- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-06
- Bylos Nr.
- 1A-358-354/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19092-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nijolė Matuzevičienė, Gražvydas Poškus, Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- R. B.
- Nukentėjusysis
- M. B.
- Advokatai
- Modestas Švažas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gražvydo Poškaus, Virginijos Žindulienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. spalio 5 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį (pirma veika) areštu 30 parų, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. B. paskirtas areštas 20 parų;
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. B. paskirtas laisvės atėmimas 1 metams;
pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (antra veika) areštu 30 parų, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. B. paskirtas areštas 20 parų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu už atskiras nusikalstamas veikas R. B. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. B. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. vasario 2 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 2 mėnesių ir 29 dienų laisvės atėmimo bausmės dalimi ir R. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams ir 29 dienoms, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2018 m. spalio 5 d.
Iš R. B. priteista 1605 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam M. B..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. R. B. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. balandžio mėn. pradžioje, tiksli diena tyrimo metu nenustatyta, apie 21 val., iš sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kiemo pagrobė M. B. priklausantį turtą – apie 1 toną metalo laužo, tuo nukentėjusiajam M. B. padarydamas 215 eurų turtinę žalą.
2. Be to, R. B. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. balandžio mėn. viduryje, tiksli diena tyrimo metu nenustatyta, apie 22 val., (duomenys neskelbtini), atplėšęs tris kalvės sienos lentas, tokiu būdu įsibrovęs į patalpą, pagrobė M. B. priklausantį turtą: 5 dviejų dalių perdavimo reduktorius, kurio vieno vertė 50 eurų, bendros 250 eurų vertės, 4 vnt. traktoriaus traukių, kurių vienos vertė 40 eurų, bendros 160 eurų vertės, 2 vnt. variklio velenų, kurio vieno vertė 50 eurų, bendros 100 eurų vertės, iš kiemo pagrobė 10 vnt. metalinių plūgo verstuvių plokščių, kurių vienos vertė 35 eurai, bendros 350 eurų vertės, 8 vnt. metalinių žagrių, kurios vienos vertė 40 eurų, bendros 320 eurų vertės, tuo bendrai nukentėjusiajam M. B. padarė 1180 eurų turtinę žalą.
3. Be to, R. B. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. balandžio mėn. pabaigoje, tiksli diena tyrimo metu nenustatyta, apie 22 val., iš sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kiemo, pagrobė M. B. priklausantį juodąjį metalą: 10 vnt. juodojo metalo 1,5 m ilgio kampų, kurio vieno vertė 4,5 eurai, bendra vertė 45 eurai, 5 vnt. juodojo metalo 1 m ilgio kampų, kurio vieno vertė 7,50 eurai, bendra vertė 37,50 eurai, 10 vnt. juodojo metalo 1 m ilgio kvadratų, kurio vieno vertė 7,50 eurai, bendra vertė 75 eurai, 5 vnt. juodojo metalo 1 m ilgio kvadratų, kurio vieno vertė 2,50 eurai, bendra vertė 12,50 eurų, 5 vnt. juodojo metalo 1 m ilgio „U“ formos, kurio vieno vertė 8,00 eurai, bendra vertė 40 eurų, tuo nukentėjusiajam M. B. padarė bendrą 210 eurų turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. B. prašo grąžinti bylą iš naujo nagrinėti, pakeisti bausmės pradžios datą nuo 2018 m. gegužės 6 d. ir laikyti, jog yra atlikęs bausmę.
Šalies argumentai
4.1. Nuteistasis teigia, jog prieš teismo posėdį nurodė, kad blogai jaučiasi, tačiau teismas toliau jo klausinėjo, todėl mano, jog negalėjo atsakinėti tikslingai.
4.2. Apelianto nuomone, apylinkės teismas netinkamai vadovavosi BK 64 straipsnio nuostatomis bendrindamas jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su 2018 m. vasario 2 d. Šiaulių apylinkės teismo (Pakruojo rūmų) paskirta bausme ir teigia, jog bausmės pradžia jam turi būti skaičiuojama nuo suėmimo taikymo dienos, t. y. 2018 m. gegužės 6 d.
5. Apygardos teismo posėdyje nuteistojo R. B. gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
6. Nuteistojo R. B. apeliacinis skundas atmetamas.
7. Nuteistasis R. B. apeliaciniame skunde prašo bylą perduoti iš naujo nagrinėti. Teisėjų kolegija pažymi, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-118-746/2016). Taigi, apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-363-746/2016). Šiuo atveju apeliantas tik deklaratyviai nurodo, jog byla turėtų būti perduota nagrinėti iš naujo, tačiau nėra nurodoma jokių argumentų, kodėl, apelianto manymu, byla turėtų būti iš naujo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ir pats R. B. nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu apeliacinės instancijos teismas gali priimti nutartį panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuo atveju, jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas arba byla išnagrinėta pažeidžiant BPK 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles, arba kai apeliacinės instancijos teisme paaiškėja, kad nuteistasis veikos padarymo metu sirgo ar iki nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme susirgo psichikos liga ir jam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės. Šiuo atveju nė vienos iš paminėtų aplinkybių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija byloje nenustatė, todėl pagrindo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme nėra.
8. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad apeliantas skunde teigia, jog prieš apylinkės teismo posėdį buvo nurodęs, kad blogai jaučiasi, tačiau teismas toliau jo klausinėjo, dėl to mano, jog jis negalėjo atsakinėti tikslingai ir buvo pažeistos jo procesinės teisės, tačiau iš byloje esančios medžiagos matyti, jog R. B. iš tiesų apylinkės teismo posėdžio buvo nurodęs, jog turi sveikatos sutrikimų, tačiau pats nuteistasis teisme paaiškino, jog gali dalyvauti posėdyje ir duoti parodymus (2 t., b. l. 7–11), be to, teismo posėdyje dalyvavo ir R. B. gynėjas. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto teisės buvo tinkamai užtikrintos, todėl nėra pagrindo pripažinti buvus procesinių pažeidimų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
9. Apeliantas mano, jog apylinkės teismas netinkamai vadovavosi BK 64 straipsnio nuostatomis bendrindamas jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su 2018 m. vasario 2 d. Šiaulių apylinkės teismo paskirta bausme, be to, nurodo, jog bausmės pradžia jam turi būti skaičiuojama nuo suėmimo taikymo dienos, t. y. 2018 m. gegužės 6 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Atkreipiamas dėmesys, jog R. B. vykdant 2018 m. vasario 2 d. nuosprendį buvo sulaikytas 2018 m. gegužės 4 d. (LITEKO duomenys), o ne 2018 m. gegužės 6 d., kaip nurodo apeliantas.
9.1. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, kai nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas bausmes bendrina vadovaudamasis BK 64 straipsniu, tačiau tik po to, kai įsiteisėja ankstesnis teismo nuosprendis (kasacinė byla Nr. 2K-220/2008, 2K-477/2011). Tokiais atvejais paskesniu nuosprendžiu skiriant galutinę subendrintą bausmę teismui svarbu įsitikinti, kad ankstesnis apkaltinamasis nuosprendis yra įsiteisėjęs ir nėra panaikintas. Nagrinėjamu atveju R. B. 2018 m. vasario 2 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. balandžio 26 d., o skundžiamu nuosprendžiu, kuris buvo priimtas 2018 m. spalio 5 d., R. B. buvo nuteistas dėl nusikalstamų veikų, įvykdytų 2018 m. balandžio mėn. (1 t., b. l. 74–120). Taigi, apylinkės teismas pagrįstai vadovaudamasis BK 64 straipsnio nuostatomis skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskirtą bausmę subendrino su 2018 m. vasario 2 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienos (2018 m. spalio 5 d.) neatliktos bausmės dalimi.
9.2. Nepagrįstas ir apelianto prašymas jam bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2018 m. gegužės 6 d. (kaip minėta, R. B. sulaikytas 2018 gegužės 4 d.), nes esant situacijai, kai bausmės yra bendrinamos pagal BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės (šiuo atveju tai yra skundžiamas nuosprendis) prideda dalį ankstesniu nuosprendžiu (šiuo atveju tai yra 2018 m. vasario 2 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis) paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, kuri yra likusi iki naujo nuosprendžio priėmimo. Taigi, tokiu atveju nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pradžia yra laikoma šio nuosprendžio priėmimo diena, nagrinėjamoje byloje – 2018 m. spalio 5 d., todėl nėra. pagrindo R. B. paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2018 m. gegužės 6 d., kaip prašo apeliantas, ar nuo jo sulaikymo dienos vykdant 2018 m. vasario 2 d. nuosprendį – 2018 m. gegužės 4 d.
9.3. Remiantis tuo, kas išdėstyta, sprendžiama, jog bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme ar keisti skundžiamą nuosprendį nuteistojo R. B. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. B. apeliacinį skundą atmesti.