Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-06-26 · Byla Nr. ATP-330-360/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-26
Bylos Nr.
ATP-330-360/2015
Teisminio proceso Nr.
4-46-3-00328-2015-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Savinijus Katauskas
Kategorijos
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Bylos Nr. ATP-330-360/2015
Proceso Nr. 4-46-3-00328-2015-8Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.;79. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. birželio 26 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – Institucija) viršininko apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutarimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiasis patrulis 2015 m. sausio 27 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad S. P. 2015 m. sausio 27 d. 14.00 val. Tauragės m. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį HYUNDAY TERRACAN, Nr. (duomenys neskelbtini), iš chuliganiškų paskatų važiavo taip, kad automobilis slystų šonu, taip keldamas aplinkinių pasipiktinimą bei grėsmę eismo saugumui. Be to, S. P. nepateikė automobilio registracijos dokumentų ir privalomojo civilinės atsakomybės draudimo. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 9, 16 punktų reikalavimus.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyresnysis specialistas 2014 m. vasario 4 d. nutarimu S. P. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. ir ATPK 124¹ str. 8 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus ir paskyrė jam 300 EUR baudą specialios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 13 mėnesių.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su nutarimu S. P. su skundu kreipėsi į Tauragės rajono apylinkės teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2015 m. vasario 4 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje dėl administracinės nuobaudos pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. skyrimo ir šią bylos dalį nutraukti; nesant galimybės panaikinti šio nutarimo dalies dėl administracinės nuobaudos pagal ATPK 124² str. 2 d. skyrimo, pakeisti šį nutarimą dėl minėtos dalies, paskiriant mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta, ir neskirti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo, o nesant galimybės – sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą; pakeisti šio nutarimo dalį dėl administracinės nuobaudos pagal ATPK 124¹ str. 8 d. skyrimo, paskiriant mažesnę baudą nei sankcijoje numatyta ir paskirti įspėjimą. Taip pat prašo priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1633,50 EUR.

Žemesnės instancijos teismas

Tauragės rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 8 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto S. P. skundą tenkino iš dalies. Panaikino Institucijos 2015 m. vasario 4 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, juo S. P. nubaustas pagal ATPK 124² str. 2 d., ir šią administracinio teisės pažeidimo bylos dalį jam nutraukė, už pažeidimą pagal ATPK 124¹ str. 8 d. S. P. skyrė įspėjimą. Skundo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė.

Šalies argumentai

Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutarimą ir patraukti S. P. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² str. 2 d. ir paskirti administracinę nuobaudą nuo 289 iki 579 Eur atimant teisę vairuoti transporto priemones nuo vienerių iki dvejų metų. Skunde Institucija nurodo, kad teismas netinkamai išaiškino faktines bylos aplinkybes ir klaidingai taikė administracinių bylų nagrinėjimo nuostatas. Skunde teigiama, vaizdo įraše aiškiai matosi, kaip S. P. vairuojamas automobilis iš pradžių slysdamas šonu sukasi, po to vėl sustoja ir vėl pradeda važiuoti prabuksuodamas visus ratus ir slysdamas šonu. Vaizdo įraše taip pat matosi, kad kiti eismo dalyviai važiuoja gatve ir mato S. P. chuliganišką elgesį. Policijos pareigūnai taip pat matė teisės pažeidimą. Administracinėje byloje yra ir nuotraukų, kuriose matosi chuliganiško vairavimo pasekmės. S. P. teigia tik, kad važiuojant praslydo ratai, tačiau vaizdo įraše aiškiai matosi, kad nebuvo taip, kad praslydo netyčia ir važiuota lėtai ar saugiai. Vaizdo įraše matosi visiškai atvirkščiai, prabuksuojant ratams automobilis slydo, po to buvo sustota ir vėl spaudžiant greičio pedalą ratai slydo ir automobilis sukosi šonu slysdamas. Tai atitinka chuliganiško vairavo atvejį. S. P. nurodo, kad nėra duomenų, jog taip vairuodamas automobilį sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams bei sukėlė jų pasipiktinimą. S. P. veiksmai sukėlė tų pačių pareigūnų pasipiktinimą, dėl to jie pamatę situaciją sureagavo ir tinkamai įvertino vairuotojo veiksmus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą S. P. prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos apelianto, S. P. visus jo patirtus nuostolius (žalą) – bylinėjimosi išlaidas – 1 996,50 EUR.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar pažeidimą padarė tas asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus bei padarė įrodymais pagrįstas išvadas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad S. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir jis nubaustas už tai, kad chuliganiškai vairavo bei nepateikė automobilio registracijos dokumentų ir privalomojo civilinės atsakomybės draudimo.

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą, ar S. P. padarė ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, ar jo veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, sudėtis, t. y. ar byloje esanti duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad S. P. transporto priemonę vairavo chuliganiškai, tuo sukeldamas pavojų eismo saugumui, savo ar kitų žmonių saugumui.

Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Vadinasi, asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalyje tik tuo atveju, kai yra nustatytos chuliganiškos paskatos, padarytas bent vienas KET pažeidimas, toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Teismų praktikoje išaiškinta, jog chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, tačiau ši norma yra bendro pobūdžio, o kaltininko veiksmus būtina vertinti ir administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti specialias normas, t. y. nurodyti konkretų KET specialios dalies normos pažeidimą.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad S. P. savo veiksmais kėlė grėsmę eismo saugumui, ir šiai teismo išvadai apygardos teismas pritaria.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2015 m. vasario 4 d. nutarime nurodyta, kad S. P. automobilio vairavimas kėlė grėsmę eismo saugumui, tačiau apygardos teismas mano, kad jokių tai patvirtinančių objektyvių duomenų nėra. Liudytojas K. I., R. M. nurodė, kad pavojus nekilo ne tik jiems, bet ir aikštelėje buvusiam vieninteliam automobiliui. Policijos pareigūnas E. J. patvirtino, kad net įvažiavus į aikštelę, kur tuo metu važiavo S. P., jų saugumui pavojus negrėsė, o labiau galėjo sukelti pravažiuojančių žmonių pasipiktinimą. Jis taip pat patvirtino, kad nuo S. P. vairuojamo automobilio atstumas iki vienintelio toje aikštelėje buvusio automobilio buvo apie dvidešimt metrų.

Apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad Institucija nesurinko pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad S. P. veiksmai buvo tyčiniai, atlikti dėl chuliganiškų paskatų, priešpastatant save prieš kitus asmenis, ar tokio pavojingumo, kad būtų sukėlę grėsmę ir realų pavojų eismo ar kitų žmonių saugumui. Pareigūnas E. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad jų (pareigūnų) saugumui pavojus negrėsė, o labiau galėjo sukelti pravažiuojančių žmonių pasipiktinimą, tačiau tokių objektyvių duomenų nepateikė ir tai vertintina kaip subjektyvi pareigūno nuomonė. Visiškai nepaneigta ir S. P. versija, jog jis nustatinėjo automobilio galimą automobilio defektą. Priešingai, bylos duomenys – liudytojų apklausos, S. P. parodymai, pažymos apie automobilio nustatytus gedimus parodo, jog iš tikrųjų S. P. ne dėl chuliganiškų paskatų atliko tokius veiksmus, o ketindamas įsitikinti, ar automobilis turi defektų, apie kuriuos jam nurodė šio automobilio pirkėjas.

Taigi, apibūdinant subjektyviuosius chuliganiško vairavimo požymius, pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Chuliganiškas vairavimas pasireiškia aktyviais veiksmais, kuriais šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka ir rodomas aiškus visuomenės negerbimas: aktyvūs veiksmai – tai kūno judėjimas, sąmoningai nukreiptas į tam tikrą tikslą; šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka – tai tokie pažeidimai, kuriems įvykus atsiranda realios pasekmės (reali žala); aiškus visuomenės negerbimas – įstatymų ir visuomenės nustatytų normų nesilaikymas, sukeliantis visuomenės narių pasipiktinimą.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad Institucija, priimdama nutarimą ir nubausdama S. P. pagal ATPK 124² str. 2 d., netinkamai jo elgesį aikštelėje įvertino kaip chuliganišką vairavimą. Akivaizdu, jog šiuo atveju nebuvo tinkamai įvertinta įvykio situacija, todėl apylinkės teismas, tai įvertindamas teisingai, priėmė pagrįstą sprendimą – nutraukti S. P. šią bylos dalį.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo išvados padarytos įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Atsiliepime į apeliacinį skundą S. P. prašo priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (tiek pirmoje instancijoje, tiek apeliacinėje instancijoje) 1996,50 Eur. Apylinkės teismas išsamiai ir argumentuotai nutarime pasisakė dėl šių išlaidų priteisimo ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą atmesti skundo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl S. P. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje, atmestinas, o argumentai bei motyvai nekartojami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

palikti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutarimą nepakeistą, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko apeliacinio skundo netenkinti.

Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Savinijus Katauskas