Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorui Helvijui Keturakiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, nedirbantis, pagrindinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), atliekantis laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, teistas 11 kartų:

1) 1992 m. gegužės 6 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 90 straipsnio 2 ir 3 dalis, 146 straipsnio 2 dalį (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.), galutine 3 metų laisvės atėmimo bausme;

2) 1995 m. rugsėjo 8 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, 241 straipsnio 1 dalį (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.), galutine 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

3) 1998 m. rugsėjo 24 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį, 241 straipsnio 1 dalį, 278 straipsnio 1 dalį (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.), galutine 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4) 1999 m. kovo 15 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 271 straipsnio 2 dalį (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.), galutine 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5) 1999 m. rugsėjo 22 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.), galutine 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

6) 2002 m. vasario 19 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.), galutine 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

7) 2005 m. lapkričio 21 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), galutine 2 metų laisvės atėmimo bausme;

8) 2006 m. vasario 8 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (4 epizodai), 187 straipsnio 3 dalį (2 epizodai), galutine 3 metų laisvės atėmimo bausme;

9) 2012 m. vasario 29 d. Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

10) 2013 m. lapkričio 22 d. Plungės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (12 epizodų), 187 straipsnio 1 dalį (10 epizodų), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (17 epizodų), 187 straipsnio 3 dalį (8 epizodai), galutine 4 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 2017 m. balandžio 18 d. paleistas iš pataisos namu, atlikus bausmę;

11) 2018 m. vasario 2 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 8 mėnesiams laisvės atėmimo bausme; nuo 2018 m. gegužės 4 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B. 2018 m. balandžio mėn. pradžioje, tiksli diena tyrimo metu nenustatyta, apie 21 val., iš sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kiemo pagrobė M. B. priklausantį turtą – apie 1 toną metalo laužo, tuo nukentėjusiajam M. B. padarydamas 215 eurų turtinę žalą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią R. B. padarytą nusikalstamą veiką yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodeso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalyje.

Be to, R. B. 2018 m. balandžio mėn. viduryje, tiksli diena tyrimo metu nenustatyta, apie 22 val., (duomenys neskelbtini), atplėšęs tris kalvės sienos lentas, tokiu būdu įsibrovęs į patalpą, pagrobė M. B. priklausantį turtą: 5 dviejų dalių perdavimo reduktorius, kurio vieno vertė 50 eurų, bendros 250 eurų vertės, 4 vnt. traktoriaus traukių, kurių vienos vertė 40 eurų, bendros 160 eurų vertės, 2 vnt. variklio velenų, kurio vieno vertė 50 eurų, bendra 100 eurų vertės, iš kiemo pagrobė 10 vnt. metalinių plūgo verstuvių plokščių, kurių vienos vertė 35 eurai, bendros 350 eurų vertės, 8 vnt. metalinių žagrių, kurios vienos vertė 40 eurų, bendros 320 eurų vertės, tuo bendrai nukentėjusiajam M. B. padarė 1180 eurų turtinę žalą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią R. B. padarytą nusikalstamą veiką yra numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Be to, R. B. 2018 m. balandžio mėn. pabaigoje, tiksli diena tyrimo metu nenustatyta, apie 22 val., iš sodybos, esančios (duomenys neskelbtini)., kiemo, pagrobė M. B. priklausantį juodąjį metalą: 10 vnt. juodojo metalo 1,5 m ilgio kampų, kurio vieno vertė 4,5 eurai, bendra vertė 45 eurai, 5 vnt. juodojo metalo 1 m ilgio kampų, kurio vieno vertė 7,50 eurai, bendra vertė 37,50 eurai, 10 vnt. juodojo metalo 1 m ilgio kvadratų, kurio vieno vertė 7,50 eurai, bendra vertė 75 eurai, 5 vnt. juodojo metalo 1 m ilgio kvadratų, kurio vieno vertė 2,50 eurai, bendra vertė 12,50 eurų, 5 vnt. juodojo metalo 1 m ilgio „U“ formos, kurio vieno vertė 8,00 eurai, bendra vertė 40 eurų, tuo nukentėjusiajam M. B. padarė bendrą 210 eurų turtinę žalą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią R. B. padarytą nusikalstamą veiką yra numatyta BK 178 straipsnio 4 dalyje.

Be kaltinamojo R. B. visiško prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 4 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, yra įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais:

2018 m. balandžio 24 d. protokolu-pareiškimu, kuriuo nukentėjusysis M. B. pranešė apie iš sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), įvykdytą metalo laužo vagystę (b. l. 13);

2018 m. balandžio 24 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad F. Užkuraitienės individualios įmonės darbuotoja pateikė R. B. vardu, laikotarpyje nuo 2018 m. balandžio 9 d. iki 2018 m. balandžio 24 d., sudarytų devynių metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarčių, kopijas (b. l. 39–50).

Motyvuojamoji dalis

BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. padarė baudžiamąjį nusižengimą. Už tai baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. BK 190 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad nedidelės vertės turtas yra tada, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Nuo 2018 m. sausio 1 d. bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 50 Eur.

BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Už tai baudžiama arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo R. B. kaltę padarius tris pavienes nusikalstamas veikas – vagystes, dvi iš jų, numatytas BK 178 straipsnio 4 dalyje ir vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. R. B. nusikalstami veiksmai pirmame ir trečiame epizoduose teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, kadangi R. B. pagrobė nedidelės vertės (pirmame epizode – 215 eurų (4,3 MGL), antrame epizode – 210 eurų (4,2 MGL)) svetimą, nukentėjusiajam M. B. priklausantį turtą.

Nusikalstami R. B. veiksmai, įvykdžius vagystę įsibrovus į kalvę, teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kadangi R. B., įsibraudamas į negyvenamąją patalpą – kalvę, pagrobė svetimą, nukentėjusiajam M. B. priklausantį turtą.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

Kaltinamasis R. B. padarė du baigtinius tyčinius baudžiamuosius nusižengimus ir vieną baigtinį tyčinį apysunkį nusikaltimą. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bylos medžiaga patvirtina, jog kaltinamasis anksčiau teistas 11 kartų (b. l. 74–91), beveik visos kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos yra susijusios su nusikaltimais ir baudžiamaisiais nusižengimais nuosavybei, Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, 2018 m. spalio 5 d. kaltinamojo atžvilgiu Šiaulių apylinkės teisme bus skelbiamas nuosprendis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, padarymo, kas rodo, jog kaltinamasis nesilaiko visuotinai priimtų elgesio taisyklių, jau būdamas teistas ir baustas administracine tvarka toliau daro naujas nusikalstamas veikas, be to, kaltinamasis būdamas teistu už tyčinio nusikaltimo padarymą, teistumui už jį neišvykus ir vėl padarė tyčinį nusikaltimą, kas laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 27 straipsnio 1 dalis), baustas administracine tvarka, turintis galiojančių nuobaudų (b. l. 121–135), nedirbantis (b. l. 137), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose.

Teismas atsižvelgęs į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra nusikalstamos veikos pobūdį – padaryti du tyčiniai baudžiamieji nusižengimai ir vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį – nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikalstamos veikos padarytos dėl savanaudiškų paskatų; į nusikalstamos veikos stadiją – nusikalstamos veikos baigtos; į kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, sprendžia, kad už dviejų BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytų baudžiamųjų nusižengimų padarymą R. B. skirtinos straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės – areštas, kurio trukmė nustatytina artima, įstatyme numatyto bausmės dydžio, skiriamo už baudžiamąjį nusižengimą (BK 49 straipsnio 3 dalis), vidurkiui, o už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą R. B. skirtina straipsnio sankcijoje nurodyta bausmė – laisvės atėmimas. Nustatydamas šios bausmės dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamąjį charakterizuojančias asmenines savybes ir sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. B. paskyrus laisvės atėmimo bausmės dydį tarp įstatymo nustatyto bausmės minimumo ir straipsnio sankcijoje nurodyto bausmės vidurkio.

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnį), kaltinamajam R. B. visiškai pripažinus padarius nusikalstamas veikas, yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir jam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes sumažinti vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu R. B. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, t. y. griežtesnei bausmei apimant švelnesnes bausmes.

Laisvės atėmimo bausmė skirtina atlikti pataisos namuose.

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. B. nusikalstamas veikas padarė 2018 m. balandžio mėnesį, t. y. po Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. priimto nuosprendžio. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. balandžio 26 d. R. B. pagal šį nuosprendį atlieka bausmę nuo 2018 m. gegužės 4 d.

BK 64 straipsnio prasme nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, yra ir tas, kuris naują nusikalstamą veiką padarė po nuosprendžio už ankstesnes veikas paskelbimo, bet iki jo įsiteisėjimo. Pagal susiformavusią teismų praktiką, kai nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas bausmes subendrina, vadovaudamasis BK 64 straipsniu.

Atsižvelgiant į tai, jog R. B. nusikalstamas veikas padarė po Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. nuosprendžio paskelbimo, šiuo nuosprendžiu R. B. paskirta galutinė bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, subendrintina su 2018 m. vasario 2 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir likusia neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi.

K. R. B. gynėjas prašė kaltinamojo atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnis), motyvuodamas tuo, kad byloje yra pareikštas nemažas civilinis ieškinys, o kaltinamasis būdamas laisvėje įsidarbintų ir greičiau atlygintų nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą.

BK 75 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kaip jau buvo minėta aukščiau, kaltinamasis R. B. yra teistas 11 kartų, beveik visi jo teistumai yra susiję su nusikalstamomis veikomis nuosavybei, jis žinodamas, kad 2018 m. vasario 2 d. Šiaulių apylinkės teisme jo atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, ir toliau darė analogiškas nusikalstamas veikas, todėl teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai R. B. atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

R. B. ikiteisminio tyrimo pareigūno 2018 m. gegužės 3 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 170–171). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu R. B. atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tapo nebereikalinga, todėl naikintina (BPK 139 straipsnio1 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. B. pareiškė 1605 Eur civilinį ieškinį dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo (b. l. 68). Šios bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis M. B. reikalavimą dėl 1605 Eur turtinės žalos atlyginimo palaikė, kaltinamasis R. B. su tokiu nukentėjusiojo reikalavimu sutiko.

Nors nukentėjusysis M. B. ir nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų jo prašomos priteisti žalos dydį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad byloje nekilo jokių abejonių dėl to, kad kaltinamasis R. B., įvykdydamas nusikalstamas veikas nukentėjusiajam padarė turtinės žalos, kaltinamasis nurodė, kad iš sodybos grobė metalo laužą, detales, kurie būtų kuo sunkesni, kad pardavęs juos galėtų gauti daugiau pinigų, vėliau metalą pjaustė, rūšiavo. Iš byloje esančių metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarčių matyti, kad R. B. nuo 2018 m. balandžio 9 d. iki 2018 m. balandžio 24 d. pardavė 2540,10 kg metalo laužo ir už tai jam buvo išmokėta 530,17 Eur suma, kaltinamasis su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu sutiko visiškai, todėl nukentėjusiojo M. B. civilinis ieškinys yra tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo R. B. nukentėjusiajam M. B. priteistina 1605 Eur dydžio turtinė žala.

2018 m. birželio 12 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šialių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. B. sąskaitoms – Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai UAB „Medicinos bankas“ ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai Swedbank, AB, 1605 eurų sumai (b. l. 1605). Atsižvelgiant į tai, kad buvo patenkintas nukentėjusiojo M. B. civilinis ieškinys ir iš kaltinamojo priteista 1605 Eur turtinė žalą, laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki visiško nukentėjusiajam priteistos sumos atlyginimo.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 7 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49, 54, 59, 63, 64, 64¹ straipsniais,

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą (pirmas epizodas), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. B. 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu R. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

R. B. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą (antras epizodas), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu R. B. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, už atskiras nusikaltimas veikas R. B. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnes bausme, ir paskirti R. B. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą galutinę bausmę subendrinti su 2018 m. vasario 2 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 2 (dviejų) mėnesių ir 29 (dvidešimt devynių) dienų laisvės atėmimo bausmės dalimi, ir paskirti R. B. galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 2 (du) mėnesius ir 29 (dvidešimt devynias) dienas laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2018 m. spalio 5 d.

R. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Priteisti iš R. B. 1605,00 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus penkis eurus) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam M. B..

2018 m. birželio 12 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą R. B. sąskaitoms – Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai UAB „Medicinos bankas“ ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai Swedbank, AB, 1605 eurų sumai, palikti galioti iki visiško nukentėjusiajam M. B. priteistos sumos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.