rankoje bei kakle, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. S. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jis įvykio metu kartu gyveno su T. N., jo nuomojamame bute, adresu: (duomenys neskelbtini). Kaltinime nurodytu laiku jis ir T. N. grįžo iš draugo namo, ji prisigėrė ir pradėjo daryti nesąmones. Jis buvo blaivus. Namuose įvyko tarp jų konfliktas. T. N. kumščiais daužė duris, jis ją patraukė, kad nematytų mažametis vaikas (1,5 m.). Ją patraukė nuo durų paėmęs už žastų, nežino, iš kur pas nukentėjusiąją sužalojimai kakle, už kaklo neėmė, ant grindų nebuvo pargriovęs. Paprašė savo mamos iškviesti policiją, mama tuo metu buvo kambaryje, laikė vaiką ant rankų. Mama iškvietė policiją. Taip pat kaltinamasis nurodė, kad šiuo metu jo mama su močiute globoja jų mažametį sūnų. Nežino, kur šiuo metu yra T. N. (b. l. 141).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Viešosios veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos S. O. 2017 m. liepos 27 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad telefonu buvo bendrauta su A. L., kuri nurodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini). 2017 m. liepos 22 d., valandos tikslios nurodyti negali, ji išgirdo, kad kažkuriame iš butų vyksta konfliktas tarp vyro ir moters. Iš pradžių girdėjo šūksnius, vėliau dunksėjimą. Moteriškas balsas šaukė frazes „daugiau tu manęs nedaužysi“, „kvieskit policiją“. Todėl ji paskambino telefonu 112. Įtaria, kad konfliktas vyko bute, esančiame po jos butu. Kaimynų iš minėto buto nepažįsta, su jais nėra bendravusi, tokį konfliktą iš buto girdinti pirmą kartą (b. l. 9).

2017 m. spalio 4 d. apžiūros protokole nurodyta, kad buvo perklausyti garso įrašai iš Bendrojo pagalbos centro. Perklausius bendrojo pagalbos įrašą „donwload 10.102.186.21_2017-07-22_22-35-19_25.00, 37069938596.mp3“, nustatyta, kad į Bendrąjį pagalbos centrą buvo skambinta 2017 m. liepos 22 d. 22.35.19 val. iš telefono numerio +(duomenys neskelbtini). Girdisi pokalbis tarp Bendrojo pagalbos centro darbuotojos ir moters. Prieš pradedant pokalbį, fone girdisi moters riksmas, spiegimas, verksmas. Skambinanti moteris darbuotojai nurodo, kad reikia policijos arba greitosios medicinos pagalbos adresu (duomenys neskelbtini), kadangi jos marti, 28 metų amžiaus, prigėrė, dabar jai isterijos priepuolis, daužosi, yra agresyvi. Marti geria antidepresantus. Skambinanti moteris nurodo, kad yra S.. Bendrojo pagalbos centro darbuotoja nurodo laukti policijos, greitosios medicinos pagalbos. P. B. pagalbos centro įrašą „donwload 10.102.186.21_2017-07-22_22-35-20_25.02, 37060569968.mp3“, nustatyta, kad į Bendrąjį pagalbos centrą buvo skambinta 2017 m. liepos 22 d. 22.35.20 val. iš telefono numerio +(duomenys neskelbtini). Girdisi pokalbis tarp Bendrojo pagalbos centro darbuotojos ir moters. Skambinanti moteris nurodo, kad ji yra A. L., ji gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). Namo antros laiptinės septintame aukšte girdisi šeimyninis konfliktas, atrodo, kad mušasi žmonės. Girdisi vyras ir moteris, girdisi, kad kažkas daužosi, moteris sako „tu manęs nemuši“, triukšmas. Bendrojo pagalbos centro darbuotoja nurodo, kad bus informuoti policijos pareigūnai (b. l. 19-20).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės informacijos duomenimis, 2017 m. liepos 22 d. 22.45 val. greitoji medicinos pagalba atvyko adresu (duomenys neskelbtini), kadangi gavo pranešimą, jog 28 metų moteriai yra psichinis sutrikimas, ji yra agresyvi. Nuvykus buvo nustatyta, kad T. N. apsipyko su savo vyru, jis ją sumušė. Stebimos hematomos ir žaizdos ant kairės rankos, kaklo. Moteris emociškai yra sujaudinta (b. l. 40).

2017 m. lapkričio 24 d. apžiūros protokole nurodyta, kad dalyvaujant ekspertui buvo peržiūrėta greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė. Ekspertas pateikė išvadą, kad T. N. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, jog yra hematomos, kraujosruvos ir žaizdos kairėje rankoje, kale. Neatmeta, kad sužalojimai galėjo būti padaryti 2017 m. liepos 22 d. Pagal turimus duomenis sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 44-45).

Į bylą pateiktas kompaktinis diskas su garso įrašais iš Bendrojo pagalbos centro ir pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, filmuota medžiaga (b. l. 124).

Motyvuojamoji dalis

Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalies nuostatas, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai (BK 248 str. 2 d.).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016). Pagal teismų praktiką kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu, jo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015). Už neatsargų fizinio skausmo sukėlimą kitam žmogui ar nežymų sveikatos sutrikdymą baudžiamoji atsakomybė nekyla.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje esančių duomenų, kurie pripažintini įrodymais (atskirai nurodyti teismo argumentai dėl liudytojos V. J. paaiškinimų teisme bei nukentėjusiosios parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu), visumą, darytina išvada, kad byloje neabejotinai nustatyta, jog 2017 m. liepos 22 d., apie 22.37 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarp kaltinamojo A. S. ir nukentėjusiosios T. N. kilo konfliktas, kurio metu tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios buvo fizinis kontaktas, po kurio atvykę greitosios pagalbos medikai užfiksavo nukentėjusiosios hematomas (kraujosruvas) ir žaizdas kairėje rankoje bei kakle. Tai, kad įvyko minėtas konfliktas, kurio metu tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios buvo fizinis kontaktas, patvirtino pats kaltinamasis tiek duodamas paaiškinimus teisme, tiek ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Be to, šį faktą patvirtina kiti byloje esantys įrodymai: liudytojų T. B., R. S., V. J., P. S. paaiškinimai teisme (jų parodymais, duoti ikiteisminio tyrimo metu, ir pagarsinti teisme, vadovaujantis BPK 276 straipsnio nuostatomis), taip pat nukentėjusiosios T. N. pareiškimo, tarnybinių pranešimų duomenys, Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės ir BIRT ataskaitų žiūryklių informacija. Specialisto 2017 m. lapkričio 24 d. apžiūros protokole konstatuota, jog nukentėjusiajai atvykusių medikų konstatuotos hematomos (kraujosruvos) ir žaizdos kairėje rankoje bei kakle galėto būti padarytos 2017 m. liepos 22 d., šie sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Iš esmės dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra.

Tačiau šio konflikto aplinkybes įvykio vietoje buvę ir konflikte dalyvavę asmenys aiškina skirtingai. Kaltinamasis A. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nuosekliai teigia, kad jis tyčia prieš nukentėjusiąją nesmurtavo, jis tiesiog ją norėjo sulaikyti nuo išėjimo iš namų bei durų trankymo. Kaltinamojo teigimu, įvykio metu jis buvo blaivus, tuo tarpu nukentėjusioji T. N. buvo neblaivi, be to, ji serga depresija ir geria antidepresantus, o, pavartojus alkoholio, jos elgesys tampa neadekvatus, ji tokios būsenos jau yra išėjusi iš namų, palikusi vaiką ir kelias paras negrįžusi. Šiuo atveju, kaltinamojo teigimu, nukentėjusioji norėjo išeiti nusipirkti dar alkoholio, jis jos neišleido, todėl nukentėjusioji trankė buto duris, bėgo į balkoną šauktis pagalbos, sakė kaltinamajam, kad jei jis neišleis nukentėjusiosios, apkaltins jį smurtu. Pasak kaltinamojo, jis, nenorėdamas, kad nukentėjusioji išeitų tokios būklės, nukentėjusiajai kumščiais daužant buto duris bei siekiant išeiti iš buto tuo metu, kai namuose buvo mažametis jų vaikas (1,5 m.), paėmė jai už rankų ir liepė netrankyti durų, po ko nukentėjusiajai toliau tęsiant savo veiksmus, kaltinamasis, suėmęs nukentėjusiajai už žastų, atitraukė ją nuo buto durų. Pasak kaltinamojo, tuomet nukentėjusioji nubėgo į balkoną, kuriame šaukėsi pagalbos, parūkė ir grįždama pagriuvo, kuomet galėjo susižaloti kaklą, o paskui vėl trankė buto duris, kaltinamasis ją laikė, kad nesidaužytų ir jo nestumdytų, dėl ko, kaltinamojo teigimu, nukentėjusiajai galėjo atsirasti kraujosruvos kairėje rankoje. Pats kaltinamasis (jo krūtinė, kaklas) įvykio metu taip pat buvo apdraskytas nukentėjusiosios. Nesusitvarkęs su nukentėjusiąja, kaltinamasis paprašė savo mamos – liudytojos R. S. iškviesti policiją. Teismo vertinimu, šiuos kaltinamojo paaiškinimus iš esmės patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, t. y. liudytojų paaiškinimai, tarnybinių pranešimų duomenys, BIRT ataskaitų žiūryklių informacija.

Atkreiptinas dėmesys, kad į įvykio vietą pagal iškvietimą atvykęs pareigūnas – liudytojas T. B., kuris nėra suinteresuotas bylos baigtimi, teikdamas paaiškinimus teisme, prisiminė nagrinėjamo įvykio aplinkybes ir nurodė, kad atvykus iškvietime nurodytu adresu, kaltinamasis pareigūnams aiškino, kad jo draugė (nukentėjusioji), būdama neblaivi, norėjo kažkur išeiti iš namų, o jis ją norėjo sulaikyti, mergina (t. y. nukentėjusioji) pareigūnams taip pat sakė, kad ji norėjo išeiti iš namų, o kaltinamasis jos neišleido ir ją sumušė, tačiau detaliau apie savo sumušimą nepasakojo, skausmu nesiskundė. Liudytojo teigimu, nukentėjusioji buvo neblaivi, sutrikusi, „isterikavo“, verkė, šaukė, ją krėtė nervinis drebulys, jos elgesys nesikeitė, į gydymo įstaigą ji buvo išvežta ne dėl įvykio metu galimai patirtų sužalojimų (kurių liudytojui netgi nesimatė), bet dėl nukentėjusiosios psichikos būklės. Kad nukentėjusioji buvo emocionali, matyti ir iš pareigūnų filmuotos vaizdo medžiagos. Iš BIRT ataskaitų žiūryklių informacijos taip pat matyti, kad pagalbą kvietusi kaltinamojo mama – liudytoja R. S. nurodė, jog namuose marti triukšmauja, agresyviai elgiasi, turi psichologinių sutrikimų, namuose kūdikis. Pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, papildomai nurodė, kad, atvykus pagal iškvietimą, į policijos pareigūnus kreipėsi A. S., kuris paaiškino, jog jo sugyventinė T. N., būdama neblaivi, norėjo kažkur išeiti, tačiau A. S. jos nenorėjo išleisti, nes ji serga depresija ir išėjus negrįžta kelias dienas; bandant T. N. sulaikyti, abu asmenys vienas kitą apdraskė; T. N. buvo išvežta į Lazdynų universitetinę respublikinę ligoninę dėl galimo psichinio sutrikimo. Kiti liudytojai – R. S. ir P. S., buvę įvykio vietoje įvykio metu taip pat teigė, kad nukentėjusioji T. N. įvykio metu buvo neblaivi, elgėsi neadekvačiai, kaltinamasis buvo faktiškai blaivus, bandė sulaikyti nukentėjusiąją, kad ji neišeitų iš buto, neiššoktų per balkoną bei netrankytų buto durų. Nors jie yra kaltinamojo šeimos nariai, netikėti šiais liudytojų paaiškinimais nėra pagrindo, kadangi juos patvirtina kitų byloje esančių įrodymų visuma, be to, būtent R. S. ir iškvietė pagalbą.

N. T. N. apklausta teisme nebuvo, kadangi ji, kviečiama į teisiamuosius posėdžius nuo 2018 m. sausio 12 d. taip ir neatvyko į teismą, šiuo metu ji gyvena užsienio valstybėje, faktiškai su teismu nebendradarbiavo ir susisiekti su ja buvo neįmanoma. Vertinant nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu buvusią poziciją kitų byloje esančių įrodymų kontekste, pastebėtina, jog nukentėjusioji pripažino, kad ji įvykio metu buvo neblaivi (išgėrusi 3 skardines alaus), teigė vaistų tą dieną nevartojusi, taip pat ji nurodė, kad stovėjo prie buto durų prieš prasidedant kaltinamojo veiksmams prieš ją ir būtent prie buvo durų ir buvo atlikti veiksmai jos atžvilgiu, taip pat ji pripažino, jog konflikto metu apdraskė kaltinamąjį, nes jis jos nenorėjo išleisti iš namų.

Be kita ko, kaltinamasis, nukentėjusioji bei liudytojai P. S. ir V. J. teigė, kad įvykio metu P. S. kaltinamojo ir nukentėjusiosios konfliktą filmavo, tačiau vaizdo įrašas iš karto tyrėjams pateiktas nebuvo, o vėliau – 2017 m. lapkričio mėnesį liudytojo P. S. telefonas buvo pagrobtas ir vaizdo įrašas neišliko. Atsižvelgiant į tai, kad nėra galimybės įsitikinti, ar toks vaizdo įrašas buvo, taip pat jį peržiūrėti, teismas nevertina liudytojos V. J. paaiškinimų, kuri įvykio vietoje įvyko metu nebuvo, o paaiškinimus davė pagal, jos teigimu, matytą vaizdo įrašą P. S. telefone. Kaip minėta, šių liudytojos V. J. paaiškinimų nėra galimybės patikrinti, todėl jie nepripažintini įrodymu ir nevertintini.

Aptartini bei įvertintini ir kiti byloje esantys įrodymai. Bylos duomenimis, bendruoju pagalbos telefonu skambino ne tik kaltinamojo mama – liudytoja R. S., bet ir liudytoja A. L., kuri įvykio metu išgirdo konfliktą, vyro ir moters vartojamus necenzūrinius žodžius, trenksmus bei tai, kad moteris šaukė „daugiau tu manęs nedaužysi“, „tu manęs nemuši“. Tai, kad nukentėjusioji balkone šaukė pagalbos, nurodė ir kaltinamasis, nukentėjusioji bei liudytojai R. S. bei P. S., šis faktas užfiksuotas ir 2017 m. liepos 26-27 d. tarnybiniuose pranešimuose, tačiau pagal byloje esančius įvykio metu buvusių asmenų paaiškinimus, jie tokį nukentėjusiosios elgesį suprato kaip neadekvatų jos reagavimą į kaltinamojo siekį ją sulaikyti bei neleisti išeiti, esant tokios būklės, iš namų. Minėta, kad pati nukentėjusioji nei teisme, nei pas ikiteisminio tyrimo teisėją nėra apklausta dėl jos neatvykimo bei nebendradarbiavimo su teisėsaugos institucijomis bei teismu. Be to, įvertinus nukentėjusiosios būklę įvykio metu bei kitus byloje esančius įrodymus, kyla pagrįsta abejonė, ar nukentėjusioji adekvačiai vertino tiek savo, tiek kaltinamojo veiksmus bei iš tikrųjų šaukėsi realios pagalbos, o ne turėjo kitą tikslą.

BPK 301 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosprendis grindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kai yra esminių prieštaravimų tarp parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ir parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme (BPK 276 str. 1, 4 d.), perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus. Nesant galimybės apklausti nukentėjusiosios T. N. teisme, byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo perskaityti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis; šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-699/2018, Nr. 2K-151-628/2018).

Nagrinėjamu atveju, minėta, byloje įrodyta, jog nagrinėjamo įvykio metu tarp kaltinamojo A. S. ir nukentėjusiosios T. N. kilo konfliktas, kurio metu tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios buvo fizinis kontaktas, ir po kurio atvykę greitosios pagalbos medikai užfiksavo nukentėjusiosios kūno sužalojimus, kurie galėjo būti padaryti 2017 m. liepos 22 d., tačiau, teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma vienareikšmiškai nepatvirtina nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kad kaltinamasis prieš ją smurtavo, veikdamas tyčia. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo kaltė iš esmės grindžiama nukentėjusiosios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurie nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, taip pat liudytojos A. L. paaiškinimais, jos BPC iškvietimu, specialisto išvada bei paaiškinimais, tačiau šie įrodymai, teismo vertinimu, nepagrindžia ir neįrodo kaltinamojo tyčios smurtauti prieš nukentėjusiąją. Teismo nuomone, esant byloje aukščiau išvardintiems įrodymams bei vertinant tai, kas visos abejonės yra aiškinamos kaltinamojo naudai, vienareikšmiškai teigti, jog kaltinamasis A. S. kilusio konflikto su nukentėjusiąja metu turėjo tyčią (tiesioginę ar netiesioginę) sukelti jai fizinį skausmą ar nežymiai sutrikdyti jos sveikatą, nėra pagrindo.

Šioje byloje iš įrodymų visumos nustatyta, kad kaltinamasis A. S. įvykio metu buvo faktiškai blaivus, nenustatyta, kad elgtųsi neadekvačiai, tuo tarpu nukentėjusioji buvo neblaivi, galimai vartojusi medikamentus (antidepresantus), elgėsi neadekvačiai, emocionaliai, jos elgesys buvo sunkiai prognozuojamas, ji norėjo išeiti iš namų, o kaltinamasis jos neišleido, dėl ko kilo konfliktas, kurio metu jie fiziškai kontaktavo vienas su kitu, kaltinamasis įvykio metu taip pat nukentėjo – nukentėjusioji apdraskė jo krūtinę ir kaklą. Įvertinus tai, kokios būklės buvo nukentėjusioji T. N. įvykio metu, atsižvelgiant ne tik į kaltinamojo šeimos narių, bet ir į pareigūno T. B. paaiškinimus, vaizdo įrašo duomenis, nukentėjusiosios praeities įvykius, kuriuos nurodė kaltinamasis bei liudytojai R. S., P. S., taip pat dabartinę situaciją – nukentėjusioji nerandama, su teismu nebendradarbiauja, jos buvimo vietos, kontaktinių duomenų nežino ir asmenys, kurie augina nukentėjusiosios mažametį vaiką, vaikas auga su kaltinamojo močiute ir mama, nukentėjusioji iš karto po įvykio pabėgo iš ligoninės, darytina išvada, kad nukentėjusioji ne visuomet elgiasi adekvačiai ir atsakingai, ypatingai jos psichikos sveikatos pablogėjimo metu bei esant neblaiviai, todėl pripažintinas logišku bei objektyviu kaltinamojo paaiškinimas, kad jis įvykio metu, esant nukentėjusiajai nestabilios būklės, siekdamas ją apsaugoti, nenorėjo jos išleisti išeiti. Be to, pagrįstas ir logiškas yra jo argumentas, kad jis ėmėsi veiksmų sustabdyti nukentėjusiąją, kai ši įvykio metu, vakare, apie 22.37 val., bute esant mažamečiam vaikui, garsiai trankė buto duris, šaukė. Būtent šių veiksmų atlikimo metu ir galėjo atsirasti kraujosruvos nukentėjusiosios rankoje. Juolab kad nukentėjusioji pati sau prieštarauja, viena vertus, teigia, jog kaltinamasis liepė jai „nešdintis iš namų“, kita ertus sako, jog iš karto po šių žodžių jis ją pargriovė, paėmęs už rankos, prie lauko durų. Jeigu kaltinamasis jau liepė išeiti nukentėjusiajai, tai nelogiški ir nesuprantami jo veiksmai būtų stabdyti nukentėjusiąją, ją griaunant ant žemės. Tuo tarpu kaltinamasis nuosekliai teigia, kad jo tikslas buvo sulaikyti (sustabdyti) nukentėjusiąją, kad ji neišeitų.

Nors kaltinamasis teigia, kad nukentėjusioji kaklą susižalojo krisdama ant grindų, o jis jos kaklo nelietė, tiek loginis kaltinamojo nurodytos situacijos dėl nukentėjusiosios griuvimo aiškinimas, tiek ir specialisto paaiškinimas įrodo, kad krisdama tokiu būdu (tiesiog krentant ant žemės ir neatsitrenkiant į jokį išsikišusį objektą), kaip nurodė kaltinamasis, nukentėjusioji negalėjo susižaloti kaklo. Nepaisant to, vien kaltinamojo versijos paneigimas šiuo konkrečiu atveju neįrodo jo tyčios ir kaltės. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusioji atliko aktyvius veiksmus vienas prieš kitą, jie stumdėsi, kaltinamasis laikė nukentėjusiąją, nukentėjusioji draskė kaltinamąjį, faktiškai vyko grumtynės, kurių metu taip pat galėjo atsirasti kraujosruva ant nukentėjusiosios kaklo, tačiau tai nereiškia, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis tyčia tai padarė.

Faktiškai šioje byloje nustatyta, jog įvykio metu buvo susiklosčiusi situacija, kuomet kaltinamasis aktyviais veiksmais siekė sulaikyti nukentėjusiąją nuo išėjimo iš namų (iš įvykio vietos) bei triukšmavimo (buto durų daužymo), o pastarajai elgiantis neadekvačiai, vykstant abipusiam fiziniam kontaktui, tiek nukentėjusiajai, tiek ir kaltinamajam buvo padaryti sužalojimai. Pati nukentėjusioji, pasak liudytojo T. B., pareigūnams nurodė, kad jos kaltinamasis neišleido, todėl ji jį apdraskė. Šioje byloje nėra įrodymų, kad kaltinamasis būtų smurtavęs prieš nukentėjusiąją ne tikslu ją sulaikyti, bet tikslu sukelti jai fizinį skausmą ar sutrikdyti jos sveikatą. Kaltinamojo veiksmai pagal byloje esančių įrodymų visumą vertintini kaip adekvatūs susiklosčiusioje situacijoje. Juolab kad jis pats iniciavo pagal Bendruoju pagalbos telefonu iškvietimą būtent dėl nukentėjusiosios psichikos sveikatos būklės.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-110/2013, 2K–540/2013). Šioje byloje nesant įrodymų, neginčijamai patvirtinančių kaltinamojo A. S. kaltę, tyčia smurtavus prieš nukentėjusiąją T. N., jis išteisintinas, kaip nepadaręs nusikalstamos veikos, turinčios BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kaltinamajam A. S. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra. Kartu su nuosprendžio priėmimu pareikštų prašymų nėra. Daiktų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu,

nusprendžia:

Išteisinti A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

A. S. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.