- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-09-04
- Bylos Nr.
- II-90-995/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00062-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaida Railienė
institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, - Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato, atstovui K. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo asmens, dėl kurio priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, P. G. (toliau – pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2019 m. birželio 14 d. nutarimo panaikinimo administracinio nusižengimo byloje Nr.60-ANR_N-589-2019.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2019 m. birželio 14 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas L. B. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje (toliau – nutarimas), kuriuo P. G. pripažino kaltu, padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, numatytą nusižengimą, bei paskyrė 450,00 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 (dvylikai) mėnesių, už tai, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau –KET) 4, 5, 9, tuo, jog jis 2019 m. gegužės 12 d., 22.54 val., vairuodamas automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kretingos gatve, įvažiuodamas į žiedinę sankryžą, iš chuliganiškų paskatų, demonstruodamas nepagarbą kitiems eismo dalyviams, bei savo automobilio išskirtinumu, keldamas pavojų sau bei kitiems eismo dalyviams, tyčia stipriai spausdamas akceleratoriaus pedalą, taip priversdamas galinius varomuosius automobilio ratus prasisukti ant sausos asfalto dangos, kad automobilis pradėjo slysti šonu žiedinėje sankryžoje.
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. G. skundu prašo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2019 m. birželio 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr.60-ANR_N-589-2019 panaikinti ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti.
Skunde nurodoma, jog ANK 420 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Taigi, pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik tuo atveju, kai yra nustatyti šie būtinieji nusižengimo požymiai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) KET pažeidimas padarytas dėl chuliganiškų paskatų; 2) toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.
Skunde taip pat remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje nurodoma, kad KET 4 ir 9 punkte, įtvirtinti reikalavimai yra bendro pobūdžio reikalavimai ir jų nepakanka kvalifikuoti asmens veiksmus pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Tačiau byloje nėra visiškai jokių įrodymų dėl KET 5 punkto pažeidimo. Teismų praktikoje nurodoma, kad sprendžiant dėl ATPK 124² straipsnio 2 dalies (dabar - ANK 420 straipsnio 2 dalis) pažeidimo, kaltininko veiksmus būtina vertinti ir administracinio nusižengimo protokole nurodyti specialias normas, t. y. nurodyti konkretų KET specialios dalies normos pažeidimą, o ne bendro pobūdžio KET nuostatas (Klaipėdos apygardos teismo nutartys bylose Nr. ATP-330-360/2015, ATP-328-255/2015 ir kt.).
Taip pat nėra būtinojo veikai kvalifikuoti požymio – chuliganiškų paskatų, tokių, kaip jos apibrėžiamos teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-1242/2010, Nr. 11-418-162/2010, Nr. N444-1527/2010, kt.). Iš nutarimo turinio matyti, kad P. G. inkriminuotos chuliganiškos paskatos pasireiškė tariamu kitų eismo dalyvių ir policijos pareigūnų negerbimu. Apie tokią tariamą nepagarbą išvada padaryta dėl to, kad P. G. stipriau paspaudė akceleratoriaus pedalą, dėl ko prasisuko varantieji automobilio ratai ir automobilis slydo šonu. Priimant skundžiamą nutarimą, visiškai nebuvo atsižvelgta į policijos įstaigai, pateiktame paaiškinime nurodytas aplinkybes, jog P. G. vairavo automobilį, prie kurio nebuvo pripratęs, todėl, važiuojant žiedine sankryža, netyčia per stipriai paspaudus akceleratoriaus pedalą, galimai dėl to, kad automobilis buvo ką tik nuplautas ir jis bei jo padangos buvo dar šlapios ir dėl to lengvai slydo, užnešė automobilio galą, dėl ko automobilis šonu slystelėjo, taip pat nebuvo atsižvelgta į bylos nagrinėjimo metu papildomai nurodytas aplinkybes apie tai, kad P. G. vairuoto automobilio antipraslydimo elektroninė sistema ESP buvo sugedusi, be to, automobilis paslydo toje dalyje, kurioje jį labiausiai veikė išcentrinė jėga ir automobilio galo paslydimas buvo trumpalaikis ir trumpu atstumu (iki 2 metrų), be to, kelio danga buvo padengta smėlio/žvyro dalelėmis, kas taip pat galimai įtakojo automobilio galo slydimą. Skirtingai, nei nurodyta protokole ir nutarime, P. G. nedemonstravo nepagarbos policijos pareigūnams, tokios tyčios neturėjo, o juo labiau nedemonstravo nepagarbos kitiems eismo dalyviams, nes esant vėlyvam paros metui – 22.54 val., tariamo pažeidimo vietoje tokių eismo dalyvių nebuvo.
Skundžiamas nutarimas yra priimtas, vadovaujantis tik vieno policijos pareigūno subjektyviu tarnybiniu pranešimu, kas taip pat negalėjo būti objektyviu pagrindu, priimant skundžiamą nutarimą. Be to, vaizdo medžiagos iš policijos automobilio byloje nėra, todėl ši aplinkybė neleidžia objektyviai patikrinti, ką realiai matė tarnybinį pranešimą surašęs pareigūnas.
Skunde nurodyta, kad nėra visiškai jokio pagrindo teigti bei nėra jokių įrodymų, kas liudytų buvus P. G. chuliganiškas paskatas. Taip pat P. G. vairavimas nesukėlė pavojaus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui - leistinas greitis nebuvo viršytas, kiti eismo dalyviai nebuvo priversti keisti savo judėjimo krypties ar greičio, staigiai stabdyti ir pan. Dėl P. G. vairavimo įprastinė eismo tvarka pagal KET pažeista nebuvo, todėl darytina išvada, kad P. G. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje sudėties, dėl ko administracinio nusižengimo bylos teisena turi būti nutraukta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjo P. G. skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatas prašo skundo netenkinti, o nutarimą palikti nepakeistą, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas. P. G. inkriminuotas administracinio nusižengimas yra visiškai įrodytas byloje surinktais įrodymais, o nutarimas priimtas visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje esančius įrodymus. KET pažeidimas buvo užfiksuotas miesto vaizdo stebėjimo įranga, kuriame akivaizdžiai matomas P. G. neatsargus, keliantis pavojų sau ir draugo turtui, kitiems eismo dalyviams vairavimas žiedinėje sankryžoje, juolab, kai tokių savybių transporto priemonė vairuojama pirmą kartą. Toks nusižengimas traktuojamas kaip chuliganiškas dėl pažeidimo padarymo vietos geografine, eismo intensyvumo, eismo ratu sankryžoje prasme. Ši vieta tiek dienos metu, tiek bet kuriuo paros metu yra intensyvi eismo prasme, dėl to toks vairavimas, koks užfiksuotas vaizdo įraše, negali būti toleruojamas ir turi būti traktuojamas kaip chuliganiškas. Aplinkybė, kad P. G. nepripažįsta tyčia spaudęs stipriai akceleratorių žiedinėje sankryžoje, negali būti traktuojama, kad jo veikoje nėra chuliganiškų paskatų. Nors į filmuotą kadrą nepatenka kiti eismo dalyviai, tačiau tai nereiškia, kad jų nebuvo toliau. Be to, pats P. G. nurodė, kad buvo sugedusi automobilio elektroninė antipraslydimo sistema “EPS“, nors į servisą buvo kreiptasi tik 2019 m. gegužės 29 d. Kai neveikia kokia nors sistema prietaisų skydelyje rodomas pranešimas, o jį pamatęs jis privalėjo prieš važiuodamas įsitikinti ar transporto priemonė tvarkinga, o kelionės metu privalėjo stebėti automobilio techninę būklę, juolab vairuodamas pirmą kartą tokį automobilį, o pastebėjęs, važiuoti iki stovėjimo ar remonto vietos. Šiuo atveju darytina išvada, kad P. G. žinojo, kad vairuojamo automobilio varomieji ratai yra galiniai ratai, žinojo ką reiškia ESP mygtukas, arba galimai rodomas gedimas ir tuo pasinaudojo, veiką nutraukdamas tik tada, kai jį pastebėjo policijos pareigūnai, todėl chuliganiškos paskatos, nepagarbos kitiems eismo dalyviams ir vairuojamo automobilio išskirtinumo demonstravimas akivaizdus.
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo P. G. prašė skundą tenkinti, ir 2019 m. birželio 14 d. nutarimą panaikinti. Paaiškino, kad jis kaip tik buvo plovykloje buvusioje Statoil degalinėje, buvo pasiskolinęs draugo automobilį BMW, kurį draugas buvo neseniai nusipirkęs. Jis pirmą kartą vairavo šį automobilį, išvažiavęs iš plovyklos Klaipėdos pl./Kretingos gatvių sankryžoje, Palangoje, iš karto pasuko į žiedinę sankryžą, esančią už kokių 10-20 metrų, įvažiuojant į žiedinę sankryžą, jis spustelėjo akceleratorių, tačiau per stipriai, dėl ko automobilis pradėjo slysti šonu, tačiau trumpą atstumą. Jis tikrai neturėjo jokios tyčios taip elgtis, tiesiog jis vairavo galingą, ne savo automobilį, universaliomis padangomis, prie kurio nebuvo pripratęs, todėl jam per stipriai spustelėjus akceleratorių, automobilis pradėjo slysti, tačiau jis išsitiesino, apvažiavo žiedą ir parodęs posūkį įsuko į kelią (Klaipėdos pl.). Nei garso, nei žymių nebuvo, į niekur jis neatsitrenkė, nieko nekliudė. Buvo pakankamai vėlus vakaras, jis yra Palangos miesto gyventojas ir puikiai žino, kad toje vietoje yra miesto kamera, ir tikslo prieš kažką pasipuikuoti ar pademonstruoti nepagarbą neturėjo.
Teismo posėdžio metu P. G. atstovas advokatas R. G. prašė skundą tenkinti, panaikinti 2019 m. birželio 14 d., priimtą nutarimą skunde nurodytų motyvų pagrindu. Paaiškino, kad P. G. kaip ir nurodyta skunde, tyčios spausti akceleratoriaus pedalą per stipriai, neturėjo, tą patį jis nurodė ir rašytiniame paaiškinime surašant protokolą, kad per stipriai paspaudė akceleratoriaus pedalą važiuodamas žiedine sankryža ir dėl to užnešė automobilio galą, tačiau tai įvyko netyčia, nes ką tik buvo nusiplovęs automobilį, padangos buvo dar šlapios ir tikėtina dėl to lengvai slydo, be to vairavo ne savo, o draugo automobilį. Iš vaizdo įrašo taip pat labai gerai matyti, kad automobilis įvažiavęs į žiedinę sankryžą, pradėjo slysti, bet iš karto išsitiesino ir pasuko į vieną iš išvažiavimų. Jeigu jis būtų įvažiavęs į sankryžą ir praslydęs pusę ar visą ratą, tai galimai būtų tyčia, tačiau šiuo atveju to nebuvo. Šiuo atveju sankcija faktiškai tokia pati kaip vairuojant neblaivaus asmens, kas šiuo atveju yra neteisinga.
Teismo posėdžio metu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato atstovas K. B. prašė skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą. Visos skunde nurodytos aplinkybės – neįprastas automobilis, šlapios padangos, sugedęs automobilis, laikytina jo gynybine pozicija. P. G. pats vairuoja to paties modelio automobilį, kuris nežymiai skiriasi nuo to, kurį vairavo nusižengimo padarymo metu. Esant galiniams varomiems ratams, pakanka stipriai paspausti akceleratoriaus pedalą ir jis slysta, jokio specialaus pritaikymo nereikia. Dėl automobilio praslydimo kontrolės sistemos gedimo nurodyti argumentai yra nepagrįsti, kadangi iš pridėtų dokumentų matyti, kad buvo tvarkoma ABS sistema, t. y. stabdžių reguliavimo sistema, kuri jokio ryšio neturi. Be to, jeigu būtų sugedęs automobilis, vairuotojo pareiga iš karto važiuoti atsakingai iki stovėjimo ar remonto vietos. Be to, teigiama, kad eismo dalyvių nebuvo, tačiau žiūrint vaizdo įrašą matyti, jog pravažiuoja taksi automobilis, kt. eismo dalyviai.
2019 m. gegužės 12 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio R. A. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2019 m. gegužės 12 d., apie 22.40 val., važiuojant Kretingos g. link žiedinės sankryžos su Klaipėdos pl., policijos pareigūnas pastebėjo pilkos spalvos BMW markės automobilį, kuris į žiedinę sankryžą įvažiavo iš Klaipėdos pl. nuo PC „Maxima“ pusės ir ties įvažiavimu iš Kretingos g. pradėjo slysti šonu, automobilio vairuotojas, pastebėjęs skiriamaisiais ženklais pažymėta policijos tarnybinį automobilį staiga pradėjo stabdyti. Po šių veiksmų išvažiavo iš žiedinės sankryžos link PC „Maxima“ pusės Klaipėdos plentu. Sustabdžius minėtą BMW markės automobilį, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo P. G., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad yra ką tik nusiplovęs automobilį, todėl netyčia smarkiau paspaudė akceleratoriaus pedalą ir privertė automobilį slysti šonu žiedinėje sankryžoje. Policijos pareigūnui, įsėdus į tarnybinį automobilį P. G. iš stovėjimo vietos, staigiai didindamas greitį, nuvažiavo, taip pat sekančioje žiedinėje sankryžoje Klaipėdos pl./Vėžių g., išvažiuodamas antruoju išvažiavimu, neparodė dešiniojo posūkio signalo. Tarnybinio automobilio 5001 priekinė kamera turėjo tai užfiksuoti. Per miesto kamerą, esančią Klaipėdos pl./Kretingos g., žiedinėje sankryžoje 2019 m. gegužės 12 d., laikotarpiu nuo 22val. 41 min. 55 sek. iki 22val. 42 min., 00 sek., yra užfiksuotas P. G. daromas pažeidimas. Be to, automobilis (duomenys neskelbtini) buvo gaminamas 2005 m. – 2013 m., ir jame jau turėjo būti įrengta ESP/DSC antipraslydimo sistema. Norint atlikti tokį veiksmą, kuris yra matomas vaizdo įraše su įjungta/veikiančia ESP/DSC sistema, atlikti neįmanoma. ESP/DSC sistemą galima išjungti, kai automobilis važiuoja (b. l. 11).
Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato, pateikto CD laikmenos (miesto kameros vaizdo įrašo) matyti, kad jame užfiksuotas P. G. automobilio įvažiavimo į žiedinę sankryžą, vaizdas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjo P. G. skundas tenkinamas.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
Pagal suformuotą teismų praktiką asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos.
Būtent pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio nusižengimo protokolą, privalo surinkti įrodymus, kuriuos ištyrusi ir įvertinusi nagrinėjanti administracinio nusižengimo bylą institucija galėtų konstatuoti administracinio nusižengimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes. Nekaltumo prezumpcijos principas reiškia, kad atsakomybėn traukiamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007, N575-2237/2011).
Pareiškėjas P. G. pagal ANK 220 straipsnio 2 dalį nubaustas už chuliganišką vairavimą, tai yra, už KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.
Pareiškėjas P. G. su padarytu nusižengimu sutiko iš dalies, t. y. tiek protokolo surašymo metu, tiek teisme pripažino, kad per stipriai spustelėjo akceleratoriaus pedalą, dėl ko jo vairuojamas automobilis pradėjo slysti, tačiau tai lėmė aplinkybės – ne jam priklausančio, galingo automobilio vairavimas, šlapios padangos ir kt., tačiau praslydimas įvyko galbūt dėl neatsargumo, tyčios ar piktybiškumo, taip pat chuliganiškų paskatų, nurodo neturėjęs.
Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už chuliganišką vairavimą, objektyvios nusižengimo pusės požymį – chuliganiškas paskatas – būtina nustatyti. Taip pat būtina nustatyti KET pažeidimo faktą bei tai, kad nusižengimas kėlė pavojų eismo ar žmonių saugumui. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartis byloje Nr. N-444-1242/2010). Pažymėtina, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 punktas), o ANK 220 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas priežastiniu ryšiu susietas su KET 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Tačiau šios normos, kaip ir inkriminuojamo KET 5 punkto, numatančio, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis, nuostatos, yra bendro pobūdžio, o kaltininko veiksmus būtina vertinti ir administracinio nusižengimo protokole nurodyti specialias normas, t. y. nurodyti konkretų KET specialios dalies normos pažeidimą (Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-182-360/2016). Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, tiek surašant protokolą, tiek nutarimą, KET specialiosios dalies normos pažeidimas nebuvo nurodytas, todėl visiškai neaišku, kokias KET specialiosios dalies normas P. G. pažeidė, dėl ko yra traukiamas atsakomybėn už chuliganišką vairavimą. Sprendžiant iš skundžiamo nutarimo ir administracinio nusižengimo protokolo, P. G. chuliganiškas vairavimas pasireiškė tuo, kad jis, vairuodamas automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos pl./Kretingos gatve, iš chuliganiškų paskatų, demonstruodamas nepagarbą kitiems eismo dalyviams bei savo automobilio išskirtinumui, įvažiuodamas į žiedinę sankryžą, tyčia stipriai spaudė akceleratoriaus pedalą, ir privertė prasisukti varančiuosius ratus ant sausos asfalto dangos, dėl to automobilis pradėjo slysti šonu žiedinėje sankryžoje, tuo keldamas pavojų sau bei kitiems eismo dalyviams.
Taigi, P. G. inkriminuojamas chuliganiškas vairavimas pasireiškė iš esmės tuo, kad jis vieną kartą stipriai spausdamas akceleratoriaus pedalą, privertė prasisukti varančiuosius ratus ant sausos asfalto dangos, nuo ko automobilis pradėjo slysti šonu žiedinėje sankryžoje. Institucijos pateiktame įraše garsas, būdingas prasisukančioms padangoms, nefiksuotas, jokių žymių, būdingų prasisukančių padangų žymėms ant asfalto taip pat nematyti. Iš vaizdo įrašo matyti, kad, įvažiavus į žiedinę sankryžą, matosi P. G. vairuojamo BMW automobilio šlapių ratų žymės, kas atitinka jo protokolo surašymo metu ir teisme nurodytas aplinkybes, jog jis ką tik nuplautu automobiliu įsuko į žiedinę sankryžą. Taip pat teismo posėdžio metu P. G. nurodė, jog sekantį rytą buvo nuvažiavęs į įvykio vietą ir padangų žymių tenai nesimatė. Tiek protokolo surašymo metu, tiek teisme P. G. pripažino, kad jis per stipriai spustelėjo akceleratorių, ko pasėkoje galiniai ratai prasisuko ir automobilis pradėjo slysti, tačiau taip atsitiko dėl to, kad jis vairavo ne savo, o draugo galingą automobilį, ką tik buvo išvažiavęs iš plovyklos ir padangos buvo šlapios, neigė tai daręs tyčia, iš chuliganiškų paskatų. Vaizdo įraše taip pat fiksuota, kad, įvažiavus į žiedinę sankryžą, ties antru išvažiavimu, automobilis pradėjo slysti, tačiau akimirksniu išsitiesino ir įsuko į sekantį išvažiavimą, jokių žymių, būdingų prasisukantiems ratams, įraše nesimato.
Kita vertus, vien tai, kad vairuotojas, įvažiuodamas į žiedinę sankryžą stipriau paspaudė akceleratoriaus pedalą, dėl ko automobilio varantieji ratai galėjo prasisukti, nesudaro pakankamo pagrindo vertinti, kad buvo pasielgta chuliganiškai ir buvo sukeltas realus pavojus sau bei kitiems eismo dalyviams, nes jokie kiti pažeidimai nefiksuoti, o automobilio ratai prasisukti galėjo ir dėl nedidelės vairuotojo vairavimo šiuo automobiliu patirties. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje nurodoma, kad vien tik staigus automobilio greitėjimas su varančiųjų ratų prasukimu vietoje kartu nenustačius kokių nors kitų veiksmų ar pasekmių (pavyzdžiui, pavojingos situacijos, dėl kurios kiti eismo dalyviai būtų buvę priversti keisti savo judėjimo kryptį ar greitį, sukėlimo; konkrečių asmenų rimties sutrikdymo; kitų eismo dalyvių aptaškymo purvu ar vandeniu ar kitokio kitų eismo dalyvių pažeminimo, įžeidimo ir pan.) savaime negali būti vertinamas kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, aiškus kitų žmonių negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimas, siekiant save priešpastatyti aplinkiniams (pasipuikuoti prieš juos) ar pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, todėl atsakomybė pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį (dabar - ANK 420 straipsnio 2 dalis) negalima (Panevėžio apygardos teismo 2016-10-04 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-477-719/2016).
Nors policijos pareigūno R. A. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad pareigūnui įsėdus į tarnybinį automobilį P. G. iš stovėjimo vietos staigiai didindamas greitį nuvažiavo, taip pat sekančioje žiedinėje sankryžoje, išvažiuodamas antruoju išvažiavimu neparodė dešiniojo posūkio signalo (b. l. 11), tačiau nei protokole, nei nutarime ši aplinkybė (greičio viršijimas ar kt. KET specialios dalies normų pažeidimai), kaip pagrindžianti P. G. veiksmuose, esant nusižengimo sudėtį, nenurodoma, ši aplinkybė grindžiama vieninteliais pareigūno R. A. tarnybiniame pranešime užfiksuotais parodymais, nes tarnybinio automobilio vaizdo kameros įrašai teismui pateikti nebuvo.
Teismų praktikoje chuliganiškos paskatos apibūdinamos kaip tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-1242/2010, Nr. 11-418-162/2010, Nr. N444-1527/2010, kt.).
Iš nutarimo turinio matyti, kad P. G. inkriminuotos chuliganiškos paskatos pasireiškė kitų eismo dalyvių negerbimu, kuris pasireiškė tuo, kad P. G. stipriau paspaudė akceleratoriaus pedalą, dėl ko prasisuko varantieji automobilio ratai ir automobilis slydo šonu. Atkreiptinas dėmesys, kad protokole nurodytas įvykis užfiksuotas 22.54 val., jau esant prietemai, jam įvažiavus į žiedinę sankryžą eismo dalyvių nebuvo (įraše užfiksuotas taksi automobilis, kuris išvažiavo iš žiedinės sankryžos P. G. įvažiavus į ją, o jam išvažiavus iš žiedinės sankryžos į žiedinę sankryžą įvažiavo kitas automobilis). Iš bylos medžiagos nustatyta, jog šiuo atveju leistinas greitis nebuvo viršytas, kiti eismo dalyviai nebuvo priversti keisti savo judėjimo krypties ar greičio, staigiai stabdyti ir pan., todėl teigti, kad savo veiksmais P. G. demonstravo kitiems eismo dalyviams nepagarbą, nėra pagrindo. Iš viso pirmiau išdėstyto teismas daro išvadą, jog būtinojo veikai kvalifikuoti požymio – P. G. chuliganiškų paskatų, nenustatyta.
ANK 591 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Atsižvelgus į tai, kad Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, prisiima pareigą įrodyti, jog apkaltintojo asmens veikoje yra visi būtini administracinio nusižengimo sudėties elementai, įvertinęs byloje esančią medžiagą, ir teisme ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad Institucija šios pareigos tinkamai neįvykdė – iš byloje esančių duomenų daryti vienareikšmiškos išvados, kad P. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, negalima. Pagal byloje turimus duomenis, pripažinti, kad P. G. 2019 m. birželio 12 d., 22.54 val., Kretingos-Klaipėdos pl. Palangoje, žiedinėje sankryžoje chuliganiškai vairavo transporto priemonę, teismas neturi pagrindo, nes tai nėra pagrįsta jokiais objektyviais įrodymais. Teismo vertinimu, šiuo atveju nenustatyta P. G. chuliganiškų paskatų, kaip būtinojo šio nusižengimo požymio.
Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas jo kaltę grindžiant vien tik prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Dėl šių priežasčių, konstatuojama, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje, nurodyto administracinio nusižengimo padarymo faktas nėra įrodytas, todėl nėra administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties, dėl ko skundas tenkinamas ir administracinio nusižengimo teisena P. G. nutraukiama (ANK 591 straipsnio 1 punktas, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 6 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo P. G. skundą tenkinti.
Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2019 m. birželio 14 d. nutarimą Nr.60-ANR_N-589-2019, kuriuo P. G. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalyje, numatyto nusižengimo padarymą paskirta 450,00 eurų bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 12 (dvylikai) mėnesių, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo paskelbimo gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.