Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nutarimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. sausio 08 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos biuro veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio specialistės nutarimu O. S. nubaustas už tai, kad jis 2014 m. gruodžio 28 d., apie 12.55 val., (duomenys neskelbtini) g., Klaipėdoje, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį BMW318, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) chuliganiškai vairavo, siekdamas pademonstruoti nepagarbą visuomenei savo išskirtinumu, prasukant galinius automobilio ratus sukinėjosi aplinkui, tuo sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams bei svetimam turtui, keldamas grėsmę aplinkinių sveikatai ir gyvybei, nerodė posūkio signalo, keisdamas vairavimo kryptį. Nutarime konstatuota, kad tokiais savo veiksmais O. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 9 ir 81 punktų reikalavimus. Šiuo nutarimu A. S. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 124² straipsnio 2 dalyje padarymą, paskirta 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu dvylikai mėnesių.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras nesutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nutarimu, todėl Klaipėdos apygardos teismo prašo minėtą nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Teigia, kad O. S. padarė labai grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą - chuliganiškai vairavo automobilį aikštelėje, siekdamas pademonstruoti nepagarbą visuomenei savo išskirtinumu, prasukant galinius automobilio ratus sukinėjosi aplinkui, tuo sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams bei svetimam turtui. Teismas, priimdamas nutarimą, neteisingai vertino įrodymus, dėl to ir buvo priimtas nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną. O. S. argumentai, kad pažeidimo metu automobilių aikštelėje buvo tik vienas automobilis ir viena pora žmonių ir jis niekam nekėlė grėsmės, nepateisina jo priešingam teisės aktais nustatytam elgesiui. Jo vairuojamas ir bandomas automobilis galėjo tapti nevaldomas, o tai sąlygotų sunkius padarinius. Kelių eismo taisyklių paskirtis - nustatyti eismo keliais tvarką Lietuvos Respublikos teritorijoje (KET 1 punktas). Šiam tikslui ir yra nustatomos elgesio taisyklės, draudimai ir apribojimai, kuriais siekiama užtikrinti saugų eismą, apsaugoti eismo dalyvių, aplinkinių sveikatą, turtą, saugią, patikimą aplinką, eismo įvykių prevenciją. Įstatymais reglamentuotas elgesys nesuteikia diskrecijos teisės rinktis laikytis nustatytų reikalavimų ar ne, priešingu atveju, Kelių eismo taisyklėmis siekiami tikslai - tvarka keliuose - nebūtų užtikrinta, eismas taptų chaotiškas ir pavojingas, būtų pažeista visuomenės teisė į saugų eismą ir aplinką. Pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklės galioja ne tik keliuose, bet ir automobilių statymo aikštelėse. Tai, kad dėl O. S. padaryto pažeidimo nekilo padarinių, nepaneigia elgesio chuliganiškumo. ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis yra formali, t. y. nereikalaujanti padarinių, todėl pažeidėjo skunde nurodyti teiginiai, kad toks jo vairavimas nesukėlė pavojaus nei eismo, nei žmonių saugumui, nustačius pažeidėjo chuliganiško vairavimo faktą, įtakos jo veikos kvalifikacijai neturi. Prasukant automobilio ratus sukinėjimosi aplinkui automobilio manevras pats savaime sukelia pavojų sau, keleiviams ir kitiems asmenims. Pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu 2014 m. gruodžio 28 d. O. S. su padarytu administraciniu teisės pažeidimu sutiko ir dėl jo gailėjosi.

Pateiktame skunde taip pat nurodoma, kad administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Tuo pačiu įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą, išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniui komfortu. ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus pabrėžiama, kad administracinė nuobauda -atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti ir auklėti.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Apygardos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai O. S. nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą, nes administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų apie tai, kad O. S. padarė ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, jog O. S. elgesys vairuojant automobilį buvo chuliganiškas. Šią pagrįstą išvadą pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintais įrodymais. Nutarime nuosekliai išdėstyta, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizuoti ir įvertinti teismo posėdyje ištirti įrodymai bei padarytos faktines aplinkybes atitinkančios išvados. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir objektyviai įvertino visus bylos duomenis, apklausė liudytojus, peržiūrėjo administracinio teisės pažeidimo byloje esantį vaizdo įrašą, ir padarė išvadas, atitinkančias faktines bylos aplinkybes.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų. Taigi, pažeidimo, už kurį O. S. 2015 m. sausio 8 d. nutarimu paskirta nuobauda, konstatavimui yra būtina nustatyti chuliganiškas paskatas ir valinį elementą – t. y. subjektyviąją pusę. Būtinasis šio administracinio teisės pažeidimo sudėties požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su KET 9 punktu, numatančiu, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-1242/2010, Nr. II-418-162/2010, Nr. N444-1527/2010).

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad O. S. neigia padaręs jam inkriminuotą pažeidimą, nurodė, kad į (duomenys neskelbtini) aikštelę, pažymėtą „invalidų stovėjimo aikštelės“ ženklu, atvažiavo tam, kad galėtų patobulinti savo vairavimo įgūdžius, nes ryte buvo slidu. Aikštelėje prasuko ratus ir sukinėjosi ratais, matė transporto priemones, bet jos buvo labai toli, apie 30-50 metrų nuo jo automobilio, todėl yra įsitikinęs, kad pats sau ir kitiems jokio pavojaus nekėlė, nes važiavimas aikštelėje nebuvo chuliganiškas. Tačiau byloje apklausta policijos pareigūnė nurodė, kad įvykio dieną Pamario neįgaliųjų aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) , pamatė, kaip vairuotojas prasukinėja ratus, iš po jo ratų krito sniegas, ir tai ji traktavo kaip chuliganišką vairavimą. Įvykį nufilmavo, surašė vairuotojui protokolą. Įvykio dieną aikštelėje buvo slidu, buvo daug žmonių, o vairuotojas prasukinėdamas ratus elgėsi chuliganiškai, nes kėlė pavojų pėstiesiems, be to, pavojų galėjo sukelti ir kitoms transporto priemonėms. Taigi, kaip matyti iš šių duomenų, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai ir policijos pareigūnės parodymai skiriasi, todėl būtina nustatyti, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog automobilis BMW, važiuojantis aikštelėje kartu su kitu automobiliu, kelis kartus sukasi ratu, besisukant automobiliui, matyti, kad iš po BMW automobilio ratų krenta sniegas, taip pat aikštelės pakraštyje matyti einančių žmonių pora ir stovinti viena transporto priemonė. Žiūrint vaizdo įrašą, taip pat matyti, kad tarp einančių žmonių, stovėjimo aikštelėje stovinčios transporto priemonės ir O. S. transporto priemonės yra pakankamai didelis atstumas. Vaizdo įraše matyti, kad įvykio metu aikštelėje buvo tik vienas automobilis, neskaitant policijos pareigūnų automobilio, ir tik viena pora žmonių, taigi, O. S. važiavo sukant ratus didelėje ir iš esmės tuščioje aikštelėje. Iš vaizdo įrašo nesimato, kad O. S. vairuojamas automobilis buvo pavojingai priartėjęs prie kokio nors kito automobilio ar einančių pėsčiųjų. Taip pat nėra įrodytos ir O. S. chuliganiškos paskatos, kadangi jis pats nurodė, kad tik norėjo patikrinti automobilių stabdžių sistemą bei patobulinti savo įgūdžius slidžiame kelyje, nėra jokių duomenų apie tai, kad įvykio metu ar po įvykio O. S. patikrinimo metu, jis būtų elgęsis įžūliai ar iššaukiančiai, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad neįrodyta, jog O. S. automobilį ant užšalusio vandens telkinio vairavo iš chuliganiškų paskatų, t. y. siekdamas atkreipti kitų eismo dalyvių dėmesį ir keldamas jiems realų pavojų, demonstruodamas nepagarbą visuomenei. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis yra formali, t. y. nereikalaujanti padarinių, todėl tai, kad toks O. S. vairavimas nesukėlė pavojaus nei eismo, nei žmonių saugumui, nustačius jo chuliganiško vairavimo faktą, įtakos jo veikos kvalifikacijai neturi. Tačiau pažymėtina, kad anksčiau aptartais argumentais nustatyta, kad O. S. neturėjo chuliganiškų paskatų, nesiekė atkreipti kitų eismo dalyvių dėmesio, nedemonstravo nepagarbos visuomenei. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad nėra nustatytos O. S. chuliganiškos paskatos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių O. S. kaltę ir chuliganiškas paskatas, administracinės bylos teisena dėl ATPK 124² straipsnio 2 dalyje įtvirtinto pažeidimo padarymo jam nutraukta pagrįstai.

Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai įvertinęs visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nagrinėjamu atveju nesurinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, kad O. S. veiksmai buvo tyčiniai, atlikti dėl chuliganiškų paskatų, priešpastatant save prieš kitus asmenis, ar tokio pavojingumo, kad būtų sukėlę grėsmę ar realų pavojų eismo ir žmonių saugumui. Remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nutarimą nepakeistą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.