Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

1. Ieškovas AS „PlusPlus Capital“, į. k. 11919806, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydamas priteisti iš atsakovo M. B. 4904,62 Eur negrąžinto kredito, 75,00 Eur sutarties administravimo mokestį, 260,67 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 3112,72 Eur negautas pajamas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei 190,00 Eur (žyminis mokestis) bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas savo ieškinio reikalavimus grindžia šiomis aplinkybėmis:

1.1. Atsakovas M. B. (toliau – Atsakovas) su UAB ,,Credit Service“ (toliau – Pradinis kreditorius) sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią Pradinis kreditorius suteikė Atsakovui Sutartyje nurodyto dydžio kreditą, o Atsakovas, Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, įsipareigojo grąžinti suteiktą finansavimo sumą mokant pastovias mėnesio įmokas bei sumokėti kitas pagal Sutartį mokėtinas sumas.

1.2. Atsakovui tinkamai neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų, pradinis kreditorius su Atsakovu sudarytą Sutartį nutraukė. Sutarties nutraukimo data – 2022-05-20.

1.3. 2021-09-20 periodine reikalavimo perleidimo sutartimi sudaryta tarp UAB ,,Credit Service“ ir ieškovo PlusPlus Capital AS (toliau – Ieškovas), visos iš Sutarties kylančios reikalavimo teisės į Atsakovą buvo perleistos Ieškovui.

1.4. Reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo dieną pagrindinio įsiskolinimo, t. y. negrąžinto kredito pagal Sutartį, likutis sudarė 4904,62 Eur.

1.5. Atsakovas Pradiniam kreditoriui sumokėjo iš viso 356,00 Eur, kurie buvo paskirstyti: 95,38 Eur kreditui padengti, 211,99 Eur mokėjimo palūkanoms, 45,00 Eur administravimo mokestis, 2,92 Eur delspinigiai, 0,71 Eur kompensacinės palūkanos.

1.6. Nurodė, kad už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos 2022-05-20 iki 2028-09-27 (t. y. iki Sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos), Atsakovas, jeigu Sutartis nebūtų buvusi nutraukta ir būtų buvusi vykdoma tinkamai, būtų sumokėjęs kreditoriui papildomai dar 3112,72 Eur palūkanų. Atsižvelgiant į tai, jog dėl Atsakovo neteisėtų veiksmų Sutartis buvo nutraukta ir kreditorius šių iš anksto suplanuotų ir numatytų gauti pajamų negavo, ši suma Ieškovo naudai priteistina kaip nuostoliai, pasireiškiantys negautų pajamų forma.

Tesimo posėdyje, vykusiame 2023-03-28 šalys nedalyvavo. Ieškovo atstovas prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

3. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teisimo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018).

Dėl reikalavimo teisės perleidimo.

4. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB ,,Credit Service“, ir ieškovas 2021-09-20 sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas iš pradinio kreditoriaus įgijo reikalavimo teisę ir į atsakovo skolą pagal 2021-07-27 Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, ieškovas 2022-07-04 pranešimu informavo atsakovą apie kreditoriaus pasikeitimą po reikalavimo perleidimo.

Dėl negrąžinto kredito dalies ir sutarties administravimo mokesčio priteisimo.

5. Pradinis kreditorius UAB „Credit Service“ ir atsakovas 2021-07-27 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Pradinis kreditorius suteikė atsakovui 5000,00 Eur dydžio vartojimo kreditą 84 mėn. terminui (galutinis kredito grąžinimo terminas 2028-09-27), metinė palūkanų norma 17,00 proc., iš viso 3583,12 Eur, sutarties administravimo mokestis 15,00 Eur/mėn., iš viso 1260,00 Eur. Sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą, mokėti Sutartyje nustatyto dydžio mokėjimo palūkanas bei sutarties sudarymo ir tvarkymo mokestį, Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Pagal pateiktus rašytinius įrodymus atsakovas nevykdė prievolių pagal Sutartį, atlikęs 3 mėnesines įmokas nustojo mokėti. Atsakovas negrąžino pradiniam kreditoriui 4904,62 Eur kredito dalies. Kadangi atsakovas praleido sutartinių prievolių įvykdymo terminus, nevykdė sutartinių prievolių, pradinis kreditorius 2022-05-20 vienašališkai nutraukė Sutartį. CK 6.38 straipsnio l dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą. Kadangi atsakovas nevykdė savo prievolių sąžiningai, tinkamai ir laiku pagal Sutartį, dėl to reikalavimas priteisti iš atsakovo 4904,62 Eur negrąžinto kredito dalį ieškovui yra tenkintinas (CK 6.4, 6.38, 6.200, 6.205, 6.881 straipsnio 2 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis).

6. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 75,00 Eur sutarties administravimo mokestį. Sutarties administravimo mokestis paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2022-01-27 iki 2022-05-27. Sutartis nutraukta 2022-05-20.

Sutarties bendrųjų sąlygų 5.1 p. numatyta, kad kredito gavėjas grąžina kredito sumą bei sumoka palūkanas ir administravimo mokesčius griežtai laikydamasis specialiosiose sąlygose nustatyto kredito grąžinimo grafiko, pagal šios sutarties specialiosiose sąlygose, tinklalapyje <...> ar kredito davėjo išrašytoje sąskaitoje pateiktus nurodymus; kredito gavėjas turi teisę bet kada šios sutarties galiojimo laikotarpiu nemokamai gauti įmokų mokėjimo grafiką.

Sutarties specialiosiose sąlygose detalizuotas sutarties administravimo mokesčio dydis, skaičiavimo ir mokėjimo tvarka.

Ieškovas prašo priteisti administravimo mokestį už laikotarpį 2022-01-27 iki 2022-05-27, t. y. administravimo mokestis paskaičiuotas ir po Sutarties nutraukimo dienos.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Pagal CK 6.221 straipsnio 1 dalį sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Sutarties nutraukimas taip pat neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 3 dalis). Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

7. Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 260,67 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2022-01-27 (prievolių įvykdymo termino praleidimo dienos) iki 2022-05-20 Sutarties nutraukimo dienos, taikant Sutarties specialiosiose sąlygose nustatytą 17,00 proc. metinę palūkanų normą. Pažymėtina, kad atsakovas atsiliepime nenurodė, kad nesutinka su paskaičiuota mokėjimo palūkanų suma, taip pat atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad mokėjimo palūkanos paskaičiuotos pagal Sutarties mokėjimo grafiką iki Sutarties nutraukimo dienos atsakovo buvo padengtos pradiniam kreditoriui ar ieškovui.

Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais. Mokėjimo palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių susitarimu. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, inter alia, nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Atsakovas Sutarties bendrųjų sąlygų 5.1, 6.2, 6.3 punktais ir Sutarties specialiosiomis sąlygomis už suteiktą kreditą įsipareigojo mokėti Sutartyje nustatyto dydžio (17,00 proc.) mokėjimo palūkanas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdė prievolių pagal Sutartį, praleido prievolių įvykdymo terminą ieškovui iš atsakovo priteitina 260,67 Eur mokėjimo palūkanų už laikotarpį nuo 2022-01-27 (prievolių įvykdymo termino praleidimo dienos) iki 2022-05-20 Sutarties nutraukimo dienos.

Dėl negautų pajamų.

8. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 3112,72 Eur negautų pajamų. Atsakovas nurodė, kad nesutinka su negautų pajamų pritesimu, tačiau nesutikimo motyvų nenurodė, įrodymų, kad ieškovo prašoma priteisti negautų pajamų suma buvo ieškovui sumokėta ar, kad Sutartis, jos atskiros nuostatos teismo būtų pripažintos negaliojančiomis atsakovas nepateikė.

Kasacinio teismo naujausioje praktikoje yra išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Naujai formuojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, darytina išvada, jog šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018).

Kasacinio teismo naujausioje praktikoje yra išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Atsakovas pradiniam kreditoriui sumokėjo 211,99 Eur mokėjimo palūkanų, ieškovui iki Sutarties nutraukimo dienos buvo priteista 260,67 Eur. Iš viso atsakovas (sutarties kaina) nuo Sutarties sudarymo dienos iki Sutarties pabaigos dienos pradiniam kreditoriui įsipareigojo už suteiktą vartojimo kreditą (5000,00 Eur) sumokėti 3583,12 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų. Taigi priteistina negautų pajamų suma negalėtų viršyti 3110,46 Eur (3583,12 Eur - (211,99 Eur + 260,67 Eur)