- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-04
- Bylos Nr.
- e2A-493-883/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00955-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Pareiškėjas
- G. P.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto G. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. P. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas G. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatyti faktą, kad jo motina E. P. nuosavybės teises įgijo pagal įgyjamąją senatį į gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad 1970 m. gruodžio 14 d. K. S. sutartimi perleido pareiškėjo motinai E. P. nuosavybėn gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Šalių pasirašytos sutarties 3 punktu E. P. pasižadėjo suteikti K. S.: 1) iki jam gyvam esant nemokamai naudotis kambariu; 2) maitinimą ir aptarnavimą. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina E. P.. Mirusioji buvo sudariusi testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko sūnui, pareiškėjui G. P.. Pareiškėjas pateikė (duomenys neskelbtini) rajono 1-ajam notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą. 2022 m. liepos 19 d. (duomenys neskelbtini) rajono 1-ojo notaro biuro notaras Paveldėjimo pagal testamentą liudijimu patvirtino, kad palikėjos E. P. testamente nurodytas įpėdinis yra pareiškėjas G. P., kuris paveldi visą paveldimą turtą. Paveldimą turtą sudaro žemė sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo priėmimo metu, paaiškėjo aplinkybė, kad pareiškėjo motina nebuvo įregistravusi nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą bei kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini). 2022 m. spalio 10 d. pareiškėjas prašymu kreipėsi į Valstybės įmonę (toliau – ir VĮ) Registrų centrą dėl nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), įregistravimo. 2022 m. spalio 24 d. VĮ Registrų centras prašymą atmetė. VĮ Registrų centras savo sprendimą motyvavo, kad pateiktas dokumentas nepatvirtina E. P. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus - gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) atsiradimo. Registratorius pažymėjo, kad iš (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2022 m. spalio 6 d. pažymėjimo apie įrašus iš ūkinių knygų negali identifikuoti asmens (nenurodytas asmens kodas). Pareiškėjo motina E. P. įvykdė savo įpareigojimus pagal 1970 m. gruodžio 14 d. sutartį, tačiau sandoris nebuvo tinkamai įformintas. Pareiškėjas neturi pagal dabar galiojančius įstatymus reikalaujamų dokumentų, kurie sandorio metu nebuvo perduoti, taip pat duomenų, kurie yra nurodyti VĮ Registrų centro atsakyme. Pareiškėjo motina E. P. buvo sąžininga ir teisėta nurodyto nekilnojamojo turto valdytoja daugiau nei 10 metų. Nekilnojamojo turto valdymas visą laikotarpį buvo atviras ir nepertraukiamas. Valdymo laikotarpiu atvirai naudojosi gyvenamuoju namu ir kitais statiniais, nuo 1978 metų deklaravo savo gyvenamąją vietą, jį prižiūrėjo, remontavo, saugojo šį turtą nuo kitų asmenų neteisėtų veiksmų.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė pareiškėjo G. P. pareiškimo pagal šiuo metu byloje esančius įrodymus netenkinti. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad pareiškėjo pareiškime nurodytas nekilnojamasis turtas, kaip nekilnojamasis daiktas nėra įregistruotas, kadastrinių matavimų byla dėl jo nėra pateikta, todėl lieka neaišku, kada galutinai buvo suformuoti pareiškėjo pareiškime nurodyti statiniai. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų yra akivaizdu, kad E. P. galėjo pereiti nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) (ankstesnis gatvės pavadinimas (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), nurodytas 1970 m. gruodžio 14 d. jos ir K. S. sudarytoje sutartyje, tuo atveju, jeigu buvo vykdomos visos šios sutarties sąlygos. Šia sutartimi E. P. įsipareigojo suteikti K. S., iki jam gyvam esant, nemokamai naudotis kambariu sutartyje nurodytame name ir kitą išlaikymą. VĮ Turto banko nuomone, šioje byloje savo poziciją dėl pareiškime nurodytų statinių valdymo teisėtumo turėtų išdėstyti vietos savivaldos institucijos, kadangi jos gali turėti apie tai bylai aktualių duomenų. Be to, pareiškėjas turėtų patikslinti savo pareiškimą ir pagrįsti palikėjos E. P. prisiimtų įsipareigojimų vykdymą pagal 1970 m. gruodžio 14 d. sutartį, sudarytą su K. S., tik tada galima bus spręsti apie jo prašymo pagrįstumą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2023 m. birželio 15 d. sprendimu netenkino pareiškėjo G. P. pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
5. Teismas nurodė, kad pareiškėjo pareiškime nurodytas nekilnojamasis turtas, kaip nekilnojamasis daiktas nėra įregistruotas, ir nepateikta kadastrinių matavimų byla, dėl jo. E. P. galėjo pereiti nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) (ankstesnis gatvės pavadinimas (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kuris nurodytas 1970 m. gruodžio 14 d. jos ir K. S. sudarytoje sutartyje tuo atveju, jeigu buvo vykdomos visos šios sutarties sąlygos. Šia sutartimi E. P. įsipareigojo suteikti K. S., iki jam gyvam esant, nemokamai naudotis kambariu sutartyje nurodytame name ir kitą išlaikymą. Nepateikti įrodymai, pagrindžiantys E. P. prisiimtų įsipareigojimų vykdymą pagal 1970 m. gruodžio 14 d. sutartį, t. y. K. S. mirties dokumentai.
6. Teismas atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie statinius, t. y. kada šie statiniai pastatyti, ir ar buvo laikytasi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos statinių statybos tvarkos, nenustatęs, kad nekilnojamieji daiktai sukurti statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, ir nesant žinių apie 1970 m. gruodžio 14 d. sutarties vykdymą, nusprendė pareiškėjo pareiškimo netenkinti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
7. Apeliantas G. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. birželio 15 d. sprendimą ir grąžinti civilinę bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas civilinę bylą nebuvo aktyvus ir tai įtakojo nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą. Teismas civilinę bylą nusprendė nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir į posėdį nekviesti šalių. Teismui kilo klausimas dėl E. P. prisiimtų įsipareigojimų vykdymo pagal 1970 m. gruodžio 14 d. sutartį. Tuo tarpu teismas nesiaiškino, ir to neįpareigojo padaryti pareiškėjo.
7.2. Teismas apie bylos nagrinėjimą nepaskelbė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 532 straipsnio nustatyta tvarka.
7.3. Pareiškėjas neįrodinėja, kad pastatus jo motina įgijo statybos būdu, kadangi pastatai buvo įgyti sandorio pagrindu, kuris buvo patvirtintas notarine tvarka.
7.4. Kadastrinių matavimų byla nėra nuosavybės įrodymas, todėl ji nebuvo pateikta teismui prie pareiškimo. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas manydamas, kad kadastrinių matavimų byla būtinas įrodymas teikiant pareiškimą dėl įgyjamosios senaties taikymo, turėjo įpareigoti pareiškėją pateikti šį įrodymą, tačiau to nepadarė.
7.5. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įrašytas į ūkines knygas, kaip to reikalavo tuo metiniai įstatymai, ir kuri eliminuoja neteisėtos statybos faktą.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimų į pareiškėjo apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas
9. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
11. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino visus byloje surinktus įrodymus, ar pagrįstai netenkino pareiškėjo G. P. pareiškimo, kuriuo pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina E. P. pagal įgyjamąją senatį asmeninės nuosavybės teise įgijo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
12. Atsižvelgiant į tai, kad byloje keliami klausimai dėl įrodymų vertinimo ir teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčio fakto dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu nustatymo tinkamo taikymo, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų faktinių ir teisinių argumentų.
Faktinės bylos aplinkybės
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo motina E. P. pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teise įgijo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turtas). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje surinktų įrodymų pagrindu negalima konstatuoti, kad ginčo Turtas buvo sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, todėl pareiškimo netenkino.
14. Apeliantas su tokiu teismo sprendimu kategoriškai nesutinka, kadangi, pasak apelianto, byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog pareiškėjo motina Turto pati nestatė, o įgijo jį teisėtai 1970 m. gruodžio 14 d. sutarties pagrindu, todėl šiuo atveju negali būti taikomi statybą reglamentuojantys teisės aktai. Apelianto motina iki mirties ((duomenys neskelbtini)) Turtą valdė teisėtai ilgą laiką, atvirai ir nepertraukiamai. Pats apeliantas, jo vertinimu, atliko visus veiksmus, reikalingus namo įregistravimui viešuosiuose registruose, tačiau dėl teisės aktų reikalavimų, viešieji registrai neįregistruoja Turto, nes pateiktuose išrašuose iš ūkinių knygų negali identifikuoti asmens (nenurodytas asmens kodas).
Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo
15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, t. y. šiuo pagrindu asmuo įgyja nuosavybės teisę neperimdamas jos iš kito asmens, o iki nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu asmuo yra daikto valdytojas, kurio valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, bet ne savininkas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 2023 m. sausio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916/2023).
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
17. CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo pareiškėjai turi įrodyti, kad yra tokių daiktų valdytojai, valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o daiktai gali būti privačios nuosavybės teisės objektais ir nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei bei nėra registruoti kitų asmenų (ne valdytojų) vardu.
18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad pareiškėjas neįrodinėja, kad Turtą jo motina įgijo statybos būdu. Bylos duomenimis, pareiškėjo motinai E. P. ginčo Turtas perleistas 1970 m. gruodžio 14 d. sutarties pagrindu. Minėtos sutarties 1 punkte nurodyta, kad K. S. perleidžia E. P. nuosavybėn gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), eksperimentinio ūkio ribose. Šie pastatai priklausė K. S. asmeninės nuosavybės teise (pagrindas (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1970 m. gruodžio 14 d. pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Ši aplinkybė patvirtina, kad pareiškėjo motina E. P. nebuvo Turto statytoja.
19. Pažymėtina, jog 1964 m. Civilinio kodekso 255 straipsnyje buvo nustatyta, kad gyvenamojo namo (arba jo dalies) pirkimo - pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta, jeigu bent viena iš šalių yra pilietis, ir per tris mėnesius įregistruota vietinės Liaudies deputatų tarybos vykdomajame komitete. Šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas gyvenamojo namo pirkimo - pardavimo sutartį daro negaliojančią.
20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad K. S. 1970 m. gruodžio 14 d. sutartimi perleido pareiškėjo motinai E. P. Turtą, tačiau pareiškėjo motina E. P. neįvykdė 1970 m. gruodžio 14 d. sutartyje nurodyto įpareigojimo - minėtą sutartį per 3 mėnesius užregistruoti (duomenys neskelbtini) apylinkės taryboje. Minėta sutartis įstatymo nustatyta tvarka nebuvo įregistruota turto registravimo įstaigoje ((duomenys neskelbtini) apylinkės taryboje), dėl ko sandoris nebuvo užbaigtas ir pareiškėjo motina E. P. neįgijo nuosavybės teisių į Turtą.
21. Kaip jau minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įgyjamosios senaties institutu užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos. Tai, be kita ko, reiškia, kad asmuo, įgijęs nekilnojamąjį daiktą sandoriu, kuris atitiko sandorio šalių valią ir įstatymo reikalavimus, tačiau jo neįregistravęs ir dėl to sandoriui tapus negaliojančiu (1964 m. CK 255 straipsnis), savo teises gali ginti įgyjamosios senaties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
22. Atsižvelgiant į tai, 1970 m. gruodžio 14 d. sutartis nesukūrė teisinių padarinių ir pareiškėjas šio sandorio pagrindu negali reikalauti nuosavybės teisės į nurodytą Turtą. Tačiau sutarties sudarymo faktas reiškia, kad K. S. jam nuosavybės teise priklausantį Turtą savo valia perdavė pareiškėjo motinai E. P. valdyti, todėl ši sąžiningai ir teisėtai įgijo ir valdė daiktą nuo sutarties sudarymo. 2022 m. liepos 19 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijime nurodyta, kad pareiškėjas G. P. pagal testamentą paveldi visą paveldimą palikėjos E. P. turtą.
23. Daikto valdymo teisė yra paveldima turtinė teisė. Šios taisyklės išimčių dėl daikto valdymo, kaip pagrindo įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, teisės įstatymuose nenustatyta. Daikto valdymo teisė, kurios pagrindu gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, nėra siejama su vienu konkrečiu asmeniu, nes nustačius, kad kelių asmenų valdymas atitinka CK 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir tai, kad po vieno iš jų mirties kiti priėmė jo palikimą, laikas, kurį šie asmenys valdė statinius, skaičiuojamas kartu (CK 4.71 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2012, 2018 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-189-701/2018).
24. Pareiškėjo mama E. P. nebuvo pareiškusi reikalavimo nustatyti faktą, kad ji įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į turtą. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo G. P. reikalavimas pareikštas po motinos mirties. Iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjo motina, o po jos mirties, pareiškėjas valdė, ir valdo turtą iki šiol, o tokio turto valdymas trunka ilgiau kaip 10 metų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas, kuris yra savo motinos įpėdinis, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina pagal įgyjamąją senatį, t. y. daikto valdymo tam tikrą laiką pagrindu, įgijo nuosavybės teisę į daiktą. Vertinant, kad pareiškėjas turėtų formuluoti reikalavimą dėl nuosavybės teisių perimamumo ir pripažinimo pačiam pareiškėjui, pirmosios instancijos teismas gali taikyti trūkumų šalinimo institutą.
25. Pareiškėjo nurodomos faktinės aplinkybės apie Turtą, kurio valdymas tęsiasi ilgą laiką, ir kad pareiškėjas po motinos mirties toliau valdo Turtą, yra reikšmingos, siekiant nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijamo sprendimo išvados, jog nuosavybės teisės į statinius negali būti įgytos įgyjamosios senaties būdu, nėra pagrįstos į bylą surinktais įrodymais (CPK 185 straipsnis) ir vertintinos kaip subjektyvios prielaidos, padarytos nesiaiškinant bylai reikšmingų aplinkybių, nesurinkus įrodymų, kurie leistų objektyviai atmesti galimybę, jog turtas nepriklausė nuosavybės teise pareiškėjo motinai ir buvo jos sąžiningai įgytas ir teisėtai bei atvirai valdomas iki mirties.
26. CPK 532 straipsnis numato, jog pasirengimo nagrinėti teisme metu, tačiau ne vėliau kaip per trisdešimt dienų iki teismo posėdžio, specialiame interneto tinklalapyje skelbiamas pranešimas apie bylos nagrinėjimą. Pranešime turi būti nurodyta: 1) bylą nagrinėjantis teismas; 2) pareiškėjo vardas, pavardė ir gyvenamoji vieta; 3) daiktas, kuriam prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą; 4) pasiūlymas ne vėliau kaip per keturiolika dienų suinteresuotiems asmenims kreiptis su pareiškimais į teismą dėl jų įtraukimo dalyvauti procese; 5) bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta. Sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė CPK 532 straipsnio reikalavimų.
27. Pareiškėjas nurodė, kad jis po motinos mirties valdo ir šiuo metu valdo Turtą, po motinos mirties ir toliau naudojasi Turtu, pateikė pažymą apie motinos deklaruojamą gyvenamąją vietą, sutartį, kurios pagrindu perleistas Turtas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateiktų įrodymų nepakanka pareiškimui išnagrinėti iš esmės. Įrodinėjimą procese reglamentuojančios nuostatos numato, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, tačiau jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismui nepateikta turto kadastrinių matavimų byla, taip pat ūkinių knygų, kurių pagrindu (duomenys neskelbtini) seniūnija 2022 m. spalio 6 d. išdavė pažymėjimą, pateiktą VĮ Registrų centras, išrašų kopijos. Jeigu teismui, nagrinėjant bylą iš naujo, kiltų klausimas dėl statinių statybos teisėtumo, tuomet tikslinga gauti (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1970 m. gruodžio 14 d. pažymėjimą, kurio pagrindu notarė, tvirtinusi 1970 m. gruodžio 14 d. sutartį, konstatavo statinių priklausimą nuosavybės teise K. S..
Dėl bylos procesinės baigties
28. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismas neatsižvelgė į ypatingosios teisenos normų teismui suteikiamas galimybes išreikalauti papildomus įrodymus, ne tik taikant procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą, bet ir savo iniciatyva, nesilaikė CPK 532 straipsnio reikalavimų, todėl nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
29. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas, kuriuo byla iš esmės nėra išspręsta ir ji grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, prejudicinės galios neturi ir pirmosios instancijos teismas nėra saistomas apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių bei padarytų išvadų: iš naujo nagrinėdamas bylą ir šalims pateikus naujų įrodymų bei jų pagrindu nustačius kitokias, nei pirmiau buvo nustatytos, reikšmingas bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas priima sprendimą dėl byloje pareikštų bei įsiteisėjusiu sprendimu neišspręstų reikalavimų, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei taikydamas bylai aktualias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-421/2021).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. birželio 15 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.