- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-04
- Bylos Nr.
- ATP-182-360/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-04852-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – Institucija) viršininko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. B. Klaipėdos AVPK KPB 2015-12-08 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-45622053-15 už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 350 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. I. B. administracinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad jis 2015-11-30 apie 21.30 val., ties (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę HONDA CIVIC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dideliu greičiu, nesaugiai manevravo kelyje, neįsitikino, kad tai bus saugu, tuo sukeldamas pavojingą situaciją, t. y. privertė gretima juosta, ta pačia kryptimi važiavusį kitos transporto priemonės vairuotoją keisti važiavimo kryptį ir greitį, bei stabdyti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2015-12-29 gautas administracinėn atsakomybėn patraukto I. B. skundas dėl Institucijos 2015-12-08 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo prašoma minėtą nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-02-03 nutarimu I. B. skundą tenkino ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2015-12-08 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą I. B. nutraukė.
Šalies argumentai
Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-02-03 nutarimą ir patraukti I. B. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² str. 2 d. ir paskirti administracinę nuobaudą – 350 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. Skunde Institucija nurodo, kad teismas neteisingai vertino surinktus įrodymus, nepanaikino byloje esančių prieštaravimų. Teisme nepagrįstai pareigūno A. K. parodymai buvo įvertinti prieštaringais, nes praėjus keliems mėnesiams pareigūnas galėjo ir neatsiminti visų įvykio detalių.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą I. B. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-03 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar pažeidimą padarė tas asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai).
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus bei padarė įrodymais pagrįstas išvadas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad I. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir jis nubaustas už tai, kad chuliganiškai vairavo.
Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą, ar I. B. padarė ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, ar jo veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, sudėtis, t. y. ar byloje esanti duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad I. B. transporto priemonę vairavo chuliganiškai, tuo sukeldamas pavojų eismo saugumui, savo ar kitų žmonių saugumui.
Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.
ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas tai yra Kelių eismo taisyklių ( toliau – KET) pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Vadinasi, asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalyje tik tuo atveju, kai yra nustatytos chuliganiškos paskatos, padarytas bent vienas KET pažeidimas, toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Teismų praktikoje išaiškinta, jog chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, tačiau ši norma yra bendro pobūdžio, o kaltininko veiksmus būtina vertinti ir administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti specialias normas, t. y. nurodyti konkretų KET specialios dalies normos pažeidimą. Tačiau kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, tiek surašant protokolą, tiek nutarimą KET specialiosios dalies normos pažeidimas net nebuvo nurodytas, todėl visiškai sutiktina su I. B. argumentu, jog jis net nežinojo kokį KET specialiosios dalies normas jis pažeidė, dėl ko baudžiamas už chuliganišką vairavimą.
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad I. B. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2015 m. gruodžio 8 d. nutarime nurodyta, kad I. B. automobilio vairavimas kėlė grėsmę eismo saugumui, tačiau apygardos teismas mano, kad jokių tai patvirtinančių objektyvių duomenų nėra. Nutarime nurodyta, kad I. B. vairuodamas transporto priemonę HONDA CIVIC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dideliu greičiu, nesaugiai manevravo kelyje, neįsitikino, kad tai bus saugu, tuo sukeldamas pavojingą situaciją, t. y. privertė gretima juosta, ta pačia kryptimi važiavusį kitos transporto priemonės vairuotoją keisti važiavimo kryptį ir greitį, bei stabdyti. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos ir pareigūnų parodymų, kad I. B. privertė ir kitus eismo dalyvius, kurie važiavo gretimoje priešpriešinio eismo juostoje keisti važiavimo kryptį ir staigiai stabdyti, tačiau taip pat nepateikta jokių šį faktą patvirtinančių objektyvių duomenų. Be to prieštaringi ir pareigūnų parodymai, kurioje eismo juostoje važiavo I. B., juolab kad jis pats nurodė, kad važiavo pirma eismo juosta, tik norėdamas persirikiuoti padidino greitį, tačiau greta važiavusiam automobiliui taip pat padidinus greitį ir pasukus į dešinę, jis ir liko važiuoti pirma eismo juosta. Tokiu atveju, jei I. B. važiavo pirmoje eismo juostoje, tai ne jo, o kito automobilio manevrai kelyje galėjo sukelti pavojingą situaciją priešpriešine eismo juosta atvažiuojantiems automobiliams, o kad pavojinga situacija buvo sukelta ta pačia kryptimi važiuojantiems automobiliams, byloje jokių objektyvių duomenų pareigūnai nepateikė.
Apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad Institucija nesurinko pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad I. B. veiksmai buvo tyčiniai, atlikti dėl chuliganiškų paskatų, priešpastatant save prieš kitus asmenis, ar tokio pavojingumo, kad būtų sukėlę grėsmę ir realų pavojų eismo ar kitų žmonių saugumui. Pareigūnas E. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad toks I. B. pavojingas važiavimas privertė juos stabdyti automobilį, tačiau nenurodė, kad jų (pareigūnų) saugumui kilo pavojus, o kad pavojus kilo ta pačia eismo juosta važiuojantiems automobiliams, kaip jau minėta anksčiau, byloje duomenų nėra. Galbūt toks dviejų automobilių „lenktyniavimas“ labiau galėjo sukelti žmonių pasipiktinimą, tačiau pareigūnai taip pat tokių objektyvių duomenų nepateikė ir tai vertintina kaip subjektyvi pareigūno nuomonė. Visiškai nepaneigta ir I. B. versija, jog jis padidino greitį tik norėdamas persirikiuoti, o be to net ir nenustatyta, jog buvo viršytas leistinas važiavimo greitis.
Taigi, apibūdinant subjektyviuosius chuliganiško vairavimo požymius, pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Chuliganiškas vairavimas pasireiškia aktyviais veiksmais, kuriais šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka ir rodomas aiškus visuomenės negerbimas: aktyvūs veiksmai – tai kūno judėjimas, sąmoningai nukreiptas į tam tikrą tikslą; šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka – tai tokie pažeidimai, kuriems įvykus atsiranda realios pasekmės (reali žala); aiškus visuomenės negerbimas – įstatymų ir visuomenės nustatytų normų nesilaikymas, sukeliantis visuomenės narių pasipiktinimą.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad Institucija, priimdama nutarimą ir nubausdama I. B. pagal ATPK 124² str. 2 d., netinkamai jo vairavimą įvertino kaip chuliganišką. Akivaizdu, jog šiuo atveju nebuvo tinkamai įvertinta įvykio situacija, todėl apylinkės teismas, tai įvertindamas teisingai, priėmė pagrįstą sprendimą – nutraukti I. B. administracinio teisės pažeidimo bylą.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo išvados padarytos įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-03 nutarimą nepakeistą, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininko apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.