Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėjas Kęstutis Venckus Administracinio teisės pažeidimo byla

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. spalio 4 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Ž. B., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažeidėjas), atstovo advokato Artūro Balčiūno apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2016 m. gegužės 18 d. nutarimu Pažeidėjas buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 2 dalį 300 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 13 mėnesių. Pažeidėjas buvo nubaustas už tai, kad jis 2016 m. balandžio 30 d. 23.10 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę dalyvaudamas nelegaliose lenktynėse (draguose) (staiga nuspaudęs akseleratoriaus pedalą privertė transporto priemonės varomuosius ratus suktis vietoje, lenktyniavo su kita transporto priemone gretimoje eismo juostoje) ir sukėlė grėsmę eismo saugumui, savo ir kitų žmonių sveikatai, gyvybei, visą tai darė pasipuikuodamas prieš kitus eismo dalyvius ir susirinkusius žiūrovus, iš chuliganiškų paskatų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje Institucija kaltina Pažeidėją iš esmės dėl chuliganiškų paskatų vairavus transporto priemonę nelegaliose lenktynėse (draguose) ir tokia savo veika padarius ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Pagal byloje esančius duomenis seka, kad Pažeidėjas iš tiesų vairavo transporto priemonę neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse. Tai patvirtino Pažeidėjo vairuotą transporto priemonę sustabdę policijos pareigūnai, pateikta audiovizualinė medžiaga ir kiti byloje esantys duomenys. Be to, pats Pažeidėjas iš esmės neneigė buvęs administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku nurodytoje vietoje ir vairavęs transporto priemonę, tačiau tvirtino tai daręs ne chuliganiškais, o kitais tikslais. Taigi, visi byloje esantys duomenys leidžia vienareikšmiškai tvirtinti, jog Pažeidėjas administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje vairavo transporto priemonę neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse. Tačiau vien tik transporto priemonės vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse savaime nerodo, jog tai asmuo padarė vedamas chuliganiškų paskatų ir nesuteikia pagrindo tokią asmens veika besąlygiškai kvalifikuoti pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį.

ATPK 124² straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra KET pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Institucija atsakomybėn patrauktą asmenį kaltino pažeidus KET 4, 9 ir 18 punktus, kuriuose nustatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, o taip pat įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai ir t. t. Tačiau šios normos yra tik bendro pobūdžio. Kiekvienas KET pažeidimas yra daugiau ar mažiau pavojingas, kiekvienas pažeidimas sukelia didesnį arba mažesnį pavojų eismo ar jo dalyvių saugumui, jų turtui ir pan., bet ne kiekvieną tokį KET pažeidimą galima kvalifikuoti pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį. Kvalifikuojant asmens veiką pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį šalia alternatyvių požymių – pavojaus sukėlimo eismo, savo ar kitų žmonių saugumui, atitinkamų draudimų nesilaikymo ir kt. būtina nustatyti būtinąjį požymį – chuliganiškas paskatas.

Teismų praktikoje chuliganiškos paskatos suprantamos kaip tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika tyčia daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Šioje vietoje pažymėtina, kad Pažeidėjas nuo pat bendravimo su policijos pareigūnais pradžios nuosekliai neigė, kad jis automobilį vairavo vedamas chuliganiškų paskatų, o Institucija tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek 2016 m. gegužės 18 d. nutarime nurodo, kad Pažeidėjo chuliganiškas elgesys pasireiškė staigiu akseleratoriaus pedalo nuspaudimu ir transporto priemonės varomųjų ratų prasukimu vietoje, t. y. staigiu transporto priemonės greitėjimu dalyvaujant nelegaliai organizuotose transporto priemonių lenktynėse. Tačiau kvalifikuojant veiką pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį nėra jokio skirtumo, ar asmuo akseleratoriaus pedalą nuspaudė ir taip transporto priemonės varomuosius ratus prasuko tyčia, dalyvaudamas lenktynėse, ar dėl neatsargaus (neapdairaus) elgesio, jam netinkamai įvertinus kelio dangos būklę, kitas eismo sąlygas ir pan., nes visais atvejais staigiai greitėjantis (ar stabdantis), slystantis ir dėl to iš dalies sunkiau kontroliuojamas automobilis sukelia pavojų eismo ar kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui nepriklausomai nuo to, ar asmuo padarė tai tyčia, ar ne, ar šalia yra kiti eismo dalyviai bei svetimas turtas, ar jų nėra. Kvalifikuojant veiką pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį svarbiausia yra nustatyti būtinąjį požymį – chuliganiškas paskatas. Tačiau šioje byloje nėra duomenų apie chuliganiškas Pažeidėjo paskatas ir apie tai, kaip jos pasireiškė – vien tik staigus automobilio greitėjimas (su varančiųjų ratų prasukimu vietoje) ir jo vairavimas nelegaliai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, kartu nenustačius kokių nors kitų veiksmų ar pasekmių (pavyzdžiui, pavojingos situacijos, dėl kurios kiti eismo dalyviai būtų buvę priversti keisti savo judėjimo kryptį ar greitį, sukėlimo; konkrečių asmenų rimties sutrikdymo; kitų eismo dalyvių aptaškymo purvu ar vandeniu ar kitokio kitų eismo dalyvių pažeminimo, įžeidimo ir pan.) savaime negali būti vertinamas kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, aiškus kitų žmonių negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimas, siekiant save priešpastatyti aplinkiniams (pasipuikuoti prieš juos) ar pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Šiuo konkrečiu atveju Pažeidėjo veikoje nesant chuliganiškų paskatų, vien tik už jo dalyvavimą nelegaliai organizuotose transporto priemonių lenktynėse atsakomybė pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį negalima.

Tačiau pirmiau aprašytoje Pažeidėjo veikoje yra kito pažeidimo požymiai. KET (nuo 2015 m. lapkričio 6 d. galiojanti redakcija) 23 punkte įtvirtintas draudimas transporto priemonių vairuotojams vairuoti transporto priemones neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse. Staiga nuspausdamas akseleratoriaus pedalą, priversdamas transporto priemonės varomuosius ratus suktis vietoje, lenktyniaudamas su kita transporto priemone gretimoje eismo juostoje ir taip vairuodamas transporto priemonę neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse Pažeidėjas nesilaikė būtent šio draudimo. ATPK nėra specialiosios normos, kurioje būtų numatyta asmens atsakomybė konkrečiai už transporto priemonės vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, todėl asmenys, dalyvavę tokiose lenktynėse ir nesilaikę KET 23 punkto reikalavimų, atsako pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį, numatančią atsakomybę už ATPK nenumatytus KET pažeidimus.

Taigi, šioje byloje esančiais duomenimis neginčijamai įrodyta tik tai, kad Pažeidėjas 2016 m. balandžio 30 d. 23.10 val. Panevėžyje, J. Janonio gatvėje, vairuodamas transporto priemonę staiga nuspaudė akseleratoriaus pedalą, privertė transporto priemonės varomuosius ratus suktis vietoje ir lenktyniaudamas su kita transporto priemone gretimoje eismo juostoje dalyvavo nelegaliose lenktynėse (draguose). Tokia savo veika Pažeidėjas nesilaikė KET 23 punkto reikalavimo ir padarė ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje numatytą pažeidimą.

Duomenų apie kokius nors kitus Pažeidėjo padarytus teisės pažeidimus (pavyzdžiui, greičio viršijimą, kelio ženklų pažeidimą ir pan.) byloje nėra.

Įvertinęs visus byloje esančius duomenis apygardos teismas sprendžia, kad Institucija ir apylinkės teismas netinkamai kvalifikavo Pažeidėjo veiką pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis ir Institucijos nutarimas keičiami Pažeidėjo veiką perkvalifikuojant pagal atitinkamas teisės normas.

Parinkdamas nuobaudą Pažeidėjui apygardos teismas atsižvelgia į tas pačias, Institucijos ir apylinkės teismo jau įvertintas aplinkybes, turinčias reikšmės Pažeidėjo atsakomybės individualizavimui, o taip pat į tai, kad pirmiau aprašyto pažeidimo padarymo metu Pažeidėjas neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartį.

Pakeisti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. gegužės 18 d. nutarimą – Ž. B., a. k. (duomenys neskelbtini), veiką perkvalifikuoti iš ATPK 124² straipsnio 2 dalies į ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį ir skirti jam administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutartis neskundžiama.