Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Reginos Pocienės ir Algimanto Valantino,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. (V. M.) ir jo gynėjos advokatės Angelės Fominienės apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimo ketveriems metams bausme;

- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo vieneriems metams bausme;

- pagal BK 300 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo dvejiems metams bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais subendrintos ir V. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas penkeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš V. M. priteista, padarant nusikalstamą veiką panaudotos, trečiajam asmeniui priklausančios transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma – 1 880 Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. M. pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, 259 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis neteisėtai, neturėdamas leidimo, nepateikdamas muitinės kontrolei, ne anksčiau kaip 2019 m. gruodžio 19 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, vykdamas iš Latvijos Respublikos į Vokietijos Federacinę Respubliką, jo paties vairuojamu automobiliu „Chrysler Voyager“, Latvijos Respublikos valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio asmeniui, nežinojusiam apie daromus nusikaltimus, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką gabeno narkotines bei psichotropines medžiagas - 0,493 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurioje delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 17,3 %, 1,982 g psichotropinės medžiagos – MDMA, 0,003 g psichotropinės medžiagos – bromazepamo, 0,01 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo ir 0,015 g psichotropinės medžiagos – lorazepamo, be tikslo platinti bei, turėdamas tikslą nurodytas narkotines ir psichotropines medžiagas, nepateikdamas muitinės kontrolei ir neturėdamas leidimo, gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, tačiau 2019 m. gruodžio 20 d. apie 1.45 val. Kalvarijos savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime nurodytas narkotines ir psichotropines medžiagas automobilio apžiūros metu surado ir paėmė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) pareigūnai.

2. Be to, V. M. pagal BK 300 straipsnio 2 dalį nuteistas ir už tai, kad jis ne anksčiau kaip 2019 m. gruodžio 19 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nuo atvykimo iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką momento laikė, turėdamas su savimi, žinomai netikrus Latvijos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir Latvijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose atspausdintos jo nuotraukos bei nurodyti D. T. anketiniai duomenys, ir šiuos žinomai netikrus dokumentus panaudojo 2019 m. gruodžio 20 d. apie 0.25 val. Kalvarijos savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime pateikdamas VSAT pareigūnams.

II. Apeliacinių skundų argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nuteistojo V. M. gynėjos apeliacinis skundas atmetamas, nuteistojo V. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nuosprendis keičiamas dėl V. M. už padarytas nusikalstamas veikas neteisingai paskirtų bausmių (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

8. Apeliantai skunduose teigia, kad skundžiamu nuosprendžiu V. M. nepagrįstai nuteistas už narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandą, nes jo veiksmuose nenustatytas būtinasis šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymis – tiesioginė tyčia.

10. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga bei iš naujo įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, neturi pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, kad V. M. veiksmuose nenustatytas jam inkriminuoto BK 199 straipsnio 4 dalyje numatyto nusikaltimo subjektyvusis požymis ‑ tiesioginė tyčia. Tokią išvadą pagrindžia tiek paties nuteistojo V. M. duoti parodymai, tiek byloje kitų įrodymų pagrindu nustatytos aplinkybės.

13. Taigi, iš išdėstytų aplinkybių visumos akivaizdu, kad V. M. 2019 m. gruodžio 19 d. vykdamas iš Latvijos Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o 2019 m. gruodžio 20 d. turėdamas tikslą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną vykti į Lenkijos Respubliką, puikiai žinojo apie kontrabandos būdu gabenamas narkotines bei psichotropines medžiagas ir norėjo taip veikti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino nuteistojo iškeltą versiją, kad jis buvo pamiršęs apie narkotines ir psichotropines medžiagas, galvojo, kad jas yra išmetęs, sudeginęs kartu su iš automobilio išimtomis šiukšlėmis, todėl nežinojo apie kontrabandos būdu gabentas paminėtas medžiagas, neturėjo tikslo jas gabenti. Pirmiau aptartos aplinkybės, o tuo pačiu skundžiamu nuosprendžiu teisingai nustatytos aptariamos veikos objektyviąją pusę sudarančios aplinkybės, kurių apeliantai neginčija, patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė, V. M. atliktus neteisėtus veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 199 straipsnio 4 dalį ir pagrįstai dėl šios veikos priėmė jam apkaltinamąjį nuosprendį. Naikinti skundžiamą nuosprendį šioje dalyje, kaip to prašoma apeliaciniuose skunduose, nėra pagrindo.

14. Apeliantui palikus galioti pagal BK 199 straipsnio 4 dalį priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, taip pat nėra pagrindo naikinti skundžiamo nuosprendžio dalies, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis, iš V. M. valstybei priteista, padarant nusikalstamą veiką panaudotos, trečiajam asmeniui, kuris apie nusikalstamas veikas nieko nežinojo, priklausančios transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma – 1 880 Eur. Nagrinėjamoje byloje nėra abejonių dėl to, kad automobilis „Chrysler Voyager“, Latvijos Respublikos valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo, paslėpęs automobilio sėdynėje, V. M. kontrabandos būdu gabeno narkotines ir psichotropines medžiagas, yra nusikaltimo padarymo priemonė. Nusprendęs panaudoti svetimą automobilį tyčiniam nusikaltimui daryti, nuslėpęs šiuos savo ketinimus nuo automobilio savininkės, nuteistasis V. M. prisiėmė atsakomybę ir už visus galimus tokio neteisėto automobilio panaudojimo teisinius padarinius, tarp jų ir šios transporto priemonės konfiskavimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju sąmoningas svetimo automobilio panaudojimas nusikaltimui daryti, nuslepiant tai nuo savininko, neturi tapti būdu išvengti galimo nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo padarinių. Taigi, nesant galimybės konfiskuoti automobilį iš savininko (minėtas automobilis Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2020 m. balandžio 22 d. nutarimu buvo grąžintas jo teisėtai savininkei (t. 1, b. l. 113-114)), 1 880 Eur dydžio automobilio vertės išieškojimas iš apelianto atitinka tiek šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslus, tiek ir turto konfiskavimo proporcingumo principą.

Dėl paskirtų bausmių.

16. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-316/2014).

17. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje nustatyta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-58/2009, Nr. 2K-115/2009 ir kt.). Be to, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

18. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pateikė išsamius išaiškinimus, susijusius su bausmės paskirtimi, tinkamu jos individualizavimu, teisingumo principo svarba, skiriant nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui bausmę, tačiau skirdamas nuteistajam V. M. už padarytas nusikalstamas veikas bausmes, taip pat ir jas bendrindamas, realiai jų neįgyvendino. Formaliai vertino tiek nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, tiek ir jo asmenybę apibūdinančius duomenis.

19. V. M. padarė tris nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos sunkių, apysunkių ir nesunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 5, 4, 3 dalys). Baudžiamasis įstatymas už BK 199 straipsnio 4 dalyje numatyto sunkaus nusikaltimo padarymą numato vienintelę terminuoto laisvės atėmimo bausmę – laisvės atėmimą nuo trejų iki dešimties metų (vidurkis šešeri metai šeši mėnesiai); už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nesunkaus nusikaltimo padarymą be laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės numato ir alternatyvias bausmes ‑ baudą bei areštą; už BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyto apysunkio nusikaltimo padarymą numato areštą bei laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmę. Visos apelianto padarytos nusikalstamos veikos yra baigtos, padarytos veikiant tiesiogine tyčia.

20. Vertinant apelianto padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, be paminėtų veikų sunkumą apibūdinančių aplinkybių, nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į kitas šiuo aspektu reikšmingas byloje nustatytas aplinkybes. Nors V. M. neteisėtai disponavo penkių rūšių narkotinėmis (vienos rūšies) ir psichotropinėmis (keturių rūšių) medžiagomis, tačiau jų kiekiai, tiek vertinant atskirai, tiek bendrai, nebuvo dideli (iš esmės tik vienos iš penkių paminėtų medžiagų kiekis viršijo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose“ nustatytą nedidelio kiekio ribą (MDMA rasta 1,982 g, pagal paminėtas rekomendacijas šios psichotropinės medžiagos nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,2 g, didelis kiekis daugiau kaip 20 g), kitų rastų medžiagų kiekiai arba buvo ženkliai mažesni nei paminėtose rekomendacijose nustatyta tų medžiagų nedidelio kiekio riba (kanapių (antžeminių dalių) rasta 0,493 g, kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 17,3 %, o pagal rekomendacijas šių medžiagų nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 5 g; bromazepamo rasta 0,003 g, o pagal rekomendacijas šios medžiagos nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,03 g), arba buvo lygi nustatytai nedidelio kiekio ribai (klonazepamo, lorazepamo). Byloje nustatyta ir tai, kad nuteistasis kaltinime nurodytomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis neteisėtai disponavo, neturėdamas tikslo jas platinti, t. y. savo asmeniniam vartojimui. Minėta, kad kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, kontrabandos būdu gabentų narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekis, kaip ir tikslas (asmeniniam vartojimui ar platinimui), neturi reikšmės šios veikos kvalifikacijai. Kita vertus, pirmiau išdėstytos aplinkybės neabejotinai yra svarbios individualizuojant bausmę kaltininkui. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad BK 199 straipsnio 4 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos buvo padarytos idealiosios sutapties sąlygomis. Narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo paslėptos lengvai aptinkamoje vietoje, jokių papildomų prietaisų, tarnybinio šuns pagalbos neprireikė. Nuteistasis iš karto pripažino, kad rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos priklauso jam. V. M., be kita ko, disponavo dviem netikrais dokumentais Latvijos Respublikos asmens tapatybės kortele, Latvijos Respublikos vairuotojo pažymėjimu, kuriuos panaudojo, pateikdamas VSAT pareigūnams. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad paminėti netikri dokumentai buvo akivaizdžiai prastos kokybės. Tai, kad pateikti dokumentai yra netikri, VSAT pareigūnai nustatė dar vizualios jų apžiūros metu. Byloje nėra duomenų, jog dėl netikro vairuotojo pažymėjimo, asmens tapatybės kortelės laikymo ir panaudojimo kilo itin reikšmingi neigiami padariniai asmens ar viešosioms vertybėms, nebuvo nustatytas realus pavojus valstybės institucijų teisėms ir teisėtiems interesams. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, V. M. netrukus po netikro vairuotojo pažymėjimo pateikimo (dar sustabdymo ir patikrinimo vietoje) pareigūnams prisipažino, jog pateiktas dokumentas yra netikras, prisistatė savo tikru vardu ir pavarde. Be to, automobilyje buvo rastas ir tikras (galiojantis) nuteistojo asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas.

21. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad V. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

22. Vertinant V. M. asmenybę, pažymėtina tai, kad jis praeityje Lietuvos Respublikoje nėra teistas, nebaustas ir administracine tvarka (t. 2, b. l. 143, 144). Byloje taip pat nėra oficialių duomenų apie nuteistojo teistumus ne Lietuvos Respublikoje. Pagal byloje esančius duomenis, V. M. Latvijos Respublikoje administracine tvarka baustas už vairavimą, neturint vairuotojo pažymėjimo, neteisėtą nedidelio masto narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ar vaistinių preparatų įsigijimą ar laikymą, už disponavimą medžiagomis, kurios gali būti naudojamos neteisėtai narkotinių ar psichotropinių medžiagų gamybai, neketinant jų parduoti, taip pat už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo recepto (t. 1, b. l. 167-168). Nors byloje ir nėra duomenų apie tai, kad V. M. būtų gydęsis priklausomybės ligų gydymo įstaigoje, būtų įtrauktas į priklausomybės ligų įskaitą, tiek paminėtos aplinkybės apie baustumą administracine tvarka, tiek ir specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti duomenys (t. 1, b. l. 54), o taip pat paties nuteistojo parodymai patvirtina, kad pastarasis vartoja narkotines bei psichotropines medžiagas. Sprendžiant iš bylos duomenų, apeliantas Latvijos Respublikoje turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kur gyvena su sugyventine, kartu su ja augina pastarosios du vaikus. Anksčiau buvo sukūręs šeimą, tačiau 2016 metais išsiskyrė, turi mažametį sūnų, kuris gyvena kartu su motina (t. 2, b. l. 97-98, 75-77).

23. Išdėstytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad skundžiamu nuosprendžiu V. M. paskirtos bausmės ‑ pagal BK 199 straipsnio 4 dalį ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės atėmimo bausmė (artima vidurkiui), pagal BK 300 straipsnio 2 dalį dvejų metų laisvės atėmimo bausmė (artima vidurkiui), nėra adekvačios nuteistojo padarytų veikų pavojingumui bei jo asmenybei. Nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti, teisingumo principas įgyvendintas V. M. pagal BK 199 straipsnio 4 dalį paskiriant minimalią šio straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, o pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 2 dalį ‑ artimas minimalioms šių straipsnių sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes. BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių bausmių – baudos ar arešto, o BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – arešto, paskyrimas šiuo atveju neatitiktų nei padarytų veikų pavojingumo, nei nuteistojo asmenybės, nebūtų pakankamos, užtikrinant teisingumo principo, bausmės paskirties įgyvendinimą. Juolab, kad V. M. niekur nedirba, byloje nėra duomenų, kad jis turėtų kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Dėl nurodytų aplinkybių skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl apeliantui už padarytas nusikalstamas veikas neteisingai paskirtų bausmių (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

24. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju V. M. taikyti BK 62 straipsnio 1, 2 dalių, 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti jam pagal BK 199 straipsnio 4 dalį švelnesnę, negu paminėto straipsnio sankcijoje numatyta, bausmę, nėra pagrindo.

25. Sprendimą taikyti BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalies nuostatas teismas gali priimti, konstatavęs visų įstatyme numatytų būtinų sąlygų visumą bei atsižvelgęs į visas kitas bylos aplinkybes. BK 62 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę už kiekvienos nusikalstamos veikos padarymą teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti ir tada, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir nustatyta bent viena iš BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose numatyta aplinkybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-444/2007, Nr. 2K-49/2012). Nagrinėjamu atveju taikyti V. M. paminėtas baudžiamojo įstatymo nuostatas nėra teisinio pagrindo, kadangi byloje nenustatyta nei BK 62 straipsnio 1 dalyje, nei šio straipsnio 2 dalyje numatytų būtinų sąlygų visuma. V. M. nei savo noru atvyko į teisėsaugos instituciją, nei pranešė apie savo padarytą nusikalstamą veiką, nepadėjo ikiteisminiam tyrimui ar teismui išsiaiškinti paminėtą nusikalstamą veiką, be to, skundžiamu nuosprendžiu nustatyta tik viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta nei viena BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose numatyta aplinkybė.

26. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, Nr. 2K-365/2011, Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam V. M. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti jam švelnesnę, nei numatyta BK 199 straipsnio 4 dalies sankcijoje, bausmę taip pat nėra pagrindo. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta nei išimtinių aplinkybių, mažinančių nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nei išimtinių aplinkybių, susijusių su jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad aptariamo straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas V. M. aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

27. Kartu, nepaisant to, kad šiuo nuosprendžiu švelninamos nuteistajam V. M. skundžiamu nuosprendžiu už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, o už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinus, skiriama nauja galutinė subendrinta bausmė, teisėjų kolegijos nuomone, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, neturėdamas tam teisinio pagrindo, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, be kita ko, nustatė nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą (parinko pataisos įstaigą). Pažymėtina tai, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjusiam teismui BK 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta diskrecinė teisė parinkti paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263, įsigaliojusiu nuo 2020 m. liepos 1 d., buvo panaikinta. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) pakeitimo 2019 m. birželio 27 d. Nr. XIII–2264 įstatymui, nuteistieji terminuoto laisvės atėmimo bausmę atlieka vienoje iš BVK 62 straipsnyje numatytų pataisos įstaigų, kuri parenkama pagal BVK 71, 83, 90 straipsniuose nustatytus kriterijus. Pagal BVK 65 straipsnio nuostatas, nuteistuosius į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo.

28. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2021 m. vasario 26 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje prašoma priteisti valstybei iš V. M. 117 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjos advokatės D. Dereškevičienės nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

29. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

30. Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nuosprendį nuteistojo V. M. prašymu apskundė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta gynėja advokatė A. Fominienė ir pats nuteistasis. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis V. M. pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartimi nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinkta gynėja advokatė D. Dereškevičienė. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteistojo V. M. gynėjos apeliacinį skundą atmeta, o paties nuteistojo apeliacinį skundą patenkina iš dalies ir sušvelnina skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad byla nėra didelės apimties, pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo skundžiamas nepilnoje apimtyje, byla apeliacine tvarka išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas, apsiribota baigiamosiomis kalbomis ir nuteistojo paskutiniu žodžiu, į nuteistojo turtinę padėtį (bylos duomenis V. M. niekur nedirba, byloje nėra duomenų, kad savo vardu turėtų kilnojamojo ar nekilnojamojo turto), teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą V. M. apeliacinės instancijos teisme tenkinamas iš dalies, priteisiant valstybei iš nuteistojo 60 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nuosprendį pakeisti.

V. M. pagal BK 199 straipsnio 4 dalį paskirtą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki trejų metų laisvės atėmimo.

V. M. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirtą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki šešių mėnesių laisvės atėmimo.

V. M. pagal BK 300 straipsnio 2 dalį paskirtą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki devynių mėnesių laisvės atėmimo.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio dalį, kuria už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos ir V. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas penkeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 4 dalimi, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bei dalinio bausmių sudėjimo būdu ir V. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems (3) metams ir trims (3) mėnesiams.

Išieškoti iš nuteistojo V. M. 60 (šešiasdešimt) Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo V. M. gynėjos advokatės Angelės Fominienės apeliacinį skundą atmesti.