Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui I. B., jo atstovei advokatei Mirandai Deinekienei, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro įgaliotai atstovei Erikai Kliaugienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi patraukto administracinėn atsakomybėn asmens I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), studijuojančio, dirbančio, nevedusio, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – Klaipėdos AVPK KPB) 2015-12-08 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-45622053-15 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. B. Klaipėdos AVPK KPB 2015-12-08 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-45622053-15 už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 350 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. I. B. administracinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad jis 2015-11-30 apie 21.30 val., ties Taikos pr. 55, Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dideliu greičiu, nesaugiai manevravo kelyje, neįsitikino, kad tai bus saugu, tuo sukeldamas pavojingą situaciją, t.y. privertė gretima juosta, ta pačia kryptimi važiavusį kitos transporto priemonės vairuotoją keisti važiavimo kryptį ir greitį, bei stabdyti.

Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2015-12-29 gautas (Klaipėdos AVPK KPB pateiktas 2015-12-21) administracinėn atsakomybėn patraukto I. B. skundas dėl Klaipėdos AVPK KPB 2015-12-08 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-45622053-15, kuriuo prašoma minėtą nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti.

Skunde I. B. nurodo, kad su pažeidimu nesutinka, mano, kad nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, taip pat motyvuoja tuo, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas nesilaikant jam keliamų reikalavimų pagal ATPK 259, 260, 286, 287 straipsnius. Nurodo, kad 2015-11-30 apie 21.30 val., jis su senelio vardu registruotu automobiliu HONDA CIVIC važiavo Taikos prospektu, Klaipėdoje. Automobilių kelyje tuo metu nebuvo daug, tačiau pastebėjo susilyginusį kitą automobilį, dėl ko jis šiek tiek padidino greitį, siekdamas vėliau persirikiuoti į kitą eismo juostą. Tačiau susilyginusio automobilio vairuotojas taip pat padidino greitį, dėl šios priežasties I. B. savo ketinimo atsisakė ir nutarė toliau važiuoti savo juosta, nes jo vairuojamo automobilio greitis jau buvo apie 55km/h. Važiuojant tokiu būdu jį pasivijo policijos ekipažas, sustabdė ir pareigūnai jį apkaltino greičio viršijimu bei lenktynėmis su kitu automobiliu. Dėl šių kaltinimų savo kaltę I. B. neigė nuo pat pradžių ir pareigūnams paaiškino susiklosčiusią situaciją, taip pat klausė pareigūnų, kodėl nebuvo sustabdytas ir greta važiavęs automobilis, nes tai leistų objektyviau išanalizuoti tariamo įvykio aplinkybes. Jam buvo nurodyta, kad bus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl akivaizdžiai viršyto greičio bei lenktyniavimo, tačiau nutarime nurodoma, kad jo padarytas pažeidimas – chuliganiškas vairavimas, dėl to jis įtaria, kad galimai buvo surašyti du skirtingi protokolai. Taip pat nurodo, kad nei protokole, nei nutarime nenurodytos jo veiksmais pažeistų teisės aktų nuostatos, nepateikti užfiksuotus teiginius patvirtinantys įrodymai dėl greičio viršijimo, pavojingo manevravimo. Akcentuoja, kad policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuota, kaip patrulis matė du tarpusavyje lenktyniaujančius automobilius, kurie pavojingai manevravo ir kitus dalyvius, važiavusius priešpriešine juosta, privertė keisti važiavimo kryptį ir staigiai stabdyti. Pažymi, kad nutarime nurodoma priešingai, teigiant, kad jis privertė šalia, ta pačia kryptimi važiavusį vairuotoją keisti važiavimo kryptį, greitį bei stabdyti. Taip pat skunde nurodoma, jog šioje byloje nebuvo surinkta objektyvių įrodymų, patvirtinančių tariamo įvykio aplinkybes, tariamą pažeidėjo kaltę. Skundu prašoma skundžiamą nutarimą panaikinti, o administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, kadangi jo veiksmuose nėra ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties (b.l. 3-6).

Klaipėdos AVPK KPB 2016-01-14 atsiliepimu į I. B. skundą nurodė, kad su pateiktu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti, nutarimą palikti nepakeistą, kadangi administracinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai (b.l. 21-22).

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo I. B. parodė, kad pirmadienio vakarą, būdamas vienas automobilyje, važiavo pirma eismo juosta nuo Vėtrungės pasažo link Akropolio, kitas automobilis važiavo antra juosta. Šio automobilio ar vairuotojo I. B. nežino, tai buvo tiesiog kitas eismo dalyvis. Norėjo persirikiuoti į antrą juostą ir šiek tiek padidino greitį. Kitas automobilis taip pat padidino greitį ir abu automobiliai susilygino. Parodė, tada pasižiūrėjęs į spidometrą, kuris rodė apie 55 km/h greitį. Po to, kitas automobilis prilėtino greitį ir nusuko į dešinę pusę, kur yra „SEB“ banko aikštelė, o jis nuvažiavo toliau pirma juosta. Prieš sankryžą prilėtino iki 40 km/h dėl galimų pėsčiųjų. Pravažiavęs „Elektromarkt“, už „Šilo“ pamatė iš galo mėlynai raudonus švyturėlius ir sustojo kelkraštyje, įjungė avarinį signalą. Policijos pareigūnai paaiškino, kad jis sukėlė grėsmę sau ir aplinkiniams, privertė kitą automobilį stabdyti, keisti važiavimo greitį. I. B. parodė, jog su šiais pareigūnų teiginiais nesutikęs, prašęs jų paaiškinimo. Taip pat paaiškino prašęs pateikti vaizdinę medžiagą, tačiau pareigūnai pasakė pateiksią medžiagą teismui. Vėliau paaiškėjo, kad dėl techninių kliūčių įranga neveikė ir įrašo nėra. Nurodė, kad įvykio vakarą administracinio teisės pažeidimo protokolo jis negavo ir paštu jis jam taip pat nebuvo atsiųstas, tačiau jį gavo jau po nutarimo šioje byloje priėmimo. Paaiškino, kad panašioje situacijoje yra patyręs avariją, dėl ko vengia susilyginusių automobilių. Parodė turįs 4,5 metų vairavimo stažą, išsilaikęs vairavimo instruktoriaus kursus. Papildė, kad pareigūnas A. K., jam išlipus iš tarnybinio automobilio, pasakė, kad jam bus tik blogiau dėl protokolo nepasirašymo, o pildant protokolą tas pats pareigūnas du kartus skambino pasiklausti, kaip pildyti protokolą. Pažymėjo, kad protokolo, kurį skaitė tarnybiniame automobilyje ir gavo po nutarimo priėmimo skiriasi pirmasis sakinys, t.y. pirmame egzemplioriuje nebuvo jokios kalbos apie didelį greitį, buvo pažymėta tik apie sukeltą grėsmę sau ir aplinkiniams. Prašė bylą nutraukti.

Klaipėdos AVPK KPB atstovė Erika Kliaugienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad protokolo pakeisti neįmanoma techniškai, t.y. norint pakeisti protokolą, ankstesnįjį reikia anuliuoti, matoma anuliavimo data, priežastis. Teigia patikrinusi ir nustačiusi, kad šiuo atveju anuliavimo nebuvo. Paaiškino, kad pareigūnai privalo pateikti protokolo kopiją, tačiau jei pažeidėjas atsisako, tai pareigūnai nepaduoda protokolo. Protokolai paštu šiaip nėra siunčiami. Pildomi du protokolo egzemplioriai, kuriems suteikiamas vienas ROIK numeris. Fabula nurodoma tokia pat, taip pat turi būti nurodomas pažeistas Kelių eismo taisyklių punktas. Paaiškino, kad tarnybiniai protokolai yra rašomi visuomet. Nurodė, kad šio įvykio vaizdo įrašo nebuvo, tikėtina, jog medžiaga neįrašyta dėl techninių kliūčių. Prašė I. B. skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos AVPK KPB 2015-12-08 nutarimą.

Liudytojas E. S. parodė, kad jis yra policijos pareigūnas, dirba Kelių policijoje. Paaiškino, kad protokolą ir tarnybinį pranešimą I. B. atžvilgiu surašė jis. Parodė, kad tą vakarą patruliavo nustatytu maršrutu su kolega A. K., važiavo nuo Akropolio link Vėtrungės, kai pamatė du lenktyniaujančius automobilius. Prieš jų tarnybinį automobilį parvažiavo automobilis dideliu greičiu, priversdamas kitus automobilius stabdyti, tuo pačiu ir pareigūnus. Paaiškino neprisimenąs ar priešais buvo kitų automobilių, tačiau lenktyniavusieji automobiliai privertė stabdyti pareigūnus ir jų juosta važiavusius automobilius. Jie tarnybiniu automobiliu apsisuko ir sustabdė vieną automobilių. Nurodė, kad lenktyniavusiųjų automobilių greičio užfiksuoti negalėjo, tačiau jie važiavo didesniu nei 60 km/h greičiu. Paaiškino, kad video registratorius buvo įjungtas, automobilyje buvo veikianti įranga, tačiau prie bylos šios medžiagos nėra. Antrojo automobilio pareigūnai nematė, kitų veiksmų jam sulaikyti nesiėmė, todėl sustabdė I. B. vairuojamą automobilį. Paaiškino, kad vaikinas buvo pakviestas į tarnybinį automobilį, kur buvo rašomas protokolas dėl chuliganiško vairavimo. Vaikinas kaip ir sutiko su pažeidimu, pasirašė viename protokolo lape, o kitame ­– ne. Nurodė, kad visuomet rašomi du protokolai, kurių vienas lieka pareigūnams. Paaiškino, kad I. B. automobilis važiavo antrąja eismo juosta, netoli skiriamos juostos, o kitas automobilis – pirmąja.

Liudytojas A. K. parodė, kad jis yra policijos pareigūnas. Parodė, kad tą vakarą patruliavo su kolega, važiavo Taikos pr. link Vėtrungės antrąją eismo juosta, stabdė savo vairuojamą automobilį, nes buvo užsidegęs raudonas šviesoforas, kai išgirdo ūžesį. Nurodė, kad I. B. automobilis važiavo pirmąja eismo juosta, o kitas automobilis – antrąja. Dėl jų atliktų manevrų jis buvo priverstas stabdyti tarnybinį automobilį, nes nebuvo aišku, kuria kryptimi automobiliai pasuks. Prie šviesoforo apsuko automobilį ir pradėjo vytis, įjungęs švyturėlius, sustabdė vieną automobilių ties PC „Akropolis“, o kitas automobilis kažkur nusuko. Parodė, kad vaizdo įrašymo įranga automobilyje buvo, ji įjungta nuolat ir filmuoja automobilio vidų bei lauko vaizdą. Vaikinas prašė parodyti vaizdo įrašą, tačiau pareigūnai neturi teisės atsukinėti vaizdo įrašo. Nurodė, kad protokolą pildė kolega, o jis vaikinui išaiškino apie lenktyniavimą ir nesaugų vairavimą. Paaiškino, kad pildant protokolus kartais stringa kompiuteris, dėl ko tenka kompiuterį perkrauti, tačiau protokolas ir jo ROIK numeris išlieka nepakitę ir galima tęsti pildymą. Pamačius klaidą protokole tenka šį protokolą anuliuoti ir pildyti naują, tačiau šiuo atveju to nebuvo. Nežino, kodėl protokole nebuvo nurodyti Kelių eismo taisyklių punktai, kurie buvo pažeisti. Būna situacijų, kai ši dalis neatsispausdina, tada protokolą taiso ranka ir apie tai pažymi tarnybiniame pranešime. Parodė, kad skambino kolegai pasiklausti, ar teismas nagrinėja tokias bylas, ar policija. Teigia, kad automobilis buvo vairuojamas dideliu greičiu, tačiau jis užfiksuotas nebuvo. Taip pat papildė, kad vaikinas iš pradžių prisipažino lenktyniavęs, tačiau vėliau kardinaliai pakeitė poziciją, pradėjo teigti, kad jo dėdė dirba policijoje.

Liudytojas R. D. parodė, kad jis yra policijos pareigūnas. Parodė, kad jis surašė nutarimą dėl aptariamo pažeidimo. Aplinkybes įvertina remdamasis tarnybiniais pranešimais, protokolu. Šioje byloje taip pat rėmėsi tarnybiniu pranešimu ir protokolu. Parodė, kad I. B. buvo atvykęs į bylos nagrinėjimą, nesutiko su pažeidimu. Parodė neprisimenąs, ar nebuvo įrašytas teisės aktas. Taip pat parodė negalįs keisti teisės akto, jei jis nebuvo įrašytas protokole, parodė negalįs perkvalifikuoti veikos, o galįs tik individualizuoti nuobaudą. Tokios galimybės yra užprogramuotos kompiuteriuose bei duomenų bazėse. Nurodė, kad galimybės peržiūrėti vaizdo medžiagą neturi, todėl pasitiki pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgaliota atstovė advokatė M. Deinekienė palaikė skunde išdėstytus motyvus ir prašė jį tenkinti, t.y. nesant pažeidimo sudėties panaikinti ginčijamą nutarimą ir bylą nutraukti.

Skundas tenkintinas.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, nustatytą valdymo tvarką ir už kurį įstatymai nustato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str.). Nagrinėjant bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra kaltinamas, ar pažeidėjas kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.). Teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina institucijos (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.).

Vertinant asmens poelgį kaip priešingą teisei, baudžiamojoje ir administracinėje teisėje naudojamas nusikaltimo arba pažeidimo sudėties modelis, remiantis kuriuo nustatoma neteisėtos veikos sudėtis kaltininko veikoje, t.y. įrodoma, jog asmens poelgiui yra būdingi visi atsakomybę nustatančiame įstatyme įtvirtinti draudžiamosios veikos požymiai. Teisės teorija numato, kad pažeidimo sudėties elementai yra objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė ir, nenustačius bent vieno pažeidimo sudėties elemento, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Skundžiamu nutarimu I. B. administracinė nuobauda – 350 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių,– paskirta už pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, padarymą, nenurodant pažeistų Kelių eismo taisyklių nuostatų. Byloje nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių (b.l. 28).

ATPK 124² straipsnio 2 dalis, blanketinė nuostata, numatanti, kad chuliganiškas vairavimas yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šis pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 289 Eur iki 579 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų. Teismų praktikoje išaiškinta, jog šio administracinio teisės pažeidimo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Pažymėtina ir tai, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 punktas). Pagal KET 9 punkto nuostatas eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Administracinio teisės pažeidimo protokole bei nutarime nurodoma, kad I. B. 2015-11-30 apie 21.30 val., ties Taikos pr. 55, Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dideliu greičiu, nesaugiai manevravo kelyje, neįsitikino, kad tai bus saugu, tuo sukeldamas pavojingą situaciją, t.y. privertė gretima juosta, ta pačia kryptimi važiavusį kitos transporto priemonės vairuotoją keisti važiavimo kryptį ir greitį, bei stabdyti. Administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotame I. B. paaiškinime nurodoma, kad jis pripažino viršijęs greitį, tačiau važiavęs pagal taisykles. Pažymėtina, jog paaiškinimas I. B. nepasirašytas (b.l. 24-28).

I. B. skunde bei paaiškinimuose, pateiktuose teismo posėdžio metu, nurodyta, kad jis 2015-11-30 apie 21.30 val., važiavo Taikos prospektu, Klaipėdoje. Automobilių kelyje tuo metu nebuvo, tačiau pastebėjo greta susilyginusį kitą automobilį, dėl ko jis šiek tiek padidino greitį, siekdamas vėliau persirikiuoti į kitą eismo juostą. Tačiau susilyginusio automobilio vairuotojas taip pat padidino greitį, dėl šios priežasties I. B. savo ketinimo atsisakė ir nutarė toliau važiuoti savo juosta, nes jo vairuojamo automobilio greitis jau buvo apie 55km/h. Važiuojant tokiu būdu jį pasivijo policijos ekipažas ir sustabdė. Pažymėtina, jog aplinkybės, kad jis buvo padidinęs greitį I. B. neneigė nuo pat pradžių, tačiau neigė lenktyniavęs su kitu automobiliu (b.l. 3-6).

Iš policijos pareigūno E. S. 2015-11-30 tarnybinio pranešimo (b.l. 10) matyti, kad tą vakarą jis patruliavo su kolega A. K., kai 21.30 val. važiuojant Taikos pr. link Sausio 15-osios gatvės, priešpriešinėje eismo juostoje pradėjo dideliu greičiu lenktyniauti du automobiliai. Buvo sustabdytas tik vienas automobilis HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas I. B., kuriam buvo išaiškinta pažeidimo esmė, t.y. jis važiavo dideliu greičiu per miestą, lenktyniaudamas su kitu automobiliu, savo juostoje pavojingai manevruodamas sukėlė pavojų eismo saugumui, kitus eismo dalyvius, kurie važiavo gretimoje priešpriešinėje eismo juostoje, privertė keisti važiavimo kryptį ir staigiai stabdyti, įskaitant ir policijos tarnybinį ekipažą (b.l. 10).

Iš bylos medžiagos ir teismo posėdžio metu duotų parodymų nustatyta, jog pareigūnų ekipažas važiavo Taikos pr. atkarpa tarp Kauno ir Paryžiaus Komunos gatvių link centro, tuo tarpu I. B. automobilis važiavo priešpriešine kryptimi, nuo Vėtrungės pasažo link Akropolio, t.y. Taikos pr. atkarpa tarp Paryžiaus Komunos ir Kauno gatvių. Teismo posėdžio metu I. B. parodė važiavęs pirmąja eismo juosta Kauno gatvės link, kitas automobilis važiavo greta antra juosta. Pažymėtina, jog šie I. B. parodymai nėra paneigti jokia byloje esančia medžiaga. Tuo tarpu liudytojų E. S. ir A. K. parodymai pripažintini prieštaringais, kadangi liudytojas E. S. teigė, kad I. B. važiavo antra juosta, netoli skiriamos juostos, o kitas automobilis – pirmąja, tuo tarpu liudytojas A. K. parodė, kad I. B. automobilis važiavo pirmąja eismo juosta, o kitas automobilis – antrąja. Be to, protokole nurodytos aplinkybės taip pat nesutampa su pareigūnų parodymais, duotais teisme. Teismo posėdžio metu pareigūnai vieningai parodė, kad jų pusėje buvę automobiliai buvo priversti stabdyti dėl priešpriešinėje eismo juostoje neva lenktyniaujančių automobilių, tačiau tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek nutarime nurodoma, kad I. B. privertė gretima juosta, ta pačia kryptimi važiavusį kitos transporto priemonės vairuotoją keisti važiavimo kryptį ir greitį, bei stabdyti. Pats I. B. teigė, jog prieš jį jokių kitų automobilių tuo metu nebuvo ir niekas nebuvo priverstas dėl jo vairavimo stabdyti. Visa tai verčia teismą abejoti pareigūnų parodymais ir prisimenamų detalių apie įvykį tikslumu. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad liudytojas A. K. parodė lėtinęs savo vairuojamo automobilio greitį, nes iki tariamai lenktyniavusių automobilių pastebėjimo jau buvo užsidegęs raudonas šviesoforas ties sankryža. Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių ir dėl nurodytos aplinkybės, kad ir kiti automobiliai buvo priversti staigiai stabdyti, nes jų stabdymą, teismo nuomone, galėjo sukelti taip pat užsidegęs raudono šviesoforo signalas.

Teismui abejonių kelia ir nutarimą priėmusio pareigūno veiksmai. ATPK 284 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Taip pat toks organas (pareigūnas), turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Kaip matyti tiek protokole, tiek nutarime priimtame I. B. atžvilgiu, nėra įrašytas koks teisės aktas buvo pažeistas, šiuo atveju tikslus KET punktas, nors, kaip matyti, tai turi būti nurodyta minėtuose procesiniuose dokumentuose. Nutarimą priėmęs pareigūnas, t.y. R. D. parodė, kad šio pažeidimo aplinkybes jis įvertino remdamasis vien tarnybiniu pranešimu ir protokolu, vaizdo medžiagos neperžiūrėjo. Jam nekilo jokių abejonių dėl I. B. kaltės, nors jis neigė chuliganiškai vairavęs. Atkreiptinas dėmesys, jog I. B. teigė ne kartą prašęs parodyti jam vaizdo medžiagą, toks jo prašymas buvo suformuluotas ir raštu, tačiau jam buvo atsakyta, kad video įrašo pateikti negalima, nes tarnybiniame automobilyje dėl techninių kliūčių neveikė garso ir vaizdo įrenginys (b.l. 11-12). Pažymėtina, jog byloje taip pat nėra pateikta iš minėtų policijos pareigūnų vairuojamo tarnybinio automobilio vaizdo ir garso medžiagos. Tačiau teismo posėdžio metu abu policijos pareigūnai tvirtino, jog tą dieną jų automobilyje vaizdo ir garso registratorius veikė ir buvo įjungtas. Tai akivaizdžiai suponuoja išvadą, kad nutarimas buvo priimtas neanalizuojant net ir turimos medžiagos, nors šiuo atveju kilus abejonėms turėjo būti išreikalauta ir įvertinta vaizdo medžiaga.

Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Administracinio teisės pažeidimo byloje privalo būti surinkti pakankami įrodymai, neginčijamai pagrindžiantys administracinio teisės pažeidimo įvykį ir asmens kaltę jo padarymu. Iš byloje esančių duomenų daryti vienareikšmiškos išvados, kad I. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje – negalima. Byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad jis 2015-11-30 apie 21.30 val., ties Taikos pr. 55, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pagal byloje turimus duomenis, pripažinti, kad I. B. chuliganiškai vairavo transporto priemonę, teismas neturi pagrindo, nes tai nėra pagrįsta jokiais objektyviais įrodymais. Teismo vertinimu, šiuo atveju nenustatyta nei I. B. pavojingo manevravimo kelyje, nei jo chuliganiškų paskatų, kaip būtinojo šio pažeidimo požymio. Teismo nuomone, I. B. nepagrįstai ir neteisėtai nubaustas už pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, padarymą, jo veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, patvirtinančių, jog I. B. padarė minėtą administracinį teisės pažeidimą, nesurinkta. Tuo tarpu kilusios abejonės vertintinos jo naudai.

Atsižvelgiant į išdėstytą, skundžiamas Klaipėdos AVPK KPB 2015-12-08 nutarimas naikintinas ATPK 302 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena I. B. atžvilgiu nutrauktina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 ir 6 dalimis, 302² straipsniu, 302⁴ straipsnio 1 ir 2 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

I. B. skundą tenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2015-12-08 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-45622053-15 panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.