- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-26
- Bylos Nr.
- e2YT-12995-1230/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01339-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pušinskė
- Pareiškėjas
- T. K., V. K.
- Suinteresuotas asmuo
- K. K., Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko
- Kategorijos
- 3.4.5.19Bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėja Dalia Pušinskė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų T. K. (T. K.) ir V. K. (V. K.) pareiškimą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys K. K. ir Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai T. K. ir V. K. pareiškimu prašo atnaujinti įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po V. K., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.
Pareiškėjai nurodė, kad jų tėvai V. K. ir K. K. susituokė (duomenys neskelbtini), jie turėjo tris sūnus: pareiškėjus ir P. K. (P. K.), gimusį (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu tėvai įsigijo šį turtą: 0,7073 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 147,85 kv. m. bendro ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Turtas įregistruotas K. K. vardu, tačiau yra tėvų V. K. ir K. K. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Taip pat, jų motinai V. K. priklausė 2,000 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 2008 m. sausio 8 d. Dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra jos asmeninė nuosavybė.
Paaiškino, kad jų mama V. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties liko palikimas: ½ dalis 0,7073 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 147,85 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr., (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), 2.000 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), automobilis „VOLVO XC70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio valdytoju įrašytas pareiškėjas T. K.. V. K. 2020 m. vasario 12 d. Šalčininkų rajono 2-ojo notaro biure buvo sudariusi absoliutų testamentą visam jai mirties metu priklausančiam turtui, įskaitant nekilnojamajam turtui, kuris nurodytas pirmiau – trims savo sūnums, tačiau P. K. mirė iki motinos mirties. Šalčininkų rajono 2-ojo notaro biuro notarė Ž. B. 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu atsisakė pradėti paveldėjimo bylą ir išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą po motinos V. K. mirties, nes praleistas palikimo priėmimo terminas.
Pareiškėjai pažymėjo, kad įstatymo nustatytą palikimo priėmimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių ir labai nežymiai, vos 3 mėnesius ir keletą dienų, be to, kai paskambino notarui – iš karto nebuvo vietų, reikėjo laukti eilėje. Pažymėjo, kad yra įpėdiniai pagal testamentą. Per pastaruosius 9 mėnesius palaidojo net du artimiausius žmones: brolį P. K., kuris netikėtai mirė labai jaunas, ir motiną, kuri labai sielvartavo dėl savo sūnaus mirties, todėl mirė po jo mirties praėjus vos 2 mėnesiams. Po brolio ir motinos netikėtų mirčių buvo labai sukrėsti, jautė didelį emocinį skausmą, buvo sutrikę dėl rūpesčių apgulties. Pirmiausiai taikėsi su netektimi, paskui padėjo tvarkyti laidotuvių klausimus, vėliau kapavietę. Mamos mirtis buvo labai netikėta, dėl to iki šiol sielvartauja. Viena po kitos mirtys labai sukrėtė, dėl ko pašlijo ir abiejų sveikata, savijauta, negalėjo rasti savyje jėgų pradėti tvarkyti palikimo dokumentus, be to, buvo įsitikinę, kad palikimo priėmimo terminas yra 6 mėnesiai po mirties. V. K. buvo sudariusi testamentą jų vardu, po jos mirties niekas kitas nebuvo kreipęsis dėl palikimo priėmimo. Pažymėjo, kad būtina įregistruoti nuosavybės teises į likusį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą (transporto priemonę). Neturi aukštojo ar teisinio išsilavinimo, todėl nežinojo palikimo priėmimo teisinio reglamentavimo, visos šios aplinkybės taip pat sutrukdė jiems tinkamai sužinoti informaciją ir atlikti visus veiksmus po mamos mirties tinkamai ir laiku.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos V. K. palikimo perėjimą valstybei, pareiškimą prašė spręsti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo K. K. atsiliepimu su pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama priimti palikimo iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Palikimas turi būti priimamas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, paduodant pareiškimą dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjai T. K. ir V. K. yra V. K., mirusios (duomenys neskelbtini), motina. Pareiškėjų motina, būdama santuokoje su K. K., įsigijo 0,7073 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), 147,85 kv. m. bendro ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr., (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), 2,000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), automobilį VOLVO XC70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Pagal registrų duomenis nekilnojamasis turtas, išskyrus žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonė, įregistruoti mirusiosios sutuoktinio K. K. vardu.
CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Nustatyta, kad V. K. 2020 m. vasario 12 d. sudarė oficialų testamentą, kuriame išreiškė valią, kad jai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančią turto dalį, t. y. dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,7073 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame esančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkio pastatais, adresu (duomenys neskelbtini), 2,000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), taip pat ir visą kitą jai mirties dieną priklausantį turtą, lygiomis dalimis palieka sūnums V. K., T. K. ir P. K..
V. K. mirė (duomenys neskelbtini) Šalčininkų rajono savivaldybės antro notaro biuro notarė 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu atsisakė atlikti notarinį veiksmą – pradėti paveldėjimo bylą ir išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, nes praleistas terminas palikimui priimti. Taigi, pareiškėjai praleido 3 mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po jų motinos mirties, priimti.
CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas nėra naikinamasis. Šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-154-378/2017).
Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).
Iš pareiškime nurodytų aplinkybių spręstina, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl gyvenimiškų aplinkybių per trumpą laiką netekus dviejų šeimos narių, t. y. netikėtai mirusio jauno amžiaus brolio, o po dviejų mėnesių ir mamos mirties, ir teisinių žinių stokos, nes pareiškėjai manė, jog palikimą turi priimti per 6 mėnesius nuo jo atsiradimo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjai į notarą dėl palikimo priėmimo kreipėsi per šešis mėnesius, o tai pagrindžia, jog pareiškėjai sąžiningai klydo, manydami, kad terminas šiam veiksmui atlikti yra ilgesnis. Pareiškėjai neturi teisinių žinių, po dviejų šeimos narių netekties neabejotinai buvo sukrėsti, patyrė daug skaudžių išgyvenimų, lėmusių laikiną sveikatos (savijautos) pablogėjimą. Nuo termino palikimui priimti pasibaigimo momento praėjo nedaug laiko, pareiškėjai, nors ir pavėluotai, tačiau aiškiai išreiškė valią priimti motinos palikimą. Nagrinėjamu atveju teismas reikšminga aplinkybe laiko ir tai, kad palikėjos valia palikti visą jai priklausantį turtą sūnums, aiškiai išreikšta oficialiai sudarytame testamente.
Byloje nėra duomenų, kad kiti įpėdiniai būtų priėmę palikėjos palikimą, todėl kitų asmenų teisės ir teisėti interesai pažeisti nebus. Palikėjos sutuoktinis ir pareiškėjų tėvas su pareiškimu sutiko ir jam neprieštaravo. Palikėjos sūnus P. K. mirė iki palikimo atsiradimo momento.
Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų per įstatyme nustatytą terminą. Terminas praleistas nežymiai ir jį atnaujinus kitų asmenų teisėti interesai nebus pažeisti. Dėl to yra pagrindas pripažinti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576 – 578 straipsniais,
nutaria:
pareiškimą patenkinti.
Atnaujinti pareiškėjams T. K. (T. K.) ir V. K. (V. K.), praleistą terminą priimti palikimui, atsiradusiam po jų motinos V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).
Išaiškinti, kad pareiškėjai per 3 (tris) mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos privalo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo.
Nutartis per septynias dienas nuo įteikimo dienos skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.