Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2023-01-26 · Civilinė byla Nr. e2-63-467/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-01-26
Bylos Nr.
e2-63-467/2023
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00644-2022-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alma Urbanavičienė
Ieškovas
akcinės bendrovės Vidaus vandens kelių direkcija
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Baltseta“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-63-467/2023Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00644-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.3.2.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 26 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės Vidaus vandens kelių direkcija atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės Vidaus vandens kelių direkcija ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltseta“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) Vidaus vandens kelių direkcija kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Baltseta“ 1 400 000 Eur skolą, 260 000 Eur šalių iš anksto sutartų minimalių tiesioginių nuostolių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apygardos teismas 2022 m. lapkričio 22 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino –priteisė ieškovei iš atsakovės 1 400 000 Eur skolą, 260 000 Eur nuostolius, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. lapkričio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7 565 Eur bylinėjimosi išlaidas. To paties teismo 2022 m. lapkričio 22 d. nutartimi netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

3. 2022 m. lapkričio 24 d. teisme gautas ieškovės pakartotinis prašymas preliminaraus sprendimo įvykdymui užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą už bendrą 1 667 565 Eur sumą, o šio nesant ar esant nepakankamai, areštuoti trūkstamai sumai atsakovei priklausančias pinigines lėšas, esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove, mokėti darbo užmokestį, įstatymo numatytus privalomus mokėjimus valstybei, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas. Kartu prašoma priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

4. Ieškovė prašymą grindė tuo, kad jai tapo žinomos naujos faktinės aplinkybės. Nurodė, kad Kauno apygardos teismui tenkinus ieškinį ir priėmus preliminarų sprendimą, ieškovei iš atsakovės buvo priteista iš viso 1 667 565 Eur suma. Priteista suma, ieškovės nuomone, atsakovei laikytina didele, nes atsakovės finansinė padėtis yra prasta. Remiantis atsakovės 2021 metų balansu, pateiktu Juridinių asmenų registrui, atsakovės turimo turto vertė sudaro 2 643 235 Eur sumą, tuo tarpu atsakovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 1 406 031 Eur sumą. Atsakovės turimo turto didžiąją dalį sudaro atsargos, tai yra neregistruotinas ir greitai realizuotinas turtas. Visas atsakovės vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas yra įkeistas. Todėl yra pagrindas teigti, kad atsakovė neturės pakankamai piniginių lėšų įvykdyti ieškovės naudai priimtą preliminarų teismo sprendimą, o, sužinojusi apie jai pareikštus didelės sumos ieškinio reikalavimus, kurie patenkinti preliminariu sprendimu, gali skubos tvarka realizuoti turimas atsargas, kadangi jokio realaus (neįkeisto) kito realizuotino turto atsakovė neturi. Be to, iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad atsakovės pelningumas per pastaruosius penkerius metus ženkliai mažėja, todėl atsakovei bus sudėtinga įvykdyti preliminarųjį sprendimą. Per paskutinius penkerius metus atsakovės pajamos iš viso nesiekė ieškovei preliminariu sprendimu priteistos sumos, kas pagrįstai leidžia teigti, kad atsakovei priteista mokėtina suma yra didelė, taigi, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kartu pažymi, kad atsakovės įsipareigojimai kreditoriams nuo 2021 metų, lyginant su 2020 metais, padidėjo 48,81 proc., tai yra nuo 944 823 Eur iki 1 406 031 Eur, kas rodo, jog atsakovė yra nepajėgi grąžinti įsiskolinimų. Per 2022 metų laikotarpį atsakovė du kartus buvo įsiskolinusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.

5. Ieškovės nuomone, atsakovės nesąžiningumą pagrindžia aplinkybė, kad ji savo turtą perleido, kadangi iš viešai prieinamų duomenų matyti, jog atsakovės pelningumas pastaruosius penkis metus ženkliai mažėjo, tačiau darbuotojų atlyginimai ženkliai didėjo. Tai rodo, kad atsakovė galbūt ketina perleisti visas savo turimas lėšas, taip siekiant išvengti preliminaraus sprendimo vykdymo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę suponuoja ir viešasis interesas. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovei realizavus turimą turtą, teismo sprendimo nebus įmanoma įvykdyti, kas reiškia, kad ieškovė ne tik neturės galimybių apginti savo turtinį interesą, bet ir neatgaus lėšų, kurios bus reikalingos naujo viešojo pirkimo atveju įsigyjant sutarties objekte nurodytą turtą iš kitų tiekėjų. Atitinkamai, ieškovės veiklos, kuriai vykdyti reikalingas sutarties objekte nurodytas turtas, įgyvendinimas galėtų žlugti praradus lėšas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Kauno apygardos teismas 2022 m. lapkričio 25 d. nutartimi ieškovės AB Vidaus vandens kelių direkcijos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

7. Teismas pažymėjo, kad ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė padėtis nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti, o laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi.

8. Teismo vertinimu, nei kartu su pirminiu, nei su pakartotiniu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė ketintų turimą turtą paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ar apsunkinti kitais būdais. Vien ieškovės nurodyta aplinkybė, kad atsakovės pelningumas per penkerius metus mažėjo, o darbuotojų darbo užmokestis didėjo, neįrodo, jog atsakovė tokiu būdu savo turtą mažina tyčia ir sąmoningai, siekiant išvengti prievolių įvykdymo kreditoriams. Teismas vertino, kad ieškovės nurodytos aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti atsakovės nesąžiningumą. Tuo pačiu pažymėjo, kad turto arešto paskirtis yra nesąžiningų veiksmų užkardymas, o ne skolininkės lėšų ar kito turto, iš kurių vėliau būtų galima atsiskaityti su kreditoriumi pagal teismo sprendimą, sukaupimas.

9. Teismas nurodė, kad, nors ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą sieja ir su tikslu apginti viešąjį interesą, vien šis faktas, neįrodžius atsakovės nesąžiningumo, nesudaro pagrindo konstatuoti grėsmę būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

10. Teismas sprendė, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog nuo pirminio ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės pasikeitė faktinės aplinkybės, dėl kurių būtų galima konstatuoti, kad egzistuoja reali grėsmė ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Tuo tarpu nesant bent vienos iš dviejų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų, jų taikymas yra negalimas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Ieškovė AB Vidaus vandens kelių direkcija atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – preliminaraus sprendimo įvykdymui užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą už bendrą 1 667 565 Eur sumą, o šio nesant ar esant nepakankamai, areštuoti trūkstamai sumai atsakovei priklausančias pinigines lėšas, esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove, mokėti darbo užmokestį, įstatymo numatytus privalomus mokėjimus valstybei, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Ieškovės prašyme yra pateikti argumentai dėl atsakovės galimo nesąžiningumo, todėl teismo nutartyje nurodyti motyvai, kad prašymas buvo grindžiamas iš esmės tik didele ieškinio suma, nepateikiant duomenų apie atsakovės nesąžiningą elgesį, yra nepagrįsti.

11.2. Iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad vidutinis atsakovės darbuotojų atlyginimas 2022 metų pradžioje buvo 1 803 Eur, o šiuo metu (2022 m. rugsėjo mėn.) siekia 5 541 Eur. Atsakovei laiku neatsiskaitant su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, turint kitų įsiskolinimų, pelnui mažėjant, pagrįstai kyla abejonės, ar atsakovė galimai nepagrįstai didindama vidutinį atlyginimą beveik 5 kartus tokiu būdu nesiekia perleisti turto ir taip apsunkinti preliminaraus sprendimo įvykdymą. Be to, atsakovė per 2022 metus atleido 25 proc. darbuotojų, kas galimai taip pat rodo, jog atsakovė veiklą vykdo mažesne apimtimi, o galbūt ir apskritai nebėra suinteresuota ūkinės veiklos tęstinumu.

11.3. Teismo reikalavimas ieškovei konkrečiai įrodyti veiksmus, kuriais atsakovė siekia pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo pagal teismo preliminarųjį sprendimą, prieštarauja Lietuvos apeliacinio teismo formuojamai praktikai, todėl nutartis yra neteisėta ir naikintina, o ieškovės prašymas spręstinas iš esmės.

11.4. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovei realizavus turimą turtą, teismo sprendimo nebus įmanoma įvykdyti, kas reiškia, kad ieškovė ne tik neturės galimybių apginti savo turtinį interesą, bet ir neatgaus lėšų, kurios bus reikalingos naujo viešojo pirkimo atveju įsigyjant sutarties objekte nurodytą turtą iš kitų tiekėjų. Atitinkamai, ieškovės veiklos, kuriai vykdyti reikalingas sutarties objekte nurodytas turtas, įgyvendinimas galėtų žlugti praradus lėšas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju užtikrins teisingumo, sąžiningumo bei racionalaus lėšų naudojimo principus.

11.5. Teismas nepasisakydamas dėl viešojo intereso kriterijaus sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės turtui klausimą, nenagrinėjo vieno pagrindinių prašymo faktinių aspektų, dėl ko, ieškovės vertinimu, nutartis yra nemotyvuota, todėl yra neteisėta ir naikintina.

Atsiliepimas

12. Atsiliepime atsakovė UAB „Baltseta“ prašo palikti galioti Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 22 d. nutartį, o AB Vidaus vandens kelių direkcijos atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Atskiroje byloje atsakovė teikia įrodymus, kad ne tik įvykdė šalių sutartį, tačiau ieškovė priėmė įvykdymą ir pradėjo eksploatuoti sutarties pagrindu ieškovei perduotus laivus, kas patvirtina, jog ieškinys šioje byloje yra nepagrįstas ir atmestinas.

12.2. Ieškovės elgesys, kada bandoma visomis įmanomomis priemonėmis priversti atsakovę sutikti su vienašališka ieškovės pozicija, laikytinas ekonominiu spaudimu, o ne būtinybe taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

12.3. Ieškovė pateikė ieškinį su piniginiu reikalavimu nesulaukusi teisės aktuose įtvirtinto 30 dienų termino per kurį atsakovė galėjo skųsti vienašališką ieškovės sprendimą dėl sutarties nutraukimo. Aplinkybė, kad ieškovė pirma pateikė ieškinį, savo esme nereiškia, jog jis yra pagrįstas, o laikinųjų pasaugos priemonių taikymas yra būtinas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

14. Apeliacijos dalyką šiuo atveju sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė šiuo atveju skundžia Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nutartį, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, o ne 2022 m. lapkričio 22 d. nutartį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą pasisakoma dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 22 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti šių atsakovės atsiliepimo argumentų.

15. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų

16. Įstatyme nustatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis apibrėžia ir aplinkybes, kurias ieškovas turi įrodyti, siekdamas, kad byloje būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai yra konstatuojamos abi šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1153-330/2021; kt.).

17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys yra preliminariai pagrįstas, tačiau, teismo vertinimu, ieškovė neįrodė grėsmės būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantės vertinimu, teismas nepagrįstai nustatė, kad neegzistuoja grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. Su tokiais atskirojo skundo motyvais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo

18. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, teismui pakanka vien įsitikinti, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai paremti įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-458-330/2019). Šios pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize.

19. Nagrinėjamu atveju ieškovė (apeliantė) neskundžia pirmosios instancijos teismo nutarties išvados dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – preliminaraus ieškinio pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas nustatė esant šią sąlygą ir apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas už apeliacijos ribų, plačiau dėl jos nepasisako.

Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui

20. Antroji būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Šios priemonės taikymo poreikį pirmiausiai apsprendžia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.

21. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės turto areštą neviršijant 1 667 565 Eur sumos. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovės prašymą, 2022 m. lapkričio 22 d. nutartimi prašymo netenkino. Ieškovė 2022 m. lapkričio 24 d. pateikė teismui pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodydama, kad paaiškėjo naujos aplinkybės, t. y. jog 2022 m. lapkričio 22 d. buvo priimtas preliminarus sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys patenkintas, todėl ieškinio sumai esant didelei, atsirado grėsmė, kad šis preliminarus sprendimas liks neįvykdytas. Išnagrinėjęs pakartotinį ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pirmosios instancijos teismas galimos grėsmės sprendimo įvykdymui neįžvelgė.

22. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo pozicija sutinka, nes ji atitinka Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu, kurioje akcentuojama, kad šio itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (paprastai ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr.e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; kt.).

23. Taigi, grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui pripažinimą lemia asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti tokias priemones, nesąžiningumas ir konkretūs veiksmai. Nei didelė ieškinio reikalavimų suma, nei prasta to asmens finansinė padėtis nėra savaime pakankamos aplinkybės sprendimo neįvykdymo grėsmei konstatuoti, jeigu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašanti šalis neįvardija ir neįrodo nesąžiningų veiksmų, nukreiptų turtui paslėpti, jo masei ar vertei sumažinti. Taigi, ieškovės argumentai, kad reikalavimo suma yra didelė, o atsakovės finansinė padėtis galimai palaipsniui yra bloginama, neįrodo šios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Šiame kontekste pažymėtina, kad, jeigu ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemia objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018; 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1046-790/2019; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-450/2020). Turto arešto taikymas atsakovo turto masės nepadidina, todėl nei didelė ieškinio suma, nei galbūt sudėtinga (prasta) atsakovo finansinė padėtis nėra aplinkybės, besąlygiškai leidžiančios taikyti turto areštą.

24. Ieškovės teiginiai, jog atsakovė galbūt ėmėsi veiksmų perleisti savo turtą (mažindama darbuotojų skaičių, kitiems didindama darbo užmokestį), yra paremti ieškovės prielaidomis ir samprotavimais, todėl vertintini kaip deklaratyvūs. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vertinamas galimas atsakovo nesąžiningumas kaip siekis pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ir pan.) ir taip apsunkinti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-32-516/2021). Apeliantės įvardytos aplinkybės, tokios kaip vidutinio darbo užmokesčio atsakovės įmonėje didėjimas, neįrodo atsakovės veiksmų, nukreiptų į jos turto masės (vertės) sumažinimą ar slėpimą, turint tikslą išvengti būsimo šioje byloje teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1071-464/2020). Jokių konkrečių duomenų (pavyzdžiui, išrašų iš viešų registrų su istorija), kad atsakovė turėjo turtą, kurį perleido / perleidžia / ketina perleisti tretiesiems asmenis, sudaro sandorius, apsunkinančius šį turtą naujomis prievolėmis ir pan., apeliantė į bylą nepateikė. Pažymėtina, kad vidutinio darbo užmokesčio didėjimo faktas pats savaime nepatvirtina atsakovės siekio perleisti savo turtą ir taip išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, nes šis faktas gali būti nulemtas daugelio veiksnių ir (ar) priežasčių, pavyzdžiui, kaip nurodo pati apeliantė, atsakovės įmonėje 2022 metais buvo atleista nemaža dalis darbuotojų, kas galėjo atitinkamai paveikti vidutinio darbo užmokesčio kilimą likusiems darbuotojams.

25. Ieškovė iš esmės nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti atsakovės nesąžiningus veiksmus, nukreiptus į sąmoningą siekį išvengti jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, išskyrus subjektyvius svarstymus, kad piniginė prievolė galimai yra didelė, o atsakovės turtinė padėtis yra sunki. Vien tik subjektyvi nuomonė, grindžiama prielaidomis, yra nepakankama konstatuoti grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimą.

26. Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių poreikį galima konstatuoti tik tada, kai yra įrodyti asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti turto areštą, nesąžiningi veiksmai, nukreipti į siekį išvengti arba apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą. Kadangi teisės aktai asmens nesąžiningumo nepreziumuoja, išskyrus tiesiogiai įstatymų leidėjo aptartus atvejus, apeliantei, siekiančiai tokių griežtų ribojimų atsakovei nustatymo, kaip jos turto ir / ar piniginių lėšų areštas, tenka įrodinėjimo pareiga konkrečiais duomenimis pagrįsti atsakovės atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti nesąžiningus veiksmus, tikslingai nukreiptus į būsimo teismo sprendimo įvykdymo išvengimą ar apsunkinimą (CPK 12, 178 straipsniai). Vien jos subjektyvios nuomonės šioje situacijoje nepakanka, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės prašymo netenkino.

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad byloje buvo priimtas ieškovei palankus preliminarus sprendimas, nelaikytina naujai paaiškėjusia aplinkybe, kuri suteiktų pagrindą situaciją vertinti kitaip nei pirmosios instancijos teismo 2022 m. lapkričio 22 d. nutartyje. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad sužinojusi apie ieškovei palankų preliminarų sprendimą, atsakovė ėmėsi konkrečių nesąžiningų veiksmų, skirtų išvengti šio sprendimo įvykdymo, taigi, ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo ir tuo pačiu galimos grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.

28. Nepagrįstais laikytini ir atskirojo skundo argumentai, susiję su viešojo intereso pažeidimu. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nevertino viešojo intereso kriterijaus sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. nepasisakė dėl vieno pagrindinių prašymo faktinių aspektų. Pasak apeliantės, nutraukus sutartį, ieškovė turės iš naujo vykdyti viešąjį pirkimą sutarties objektui įsigyti, dėl ko lėšos, esančios pas atsakovę, ieškovei bus reikalingos siekiant toliau vykdyti svarbią visuomenei (viešajam interesui) veiklą. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis UAB „Baltesta“ civilinėje byloje Nr. e2-608-924/2023 pareiškė reikalavimus atsakovei AB Vidaus vandens kelių direkcijai dėl 2020 m. rugsėjo 11 d. savaeigio upių dugno valymo įrenginio komplekto viešojo pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo dėl esminio ieškovės sutarties pažeidimo pripažinimo neteisėtu ir skolos už įrenginio komplektą priteisimo. Ieškovė AB Vidaus vandens kelių direkcija civilinėje byloje Nr. e2-680-921/2023 pareiškė reikalavimą atsakovei UAB „Baltesta“ dėl skolos (sumokėto avanso už įrenginio komplektą) ir netesybų priteisimo, kurį kildina iš šalių 2020 m. rugsėjo 11 d. sudarytos savaeigio upių dugno valymo įrenginio komplekto viešojo pirkimo–pardavimo sutarties. Kadangi abiejose bylose kilo ginčas dėl šalių abipusių teisių ir pareigų vykdant tą pačią viešojo pirkimo–pardavimo sutartį, minėtos bylos buvo sujungtos į vieną. Taigi, nagrinėjamoje byloje yra pareikštas ne vien ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo, tačiau ir atsakovės reikalavimas dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Atsižvelgiant į tai, sutarties nutraukimo aplinkybės ir šalių įsipareigojimų pagal sutartį vykdymo tinkamumas yra šios bylos nagrinėjimo iš esmės dalyku ir tik išnagrinėjus bylą iš esmės bus galima atsakyti, ar atitinkamais atsakovės veiksmais galėjo būti pažeistas viešasis interesas. Nesant įrodymų, kad atsakovė savo veiksmais šiuo metu pažeidžia viešąjį interesą ir neįrodžius atsakovės nesąžiningumo, nėra pagrindo spręsti apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą viešojo intereso aspektu.

29. Kitų naujai paaiškėjusių aplinkybių, dėl kurių šiuo metu būtų pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikiui, arba tas pačias aplinkybes nagrinėjamoje byloje vertinti kitaip, nei jas vertino Kauno apygardos teismas 2022 m. lapkričio 22 d. nutartyje, ieškovė nenurodė, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pakartotinio ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Dėl procesinės bylos baigties

30. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas šioje nutartyje išdėstytus argumentus ir motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovės nurodytas aplinkybes ir duomenis, kuriais buvo grindžiamas laikinųjų apsaugos priemonių (ne) taikymo poreikis ir būtinybė, bei apeliantės prašymą išsprendė teisingai, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Alma Urbanavičienė